- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-19
- Bylos Nr.
- 2S-1820-153/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-09-3-00534-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Galina Blaževič
- Pareiškėjas
- O. Č., S. Č.
- Kategorijos
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.19.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Galina Blaževič apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų antstolės J. J. ir „Swedbank“, AB atskiruosius skundus dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-725-182/2013 pagal pareiškėjų O. Č. ir S. Č. skundą suinteresuotiems asmenims antstolei J. J., „Swedbank“, AB dėl antstolio veiksmų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Pareiškėjai 2013-06-03 antstolei J. J. padavė skundą dėl 2013-05-13 antstolio patvarkymo „Dėl areštuoti turto įvertinimo“ panaikinimo, kuriame vadovaujantis CPK 682 straipsnio 2 dalimi, reiškė prieštaravimus dėl ekspertizės išvadų ir prašė turto vertei nustatyti skirti pakartotinę ekspertizę vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) .
Antstolė J. J. 2013-06-04 patvarkymu pareiškėjų skundo netenkino. Antstolė pareiškėjų skundą kartu su vykdomąja byla Nr. (duomenys neskelbtini) persiuntė Druskininkų miesto apylinkės teismui. Antstolė nurodė, kad nėra pagrindo panaikinti vykdomojoje byloje Nr. 0052/12/00644 antstolės patvarkymą dėl areštuoto turto vertės, nes ekspertizė atlikta laikantis CPK 682 straipsnio reikalavimų, pakartotinė ekspertizė neskirtina, nes skolininkai nesumokėjo į antstolio depozitinę sąskaitą sumos (2420 Lt) būtinos ekspertizei atlikti, taip pat nepateikė jokio motyvuoto prašymo atidėti šios sumos sumokėjimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Druskininkų miesto apylinkės teismas 2013 m. birželio 14 d. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, tenkino pareiškėjų skundą dėl antstolio veiksmų. Teismas nurodė, kad pareiškėjai ginčija patvarkymą dėl areštuoto turto vertės iš esmės remdamiesi dviem argumentais: kad ekspertizę atliko į Teisingumo ministro įsakymu patvirtintą ekspertų sąrašą neįtrauktas turto vertintojas ir kad pagal individualų vertinimą nustatyta turto vertė - 1070000 Lt yra 2 kartus mažesnė nei Registrų centro duomenų bazėje nurodyta – 2108000 Lt. Kadangi civilinėje byloje ekspertu ar ekspertais gali būti skiriami ne tik asmenys, įrašyti į teismo ekspertų sąrašą, bet ir kiti asmenys, kurie turi specialių žinių atsakyti į byloje iškylančius klausimus (CPK 212 straipsnio 2 dalis), todėl teismas sprendė, kad pareiškėjų skundo teiginiai, jog ginčo turtą galėjo įvertinti tik į Teisingumo ministro įsakymu patvirtintą ekspertų sąrašą įrašytas turto vertintojas, yra nepagrįsti. Teismas sprendė, kad turto vertintojo R. S. nekorektiškai parinkti lyginamieji objektai, neatlikta nekilnojamojo turto rinkos analizė Druskininkų mieste, turėjo esminės įtakos nustatant vertinamo turto objekto rinkos vertę, todėl visiškai teisėtas ir pagrįstas yra pareiškėjų prašymas skirti pakartotinį turto vertinimą ir antstolė J. J. turėjo tenkinti jų prašymą dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo. Vykdomojoje byloje nesant duomenų, kad antstolė, gavusi prašymą dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo, būtų pasiūliusi pareiškėjams į jos depozitinę sąskaitą pervesti konkrečią pinigų sumą, būtiną ekspertizei atlikti, todėl teismas antstolės argumentą, kad ekspertizė neskirtina dėl nepervestų lėšų, atmetė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo antstolė J. J. prašo Druskininkų miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 14 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjų skundo netenkinti. Nurodo, kad teismas netinkamai įvertino visas bylos aplinkybes, todėl priėmė nepagrįstą nutartį. Su teismo nutartimi nesutinka dėl šių priežasčių:
1. Pareiškėjai skundu neskundė jokių antstolio veiksmų, o prašė skirti pakartotinę ekspertizę. Todėl spręstina, kad pareiškėjai nesilaikė CPK 682 straipsnio 2 dalyje nustatytos pakartotinės ekspertizės skyrimo tvarkos, taip pat pareiškėjai prašydami skirti pakartotinę ekspertizę nėra sumokėję į antstolio depozitinę sąskaitą sumos, būtinos už ekspertizės atlikimą.
