Kauno apylinkės teismo nutarimas

Žemesnės instancijos teismas

Nagrinėjamu atveju, vyresnioji tyrėja visiškai neatsižvelgė į tai, jog žemės sklypo dalis, indeksu pažymėta „3“ , privatinės nuosavybės teise priklauso keturiems bendrasavininkams, tarp jų ir R. Č. bei L. G., o ne tretiesiems asmenims, kuriems, 2019 m. spalio 14 d. teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties pagrindu, nustatyta teisė bendrai naudotis. Šioje žemės sklypo dalyje, priešingai nei motyvuoja vyresnioji tyrėja, servitutas nėra nustatytas, ir žemės sklypo dalis „B“ nėra viešas kelias, kuriuo turi teisę naudotis visi fiziniai ir/ar juridiniais asmenys, o vidaus kelias, skirtas tik bendraturčiams privažiuoti prie ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kaunas. Priešingas 2019 m. spalio 14 d. teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties interpretavimas pažeistų bendraturčių A. Č. ir R. Č. teises bei teisėtus interesus. Konstitucijoje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumas ir subjektinių nuosavybės teisių apsauga, kuomet keturiems bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančia žemės sklypo dalimi, indeksu pažymėta „B“, be jokio teisinio pagrindo būtų suteikta teisė naudotis bet kuriam fiziniam ir/ar juridiniam asmeniui, o pareigos, susijusios su šios žemės sklypo dalies „B“ priežiūra, tektų tik bendraturčiams. Šiuo atveju, R. Č. sustojo jam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančios žemės sklypo dalies, indeksu pažymėtos „B“, kairiajame krašte taip, jog nebuvo užstatytas įvažiavimas į žemės sklypą kitiems bendraturčiams. Pažymėtina, jog tuo metu, kada R. Č. vairuojamas automobilis BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sustojo žemės sklypo dalies, indeksu pažymėtos „B“, kairiajame krašte, kitų bendraturčių, bandančių įvažiuoti į žemės sklypą, nebuvo.

Žemesnės instancijos teismas

Iš byloje esančių vaizdo įrašų, šalių paaiškinimų matyti, jog ne bendraturtis siekė įvažiuoti į žemės sklypą, o R. Č. nežinomas asmuo, valdantis automobilį „Tesla“, valstybinis numeris, (duomenys neskelbtini), iš to seka, jog „Tesla“ vairuotojas, nebūdamas žemės sklypo bendraturčių, be jokio teisėto pagrindo reikalavo, kad R. Č. leistų jam įvažiuoti į R. Č. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Remiantis byloje esančiais šalių paaiškinimais, bendraturtis L. G. pateikdamas pareiškimą dėl tariamai padaryto administracinio nusižengimo, siekia apginti ne savo tariamai pažeistas teises, kadangi jis net nebandė įvažiuoti į žemės sklypą, o asmenų, kurie neturi teisės naudotis žemės sklypu. KET 150.10 punkto pažeidimas pasireiškia tuo, jog sustojusi transporto priemone turi trukdyti įvažiuoti (išvažiuoti) į (iš) kiemą (-o), teritoriją (-os). Šiuo atveju duomenų, jog R. Č. valdomas automobilis BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būtų trukdęs įvažiuoti į žemės sklypą kitoms transporto priemonėms nėra, o priešingai, yra duomenų, jog žemės sklypo dalies, indeksu pažymėtos „B“, kairiajame krašte stovint automobiliui BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pro jį į žemės sklypą buvo galimybės įvažiuoti, kadangi automobilis VOLVO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įvažiavo į žemės sklypą, nepaisant to, jog automobilis BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovėjo žemės sklypo dalies „B“ kairiajame krašte.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pagrįstai teigtina, jog R. Č. automobilį BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) jam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančios žemės sklypo dalies, indeksu pažymėtos „B“, kairiajame krašte pastatė taip, kad jis netrukdė įvažiuoti kitiems automobiliams į žemės sklypą, todėl spręstina, jog R. Č. nepažeidė KET 150.10 punkto reikalavimų, ir jo veiksmuose nėra ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties. Skundžiamą nutarimą Institucija priėmė nevisapusiškai ir neišsamiai atlikusi tyrimą, neatsižvelgė į įrodymų visumą, o būtent visiškai nevertino, jog R. Č. vairuojamas automobilis, BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) žemės sklypo dalies, indeksu pažymėtos „B“, kairiajame krašte stovėjo taip, jog netrukdė kitoms transporto priemonėms įvažiuoti į žemės sklypą, o bendraturtis L. G. net neketino įvažiuoti į bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą žemės sklypą. Pareiškėjas taip pat, atsižvelgiant į tai, jog byla vedama per Advokatų profesinės bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ advokatę E. K., suteiktos teisinės konsultacijos, parengtas skundas, prašo teismo priteisti R. Č. patirtas proceso išlaidas advokato teisinėms paslaugoms apmokėti, pagal išlaidas pagrindžiančius dokumentus.

