- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-18
- Bylos Nr.
- e2-1217-330/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00177-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Pečiulis
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Modernios technologijos“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Pramonės įrenginiai“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Modernios technologijos“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Modernios technologijos“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Pramonės įrenginiai“ dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Modernios technologijos“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriame prašė iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovė (toliau – UAB) „Pramonės įrenginiai“ priteisti 438 004,59 Eur skolą ir palūkanas.
2. Ieškovė reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės UAB „Pramonės įrenginiai“ nekilnojamąjį turtą; nekilnojamojo turto nesant ar nepakankant – areštuoti atsakovės kilnojamąjį turtą ir / arba turtines teises; nesant kilnojamojo turto ir / arba turtinių teisių arba jų esant nepakankamai – areštuoti 439 125,93 Eur dydžio pingines lėšas, esančias pas atsakovę UAB „Pramonės įrenginiai“ ar trečiuosius asmenis.
Atsiliepimas
3. Atsakovė UAB ,,Pramonės įrenginiai“ pateikė atsiliepimą į ieškovės UAB „Modernios technologijos“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos taikymo, kuriame nurodė, kad su ieškovės prašymu nesutinka.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
5. Preliminariai įvertinęs pareiškime nurodytas aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus, teismas sprendė, kad ieškovė tikėtinai (lot. prima facie) pagrindė ieškinio reikalavimus.
6. Teismas akcentavo, kad priešingai nei prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tvirtina ieškovė, grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui pripažinimą lemia ne asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti tokias priemones, turtinės padėties ir jam pareikšto ieškinio sumos santykis, ar juo labiau ne galimas jo nemokumo proceso inicijavimas ateityje, kurį ieškovė taip pat akcentuoja, bet to asmens nesąžiningumas ir konkretūs jo atlikti ir (ar) atliekami veiksmai, nukreipti į turimo turto masės ar vertės sumažinimą.
7. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad byloje nėra pateikta įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, jog atsakovė UAB ,,Pramonės įrenginiai“ perkėlinėja veiklą į kitą įmonę, tuo siekdama sukelti savo nemokumą. Toks ieškovės nurodomas veikimas gali būti aktualus vertinant įmonės tyčinio bankroto klausimą. Vadinasi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymu ieškovė tarsi prašo į ateitį užtikrinti, kad nekiltų atsakovės tyčinio bankroto grėsmė, tačiau teismų praktikoje išaiškinta, jog taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti išimtinai susijusios su nagrinėjamu ginču.
8. Teismo nutartyje nurodyta, kad akcentuodama atsakovės veiklos, o tuo pačiu ir būsimų pajamų perkėlimą į kitą įmonę, dėl kurio neliktų galimybės efektyviai išsiieškoti skolos šioje byloje, tektų inicijuoti teisminius procesus dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų perduodant UAB „Pramonės įrenginiai“ pajamas generuojančią veiklą, ieškovė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą sieja su tariamai nesąžiningos konkurencijos veiksmais, tačiau tiksliai nepaaiškina, kaip tai susiję su pagrindiniu byloje pareikštu turtiniu reikalavimu, t. y. neįrodo, kad tokiu būdu gali bus apsunkintas ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymas. Teismas nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis yra užtikrinti byloje kilusio ginčo reikalavimus, bet ne siekti naujų reikalavimų patenkinimo.
9. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovės nurodytos aplinkybės apie tai, jog atsakovė ignoravo ieškovę ir jos kreipimąsi dėl sutarties vykdymo, iki galo neįvykdė teismo nutarčių, kuriomis buvo yra įpareigota pateikti tinkamo turinio įrodymus, teikė procesinius dokumentus praleidusi įstatymo nustatytus terminus, pateikė aiškiai nepagrįstą skundą, dėl kurio civilinis procesas buvo sustabdytas, iš esmės susijusios ne su atsakovės nesąžiningumu, o su nenoru bendradarbiauti ar civilinio proceso taisyklių nesilaikymu. Teismo įsitikinimu, ieškovės išdėstytos aplinkybės neįrodo, jog atsakovė yra nesąžininga, t. y. iš tų aplinkybių negalima nuspręsti, kad atsakovė nesąžiningai mažina turimo turto vertę.