2. Turto vertinimas atliktas laikantis nustatytų reikalavimų, o pareiškėjų pateikti prieštaravimai dėl ekspertizės išvadų ir teismo nutartyje pateikta turto vertinimo analizė nėra pakankami skirti pakartotinę ekspertizę. Pažymi, kad Druskininkuose nėra panašių objektų palyginimui, be to, VĮ Registrų centras nurodytos kainos neatitinka tikrovės, nes beveik 5 metus pareiškėjams intensyviai siūlant turtas yra dar neparduotas už 2 200 000 Lt, todėl darytina išvada, kad pareiškėjų nurodoma turto kaina nėra tikroji rinkos vertė, turto vertė yra daug mažesnė, ką ir nustatė turto vertintojas savo ataskaitoje.
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo „Swedbank“, AB prašo panaikinti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 14 d. nutartį ir atmesti pareiškėjų skundą, priteisti iš pareiškėjų bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad skundžiama nutartis yra nepagrįsta ir priimta pažeidžiant procesinės teisės normas:
1. Skolininkų skundą teismas išnagrinėjo nesuteikdamas suinteresuotam asmeniui (išieškotojui) „Swedbank“, AB būti išklausytam ir pareikšti savo atsikirtimus.
2. CPK 510 str. 2 d. ir CPK 682 str. 2 d. pagrindu skolininkai negalėjo reikšti skundo dėl 2013-05-13 antstolės patvarkymo „Dėl areštuoto turto įvertinimo“, nes skundas galėjo būti pateiktas tik dėl patvarkymo, kuriuo antstolis atsisakytų tenkinti prašymą dėl pakartotinio turto vertinimo. Kadangi skolininkai reikšdami skundą nesilaikė CPK 682 str. nustatytos tvarkos ir savo esme pateikė ne skundą dėl antstolio veiksmų, bet prašymą skirti pakartotinę turto ekspertizę, kurio teismas nenagrinėja, skolininkų 2013-05-31 skundas turėjo būti paliktas nenagrinėtu.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismas sprendė, kad vykdomojoje byloje UAB „Resolution valuations“ atliktas individualus turto vertinimas, kurio duomenimis turto rinkos vertė yra 1070000 Lt yra neteisingas. Šios išvados vienas iš motyvų, kad vadovaujantis Registro centro duomenimis masiniu vertinimu yra nustatyta, kad turto vertė yra 2 108 000 Lt, nepagrįstas, kadangi prieštarauja kasacinio teismo išaiškinimams apie individualaus vertinimo išvadas.
4. Turto vertinimo ataskaita atlikta pagal privalomus įstatymų ir turto vertinimo standartus. Teismo išvados pateiktos neišsiaiškinus Turto vertinimo ataskaitos turinio. Turto vertinimo ataskaitoje pateiktoje išvadoje nurodyta, kad Turto vertę geriau atspindi lyginamuoju metodu nustatyta vertė (ataskaitos 34 I.). Tai reiškia, kad ginčijama turto rinkos vertė nustatyta tik lyginamuoju metodu, o skundžiamoje nutartyje teismo pateikti motyvai dėl diskonto metodu naudotų duomenų yra visiškai nereikšmingi turto vertei. Teismas vertino tik nominalius lyginamų objektų skirtumus, tačiau visiškai neatsižvelgė į visą vertinimą, taikytus pataisos koeficientus ir nustatytus rodiklio įvertinimo balus.
