- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-19
- Bylos Nr.
- 2S-1819-153/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-09-3-00534-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Galina Blaževič
- Suinteresuotas asmuo
- „Swedbank“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Galina Blaževič apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens „Swedbank“, AB atskirąjį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-725-182/2013, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Pareiškėjai O. Č. ir S. Č. kreipėsi į teismą, pateikdami skundą dėl 2013-05-13 antstolės J. J. patvarkymo „Dėl areštuoto turto įvertinimo“ panaikinimo, kuriame vadovaujantis CPK 682 straipsnio 2 dalimi, reiškė prieštaravimus dėl ekspertizės išvadų, prašė turto vertei nustatyti skirti pakartotinę ekspertizę vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) , taip pat prašė teismą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti skolininkams O. Č. ir S. Č. nuosavybės teise priklausančio areštuoto turto: 0,156 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) , Druskininkai, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , ir 1162,36 kv. m. pastato - prekybos paviljono, esančio (duomenys neskelbtini) , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , su priklausiniais - kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , pardavimą iš varžytynių iki bus atliktas pakartotinis areštuoto turto vertinimas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Druskininkų miesto apylinkės teismas 2013 m. birželio 5 d. nutartimi pareiškėjų prašymą tenkino, sustabdė vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje - skolininkams O. Č. ir S. Č. nuosavybės teise priklausančio areštuoto turto pardavimą iš varžytynių iki bus išspręstas skundo dėl antstolės J. J. patvarkymo, kuriuo paskirta turto vertės nustatymo ekspertizė vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) , pagrįstumo klausimas.
Teismas nurodė, kad siekiant išvengti ateityje galimų nuostolių (žalos) atsiradimo dėl galimai neteisingai nustatytos turto kainos, yra pakankamas pagrindas taikyti pareiškėjų prašomas laikinąsias apsaugos priemones.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu „Swedbank“, AB prašo panaikinti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 5 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo palikti nenagrinėtą arba atmesti, priteisti iš pareiškėjų bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad skundžiama nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, nes:
1. Skolininkų prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones galėjo būti reiškiamas ir nagrinėjamas tik vadovaujantis CPK 682 straipsnio 2 dalimi skundžiant antstolio atsisakymą skirtį pakartotinį turto vertinimą. Kadangi skundžiama nutartis priimta nesant apskundimo objekto (antstolės patvarkymo atsisakyti skirti pakartotinę ekspertizę), laikinosios apsaugos priemonės negalėjo būti nagrinėjamos teisme, jų taikymas neatitinka CPK 510 straipsnio 2 dalies ir 682 straipsnio 2 dalies.
2. Skundžiama nutartis priimta remiantis tik viena iš dviejų privalomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, tačiau visiškai neįvertinus ir nepagrindus skundo patenkinimo tikėtinumo.
3. Pareiškėjų nurodyti argumentai dėl UAB „Resolution valuations“ atlikto areštuoto turto vertinimo nepagrįstumo yra klaidingi. Įstatymai nenustato reikalavimo, kad turto ekspertizę atliktų į teisingumo ministerijos patvirtintų ekspertų sąrašą įrašytas asmuo. Priešingai, vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 9 punktu, turto vertei nustatyti kaip ekspertas kviečiamas turto vertintojas, atitinkantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytus reikalavimus. Tiek UAB „Resolution valuations" bei jos vertintojas R. S., tiek jų atliktas skolininkų skundžiamas turto vertinimas atitinka minėto įstatymo reikalavimus.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Pagal CPK 320 straipsnį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Apeliacine tvarka nagrinėjamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės vykdymo procese, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
Pagal CPK 510 straipsnio 2 dalį, jeigu skundą dėl antstolio veiksmų paduodantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendžia CPK nustatyta tvarka. Remiantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio (skundo) reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Viena tokių priemonių – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas) ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamoje byloje gali būti taikoma tuomet, kai teismas pripažįsta vykdymo veiksmų sustabdymo reikalingumą (CPK 510 straipsnio 3 dalis).Taigi prieš taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas pirmiausia turi nustatyti, ar yra tikimybė, kad ieškovui (pareiškėjui) bus priimtas palankus sprendimas. Tą teismas nustato preliminariai įvertindamas pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Kaip nurodoma teismų praktikoje, toks preliminarus pareikšto reikalavimo vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, o tik sudaro pagrindą įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą.
Apeliantas skunde nurodo, kad teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė preliminariai neįvertinęs ieškinio (skundo) pagrįstumo. Apeliacinės instancijos vertinimu, skundžiamos teismo nutarties motyvuojamoje dalyje nenurodyta aplinkybė, kad teismas nutarties priėmimo metu preliminariai vertino skundo reikalavimų pagrįstumą, nesudaro pagrindo teigti, kad teismas apskritai netikrino, ar pareiškėjai nepareiškė akivaizdžiai nepagrįsto reikalavimo. Klausimas dėl ieškinio pagrįstumo sprendžiamas ištyrus ir įvertinus pateiktus įrodymus, priimant sprendimą dėl ginčo esmės, todėl apelianto argumentai dėl areštuoto turto vertinimo pagrįstumo, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nenagrinėtini.
Tinkamas varžytynėse realizuojamo turto įkainojimas yra labai svarbus, nes priešingu atveju yra pagrindas turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui ar turto pardavimo be varžytynių aktą pripažinti negaliojančiu (CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punktas), ir taikyti atitinkamas pasekmes – restituciją (CPK 602 straipsnio 2 dalis). Pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones gali būti ir nuostolių atsiradimo tikimybė, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 145 straipsnio 9, 10, 12 punktai). Akivaizdu, kad varžytynėse realizavus skolininkų turtą, tačiau teismui vėliau tenkinus skolininkų skundą dėl antstolės veiksmų vykdant varžytynes, materialinių ir laiko išlaidų gali patirti tiek antstolė, tiek vykdymo proceso šalys, tiek turto pirkėjai, išreikalauti varžytynėse realizuotą turtą iš sąžiningų pirkėjų nebebūtų galimybės (CK 4.96 straipsnis). Todėl apeliacinės instancijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones - turto pardavimo iš varžytynių sustabdymą, kurios yra tiesiogiai susijusios su pareikšto skundo reikalavimais ir, atsižvelgiant į laikinųjų apsaugos priemonių taikymo specifiką vykdymo procese, užtikrina būsimo sprendimo įvykdymą.
Apeliantas nurodo, kad nesant antstolės patvarkymo atsisakyti skirti pakartotinę ekspertizę, pareiškėjų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo negalėjo būti nagrinėjamas teisme, nes šis prašymas teismui galėjo būti pateiktas tik pareiškėjams apskundus antstolio patvarkymą atsisakyti skirti pakartotinę ekspertizę (CPK 682 straipsnio 2 dalis). Šį apelianto argumentą apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįstu, nes įstatymuose nenumatyta galimybė antstoliui atsisakyti priimti skolininkų (išieškotojų) procesinius dokumentus vykdymo procese (pareiškimus, skundus), ar taikyti jų trūkumų šalinimo institutą, todėl antstolis, gavęs tokį procesinį dokumentą, privalo jį išnagrinėti. Pagal nagrinėjamos bylos duomenis, antstolė J. J. pateiktą pareiškėjų procesinį dokumentą – skundą, kuriuo ir prašė teismą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, išnagrinėjo priimdama 2013-06-04 Patvarkymą dėl skundo (b. l. 8-9).
Esant išdėstytoms aplinkybėms spręstina, kad teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios atskirojo skundo argumentais naikinti ar keisti pagrindo nėra, todėl atskirasis skundas atmestinas, teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Druskininkų miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.