- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-01-03
- Bylos Nr.
- Ik-825-171/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02744-2010-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Irena Paulauskienė, Gintaras Dzedulionis, Liudmila Zaborovska
- Atsakovas
- Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Pareiškėjas
- UAB „Baltspeda International“
- Trečiasis asmuo
- Kauno teritorinė muitinė
- Kategorijos
- 10.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 10.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Dzedulionio ir Liudmilos Zaborovskos, sekretoriaujant Jūratei Domarkaitei, dalyvaujant atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui Dariui Binkiui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą dėl Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimo panaikinimo (pareiškėja UAB „Baltspeda International“, tretysis suinteresuotas asmuo Kauno teritorinė muitinė).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
atsakovas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Muitinės departamentas) skundu (b. l. 1?4) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti 2010-09-06 Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Komisija) sprendimą Nr. S-239(7-192/2009), kuriuo panaikinamas Muitinės departamento 2010-06-22 sprendimas Nr. 1A-4.13-349 ir perduodamas pareiškėjos UAB „Baltspeda International“ skundas centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo.
Nurodė, kad nesutinka su Komisijos sprendimu, kadangi Komisija, Muitinės departamento nuomone, netinkamai aiškino ir taikė 1992-10-12 Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodekso 29, 30 ir 31 straipsnių nuostatas, 1993-07-02 Komisijos reglamento Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatų kodekso 181a straipsnio ir Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2004-12-29 įsakymu Nr. 1B-1198 patvirtintų Importuojamų naudotų automobilių muitinio įvertinimo metodikos 19 punkto nuostatas.
Paaiškino, kad Muitinės departamentas, vykdydamas Komisijos sprendimus, kuriais buvo pavesta pakartotinai išnagrinėti skundus, įvertinant pareiškėjos Komisijai pateiktas automobilių turto vertinimo ataskaitas, pakartotinai išnagrinėjo pareiškėjos skundus bei įvertino Komisijai pateiktas turto vertinimo ataskaitas. Sprendime dėl pareiškėjos pateiktų turto vertinimo ataskaitų yra nurodytos konkrečios teisės aktų normos ir faktinės aplinkybės, kurias įvertinęs Muitinės departamentas konstatavo, kad pareiškėja praleido terminą minėtoms ataskaitoms pateikti ir prarado teisę remtis minėtomis turto vertinimo ataskaitomis lengvųjų automobilių „Mitsubishi Galant“, „Mazda RX8“, „Mitsubishi Lancer“ ir „Dodge Sprinter“ muitinei vertei nustatyti.
Nurodo, kad Muitinės departamentas 2010-06-22 sprendime Nr. 1A-4.13-349 pareiškėjos pateiktas turto vertinimo ataskaitas vertino atsižvelgdamas į naudotų importuotų automobilių mutinį įvertinimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, kadangi pareiškėja nesutiko su muitinės sprendimuose nustatyta automobilių muitine verte ir kilo ginčas. Nagrinėjamu ginčo atveju automobiliai buvo gabenami tranzitu po laikino įvežimo perdirbti muitinės procedūrų ir dėl nebaigtų tranzito procedūrų atsirado importo skola, todėl nustatant pareiškėjos tranzitu gabentų automobilių muitinę vertę, taikomos Bendrijos muitinės kodekso, Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų bei Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2004 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 1B-1198 patvirtintos Importuojamų naudotų automobilių muitinio įvertinimo metodikos (toliau – Metodika) nuostatos, reglamentuojančios importuojamų prekių muitinį įvertinimą.