10. Teismo vertinimu, ieškovės pateikta atsakovės 2020 metų pelno-nuostolių ataskaita pagrindžia, kad tais metais atsakovė veiklą vykdė pelningai. Ieškovės deklaratyvūs teiginiai apie galimus atsakovės finansinius įsipareigojimus nepagrindžia atsakovės prastos finansinės padėties. Teismas atmetė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes nenustatė atsakovės nesąžiningumo ir siekio išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Ieškovė UAB „Modernios technologijos“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 30 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti jos prašyme nurodytas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Reikšmingas atsakovės pajamų generavimo šaltinis buvo agentavimo sutartis su Andritz AG, pagal kurią atsakovė buvo oficialus Andritz Pulp & Paper atstovas, pardavinėjęs atsargines įrangos detales ir turėjęs nuolatinį pajamų srautą. 2021 m. liepos 31 d. atsakovės vienasmenis akcininkas F. H. nesąžiningai perkėlė svarbų pajamų šaltinį (agentavimo sutartinius santykius su Andritz AG) į savo sūnaus A. H. vardu 2021 m. balandžio 2 d. įsteigtą įmonę UAB „Pradeta“. Tai reiškia, kad atsakovė atsisakė svarbaus pajamų šaltinio ir ateityje jokių pajamų negeneruos arba jos bus reikšmingai mažesnės už tas, kurios buvo generuojamos. Atsakovės turtas bus panaudojamas tik išlaidoms ir finansiniams įsipareigojimams padengti, todėl iki ieškovei palankaus teismo sprendimo priėmimo gali nelikti atsakovės turto, iš kurio būtų galimas išieškojimas.
11.2. 2020 m. sausio 1 d. - gruodžio 31 d. finansinės ataskaitos patvirtina, kad atsakovė turi 334 985 Eur vertės turto, tačiau patiria 208 200 Eur administracinių išlaidų ir turi 126 986 Eur finansinių įsipareigojimų. Ieškovės reikalavimas siekia 439 125,93 Eur, kuris nėra apskaitytas atsakovės finansinėse ataskaitose. Laikinosios apsaugos priemonės būtinos, siekiant apsaugoti esamą atsakovės turtą, kad ieškovei palankus teismo sprendimas galėtų būti kiek įmanoma realiai įvykdytas.
11.3. Skundžiama nutartimi pažeistos CPK 144 ir 185 straipsnių nuostatos, nes teismas ignoravo įrodymus, patvirtinančius, kad atsakovė atsisakė savo pajamų šaltinio. Laikinosios apsaugos priemonės yra būtinos tam, kad kad atsakovės žinioje tebesantis turtas būtų išsaugotas iki byloje priimto teismo sprendimo įvykdymo. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė nepateikė konkrečių įrodymų apie tai, kad atsakovė perkėlinėja veiklą ir deda pastangas sukelti nemokumą.
11.4. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė nesąžiningai nustojo vykdyti aktyvią ūkinę komercinę veiklą. Vien ta nurodyta aplinkybė, kad atsakovės akcininkas išeina į pensiją, nereiškia, jog atsakovė turi atsisakyti naudingos sutarties teikiamų privilegijų ir galimybių uždirbti, nustoti generuoti nuolatines metines pajamas. Egzistuoja grėsmė būsimam teismo sprendimo įvykdymui, nes atsakovė yra nesąžininga, kadangi valiniais veiksmais realiai siekia apsunkinti palankaus teismo sprendimo įvykdymą.
11.5. Atsakovės nesąžiningumą rodo ir tai, kad atsakovė perleido agentavimo santykius ne kam kitam, o atsakovės akcininko sūnaus įsteigtai įmonei UAB „Pradeta“. Preziumuojama, kad bet kokie skolininko sandoriai, sudaromi su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais, kurie pažeidžia kreditoriaus interesus, yra sudaryti esant nesąžiningoms sandorio šalims.