5. Skundžiama nutartimi antstolė įpareigota paskirti pakartotinį turto vertinimą, tačiau neišspręstas atlyginimo už šio vertinimo atlikimą klausimas. CPK 682 straipsnio 3 dalis nustato, kad prieš skiriant pakartotinę ekspertizę, asmuo, prieštaraujantis antstolio nustatytai vertei, sumoka jos atlikimui reikalingus pinigus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į antstolės atskirąjį skundą „Swedbank“, AB su antstolės atskirtuoju skundu sutinka, mano, kad jis pagrįstas ir prašo jį tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Bylos dėl antstolių veiksmų yra nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 6 punktas). Šios bylos yra nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai CPK V dalyje nurodoma kitaip. Bylą nagrinėjantis teismas turi teisę nuspręsti konkrečią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis). Pagal bylos duomenis matyti, kad teisėja 2013 m. birželio 6 d. rezoliucija skyrė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2013 m. birželio 14 d. 9 val. (b. l. 7), tą pačią dieną apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbta specialiame interneto tinklalapyje (b. l. 14), t. y. tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimą (CPK 133 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog šalims įtvirtinta pareiga domėtis bylos eiga (CPK 12 straipsnio 5 dalis), šalys turi teisę reikšti prašymus, teikti įrodymus (CPK 42 straipsnio 1 dalis), todėl pripažintina, jog suinteresuotas asmuo „Swedbank“, AB, kuriam buvo pranešta apie bylos nagrinėjimą, nepateikdamas atsiliepimo į skundą, netinkamai naudojosi savo procesinėmis teisėmis. Dėl nurodytos priežasties nėra pagrindo spręsti, jog teismas skundą išnagrinėjo neįtraukęs į bylą suinteresuoto asmens „Swedbank“, AB bei nesuteikęs jam galimybės būti išklausytam.
Vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis nustatyta, kad antstolė J. J. vykdo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-03-26 nutartį Nr. 2-367-570/2012 dėl dėl skolininkams O. Č. ir S. Č. priklausančio įkeisto turto, esančio (duomenys neskelbtini) , Druskininkai, pardavimo iš varžytynių išieškotojo „Swedbank“, AB naudai. Antstolė turto vertei nustatyti 2012-05-09 patvarkymu paskyrė ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti, kurią pavedė atlikti UAB „Resolution valuations“. UAB „Resolution valuations“ 2013-04-30 (2013-04-30 Vertinimo paslaugų priėmimo-perdavimo aktas) pateikė turto vertinimo ataskaitą, kuriuo nekilnojamojo turto rinkos vertė, apskaičiuota lyginamuoju metodu, 2013-02-13 nustatyta 1 070 000 Lt: žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ) – 60 000 Lt, prekybos paviljono (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) – 1 000 000 Lt, kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) – 10 000 Lt. Antstolė 2013-05-13 patvarkymu, atsižvelgdama į turto vertinimo ataskaitoje nurodytą turto rinkos vertę, skolininkams nuosavybes teise priklausantį turtą, esančio (duomenys neskelbtini) , Druskininkų sav., įvertino 1 070 000 Lt. Pareiškėjai (skolininkai) 2013-06-03 antstolei padavė skundą, prašydami vykdomojoje byloje realiai turto rinkos vertei nustatyti skirti pakartotinę ekspertizę, kurį antstolė išnagrinėjo ir 2013-06-04 patvarkymu netenkino nurodydama, kad ekspertizė atlikta laikantis nustatytų reikalavimų ir skolininkų pateikti motyvuoti prieštaravimai dėl ekspertizės išvadų nėra pakankami skirti pakartotinę ekspertizę.
Pagal CPK 682 straipsnio 1 dalį antstolis ekspertizę turto vertei nustatyti skiria priimdamas patvarkymą, jame nurodydamas ekspertą ar ekspertizės įstaigą, kuriai pavedama atlikti ekspertizę. Patvarkymo kopijos išsiunčiamos vykdymo proceso šalims. Vykdymo proceso šalis (šalys) ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo antstolio patvarkymą paskirti ekspertizę, šio Kodekso 598 straipsnyje nustatyta tvarka gali pareikšti ekspertui nušalinimą (CPK 682 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 682 straipsnio 2 dalį, jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Antstolio patvarkymas atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę turi būti motyvuotas ir gali būti skundžiamas teismui.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjai, nesutikdami su nustatyta turto verte, turėjo teisę pareikšti prieštaravimus ir prašyti antstolį skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Pareiškėjai padavė skundą dėl antstolio veiksmų – 2013-05-13 patvarkymo dėl areštuoto turto įvertinimo, nurodydami, kad CPK 682 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka reiškia prieštaravimus dėl ekspertizės išvadų ir prašydami paskirti pakartotinę ekspertizę. Pareiškėjų skundą antstolė 2013-06-04 patvarkymu dėl skundo išnagrinėjo ir netenkino, skundą kartu su vykdomąja byla persiuntė Druskininkų miesto apylinkės teismui (CPK 510 straipsnio 2 dalis), kuris skundžiama nutartimi pareiškėjų skundą dėl antstolio veiksmų tenkino. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirųjų skundų argumentais, kad pagal pareiškėjų skundo turinį tai yra prašymas paskirti pakartotinį turto vertinimą (CPK 682 straipsnio 2 dalis) ir toks prašymas iš esmės nėra antstolio veiksmų skundimas CPK 510 straipsnio prasme, nes gali būti skundžiamas tik antstolės patvarkymas, kuriuo antstolė atsisako tenkinti prašymą dėl pakartotinio turto vertinimo. Kadangi vykdymo procese tiek ieškotojui, tiek skolininkui yra nustatyta pareiga būti aktyviems ir patiems domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai atlikti turto vertinimą (CPK 681, 682 straipsniai), todėl toks pareiškėjų (skolininkų) procesinis elgesys laikytinas netinkamu, kadangi pareiškėjai patys turi rūpintis tinkamu savo teisių įgyvendinimu ir imtis CPK nustatytų priemonių realiai savo turto vertei nustatyti. Nagrinėjamoje byloje antstolė, gavusi pareiškėjų skundą dėl antstolio veiksmų, turėjo pagrindą jo netenkinti, kadangi skolininkai nesilaikė CPK 682 straipsnyje nustatytos tvarkos - nepareiškė ekspertui nušalinimo bei prieštaravimų dėl ekspertų nustatytos turto vertės, o iš karto pateikė skundą dėl vertės, tačiau antstolė skundą išnagrinėjo, pasisakė dėl pareiškėjų prašymo skirti pakartotinę ekspertizę, pirmosios instancijos teismas taip pat išnagrinėjo antstolės pateiktą pareiškėjų skundą dėl antstolio veiksmų. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes bei vadovaudamasis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šioje proceso stadijoje nėra tikslinga atsisakyti tenkinti pareiškėjų skundą vien tik formaliu pagrindu – kad skundas paduotas pažeidžiant CPK 682 straipsnio 2 dalį, todėl pareiškėjų skundas nagrinėtinas iš esmės.
Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl UAB „Resolution valuations“ nustatytos turto - žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ) – 60 000 Lt, prekybos paviljono (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) – 1 000 000 Lt, kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) – 10 000 Lt, rinkos vertės realumo ir pakartotinės ekspertizės paskyrimo.
Nagrinėjamoje byloje 2012-05-09 antstolės patvarkymas paskirti ekspertizę areštuoto turto vertei nustatyti ir pavedimas ją atlikti UAB „Resolution valuations“, išaiškinant vykdymo proceso šalims teisę pareikšti nušalinimą paskirtam ekspertui, nebuvo apskųstas, nušalinimai ekspertui pareikšti nebuvo. Darytina išvada, jog skolininkai sutiko su eksperto kandidatūra UAB „Resolution valuations“, kuriam buvo pavesta atlikti ekspertizę areštuoto turto vertei nustatyti.
CPK 681 straipsnyje nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę, t. y. pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kainai.
CPK 681 straipsnio 4 dalis numato, jog, jeigu turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė. Antstolis eksperto nustatyta turto verte privalo vadovautis, kadangi turto vertinimo ekspertizes atlieka turto vertinimo kvalifikaciją turintys turto vertintojai. Papildoma ar pakartotinė ekspertizė turto vertei nustatyti antstolio gali būti skiriama tik esant išieškotojo ar skolininko motyvuotiems prieštaravimams dėl ekspertizės išvadų (CPK 682 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant klausimą, ar antstolis pagrįstai atsisakė tenkinti skolininko prašymą dėl pakartotinės ekspertizės vykdymo procese skyrimo, būtina nustatyti, ar skolininko pateikti prieštaravimai dėl atliktos ekspertizės ir jos metu nustatytos nekilnojamojo turto rinkos vertės yra tokie, kurie leistų abejoti atliktos ekspertizės ir eksperto nustatytos turto rinkos vertės pagrįstumu ir teisingumu, ir tai sudarytų pagrindą skirti pakartotinę ekspertizę. Nagrinėjamu atveju skolininkai prieštaravimuose nurodė, jog pagal nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, ginčo turto rinkos vertė yra nurodyta 2 108 000 Lt, t. y. daugiau kaip du kartus didesnė nei nustatyta eksperto.
Lietuvos Aukščiausiasis teismas, formuodamas teismų praktiką, laikosi nuomonės, kad antstolis privalo imtis papildomų priemonių tinkamam skolininko turto vertės įkainojimui nustatyti tuo atveju, kai turimi skolininko turto vertės įrodymai kelia jam abejonių. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad turto vertinimas, atliktas asmens, turinčio turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimą, bei atliktas individualiai, jį apžiūrėjus vietoje, atsižvelgiant į jo faktinį nusidėvėjimą ir esamą būklę, yra tikslesnis, nei turto vertinimo duomenys, įrašyti VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registre, atlikti masinio vertinimo būdu.