Teigia, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčo, jog sandorio vertės metodas (Bendrijos muitinės kodekso 29 straipsnis) netaikytinas ir kilo ginčas dėl prekių muitinės vertės nustatymo remiantis turto vertinimo ataskaita, t. y. muitinio įvertinimo metodo, kuris yra numatytas Bendrijos muitinės kodekso 30 straipsnio 2 dalies c punkte, o jo taikymas detalizuojamas Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 152 straipsnyje bei Metodikos nuostatose, taikymo. Nurodo, kad asmeniui nepateikus turto vertinimo ataskaitos, muitinė negali taikyti Bendrijos muitinės kodekso 30 straipsnio 2 dalies c punkte numatyto metodo ir turi taikyti kitus muitinio įvertinimo metodus (Bendrijos muitinės kodekso 30 straipsnio 1 dalies ir 31 straipsnio 1 dalies nuostatos). Paaiškino, kad šiuo atveju Kauno teritorinė muitinė 2009 m. vasario 3 d. raštais Nr. 1B-18.11-7-1845, Nr. 1B-18.11-7-1846, Nr. 1B-18.11-7-1843 ir 2009 m. vasario 2 d. raštu Nr. 1B-18.11-7-3743 kreipėsi į UAB „Baltspeda International“ dėl papildomų dokumentų automobilių muitinei vertei pagrįsti pateikimo, taip pat prašydama pateikti ir turto vertinimo ataskaitas. Pareiškėja Kauno teritorinei muitinei turto vertinimo ataskaitų nepateikė, taigi Kauno teritorinė muitinė, nustatydama prekių (automobilių) muitinę vertę ir priimdama skundžiamus sprendimus, neturėjo galimybės ir teisės automobilių muitinę vertę nustatyti remiantis turto vertinimo ataskaitomis, kadangi pareiškėja jų nepateikė. Metodikos nuostatos nenumato, kad automobilių muitinei vertei nustatyti turto vertinimo ataskaitos gali būti pateikiamos po prekių išleidimo į laisvą apyvartą ar po sprendimo priėmimo.
Atsakovė daro išvadą, kad turto vertinimo ataskaitos privalėjo būti pateiktos iki Kauno teritorinės muitinės 2009-03-06 sprendimų Nr. 9KM18031, Nr. 9KM18032 ir Nr. 9KM18033 priėmimo, todėl pareiškėja pateikdama turto vertinimo ataskaitas Komisijai praleido terminą minėtoms ataskaitoms pateikti bei teisę jomis remtis nustatant automobilių muitinę vertę.
Šalies argumentai
Muitinės departamentas skunde taip pat nurodo, kad Komisija daro nepagrįstą išvadą, kad teisės aktų ribojamas turto vertinimo ataskaitų pateikimo momentas yra aktualus tik muitinio įforminimo metu susiklostantiems teisiniams santykiams, o sprendžiant mokestinius ginčus, turto vertinimo ataskaitos turi būti vertinamos kaip vienas iš prekių muitinės vertės įrodymų. Atsakovas mano, kad minėta Komisijos išvada yra nepagrįsta, kadangi teisės aktai nenumato, kad mokestinio ginčo iniciavimas atnaujina praleistus terminus dokumentams pateikti ar kitiems veiksmams atlikti.
Pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-07-16 nutartyje administracinėje byloje Nr. A575-871/2010 pasisakyta dėl pasekmių, kurios kyla importuotojui atsisakius pateikti turto vertinimo ataskaitas. Šioje nutartyje teismas pasisakė, kad asmuo, kuris sąmoningai nesilaiko nustatytos tvarkos dokumentams pateikti, turi prisiimti dėl to kylančias neigiamas pasekmes.
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas nurodė, kad palaiko prašyme išdėstytus argumentus. Akcentavo, kad pagal teisės aktų nuostatas, turto vertinimo ataskaita turi būti pateikta iki prekių išleidimo į laisvą apyvartą, t. y. iki prekės patekimo į rinką. Paaiškino, kad pareiškėja nenurodė priežasčių, kodėl negalėjo anksčiau pateikti vertinimo ataskaitų (b. l. 31?32).
Atsiliepimas
Pareiškėja UAB „Baltspeda International“ su atsakovo prašymu nesutiko. Atsiliepime (b. l. 20?21) nurodė, kad Komisijos 2010-09-06 sprendimas Nr. S-239-(7-192/2009) yra pagrįstas remiantis byloje surinktais įrodymais ir priimtas teisingai taikant teisės normas. Paaiškino, kad šiame ginče Muitinės departamentas be teisinio pagrindo atsisako vertinti faktines aplinkybes patvirtinančius dokumentus (kelių transporto priemonių vertinimo ataskaitas). Teigia, kad, jų manymu, Komisija pagrįstai konstatavo, kad Muitinės departamentas nepagrįstai rėmėsi Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis, leidžiančiomis tam tikrais atvejais nevertinti pateiktų įrodymų.