11.6. Veiksmai, kuriuos atliko atsakovė, vadinami įmonių feniksų reiškiniu, nesąžininga veiklos perkėlimo schema, galimu sukčiavimo modeliu, kai įsiskolinusi įmonė pelningą veiklą, pajamas ir (ar) turtą perkelia į kitą įmonę. Tokiu būdu įmonei lieka tik skolos ir galutiniame etape ji bankrutuoja, o kita įmonė vykdo tą pačią veiklą, turi tuos pačius klientus, tiekėjus, generuoja analogiškas pajamas, tačiau išvengia prievolių, kurias turėjo iki aktyvų perkėlimo.
11.7. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad procesinės aplinkybės, kurios patvirtina atsakovės nesąžiningą procesinį elgesį, iš esmės susijusios ne su atsakovės nesąžiningumu, o su nenoru bendradarbiauti, ar civilinio proceso taisyklių nesilaikymu. Atsakovės nesąžiningas procesinis elgesys, negali reikšti atsakovės sąžiningumo.
11.8. Prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra ekonomiškos ir atitinka proporcingumo principus, jomis nebus apsunktinos atsakovės teisės daugiau, nei būtina galimo teismo sprendimo įvykdymui. Turto areštas yra ekonomiškas ir proporcingas, kadangi prašomi taikyti suvaržymai tik ieškinio reikalavimo apimtyje.
Atsiliepimas
12. Atsakovė UAB „Pramonės įrenginiai“ atsiliepime prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Ieškinys nėra preliminariai pagrįstas. Vertinant ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimų pagrįstumą pagal prima facie (liet. tikėtinas) doktriną, darytina išvada, kad ieškovės reikalavimai labiau galėtų būti tenkinami Vilniaus apygardos 2020 m. spalio 22 d. teismo sprendimo apimtyje, t. y. tik iki 14 100,62 Eur sumos, o likusi ieškovės reikalavimų dalis yra labiau atmestina. Ieškovė jau buvo teikusi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuris buvo atmestas. Pakartotiniame prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė nepateikė naujų argumentų, kurie sudarytų pagrindą pakeisti ankstesnes teismų išvadas.
Šalies argumentai
12.2. Ieškovės teigimu, UAB „Pramonės įrenginiai“ ir Andritz AG sudarytos agentavimo sutarties, pagal kurią UAB „Pramonės įrenginiai“ turėjo teisę būti Andritz AG gaminamos produkcijos agentu Baltarusijos rinkoje, pasibaigimo galioti 2021 m. liepos 31 d. aplinkybė pagrindžia atsakovės nesąžiningumą ir galimą vengimą vykdyti teismo sprendimą. Tokios ieškovės interpretacijos yra nepagrįstos, jos neturi ryšio su byloje pareikštais reikalavimais.
12.3. Ieškovės atskirajame skunde nurodoma agentavimo sutartis, sudaryta tarp UAB „Pramonės įrenginiai“ ir Andritz AG, nėra ginčo dalykas, šios agentavimo sutarties pagrindu ieškovė nereiškia jokių reikalavimų atsakovei. Ieškovė savo reikalavimą grindžia išimtinai Atskyrimo sutarties 2.1.2.(i) punktu, kuriame nurodomos visiškai kitos sutartys ir iš kurių ieškovė kildina savo reikalavimą, teigdama, kad jai atsakovė privalo sumokėti 25 % nuo pajamų pagal atsakovės sudarytas dalių tiekimo sutartis. Ieškovė reikalavimo priteisti kokią nors dalį pajamų pagal atsakovės ir Andritz AG agentavimo sutartį nebuvo ir nėra pareiškusi.
12.4. Ieškovės nurodoma agentavimo sutartis pasibaigė suėjus terminui, kas yra įprastas prievolės pasibaigimo būdas, todėl jokio atsakovės nesąžiningumo šioje situacijoje nėra. Ta aplinkybė, kad atsakovės ir Andritz AG agentavimo sutartis pasibaigė ir ji nebuvo pratęsta, niekaip nepagrindžia atsakovės nesąžiningumo ieškovės atžvilgiu.
