Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-10-12 · Administracinė byla Nr. A-143-2811-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Ik-825-171/2011Sprendimas · 2011-01-03Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2011-10-12Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-10-12
Bylos Nr.
A-143-2811-11
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02744-2010-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Laimutis Alechnavičius, Anatolijus Baranovas (pran.)
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės ,,Baltspeda International“
Atsakovas
Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Trečiasis asmuo
Kauno teritorinei muitinei
Kategorijos
  • 10.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 37.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A143-2811/2011Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02744-2010-3Procesinio sprendimo kategorija 10.4; 37.1; 62 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. spalio 12 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Anatolijaus Baranovo (pranešėjas),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,dalyvaujant atsakovo atstovui Dariui Binkiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Baltspeda International“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei ,,Baltspeda International“, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno teritorinei muitinei dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Atsakovas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – atsakovas, Muitinės departamentas) prašymu (b. l. 1–4) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Mokestinių ginčų komisija) 2010 m. rugsėjo 6 d. sprendimą Nr. S-239(7-192/2009), kuriuo panaikintas Muitinės departamento 2010 m. birželio 22 d. sprendimas Nr. 1A-4.13-349 ir perduotas pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Baltspeda International“ (toliau – pareiškėjas, UAB „Baltspeda International“, apeliantas) skundas centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodė, kad nesutinka su Mokestinių ginčų komisijos sprendimu, kadangi ši komisija, Muitinės departamento nuomone, netinkamai aiškino ir taikė 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (toliau – Bendrijos muitinės kodeksas), 29, 30 ir 31 straipsnių, 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas (toliau – Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatos), 181 a straipsnio ir Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2004 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 1B-1198 patvirtintų Importuojamų naudotų automobilių muitinio įvertinimo metodikos (toliau – Metodika) 19 punkto nuostatas. Pažymėjo, kad Muitinės departamentas, vykdydamas Mokestinių ginčų komisijos sprendimus, kuriais buvo pavesta pakartotinai išnagrinėti skundus, įvertinant pareiškėjo šiai komisijai pateiktas automobilių turto vertinimo ataskaitas, pakartotinai išnagrinėjo pareiškėjo skundus bei įvertino Mokestinių ginčų komisijai pateiktas turto vertinimo ataskaitas. Sprendime dėl pareiškėjo pateiktų turto vertinimo ataskaitų yra nurodytos konkrečios teisės aktų normos ir faktinės aplinkybės, kurias įvertinęs Muitinės departamentas konstatavo, kad pareiškėjas praleido terminą paminėtoms ataskaitoms pateikti ir prarado teisę jomis remtis lengvųjų automobilių „Mitsubishi Galant“, „Mazda RX8“, „Mitsubishi Lancer“ ir „Dodge Sprinter“ muitinei vertei nustatyti. Atsakovas nurodė, kad Muitinės departamentas 2010 m. birželio 22 d. sprendime Nr. 1A-4.13-349 pareiškėjo pateiktas turto vertinimo ataskaitas vertino atsižvelgdamas į naudotų importuotų automobilių muitinį įvertinimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, kadangi pareiškėjas nesutiko su muitinės sprendimuose nustatyta automobilių muitine verte ir kilo ginčas. Nagrinėjamu atveju automobiliai buvo gabenami tranzitu po laikino įvežimo perdirbti muitinės procedūrų, ir dėl nebaigtų tranzito procedūrų atsirado importo skola, todėl, nustatant pareiškėjo tranzitu gabentų automobilių muitinę vertę, taikomos Bendrijos muitinės kodekso, Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų bei Metodikos nuostatos, reglamentuojančios importuojamų prekių muitinį įvertinimą. Teigė, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčo, jog sandorio vertės metodas (Bendrijos muitinės kodekso 29 str.) netaikytinas, ir kilo ginčas dėl prekių muitinės vertės nustatymo remiantis turto vertinimo ataskaita, t. y. muitinio įvertinimo metodo, kuris yra numatytas Bendrijos muitinės kodekso 30 straipsnio 2 dalies c punkte, o jo taikymas detalizuojamas Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 152 straipsnyje bei Metodikos nuostatose, taikymo. Nurodė, kad, asmeniui nepateikus turto vertinimo ataskaitos, muitinė negali taikyti Bendrijos muitinės