Pažymėjo, kad šios mokesčių mokėtojo teisės ribojimas nėra absoliutus, nes Mokesčių administravimo įstatymo 153 straipsnio 3 dalyje ir 155 straipsnio 6 dalyje yra numatytos išimtys, kai centriniam mokesčių administratoriui kartu su skundu nepateikti dokumentai ir įrodymai, kuriais mokesčių mokėtojas grindžia savo nesutikimą su mokesčių administratoriaus sprendimu ir savo reikalavimą dėl įrodymų gali pateikti vėlesnėse ikiteisminio mokestinio ginčo nagrinėjimo stadijose, t. y. tuomet, kai apie negalimumą juos pateikti (nurodant svarbias to priežastis) buvo nurodyta pateiktame mokesčių mokėtojo skunde ar mokesčių administratorius, neturėdamas pagrindo, atsisakė priimti mokesčių mokėtojo pateiktus dokumentus ir įrodymus.
Nagrinėjant mokestinį ginčą teisme, mokesčių mokėtojas turi visas Administracinių bylų teisenos įstatyme numatytas teises. Administracinių bylų teisenos įstatymas nenustato jokių proceso šalies teisės teikti įrodymus apribojimų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, todėl mano, kad jų pateikti įrodymai (kelių transporto priemonių vertinimo ataskaitos) bet kokiu atveju būtų pateikti teisminėje mokestinio ginčo stadijoje.
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, gautas prašymas nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant (b. l. 25, 27).
Atsiliepimas
Tretysis suinteresuotas asmuo Kauno teritorinė muitinė atsiliepime į skundą (b. l. 18) nurodė, kad sutinka su Muitinės departamento prašymu dėl Komisijos 2010-09-06 sprendimo Nr. S-239-(7-192/2009) panaikinimo remiantis Muitinės departamento išdėstytais motyvais.
Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 29).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Iš byloje esančios medžiagos teismas nustatė, kad Kauno teritorinė muitinė atliko tyrimus dėl nebaigtų Bendrijos/bendrosios tranzito procedūrų, vykdytų pagal Lydinčiuosius dokumentus MRN Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2009-03-06 priėmė sprendimus Nr. 9KM18031, Nr. 9KM18032 ir Nr. 9KM18033, kuriais procedūrų vykdytojai UAB „Baltspeda International“ įregistravo importo skolas. Pareiškėja šiuos sprendimus apskundė Muitinės departamentui. Muitinės departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundus, patvirtino skundžiamus sprendimus. Tuomet pareiškėja kreipėsi į Komisiją ir kartu su skundais pateikė dokumentus (automobilių turto vertinimo ataskaitas), kurie nebuvo pateikti nei Kauno teritorinei muitinei, nei Muitinės departamentui. Komisija, vadovaudamasi Mokesčių administravimo įstatymo 155 straipsnio 6 dalimi, 2009-09-10 sprendimais Nr. S-266(7-222/2009), Nr. S-267(7-226/2009) ir Nr. S-268(7-225/2009) panaikino Muitinės departamento sprendimus ir pavedė Muitinės departamentui iš naujo išnagrinėti skundus įvertinant pareiškėjos pateiktas automobilių turto vertinimo ataskaitas (Komisijos byla, b. l. 6?7).
Muitinės departamentas, vykdydamas minėtus Komisijos sprendimus, iš naujo išnagrinėjo pareiškėjos skundus ir priėmė 2010-06-22 sprendimą Nr. 1A-4.13-349, kuriuo pareiškėjos skundų netenkino.
Pareiškėja nesutiko su Muitinės departamento sprendimu ir 2010-07-16 pateikė skundą Komisijai (Komisijos byla, b. l. 1?2).
Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, 2010-09-06 sprendimu Nr. S-239(7-192/2009) (b. l. 6?11) panaikino Muitinės departamento 2010-06-22 sprendimą Nr. 1A-4.13-349 ir perdavė UAB „Baltspeda International“ skundus centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo. Muitinės departamentas nesutinka su šiuo Komisijos sprendimu, prašo jį panaikinti.
Mokesčių administravimo įstatymo 159 straipsnio 2 dalis nustato, kad apskųsti Komisijos sprendimą dėl mokestinio ginčo taip pat turi teisę centrinis mokesčių administratorius, tačiau tik tuo atveju, kai centrinis mokesčių administratorius ir Komisija, spręsdami mokestinį ginčą (arba mokestinio ginčo metu), skirtingai interpretavo įstatymų ar kito teisės akto nuostatas.