12.5. UAB „Pradeta“ susitarė ir nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. tapo Andritz AG atstove dėl Andritz AG gaminamos įrangos dvejose konkrečiose srityse (celiuliozės ir popieriaus). Atsakovė UAB „Pramonės įrenginiai“ ar jos vienintelis akcininkas ir vadovas F. H. nebuvo ir nėra nei UAB „Pradeta“ steigėjas, nei akcininkas, nei valdymo organų narys. Atsakovė su UAB „Pradeta“ nėra sudariusi sutarčių ir jokia kita forma nedalyvauja UAB „Pradeta“ veikloje, ji negali nurodyti UAB „Pradeta“, su kuo galima palaikyti santykius, o su kuo – ne.
12.6. Ginčo objektu yra su trimis Baltarusijos įmonėmis atsakovės sudarytos sutartys laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 14 d. iki 2020 m. gegužės 18 d. Atsakovės po 2020 m. gegužės 18 d. sudarytos ar pasibaigusios sutartys neturi ryšio su šios su bylos nagrinėjamu, po šios datos atsakovės sudarytų sutarčių vykdymas negali pagrįsti atsakovės nesąžiningumo.
12.7. Įvairios objektyvios ir subjektyvios aplinkybės turėjo įtakos tam, kad sumažėjo užsakymų iš Baltarusijos įmonių, todėl 2020 ir 2021 metais taip pat sumažėjo ir atsakovės veiklos mastai. Dėl šių priežasčių atsakovei nepavyko įvykdyti prognozuotų Andritz AG produkcijos pardavimo apimčių Baltarusijos rinkoje, o tai turėjo įtakos Andritz AG sprendimui dėl agentavimo santykių 2021 m. liepos 31 d. pasibaigimo ir sutarties nepratęsimo. Tokios aplinkybės neturi jokio ryšio su ieškovės nurodomu atsakovės nesąžiningumu.
12.8. Ieškovė nepagrindė antrosios būtinosios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – neįrodė, kad atsakovė slepia jai priklausantį turtą ar atlieka kitokius nesąžiningus veiksmus, siekdama apsunkinti galimo ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą.
12.9. Ieškovės prašomas taikyti atsakovės turto areštas būtų neproporcinga apsaugos priemonė, nes nepagrįstai apribotų atsakovės ūkinę komercinę veiklą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. Byloje nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde apibrėžtas jo nagrinėjimo ribas.
Dėl atskirojo skundo argumentų (ne)pagrįstumo
14. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo, priimto toje konkrečioje byloje, įvykdymą, kitaip tariant, eliminuoti galimą jo neįvykdymo riziką. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą pirmiausiai apsprendžia galima grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams.
15. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti / pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti tokių apsaugos priemonių. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas kiekvienoje byloje yra sprendžiamas atsižvelgiant į tos bylos faktines aplinkybes, t. y. nustatant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų buvimą toje konkrečioje byloje.
16. Pirmosios instancijos teismas, preliminariai įvertinęs pareiškime nurodytas aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus, sprendė, kad ieškovė tikėtinai (lot. prima facie) pagrindė ieškinio reikalavimus. Atsakovė atsiliepime į ieškovės skundą nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo ieškinio tikėtiną pagrįstumą. Pasak atsakovės, ieškinio nepagrįstumą įrodo byloje anksčiau priimtas Vilniaus apygardos teismo sprendimas, kuriame buvo konstatuota, kad ieškovės ieškinys pagrįstas tik dėl 14 100,62 Eur skolos.
17. Kaip minėta, pirmoji iš sąlygų, kurią turi įvertinti teismas, spręsdamas dėl byloje pareikšto prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, – ieškinio tikėtinas pagrįstumas. Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas pirmiausiai turi atlikti pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (preliminarų) vertinimą. Tokio vertinimo tikslas yra teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Kai vertinamas ieškinio prima facie pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais. Tačiau toks ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1464-516/2016).