Žemesnės instancijos teismas

L. G. pateikė 2023 m. sausio 20 d. skundą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams, kuriuo prašė panaikinti Kauno apskrities VPK Kauno m. Nemuno PK 2023 m. sausio 3 d. nutarimą (ROIK: (duomenys neskelbtini)) ir pripažinti R. Č. savo neteisėtais veiksmais pažeidus ANK 481 straipsnyje (nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas), 518 straipsnyje (savavaldžiavimas), 417 straipsnio 2 dalyje (Kelių eismo taisyklių pažeidimas) nustatytus administracinius nusižengimus bei taikyti jam administracinę atsakomybę. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius 2023 m. sausio 30 d. nutarimu sutiko su pareikštu skundu ir panaikino Kauno apskrities VPK 2023 m. sausio 3 d. nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną Nr. 23-ANR_N-4-2023, administracinio nusižengimo bylą ROIK (duomenys neskelbtini) grąžino Kauno apskrities VPK Nemuno PK tyrimui atlikti. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius 2023 m. rugsėjo 7 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-17943-2023 (toliau - Nutarimas) nustatė, kad R. Č. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje. Pareiškėjas teikia skundą dėl priimto Nutarimo panaikinimo ir R. Č. įvykdytos veikos kvalifikavimo ne tik pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį, bet ir pagal ANK 518 straipsnį, ANK 481 straipsnį, inkriminuojant visus administracinio nusižengimo dispozicijoje įtvirtintus požymius, kadangi Nutarime nebuvo tinkamai įvertintos ir kvalifikuotos bylai esminės reikšmės turinčios aplinkybės.

Pareiškėjas L. G. nurodė, kad L. G. ir K. G. 2019 m. sausio 16 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 585 pagrindu įgijo 243/374 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune (toliau - Žemės sklypas). A. Č. ir R. Č. 2016 m. birželio 13 d. pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 2605 pagrindu įgijo 131/374 dalį Žemės sklypo. Pažymi, kad šalys šias dalis Žemės sklypo įgijo prie turimų statinių: Pastato - Dirbtuvių su prekybos patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso L. G. ir K. G.. Pastato - Ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise 33/100 priklauso L. G. ir K. G., 67/100 dalys priklauso atsakovams. Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-14966-920/2019 patvirtinto šalių 2019 m. rugsėjo 25 d. taikos sutartį, kuria buvo nustatyta naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tarp bendraturčių tvarka (toliau -Naudojimosi tvarka). Pagal 2019 m. birželio 25 d. UAB „Žemės matavimai“ matininko M. G. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo planą L. G. ir K. G. nustatyta atskirai naudotis Žemės sklypo 180 m2 dalimi, plane pažymėta indeksu „A“; A. Č. ir R. Č. nustatyta atskirai naudotis Žemes sklypo 74 m2 dalimi, plane pažymėta indeksu „D“; Visoms šalims nustatyta 48 m2 bendrojo naudojimo Žemės sklypo dalis, plane pažymėta indeksu „C“, ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, eksploatacijai. Visoms šalims nustatyta 72 m2 bendrojo naudojimo Žemės sklypo dalis, plane pažymėtą indeksu „B“, privažiavimui/išvažiavimui (įvaža) prie ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Šiai dienai, bendraturčiai naudojasi bendrojo naudojimo Žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „B“, kad patektų į jiems išskirtas atskirai naudotis Žemės sklypo dalis.