Įvertinęs Muitinės departamento 2010-06-22 sprendimo Nr. 1A-4.13-349 bei Komisijos 2010-09-06 sprendimo Nr. S-239(7-192/2009) turinį, teismas daro išvadą, kad atsakovas ir Komisija skirtingai aiškina ir taiko 1992-10-12 Tarybos reglamento (EB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (toliau – Bendrijos muitinės kodeksas), 29, 30 ir 31 straipsnio nuostatas, 1993-07-02 Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatų kodeksą (toliau – Bendrijos muitinės kodekso Įgyvendinimo nuostatos) 181a straipsnio ir Metodikos 19 punkto nuostatas.
Pagal Bendrijos muitinės kodekso 29 str. 1 dalį, importuojamų prekių muitine verte laikoma sandorio vertė, tai yra kaina, faktiškai sumokėta arba mokėtina už prekes, parduodamas eksportui į Bendrijos muitų teritoriją, prireikus patikslinta vadovaujantis 32 ir 33 straipsniais. Bendrijos muitinės kodekso 30 str. numatyta tvarka, kaip yra nustatoma muitinė vertė, jei jos neįmanoma nustatyti vadovaujantis 29 str. Tuo atveju, jei importuojamų prekių muitinės vertės neįmanoma nustatyti vadovaujantis 29 arba 30 straipsniais, ji nustatoma remiantis duomenimis, kuriuos galima gauti Bendrijoje, ir naudojant priimtinas priemones, atitinkančias principus ir bendrąsias nuostatas, kurie išdėstyti susitarime dėl Bendrojo susitarimo dėl tarifų ir prekybos VII straipsnio įgyvendinimo, Bendrojo susitarimo dėl tarifų ir prekybos VII straipsnyje, Bendrijos muitinės kodekso 3 skyriaus nuostatose (Bendrijos muitinės kodekso 31 str. 1 d.).
Pagal Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 181a straipsnio 1 dalį, muitinė neprivalo importuotų prekių muitinės vertės nustatyti remdamasi sandorio vertės metodu, jei, vadovaujantis 2 dalyje nustatyta procedūra, ji, atsižvelgusi į pagrįstas abejones, nėra įtikinama, kad deklaruojamoji vertė, remiantis Kodekso 29 straipsniu, atspindi sumokėtą arba mokėtiną bendrą sumą. Jei muitinė turi abejonių, apibrėžtų 1 dalyje, ji gali paprašyti papildomos informacijos pagal 178 str. 4 dalį, <...> ir privalo pranešti konkrečiam asmeniui raštu, jei taip pageidaujama, apie priežastis, dėl kurių kilo abejonių, ir suteikti jam galimybes pateikti atsakymą (181 a str. 2 dalis). Bendrijos muitinės kodekso 178 straipsnio 4 dalyje numatyta pareiga asmeniui pateikti papildomą informaciją ar dokumentus, būtinus muitinei vertei nustatyti.
Vadovaujantis Importuojamų automobilių muitinio įvertinimo metodikos, patvirtintos Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2004-12-29 įsakymu Nr. 1B-1198 (redakcija, galiojusi nuo 2008-04-04 iki 2009-06-26) 19 punktu, jeigu muitinė, vadovaudamasi Metodikos 7 punktu, importuojamam eismo įvykio metu ar dėl kitų prie apgadintam automobiliui įvertinti netaiko sandorio vertės metodo, apgadinto automobilio muitinė vertė nustatoma remiantis turto vertintojo surašyta turto vertinimo ataskaita, kurioje apskaičiuota importuojamo automobilio rinkos vertė. Turto vertinimo ataskaita pateikiama vadovaujantis Metodikos 22.2 punkto nuostatomis iki apgadinto automobilio išleidimo.
Pagal Metodikos 22.2 punkto nuostatas, jeigu automobilis deklaruojamas išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūrai įforminti, muitiniam tikrinimui kartu su bendrojo administracinio dokumento importo rinkiniu ir kartu su juo privalomais pateikti dokumentais turi būti pateikta turto vertintojo surašyta turto vertinimo ataskaita, parengta pagal Metodikos 20 punkto reikalavimus, kurioje apskaičiuota importuojamo apgadinto automobilio rinkos vertė.
Byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, t. y. nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja Kauno teritorinei muitinei automobilių vertinimo ataskaitos nepateikė, o ją pateikė tik Komisijai (Komisijos byla, b. l. 7).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008-01-31 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-756-140/2008 yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai muitinės įstaiga pagrįstai abejoja dėl deklaruojamos prekių vertės teisingumo ir tikslumo, prekių muitinės vertės įrodymo pareiga perkeliama importuotojui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010-07-16 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-575-871/2010, vadovaudamasis Metodikos 20-23 punktais, pažymėjo, kad turto vertinimo ataskaita yra vienas esminių dokumentų, kuriais remiantis nustatoma muitinė vertė.
Teismas, įvertinęs teisės aktų nuostatas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, daro išvadą, kad vadovaujantis tiek Europos Sąjungos, tiek nacionalinės teisės nuostatomis, pareiga paneigti muitinės abejones tenka pareiškėjui, tai yra subjektui, importuojančiam prekes (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz.: 2005-12-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A-15–1790/2005, 2010-07-16 nutartis adm. byloje Nr. A575 – 871/2010).
Teisės aktai pareiškėjai numato pareigą pašalinti iškilusias abejones dėl automobilių muitinės vertės, o ji tai galėjo padaryti Kauno teritorinei muitinei pareikalavus, pateikti turto (automobilių) vertinimo ataskaitas, kurios pagrįstų importuotų automobilių deklaruotą vertę. Tačiau turto (automobilių) vertinimo ataskaitas pareiškėja pateikė tik su skundais Komisijai, t. y. jau po automobilių išleidimo į rinką. Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad vėliau, t. y. jau po automobilių išleidimo į rinką, pateiktos turto vertinimo ataskaitos neturi būti priimamos ir vertinamos kaip įrodymai automobilių muitinei vertei pagrįsti.
Teismas sutinka su Komisijos nuomone, jog mokestinį ginčą nagrinėjant ikiteismine tvarka bei teisme, neturi būti sudaromos kliūtys teikti įrodymus, tačiau ši taisyklė negali būti taikoma neribotai visų įrodymų atžvilgiu. Teismas daro išvadą, kad įrodymai ikiteisminį ginčą nagrinėjančių institucijų ir teismo turi būti vertinami visais įrodymų vertinimo požiūriais, įskaitant ir jų priimtinumą. Teismas konstatuoja, kad atsakovas įrodymus įvertino remdamasis teisės aktų nuostatomis, pagrįstai padarė išvadą, jog praleisti terminai jiems pateikti, o tai buvo pagrindinė priežastis šiais įrodymais nesiremti.
Pažymėtina, kad Komisijos sprendime cituojamoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-261-35/2009, pasisakoma dėl bylos sustabdymo pagrįstumo, tačiau nėra analizuojama ir pasisakoma dėl turto vertinimo ataskaitų pateikimo muitinei laiko ir ataskaitų vertinimo. Teismas taip pat pažymi, kad Komisijos sprendime cituojamoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-143-589/2009, situacija nebuvo analogiška nagrinėjamai bylai, kadangi minimoje nutartyje turto vertinimo ataskaita buvo pateikta Klaipėdos teritorinei muitinei, tačiau ji nevertinta dėl to, kad turto vertinimo ataskaitų sudarymo metu turto vertintojui išduotas kvalifikacijos pažymėjimas buvo negaliojantis.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą ir byloje pateiktus rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad pareiškėja nesiėmė aktyvių veiksmų bei nevykdė pareigos dėl muitinę vertę pagrindžiančių įrodymų pateikimo Kauno teritorinei muitinei, todėl prarado teisę remtis šia ataskaita automobilio muitinei vertei nustatyti ir ji pagrįstai nevertintina, kaip prekės muitinę vertę pagrindžiantis dokumentas.
Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Komisija netinkamai aiškino ir taikė 29, 30 ir 31 straipsnio nuostatas, Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 181a straipsnio ir Metodikos 19 punkto nuostatas, todėl skundžiamas 2010-09-06 Komisijos sprendimas Nr. S-239(7-192/2009) naikintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 2 p., 127 str.,
nusprendė:
patenkinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą, panaikinti 2010-09-06 Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimą Nr. S-239(7-192/2009) ir palikti galioti Muitinės departamento 2010-06-22 sprendimą Nr. 1A-4.13-349.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.