kodekso 30 straipsnio 2 dalies c punkte numatyto metodo ir turi taikyti kitus muitinio įvertinimo metodus (Bendrijos muitinės kodekso 30 str. 1 d., 31 str. 1 d.). Šiuo atveju trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno teritorinė muitinė (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo) 2009 m. vasario 3 d. raštais Nr. 1B-18.11-7-1845, Nr. 1B-18.11-7-1846, Nr. 1B-18.11-7-1843 ir 2009 m. vasario 2 d. raštu Nr. 1B-18.11-7-3743 kreipėsi į UAB „Baltspeda International“ dėl papildomų dokumentų automobilių muitinei vertei pagrįsti pateikimo, taip pat prašydamas pateikti ir turto vertinimo ataskaitas. Pareiškėjas Kauno teritorinei muitinei turto vertinimo ataskaitų nepateikė, taigi trečiasis suinteresuotas asmuo, nustatydamas prekių (automobilių) muitinę vertę ir priimdamas skundžiamus sprendimus, neturėjo galimybės ir teisės automobilių muitinę vertę nustatyti remiantis turto vertinimo ataskaitomis, kadangi pareiškėjas jų nepateikė. Metodikos nuostatos nenumato, kad automobilių muitinei vertei nustatyti turto vertinimo ataskaitos gali būti pateikiamos po prekių išleidimo į laisvą apyvartą ar po sprendimo priėmimo. Atsakovas pabrėžė, kad turto vertinimo ataskaitos privalėjo būti pateiktos iki Kauno teritorinės muitinės 2009 m. kovo 6 d. sprendimų Nr. 9KM18031, Nr. 9KM18032 ir Nr. 9KM18033 priėmimo, todėl pareiškėjas, pateikdamas turto vertinimo ataskaitas Mokestinių ginčų komisijai, praleido terminą paminėtoms ataskaitoms pateikti bei teisę jomis remtis nustatant automobilių muitinę vertę. Atsakovas taip pat nurodė, kad Mokestinių ginčų komisija padarė nepagrįstą išvadą, jog teisės aktų ribojamas turto vertinimo ataskaitų pateikimo momentas yra aktualus tik muitinio įforminimo metu susiklostantiems teisiniams santykiams, o, sprendžiant mokestinius ginčus, turto vertinimo ataskaitos turi būti vertinamos kaip vienas iš prekių muitinės vertės įrodymų. Atsakovo nuomone, paminėta Mokestinių ginčų komisijos išvada yra nepagrįsta, kadangi teisės aktai nenumato, jog mokestinio ginčo inicijavimas atnaujina praleistus terminus dokumentams pateikti ar kitiems veiksmams atlikti. Pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A575-871/2010 pasisakyta dėl pasekmių, kurios kyla importuotojui atsisakius pateikti turto vertinimo ataskaitas. Šioje nutartyje teismas pasisakė, kad asmuo, kuris sąmoningai nesilaiko nustatytos tvarkos dokumentams pateikti, turi prisiimti dėl to kylančias neigiamas pasekmes.

Pareiškėjas atsiliepimu į prašymą (b. l. 20–21) prašė atmesti prašymą.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodė, kad Mokestinių ginčų komisijos 2010 m. rugsėjo 6 d. sprendimas Nr. S-239(7-192/2009) yra pagrįstas remiantis byloje surinktais įrodymais ir priimtas teisingai taikant teisės normas. Pažymėjo, kad šiame ginče Muitinės departamentas be teisinio pagrindo atsisakė vertinti faktines aplinkybes patvirtinančius dokumentus (kelių transporto priemonių vertinimo ataskaitas). Pareiškėjo manymu, Mokestinių ginčų komisija pagrįstai konstatavo, kad Muitinės departamentas nepagrįstai rėmėsi Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis, leidžiančiomis tam tikrais atvejais nevertinti pateiktų įrodymų. Teigė, kad šios mokesčių mokėtojo teisės ribojimas nėra absoliutus, nes Mokesčių administravimo įstatymo 153 straipsnio 3 dalyje ir 155 straipsnio 6 dalyje yra numatytos išimtys, kai centriniam mokesčių administratoriui kartu su skundu nepateikti dokumentai ir įrodymai, kuriais mokesčių mokėtojas grindžia savo nesutikimą su mokesčių administratoriaus sprendimu, ir savo reikalavimą dėl įrodymų gali pateikti vėlesnėse ikiteisminio mokestinio ginčo nagrinėjimo stadijose, t. y. tuomet, kai apie negalimumą juos pateikti (nurodant svarbias to priežastis) buvo nurodyta pateiktame mokesčių mokėtojo skunde ar mokesčių administratorius, neturėdamas pagrindo, atsisakė priimti mokesčių mokėtojo pateiktus dokumentus ir įrodymus. Pabrėžė, kad, nagrinėjant mokestinį ginčą teisme, mokesčių mokėtojas turi visas Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) numatytas teises. ABTĮ nenustato jokių proceso šalies teisės teikti įrodymus apribojimų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, todėl, pareiškėjo teigimu, pateikti įrodymai (kelių transporto priemonių vertinimo ataskaitos) bet kokiu atveju būtų pateikti teisminėje mokestinio ginčo stadijoje. Atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-999/2009.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimu į prašymą (b. l. 18) sutiko su prašymu.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. sausio 3 d. sprendimu (b. l. 34–38) patenkino atsakovo prašymą. Teismas panaikino Mokestinių ginčų komisijos 2010 m. rugsėjo 6 d. sprendimą Nr. S-239(7-192/2009) ir paliko galioti Muitinės departamento 2010 m. birželio 22 d. sprendimą Nr. 1A-4.13-349.