18. Preliminarus ieškinio pagrindo vertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015). Tik įsitikinęs ieškinio reikalavimų tikėtinu pagrįstumu teismas gali spręsti, ar yra antroji sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
19. Nagrinėjamoje byloje nustatyta Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 22 d. sprendimu ieškovės UAB ,,Modernios technologijos“ ieškinį patenkino iš dalies – priteisė iš atsakovės UAB ,,Pramonės įrenginiai“ 14 100,62 Eur skolą. Abi ginčo šalys dėl nurodyto teismo sprendimo pateikė apeliacinius skundus. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. liepos 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-416-464/2021 Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 22 d. sprendimą panaikino ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kadangi Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 22 d. sprendimas yra panaikintas, atsakovė neturi pagrindo remtis tokiame sprendime suformuluotomis išvadomis.
20. Pažymėtina ir ta aplinkybė, kad nutartys laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu neturi res judicata (galutinio teismo sprendimo) ir prejudicinės galios, todėl tas faktas, kad tokio pobūdžio ieškovės prašymas jau buvo atmestas, nesudaro pagrindo teigti, jog ieškovė negali pakartotinai teikti prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, remdamasi kitomis (pavyzdžiui, naujomis) aplinkybėmis.
21. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas aukščiau išdėstytus argumentus formuluoja išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino aptartos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos (dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo) egzistavimą.
22. Kita laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga siejama su grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nustatymu. CPK normos neapibrėžia sąrašo pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik išanalizavus konkrečios situacijos faktines aplinkybes. Kiekvienu atveju vertinant aplinkybes, kuriomis šalis įrodinėja grėsmę teismo sprendimo įvykdymui, bei nusprendžiant dėl jų pakankamumo išvadai, jog egzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikis, turi būti atsižvelgiama į paminėtų aplinkybių visumą, nesuteikiant išskirtinės reikšmės tik tam tikroms pavienėms aplinkybėms.
23. Atsakovo nesąžiningumas, kaip antroji sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, nėra preziumuojamas, todėl sprendžiant klausimą dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priešingos šalies nesąžiningumą visada privalu įrodinėti tam asmeniui, kuris prašo atitinkamų priemonių taikymo. Teismų praktikoje išaiškinta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-134-516/2018 ir kt.).
24. Nagrinėjamu atveju laikinąsias apsaugos priemones atsisakyta taikyti konstatavus, kad ieškovė neįrodė grėsmės būsimo ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi šioje dalyje nurodė, kad: 1) atsakovė atsisakė svarbaus pajamų šaltinio ir ateinančiu laikotarpiu pajamų negeneruos arba jos bus reikšmingai mažesnės už tas, kurios buvo generuojamos 2020 m. sausio 1 d. – 2020 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu; 2) atsakovė perkelia veiklą į UAB „Pradeta“, tokiu būdu siekdama sukelti savo nemokumą; 3) atsakovė nesąžiningai nustojo vykdyti aktyvią ūkinę komercinę veiklą ir perleido agentavimo sutartinius santykius atsakovės akcininko sūnaus įmonei UAB „Pradeta“; 4) atsakovės netinkamas procesinis elgesys įrodo jos nesąžiningumą, kadangi atsakovė teismo posėdžio metu teigė netiesą apie agentavimo sutarties galiojimo terminus, ignoravo ieškovės kreipimąsi dėl sutarties įvykdymo, nevykdė teismo įpareigojimų pateikti į bylą įrodymus, teikė akivaizdžiai nepagrįstus skundus.
25. Skunde apeliantė pirmiausia akcentuoja aplinkybę nurodė, kad atsakovė atsisakė svarbaus pajamų šaltinio, todėl ateityje pajamų negeneruos arba jos pajamos bus reikšmingai mažesnės už tas, kurios buvo gaunamos 2020 m. sausio 1 d. – 2020 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu.
26. Nustatyta, kad 2015 m. liepos 24 d. tarp atsakovės ir Andritz AG buvo sudaryta agentavimo sutartis dėl įrangos detalių tiekimo, pagal kurią atsakovė buvo oficialus Andritz AG atstovas. Susipažinus su agentavimo sutarties sąlygomis nustatyta, kad Andritz AG palikta teisė bet kada nutraukti gamybą arba pardavimą agentūros teritorijoje (Baltarusijoje). Sutartis buvo sudaroma vieneriems metams nuo jos pasirašymo datos, su galimybe bet kada nutraukti sutartį, pranešant priešingai šaliai prieš vieną mėnesį (Agentavimo sutarties 12.1 punktas). Vėliau sutartis galėjo būti pratęsta neterminuotam laikui, su galimybe ją bet kada nutraukti, pranešant priešingai šaliai ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki nutraukimo.