2022 m. vasario 15 d. apie 15:00 val. R. Č. užstatė įvažą į Žemės sklypą ir neleido niekam pro ją patekti į Žemės sklypą. Į jo valdomą Žemės sklypo dalį atvykęs negalėjo patekti L. G., taip pat pilietis S. N.. Šias aplinkybes patvirtino L. G., S. N., liudytojas P. A. Aleknavičius, bei pateiktas vaizdo įrašas. Atkreipia teismo dėmesį į aplinkybes, kurių Institucijos pareigūnas neįvertino ir į jas neatsižvelgė: aplinkybė, jog tokia R. Č. vykdoma neteisėta veika yra tęstinė, nes kaltininkas reguliariai užsipuola klientus, kurie siekia patekti į nukentėjusiojo parduotuvę. Vien šiuo atveju, nepaisant to, jog vienas iš klientų surašė pareiškimą policijai, kiti tuo metu parduotuvėje siekę apsilankyti klientai buvo išvaryti, R. Č. garsiai šaukiant: „čia mano nuosavybė“. Šias aplinkybes patvirtina į bylą pateikti vaizdo įrašai ir pateis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimai 2023 m. rugsėjo 7 d. bylos nagrinėjimo metu, kuomet jis žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Kaune, nuolat įvardina kaip išimtinai jam priklausantį, nepripažįstant to fakto, kad jis tėra bendraturtis. Neatsižvelgta, jog tokiais veiksmais R. Č. daro neatitaisomą žalą Nukentėjusiojo verslo reputacijai, kadangi dėl tokio provokuojančio elgesio Nukentėjusiojo asmens klientams dėl patirto psichologinio teroro ir nesaugumo jausmo, kurie buvo patirti viešojoje vietoje, daugiau tiesiog nebenori lankytis parduotuvėje, nes rūpinasi dėl savo saugumo, kadangi nėra aišku ko galima tikėtis iš grasinimus sistemingai išreiškiančio impulsyvaus temperamento asmens, kurio neteisėtas elgesys buvo nuolat fiksuojamas valstybinių institucijų. Todėl svarbu akcentuoti, kad tai ne pavienis atvejis, o sistemingas Nukentėjusiojo ir jo parduotuvėje besilankančių klientų bauginimas ir terorizavimas. Neįvertinta, kad administracinis nusižengimas buvo įvykdytas viešojoje vietoje.

Vadovaujantis teismų praktika, viešoji vieta - tai tokia vieta, kurioje neteisėtos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Šiuo atveju, nepatogumų patyrė pats parduotuvės savininkas, joje norėję apsilankyti klientai ir personalo darbuotojas. Esminiai nepatogumai buvo patirti, nes Nukentėjusiojo atžvilgiu R. Č. provokavo konfliktą, kadangi nepaisydamas dėl COVID-19 taikytų ribojimų saugiam atstumo priartėjo ir garsiai šaukė, kad būtų pasitraukta iš jo nuosavybės. Akcentuotina ir aplinkybė, kad savo reikalavimus R. Č. išreiškė pats pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 150.15. punktą, kuriame teigiama, kad kelio ir įvažiavimo (išvažiavimo) į (iš) šalia kelio esančią (-os) teritoriją (-os) važiuojamųjų dalių sankirtoje ir arčiau kaip 5 m atstumu nuo jos (toje kelio pusėje, kurioje yra nurodytas įvažiavimas (išvažiavimas) į (iš) šalia kelio esančią (-os) teritoriją (-os)), išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo vietą nurodantys kelio ženklai, reikalavimus. Vertinant 2022 m. vasario 15 d. R. Č. veiksmus, bei įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad R. Č. jaučiasi nebaudžiamas ir nevengia agresyviai elgtis netgi prieš policijos pareigūnus, kaip tai buvo nurodyta užpulto nukentėjusiojo parodymuose, kuriuose teigiama, kad nukentėjusysis L. G., kuris norėjo atvykti į jam priklausančią parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini), Kaune, specialiai pastatė savo automobilį toliau nuo R. Č. užtvertos vietos. Tačiau tai nepadėjo, nes R. Č. agresyviai nusiteikęs ir mosuodamas rankomis vis tiek priartėjo prie nukentėjusiojo, priartėjęs visiškai arti, šaukė ant nukentėjusiojo. kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. Č. 2023 m. rugsėjo 7 d. vykusio bylos nagrinėjimo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriuje metu pateikė melagingus paaiškinimus, nurodydamas, kad iš (duomenys neskelbtini), Kaune, negalėjo išvažiuoti, nes jis buvo užstatytas gatve atvažiavusios ir bandančios įsukti į tą patį kiemą transporto priemonės ir dėl to, kad šios transporto priemonės valdytojas elgėsi agresyviai jo atžvilgiu ir nepasitraukė, R. Č. iškvietė policiją ir laukė atvykstant policijos, dėl to nesitraukė su savo transporto priemone iš vietos. O vėliau teigė, kad ne jis iškvietė policiją, o tik kalbėjo telefonu. Taip ir nepaaiškino, kodėl užstatęs pravažiavimą neįleido kitos transporto priemonės.