Teismas, vadovaudamasis Mokesčių administravimo įstatymo 159 straipsnio 2 dalimi, įvertinęs Muitinės departamento 2010 m. birželio 22 d. sprendimo Nr. 1A-4.13-349 bei Mokestinių ginčų komisijos 2010 m. rugsėjo 6 d. sprendimo Nr. S-239(7-192/2009) turinį, padarė išvadą, kad atsakovas ir Mokestinių ginčų komisija skirtingai aiškina ir taiko Bendrijos muitinės kodekso 29, 30 ir 31 straipsnių, Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 181 a straipsnio ir Metodikos 19 punkto nuostatas. Teismas, spręsdamas bylą, įvertino Bendrijos muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies, 30 straipsnio, 31 straipsnio 1 dalies, Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 178 straipsnio 4 dalies, 181 a straipsnio 1, 2 dalių, Metodikos (redakcija, galiojusi nuo 2008 m. balandžio 4 d. iki 2009 m. birželio 26 d.) 19, 22.2 punktų nuostatas. Teismas nurodė, jog byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, t. y. nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas Kauno teritorinei muitinei nepateikė automobilių vertinimo ataskaitos, o ją pateikė tik Mokestinių ginčų komisijai. Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gruodžio 9 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A15-1790/2005, 2008 m. sausio 31 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A756-140/2008, 2010 m. liepos 16 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A575-871/2010 išvadomis. Teismas konstatavo, kad pareiga paneigti muitinės abejones tenka pareiškėjui, t. y. subjektui, importuojančiam prekes. Pabrėžė, kad teisės aktai pareiškėjui numato pareigą pašalinti iškilusias abejones dėl automobilių muitinės vertės, o jis tai galėjo padaryti Kauno teritorinei muitinei pareikalavus pateikti turto (automobilių) vertinimo ataskaitas, kurios pagrįstų importuotų automobilių deklaruotą vertę. Tačiau turto (automobilių) vertinimo ataskaitas pareiškėjas pateikė tik su skundais Mokestinių ginčų komisijai, t. y. jau po automobilių išleidimo į rinką. Teismas padarė išvadą, kad vėliau, t. y. jau po automobilių išleidimo į rinką, pateiktos turto vertinimo ataskaitos neturi būti priimamos ir vertinamos kaip įrodymai automobilių muitinei vertei pagrįsti. Teismas sutiko su Mokestinių ginčų komisijos nuomone, jog, mokestinį ginčą nagrinėjant ikiteismine tvarka bei teisme, neturi būti sudaromos kliūtys teikti įrodymus, tačiau ši taisyklė negali būti taikoma neribotai visų įrodymų atžvilgiu. Teismas konstatavo, kad įrodymai ikiteisminį ginčą nagrinėjančių institucijų ir teismo turi būti vertinami visais įrodymų vertinimo požiūriais, įskaitant ir jų priimtinumą. Atsakovas įrodymus įvertino remdamasis teisės aktų nuostatomis ir pagrįstai padarė išvadą, jog praleisti terminai jiems pateikti, o tai buvo pagrindinė priežastis nesiremti šiais įrodymais. Teismas pažymėjo, jog Mokestinių ginčų komisijos sprendime cituojamoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A261-35/2009, pasisakoma dėl bylos sustabdymo pagrįstumo, tačiau nėra analizuojama ir pasisakoma dėl turto vertinimo ataskaitų pateikimo muitinei laiko ir ataskaitų vertinimo. Teismas taip pat pažymėjo, kad Mokestinių ginčų komisijos sprendime cituojamoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A143-589/2009, situacija nebuvo analogiška nagrinėjamai bylai, kadangi šioje nutartyje turto vertinimo ataskaita buvo pateikta Klaipėdos teritorinei muitinei, tačiau ji nevertinta dėl to, kad turto vertinimo ataskaitų sudarymo metu turto vertintojui išduotas kvalifikacijos pažymėjimas buvo negaliojantis. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas nesiėmė aktyvių veiksmų bei nevykdė pareigos dėl muitinę vertę pagrindžiančių įrodymų pateikimo Kauno teritorinei muitinei, todėl prarado teisę remtis ataskaita automobilio muitinei vertei nustatyti, ir ji pagrįstai nevertintina kaip prekės muitinę vertę pagrindžiantis dokumentas. Taigi Mokestinių ginčų komisija netinkamai aiškino ir taikė Bendrijos muitinės kodekso 29, 30 ir 31 straipsnių, Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 181 a straipsnio ir Metodikos 19 punkto nuostatas, todėl skundžiamas Mokestinių ginčų komisijos 2010 m. rugsėjo 6 d. sprendimas Nr. S-239(7-192/2009) naikintinas.

