- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-01
- Bylos Nr.
- 2S-905-413/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-24579-2014-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Ieškovas
- R. J.
- Atsakovas
- akcinei bendrovei „Kauno energija“
- Kategorijos
- 106.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovės R. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 5 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-3044-584/2015 pagal ieškovės R. J. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Kauno energija“ dėl skolos pripažinimo nepagrįsta.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
ieškovė R. J. kreipėsi į teismą prašydama pripažinti atsakovės AB „Kauno energija“ apskaičiuotą ieškovės skolą 1693,99 Eur nepagrįsta ir panaikinti atsakovės AB „Kauno energija“ 2014 m. birželio 30 d. sąskaitą Nr. KER2 Nr.140600019823.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. sausio 5 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį ir su priedais grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismas, vadovaudamasis LR Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 26 dalimi, pažymėjo, kad PVM sąskaita faktūra yra dokumentas, patvirtinantis vykdomos sutarties dalį, tačiau pats savaime nelaikytinas sutartimi, todėl konstatavo, kad prašymas panaikinti sąskaitą arba pripažinti joje nurodytas sumas nepagrįstomis negali sukelti ieškovei pasekmių, kadangi jos kyla iš vartojimo sutarties, sudarytos su atsakove, o ne iš sąskaitos, taigi tokie reikalavimai negali būti savarankiškos bylos nagrinėjimo dalyku. Teismas nurodė, kad toks ieškinys nelaikytinas ir ieškiniu dėl pripažinimo, nes juo nereikalaujama pripažinti civilines teises ar teisinius santykius. Remiantis nurodytu, teismas sprendė, kad ieškovė kreipėsi į teismą su reikalavimais, kurių patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, dėl ko ieškovės ieškinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė R. J. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 5 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad ieškinio reikalavimų patenkinimas nesukels ieškovei materialiųjų teisinių padarinių. Nurodo, kad skundžiamoje nutartyje paminėtos teismų nutartys kitose bylose skiriasi faktinėmis aplinkybėmis ir reiškiamais reikalavimais. Pažymi, kad ieškiniu prašoma pripažinti atsakovės paskaičiuotą bei PVM sąskaitoje faktūroje KER2 Nr. 140600019823 nurodytą skolą nepagrįsta, kadangi ieškovei nebuvo teikiamos paslaugos, už kurias atsakovė reikalauja sumokėti minėtos sąskaitos faktūros pagrindu, t. y. ieškovė siekia, kad teismas pripažintų, jog ji nėra skolinga atsakovei ir panaikintų piniginę prievolę.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovų ieškinį padaręs išvadą, kad ieškinys nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), kadangi ieškinio reikalavimų patenkinimas nesukeltų ieškovei materialiųjų padarinių. Atskiruoju skundu ieškovė nesutinka su skundžiama nutartimi, teigdama, jog atsisakius priimti ieškinį yra pažeidžiamos jos teisės kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama įstatymų nustatyta tvarka (CPK 5 straipsnis). Pagal CPK 2 straipsnį civilinio proceso tikslai – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti bei plėtoti teisę. Teisė į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos.
Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškiniu kelia reikalavimą pripažinti 1693,99 Eur skolą AB „Kauno energija“ nepagrįsta bei panaikinti 2014-06-30 PVM sąskaitą faktūrą Nr. KER2 Nr. 140600019823. Pažymėtina, kad prašoma panaikinti PVM sąskaita faktūra yra buhalterinės apskaitos dokumentas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad savarankiški reikalavimai pripažinti PVM sąskaitą-faktūrą negaliojančia, pareikšti ieškinio (priešieškinio) forma, negali būti bylos dalykas, nes tokio reikalavimo tenkinimas savaime nesukelia juo siekiamų teisinių pasekmių (pvz., Kauno apygardos teismo nutartys, priimtos civilinėse bylose Nr. 2-2060-555/2014, 2A-1166-343/2014). Pažymėtina, kad apeliantės nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012 m. gegužės 29 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2012 nagrinėjamas ginčas buvo kildinamas iš vartojimo rašytinės sutarties ir faktinės šios bylos aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos ginčo pagrindo bei dalyko, todėl vadovautis paminėta nutartimi teismas neturi teisinio pagrindo.
Remiantis nurodytu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas, dėl ko pagrįstai ir teisėtai atsisakė ieškinį priimti kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Todėl panaikinti teismo nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.
Kauno apygardos teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.