Nutarime tėra apsiribota tyrėjai pateiktų duomenų ir paaiškinimų išdėstymu, tačiau jokio faktinių aplinkybių tyrimo, jų vertinimo atlikta nebuvo, nebuvo nagrinėta, kurios L. G. pareiškime išdėstytos aplinkybės pasitvirtino, o kurių tyrėja laike neįrodytomis. Juk pareiškimas pateiktas tiek ir dėl savavaldžiavimo, tiek ir dėl viešosios tvarkos pažeidimo. Išsamiai šios aplinkybės buvo išdėstytos viso proceso metu raštu, ir žodžiu, tačiau jos liko neįvertintos. Nutarimas yra motyvuojamas tik viena pastraipa,- „Pagal pateiktą žemės sklypo planą, matome, kad 2022 m. vasario 15 d. automobilis buvo pastatytas bendro naudojimo žemės sklype, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, plane pažymėta indeksu „B“, privažiavimui/išvažiavimui (įvaža) prie ūkinio pastato. Svarbu paminėti, kad Č. pastatytas automobilis ne tik ant įvažos, bet ir dalis automobilio ant šaligatvio, kas taip pat draudžia tokį automobilių stovėjimo būdą pagal kelių eismo taisykles“.

Nutarimu buvo konstatuota, kad R. Č. pastatytas automobilis ne tik ant įvažos, bet ir dalis automobilio ant šaligatvio, kas taip pat draudžia tokį automobilių stovėjimo būdą pagal kelių eismo taisykles ir nustatyta, kad jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje. Taigi, Nutarimu sutinkama su tuo, kad R. Č. negalėjo ant pravažiavimo žemės sklype (duomenys neskelbtini), Kaune, ir ant šaligatvio palikti jo valdomą transporto priemonę valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Kelių eismo taisyklių 114 punktas numato, kad važiuodamas atbulas, vairuotojas privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams. Taigi R. Č. pastebėjęs, kad už jo gatvėje viso trys transporto priemonės buvo atvažiavę ir mėgino įvažiuoti į Žemės sklypą, turėjo pasitraukti ir duoti kelią, tačiau piktybiškai nesitraukė, paliko transporto priemonę stovėti ir išlipęs ėmė konfliktuoti su atvykusiais parduotuvės klientais ir su nukentėjusiuoju. Nukentėjusiajam dėl to teko iškviesti policiją, kuri atvykusi pareikalavo R. Č. patraukti transporto priemonę. Taigi, R. Č., pastatęs jo valdomą transporto priemonę neleistinoje vietoje, padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą, tačiau atsisakydamas pasitraukti nuo įvažos ir neįleisdamas į Žemės sklype esančią parduotuvę atvykusio jos kliento ir neįleisdamas nukentėjusiojo, kuris yra Žemės sklypo bendraturtis, prašomas, nepasitraukė, akivaizdžiai padarė ir kitą pažeidimą - savavaldžiavo. R. Č. tiesiogine tyčia siekė, kad nei bendraturtis, nei atvykęs parduotuvės klientas nepatektų į Žemės sklypą. Nors Žemės sklype įsiteisėjusia Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-14966-920/2019, kuria buvo patvirtinta šalių 2019 m. rugsėjo 25 d. taikos sutartis, kuria buvo nustatyta naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tarp bendraturčių tvarka, kuri šalims, t. y. ir R. Č. turi įstatymo galią. R. Č. 2022 m. vasario 15 d. apie 15 val. atliko ANK 518 straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą dviem savarankiškais epizodais, pirma - neįleisdamas į Žemės sklypą bendraturčio L. G., antra - neįleisdamas S. N., kuris yra L. G. klientas. Šioje