Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Egidijus Jonas Grigaravičius, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 24 d. nutarties A. K. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

administracinio teisės pažeidimo protokolas A. K. surašytas už tai, kad jis 2012-08-18, 08.40 val. (duomenys neskelbtini), Kaune, vairuodamas automobilį, vienu metu ar paeiliui padarė kelis eismo taisyklių pažeidimus, neįspėdamas atitinkamos krypties šviesos posūkio signalu, keliančius grėsmę eismo saugumui, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 8, 88.2 punktų, 3 priedo 1.1 punkto reikalavimus. Šiais veiksmais jis padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 2 d., 124² str. 1 d.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pareigūno 2012-08-30 nutarimu A. K. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 2 d. nubaustas 100 Lt bauda, pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 1 d. - 450 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams. Galutinė subendrinta nuobauda paskirta 450 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams.

Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012-10-24 nutartį panaikinti ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2012-08-30 nutarimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, jog A. K. pripažįsta pažeidimą, nuoširdžiai gailisi, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbui. Tačiau teismo posėdžio metu A. K. su kaltinimu sutiko tik iš dalies. Teigė, kad nepadarė visų pažeidimų, nurodytų administracinio teisės pažeidimo protokole, tai sukėlė pagrįstas abejones dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nuoširdaus gailėjimosi dėl pažeidimų padarymo. Pažeidimas pagal savo pobūdį yra pavojingas ir priskiriamas prie šiurkščių, kadangi keliamas pavojus eismo dalyvių saugumui. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad būtinumas turėti teisę vairuoti dėl darbo pobūdžio ir dėl jos netekimo kilsiančios neigiamos pasekmės išskirtinėmis aplinkybėmis nelaikytinos. A. K. pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, t.y. KET pažeidimą, turi galiojančią administracinę nuobaudą, ir tai yra atsakomybę už teisės pažeidimą sunkinanti aplinkybė (ATPK 32 str.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjęs, kad sunkinančių aplinkybių buvimas paprastai užkerta kelią taikyti LR ATPK 30¹ str. nuostatas. Taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas A. K. nebuvo pagrindo, o paskiriant švelnesnę nuobaudą, netaikant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, numatyto sankcijoje, nebus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas visiškai.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad ginčo dėl A. K. padarytų pažeidimų nėra, apeliaciniame skunde keliamas tik už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² str. 1 d., paskirtos administracinės nuobaudos pagrįstumo klausimas, sprendžia, kad skundžiama nutartimi A. K. už šį administracinį teisės pažeidimą paskirta nuobauda, o tuo pačiu ir galutinė subendrinta nuobauda yra neteisingos.

Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 1 d. sankcija numato, kad nurodytos rūšies teisės pažeidimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo 400 iki 800 litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trijų iki šešių mėnesių.

Lietuvos Respublikos ATPK 30 str. numato, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis ATPK ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Pažymėtina, jog ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N17‑103/2007, 2007 m. rugpjūčio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1‑1396/2007, 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-3096/2010).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių visuma šioje byloje neegzistuoja, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai A. K. atžvilgiu taikė ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir už padarytą pažeidimą, numatytą ATPK 124² str. 1 d., skyrė švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ATPK 30 straipsnio 2 dalyje numatytas taisykles, kadangi neteisingai įvertino pažeidėjo asmenybę, be to, A. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe nepagrįstai laikė tai, kad jis prisipažino padaręs pažeidimus ir nuoširdžiai gailisi, kadangi, kaip matyti iš bylos medžiagos, jis teismo posėdyje savo kaltę pripažino tik iš dalies ir ginčijo KET pažeidimų visetą, nuoširdaus gailėjimosi neišreiškė, o šiai aplinkybei konstatuoti būtinos abi sąlygos, o taip pat nepagrįstai atsakomybę sunkinančia aplinkybe nelaikė tai, jog A. K. pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, t. y. KET pažeidimą, turi galiojančią administracinę nuobaudą (ATPK 32 str.). Pirmosios instancijos teismo motyvai, jog nuobaudai buvo likę galioti šešios dienos bei baudą sumokėjęs, ir tuomet teismas gali nepripažinti jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe šį pakartotinumą, yra nepagrįstas, kadangi jokie norminiai teisės aktai nenumato išimčių, likus minimaliam nuobaudos galiojimo terminui (šiuo atveju šešioms dienoms), nepripažinti šią aplinkybę atsakomybę sunkinančia. Įvertinęs šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad A. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.). Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad sunkinančių aplinkybių buvimas paprastai užkerta kelią taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas.

Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai esmine aplinkybe laikė tai, kad A. K. dirba UAB „X“ vairuotoju, tai yra jo darbo pobūdis lemia, jog 2012-08-30 paskirta nuobauda per griežta, neatitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdžio, jo padarymo aplinkybių, pažeidėjo asmenybės. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad būtinumas turėti teisę vairuoti dėl darbo pobūdžio ir dėl jos netekimo kilsiančios neigiamos pasekmės išskirtinėmis aplinkybėmis nelaikytinos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. K. pakankamai nemažai kartų baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už tokio paties pobūdžio pažeidimus, kas neigimai charakterizuoja pažeidėją, rodo jam taikomų poveikio priemonių ignoravimą. Pažymėtina, kad asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį ir galimas pasekmes, administracinės nuobaudos tikslas yra ir tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo įvykdymą, ir tuo siekiama prevencijos tikslų.

Įvertinęs visas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad A. K. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pareigūno 2012-08-30 nutarimu už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² str. 1 d., paskirtoji administracinė nuobauda, o taip pat ir galutinė subendrinta nuobauda savo rūšimi bei dydžiu yra teisingos, atitinka ATPK 20 str. numatytus administracinės nuobaudos tikslus. Esant tokioms aplinkybėms, skundžiama Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 24 d. nutartis panaikintina, A. K. skundas dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pareigūno 2012-08-30 nutarimo atmestinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko apeliacinį skundą tenkinti visiškai.

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 24 d. nutartį panaikinti ir A. K. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pareigūno 2012-08-30 nutarimo atmesti, paliekant šį galioti.

Nutartis įsiteisėja paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.