27. Vertindamas nurodytos sutarties sąlygas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tiek atsakovė, tiek Andritz AG turėjo teisę bet kuriuos momentu nutraukti agentavimo sutartį. Atsiliepime į apeliantės skundą atsakovė paaiškino, kad po Baltarusijoje 2020 metais įvykusių prezidento rinkimų prasidėję neramumai, pablogėjusi Baltarusijos įmonių finansinė padėtis turėjo įtakos tam, jog užsakymų Baltarusijoje sumažėjo, atsakovės veiklos mastai 2020 ir 2021 metais taip pat sumažėjo. Dėl šių priežasčių atsakovei nepavyko įvykdyti prognozuotų Andritz AG produkcijos pardavimų apimčių Baltarusijos rinkoje, o tai turėjo įtakos Andritz AG sprendimui dėl agentavimo santykių 2021 m. liepos 31 d. pasibaigimo ir Andritz AG apsisprendimo jų nebetęsti. Su atsakovės paaiškinimais nėra pagrindo nesutikti, tad pats savaime agentavimo sutarties nutraukimo faktas nepatvirtina apeliantės argumentų dėl atsakovės nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste.
28. Apeliantė nurodo, kad pagal agentavimo sutarties 2.1.12 p. atsakovė neturėjo teisės konkuruoti su Andritz AG, o tai įrodo, jog atsakovės agentavimo sutartis su Andritz AG buvo vienintelis ir pagrindinis atsakovės pajamų šaltinis. Šiuo aspektu pažymėtina, kad nekonkuravimo susitarimas nei paneigia, nei patvirtina faktą, kad atsakovė neturėjo kitų verslo santykių, išskyrus tik su Andritz AG.
29. Apeliantės teigimu, aplinkybę, kad atsakovė perkelia savo veiklą į UAB „Pradeta“, patvirtina Andritz AG el. laiškas, kuriame nurodyta, jog, atsakovės savininkui išėjus į pensiją, atsakovė nuo 2021 m. liepos 31 d. savo veiklą pagal agentavimo sutartį su Andritz AG, iš kurios gaudavo pajamas, perdavė UAB „Pradeta“. Su tokia el. laiško interpretacija apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka ir su atsakovės argumentu, kad agentavimo santykiai baigėsi dėl sutarties termino pabaigos.
30. Nustatyta, kad 2021 m. rugpjūčio 4 d. laiške Andritz AG informavo ieškovę ir kitus rinkos dalyvius apie tai, kad „atstovavimo sutartis su UAB „Pramonės [įrenginiai]“ baigėsi 2021 m. liepos 31 d., savininkui išėjus į pensiją“. Tame pačiame laiške Andritz AG nurodė, kad naujas atstovas, padedantis verslo veiklą Baltarusijoje, bus bendrovė UAB „Pradeta“, kuri yra oficialus „ANDRITZ AG“ „PULP & PAPER“ (celiuliozės ir popieriaus) verslo srities Baltarusijos Respublikoje atstovas projektams, susijusiems su technologinės įrangos tiekimu, montavimo priežiūra, paleidimu į eksploataciją ir bandymu, jei specialiai paskiriama tokiu atstovu, ir eksploatacinių medžiagų bei atsarginių dalių tiekimui, įrangos ir jos dalių atnaujinimui ar modernizavimui, taip pat kitiems klausimams, kurie gali kilti dėl pirmiau paminėtų galimų „ANDRITZ AG“ tiekimų apibrėžtiems Baltarusijos celiuliozės ir popieriaus pramonės bei MDF pramonės klientams. UAB „Pradeta“ atstovavimo sutartis su „ANDRITZ PULP & PAPER“ galioja nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d.
31. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad apeliantės į bylą pateiktame laiške neužsimenama apie tai, kad atsakovė savo veiklą pagal agentavimo sutartį perdavė / perleido UAB „Pradeta“. Be to, Andritz AG laiške patvirtina, jog UAB „Pradeta“ yra nepriklausoma įmonė, neturinti Andritz AG savo nuosavybės. Kiti „ANDRITZ“ grupei priklausantys juridiniai asmenys gali Baltarusijos Respublikoje turėti kitų teisėtų atstovų, nei UAB „Pradeta“, veikiančių kitose technologijų srityse, nei priklausančios „ANDRITZ PULP & PAPER“.
32. Byloje apeliantė taip pat pateikė el. laišką, 2021 m. rugpjūčio 10 d. siųstą į Andritz AG, kuriame, be kita ko, teiraujamasi apie naująjį atstovą UAB „Pradeta“. Andritz AG 2021 m. rugpjūčio 11 d. pateikė atsakymą, nurodydama, kad asmens ar subjekto teisė sudaryti sutartį su vienu ar kitu subjektu negali būti ribojama. Atitinkamai UAB „Pradeta“ ir Andritz AG pasinaudojo savo teise ir sudarė sutartį, pagal kurią UAB „Pradeta“ tapo Andritz AG atstove Baltarusijoje. Įvertinus aptartų rašytinių duomenų turinį, negalima daryti išvados apie atsakovės nesąžiningą veikimą, nukreiptą perkelti veiklą į kitą įmonę tam, kad būtų dirbtinai sukeltas atsakovės nemokumas ir tokiu būdu išvengta atsiskaitymų su kreditoriais.
33. Apeliantės teigimu, į bylą pateiktas 2021 m. rugpjūčio 17 d. Baltarusijos koncerno Svetlogorsk Pulp and Paper Mill (liet. Svetlogorsko celiulioze?s ir kartono kombinato) laiškas taipogi patvirtina atsakovės veiklos perkėlimo aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su nurodyto laiško turiniu, laikosi nuostatos, kad laiškas nepatvirtina aplinkybės dėl atsakovės veiklos perkėlimo, kadangi nurodytas koncernas tik nurodė aplinkybę, jog jam yra žinoma apie UAB „Pradeta“ ir Andritz AG bendradarbiavimą nuo 2021 m. rugpjūčio 4 d. el. laiško gavimo. Jokių aplinkybių apie atsakovės veiklos perkėlimą to koncerno 2021 m. rugpjūčio 17 d. laiške nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nėra nurodyta.
34. Kitų objektyvių įrodymų apie tai, kad atsakovė nesąžiningai perkelia veiklą į UAB „Pradeta“, arba sąmoningai neteisėtai siekia sukelti savo nemokumą, nėra. Iš 2020 m. sausio 1 d. – 2020 m. gruodžio 31 d. atsakovės finansinių ataskaitų matyti, kad atsakovė deklaravo 334 985 Eur vertės turtą. Apeliantės nurodomos aplinkybės dėl atsakovės veiklos perkėlimo tikėtinai siekiant sukelti atsakovės nemokumą, savaime nesukuria objektyvių prielaidų teigti, jog toks atsakovės veiklos pasikeitimas reiškia sąmoningus veiksmus, nukreiptus į turtinės padėties pabloginimą būtent dėl tikslo apsunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo šioje byloje įvykdymą.
35. Apeliantės apibūdintas atsakovės procesinis elgesys taip pat nesudaro pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Ieškovė, manydama, kad atsakovės procesinis elgesys netinkamas ar procesinėmis teisėmis yra piktnaudžiaujama, gali prašyti teismą tokį elgesį įvertinti procesine tvarka, tačiau jis negali būti vertinamas kaip nesąžiningumas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste.
36. Apeliacinės instancijos teismas prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog ieškovė neįrodė būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui dėl atsakovės nesąžiningo siekio išvengti teismo sprendimo vykdymo, todėl netenkindamas prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmė teisingą procesinį sprendimą.
Dėl procesinės baigties
37. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, tinkamai taikė teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.