vietoje pažymi, kad Žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis yra „Kita“, o Žemės sklype yra L. G. nuosavybės teise priklausantis pastatas - dirbtuvės su prekybos patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame L. G., jam priklausančioje įmonėje IĮ „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), vykdo prekybos veiklą, į šį pastatą atvyksta klientai apsipirkti. CK 4.76 straipsnis numato, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Nagrinėjamu atveju tiek L. G., vadovaujantis Naudojimosi tvarka, turi teisę patekti į Žemės sklypą, tiek ir jo klientai ir svečiai turi tokią teisę irgi patekti į Žemės sklypą ypač atsižvelgiant į Žemės sklypo naudojimo būdą, paskirtį ir jame L. G. vykdomą veiklą. Šias aplinkybes bendraturtis R. Č. puikiai supranta ir pravažiavimą piktybiškai užstojęs yra ne pirmą kartą, todėl ir savo veiksmų padarinius bei daromą pažeidimą R. Č. pilnai supranta, todėl tokie R. Č. veiksmai vertinti, kaip tiesiogine tyčia daromas ANK 518 straipsnyje apibrėžtas administracinis nusižengimas. Ir pažeidimo padarymo metu, ir eilę kartų po to, R. Č. šaukdamas sakė kitiems parduotuvės klientams ir nukentėjusiajam, kad čia jo Žemės sklypas ir pašaliniams čia nėra ko važiuoti, kad jis neleidžia čia važiuoti. CK 1.137 straipsnyje, be kita ko, numatyta, jog asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į gynybą. Įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų (1, 2 dalys). To paties straipsnio 3 dalyje reglamentuota, jog „Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Žalos padarymas kitiems asmenims piktnaudžiaujant teise yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę. Jeigu asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti. ANK nuostatos institucijas (pareigūnus) įpareigoja visapusiškai, išsamiai, objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes, ir šiuo atveju Kauno apskrities VPK Kauno m. Nemuno PK surinkus įrodymus, tiek liudininkų parodymus, tiek ir filmuotą medžiagą, kuri neginčijamai patvirtina, kad R. Č. tyčia nepraleido pro įvažiavimą į Žemės sklypą tiek bendraturčio L. G., tiek ir L. G. valdomos IĮ „(duomenys neskelbtini)“ žūklės prekių parduotuvės kliento S. N., šiuo atlikdamas ANK 518 straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą - savavaldžiavimą, dėl to Nutarimas yra naikintinas, o R. Č. neteisėta veika turi būti kvalifikuojama pagal ANK 518 straipsnį, nustačius administracinio nusižengimo sudėtį. Savavaldžiavimas yra tada, kai asmuo nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdo savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę, kaip tai buvo padaryta šiuo atveju. Atsižvelgiant į tai, kad siekiant kvalifikuoti asmens veiką pagal ANK 518 straipsnį konflikto dalyviai turi būti tikro ar tariamo teisinio santykio subjektai. Šiuo atveju, vertinant R. Č. įvykdytus neteisėtų veiksmų objektyviuosius požymius pažymėtina, kad jis užstatydamas savo automobilį ant bendrai jam ir Nukentėjusiajam priklausančios Žemės sklype įvažos, atsisakydamas įleisti nukentėjusįjį asmenį į Žemės sklypą, tokiu būdu siekdamas įrodyti išimtinai tik jam vienam priklausančią