III.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 44–45) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 3 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas nurodo, kad Mokestinių ginčų komisijos sprendimas yra pagrįstas byloje surinktais įrodymais ir priimtas teisingai taikant teisės normas. Muitinės departamentas be teisinio pagrindo atsisakė vertinti faktines aplinkybes patvirtinančius dokumentus (kelių transporto priemonių vertinimo ataskaitas) (Viešojo administravimo įstatymo 8 str.). Muitinės departamentas nepagrįstai rėmėsi Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis, leidžiančiomis tam tikrais atvejais nevertinti pateiktų įrodymų. Šios mokesčių mokėtojo teisės ribojimas nėra absoliutus (Mokesčių administravimo įstatymo 153 str. 3 d., 155 str. 6 d.). Teigia, kad kelių transporto priemonių vertinimo ataskaitų neprivalėjo pateikti muitinės įstaigai muitinio įforminimo metu, nes buvo įforminama tranzito procedūra. Paminėti dokumentai buvo pateikti vėliau, kai tik atsirado galimybė juos gauti, ir turėtų būti vertinami kaip vienas iš prekės muitinės vertės įrodymų. Nevertindamas pateiktų įrodymų, teismas apribojo ABTĮ 52 straipsnio 2 dalyje numatytas teises. Nesilaikyta ABTĮ 53 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad šalių procesinės teisės yra lygios. Atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-999/2009.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 61–63) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodo, kad muitinė, nustatydama automobilių muitinę vertę ir priimdama sprendimus, neturėjo galimybės ir teisės taikyti Bendrijos muitinės kodekso 30 straipsnio 2 dalies c punkte numatyto muitinio įvertinimo metodo, t. y. automobilių muitinę vertę nustatyti remiantis turto vertinimo ataskaitomis, kadangi pareiškėjas jų nepateikė. Metodikos nuostatos nenumato, kad automobilio muitinei vertei nustatyti turto vertinimo ataskaita gali būti pateikiama po prekių išleidimo į laisvą apyvartą ar po sprendimo priėmimo. Pareiškėjas per nustatytus terminus turto vertinimo ataskaitų muitinei nepateikė ir jas pateikė tik kartu su skundu Mokestinių ginčų komisijai, todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas praleido terminą šioms ataskaitoms pateikti bei teisę jomis remtis nustatant automobilių muitinę vertę. Pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių priežasčių, kurios jam sutrukdė per teisės aktų nustatytus terminus pateikti turto vertinimo ataskaitas muitinei. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. liepos 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A575-871/2010 pasisakė dėl pasekmių, kurios kyla importuotojui atsisakius pateikti turto vertinimo ataskaitas. Pabrėžia, kad pareiškėjui nebuvo taikomi jokie apribojimai pateikti įrodymus. Įvertinus pareiškėjo pateiktas turto vertinimo ataskaitas, padaryta išvada, kad šios ataskaitos pateiktos praleidus teisės aktų nustatytus terminus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje šalys neginčija ir pripažįsta, kad pareiškėjas, vykdydamas automobilių laikino įvežimo perdirbti muitinės procedūrą, teisės aktų nustatyta tvarka šios procedūros neužbaigė ir dėl to trečiojo suinteresuoto asmens 2009 m. kovo 6 d. sprendimais jam buvo užfiksuota skola muitinei. Kilus ginčui dėl nurodytų automobilių muitinės vertės ir, atitinkamai, skolos muitinei dydžių, atsakovas, kaip ikiteismine tvarka mokestinius ginčus nagrinėjanti