Pagal vykdomosios bylos duomenis matyti, kad ginčo turto vertinimą atliko kvalifikuotas turto vertintojas, todėl antstolė, nustačiusi, jog vertinimo ataskaita yra išsami, joje nurodyta turto vertinimą reglamentuojanti įstatyminė bazė, detalus vertinimo aprašymas, aptarta vertinimo metodika, konstatavo, jog nėra pagrindo abejoti atliktu vertinimu ir nustatyta kaina ir, netenkindama pateikto pareiškėjų skundo, sprendė, jog pakartotinės ekspertizės skyrimas yra netikslingas. Teismas su tokia antstolės pozicija nesutiko ir padarė išvadą, jog eksperto nekorektiškai parinkti lyginamieji objektai, neatlikta nekilnojamojo turto analizė Druskininkų mieste, turėjo esminės įtakos nustatant vertinamo turto objekto rinkos vertę, todėl yra pagrindas skirti pakartotinį turto vertinimą.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir laiko jas nepagrįstomis, kadangi pareiškėjai nepaneigė, kad vykdomojoje byloje esančiame ekspertizės akte nurodyta įvertinto turto vertė neatitinka rinkos vertės. Jokių įrodymų, jog atlikta ekspertizė būtų ydinga, prieštarautų konkretiems teisės aktų reikalavimams, nepagrįsta nustatytais metodais ar ja būtų nustatyti ne turto rinkos, bet kokia nors kita vertė, pareiškėjai nepateikė, taip pat nepateikė jokių paskaičiavimų, vertinimų, kriterijų, patvirtinančių neteisingą turto rinkos vertės nustatymą, savo nesutikimą su nustatyta rinkos verte iš esmės remdamiesi tik masinio vertinimo būdu nustatyta rinkos verte, bet ne konkrečiais rinkos tyrimais ar analogiško pobūdžio ekspertiniu aktu nustatyta turto verte. Turto vertinimo ekspertizės aktu atsakyta į esminį ir tinkamai suformuluotą antstolės 2012-05-09 patvarkymu keliamą klausimą, t.y. nustatyta ginčo nekilnojamojo turto rinkos vertė. Vertinant turtą, jis buvo betarpiškai apžiūrėtas, atlikta pastato vidaus patalpų fotofiksacija, atsižvelgta į vidaus įrengimą. Turto vertės nustatymas pagrįstas lyginamuoju vertės metodu, lyginant analogiško vertinamajam turtui pirkimo – pardavimo kainas, vertinamojo ir lyginamųjų objektų buvimo vietą, būklę, inžinerinę struktūrą, panaudojimo perspektyvas ir kitus veiksnius, lemiančius skirtingą kainą už skirtingomis savybėmis pasižyminčius objektus. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo manyti, jog pateikti prieštaravimai dėl ekspertizės metu nustatytos nekilnojamojo turto rinkos vertės yra tokie, kurie sudarytų pagrindą abejoti atliktos ekspertizės neteisingumu ar skirti pakartotinę ekspertizę.
Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad objektyvi turto rinkos vertė paprastai nustatoma varžytynių metu, kadangi nepriklausomai nuo turto įvertinimo, potencialūs turto pirkėjai papildomai savaip vertins parduodamą objektą kaip patrauklią investiciją, ir pirkėjų konkurencija nustatys varžytynėse parduodamo turto realią kainą. Be to, jei pareiškėjai yra įsitikinę kitokia turto rinkos verte, jie gali CPK 704 straipsnyje nustatyta tvarka patys pasiūlyti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją.
Kadangi pareiškėjų skundo argumentai ir byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo abejoti ekspertiniu aktu nustatyta turto rinkos verte, todėl naikinti antstolio patvarkymą ir skirti pakartotinę (papildomą) ekspertizę nėra pagrindo (CPK 510 straipsnis, 513 straipsnis, 682 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, Druskininkų miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 14 d. nutartis naikintina, išsprendžiamas klausimas iš esmės – pareiškėjų O. Č. ir S. Č. skundą dėl antstolės veiksmų atmesti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
Druskininkų miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 14 d. nutartį panaikinti, išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjų O. Č. ir S. Č. skundą dėl antstolės veiksmų atmesti.