institucija, patvirtino paminėtus trečiojo suinteresuoto asmens sprendimus 2009 m. birželio 11 d. sprendimais. Byloje taip pat nėra ginčijama, kad turto vertintojo surašytos paminėtų automobilių vertinimo ataskaitos (kuriomis pareiškėjas siekia įrodyti kitokią negu muitinės nustatytą nurodytų automobilių muitinę vertę) pareiškėjo buvo pateiktos tik Mokestinių ginčų komisijai kartu su skundu dėl atsakovo 2009 m. birželio 11 d. sprendimų. Mokestinių ginčų komisija, grąžindama pareiškėjo skundą atsakovui nagrinėti iš naujo, 2009 m. rugsėjo 10 d. sprendime buvo nurodžiusi atsakovui įvertinti paminėtas automobilių vertinimo ataskaitas tuo aspektu, ar jomis remiantis automobilių muitinė vertė gali būti nustatyta pagal Bendrijos muitinės kodekso 30 straipsnio 2 dalies c punktą ir Metodikos 19 punktą. Toks Mokestinių ginčų komisijos nurodymas atsakovui, kolegijos manymu, gali ir turi būti suprantamas kaip nurodymas įvertinti pareiškėjo pateiktas ataskaitas nurodytų materialinės teisės normų taikymo aspektu. Tai reiškia, kad, vertindamas šias ataskaitas, atsakovas turėjo apsvarstyti bei išspręsti klausimą ir dėl jų tinkamumo bei leistinumo Metodikos 19 punkto taikymo prasme. Todėl šis nurodymas negali būti vertinamas kaip privalomas atsakovui ataskaitų turinio vertinimo prasme. Tai, kolegijos manymu, reiškia, kad atsakovas, nesuteikdamas pareiškėjo pateiktoms automobilių vertinimo ataskaitoms įrodomosios reikšmės, nepažeidė Mokesčių administravimo įstatymo 158 straipsnio nuostatų dėl Mokestinių ginčų komisijos priimto sprendimo privalomumo. Tai taip pat reiškia, jog aplinkybė, kad paminėtas Mokestinių ginčų komisijos 2009 m. rugsėjo 10 d. sprendimas nebuvo apskųstas teismui, nagrinėjamai bylai nėra reikšminga.

Metodikos 19 punkte (bylai aktuali 2008-03-31 įsakymo Nr. 1B-221 redakcija) yra specialiai aptarta apgadinto automobilio muitinės vertės nustatymo priemonė - turto vertintojo surašyta turto vertinimo ataskaita. Todėl ši teisės norma taikytina, sprendžiant klausimą dėl pareiškėjo pateiktų ataskaitų atitikimo joje nustatytiems reikalavimams, tarp jų ir reikalavimui dėl jos pateikimo būdo ir laiko. Šioje materialinio pobūdžio teisės normoje yra nurodyta, kad turto (apgadinto automobilio) vertinimo ataskaita pateikiama vadovaujantis Metodikos 22.2 punkto nuostatomis iki apgadinto automobilio išleidimo. Pagal Metodikos 22.2 punktą (bylai aktuali 2008-03-31 įsakymo Nr. 1 B-221 redakcija), jeigu automobilis deklaruojamas išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūrai įforminti, muitiniam tikrinimui kartu su bendrojo administracinio dokumento importo rinkiniu ir kartu su juo privalomais pateikti dokumentais turi būti pateikta turto vertintojo surašyta turto vertinimo ataskaita, parengta pagal Metodikos 20 punkto reikalavimus, kurioje apskaičiuota importuojamo apgadinto automobilio rinkos vertė. Taigi pareiškėjo pateiktos automobilių vertinimo ataskaitos neatitiko specialios teisės normos nustatytų reikalavimų dėl jų pateikimo būdo bei laiko. Todėl atsakovas turėjo pagrindą jų nevertinti turinio analizavimo prasme.

Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjo pateiktos automobilių vertinimo ataskaitos turinio prasme nevertintinos kaip įrodymai šių automobilių muitinei vertei nustatyti.

Taigi tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas kolegijos pripažintinas pagrįstu, o apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusLaimė BaltrūnaitėAnatolijus Baranovas