teisę į įvažą, sistemingai vykdė pasikartojančius neteisėtus veiksmus siekdamas, jog į parduotuvės teritoriją nepatektų nei pats savininkas, nei jo klientai. Pažymėtina, jog tokie įvažos bendrasavininko vykdomi veiksmai buvo atliekami tyčia siekiant įbauginti ir atgrasyti Nukentėjusiojo klientus nuo apsilankymo parduotuvėje. Į prašymus pasitraukti nuo įvažos R. Č. nereaguodavo ir pradėdavo tik dar garsiau demonstratyviai šaukti „čia yra mano įvaža“, „pasistatai tenais ir eini į parduotuvę“, „čia mano nuosavybė“, „čia mano privati teritorija, tau čia nėra ko važiuoti“, „be mano leidimo čia nėra ko važiuoti“. Pažymi, jog vienas iš pažeidėjo išvarytų klientų taip pat kreipėsi į policiją su pareiškimu. Taigi, R. Č., nesilaikydamas Kelių eismo taisyklių reikalavimų, demonstruodamas nepagarbą ne tik bendraturčiui, bet ir aplinkiniams, esantiems viešoje vietoje, trikdydamas viešąją tvarką siekė apginti savo tariamai išimtinę teisę į įvažą. Analizuojant subjektyviuosius R. Č. įvykdytos veikos požymius, konstatuotina, kad R. Č. veikė tiesiogine tyčia, nes savo neteisėtais veiksmais ne tik terorizavo Nukentėjusįjį, siekdamas, kad jis nepatektų į bendrą nuosavybę, bet ir provokavo Nukentėjusiojo klientus, kadangi vienas iš klientų, norėdamas išvengti ginčo su galimai nestabilios psichikos asmeniu, pastatė automobilį kitoje pusėje. Tačiau tai nesustabdė R. Č. veiksmų, kadangi jis pradėjęs agresyviai mojuoti rankomis vis tiek artėjo link parduotuvės kliento siekdamas, jog klientas daugiau nebebandytų patekti į parduotuvę. Tokie neteisėtai vykdomi R. Č. veiksmai suponuoja, kad jis turi motyvą ne tik apginti savo tariamai išimtinę teisę į įvažą, bet ir padaryti dalykinę reputacijos žalą Nukentėjusiojo įmonei. Tą patvirtina ir Nukentėjusiojo parodymai, kuriais teigiama, kad parduotuvės klientai išsigąsta tokio elgesio ir vien dėl nenoro daugiau susidurti su šiuo asmeniu daugiau neapsilanko parduotuvėje. Šiuo konkrečiu atveju be to kliento, kuris parašė pareiškimą policijai, buvo išvaryti dar trys į parduotuvę norėję patekti asmenys. Apibendrinant, Nutarimas yra neteisėtas ir naikintinas, kadangi jis buvo priimtas netinkamai kvalifikavus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. Č. veiksmus, pažeidžiant ANK 5 ir 567 straipsnių nuostatas, kadangi R. Č. veiksmuose buvo ir ANK 518 straipsnyje (savavaldžiavimas) numatyto administracinio nusižengimo požymiai.

Svarbu pažymėti tai, kad šiuo atveju R. Č. vykdė teisei priešingus veiksmus ne tik pažeisdamas bendraturčio interesus, bet ir viešąją tvarką, kadangi įžeidžiančiai kibo prie parduotuvės klientų, tokiu būdu siekdamas įgyvendinti savo tariamai išimtinę teisę patekti į teritoriją per bendrą įvažą tam, kad būtų padaryta reputacinė dalykinė žala Nukentėjusiojo verslui. Kliento pateiktoje vaizdo medžiagoje ir liudytojų parodymuose yra pakankamai objektyvių duomenų, kad R. Č. veiksmai būtų kvalifikuojami pagal ANK 481 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusižengimo sudėtį. Savavališkai R. Č. įvykdytas pervažos užtvėrimas, tuo pačiu pažeidžiant Kelių eismo taisykles dėl autotransporto priemonės stovėjimo ir agresyvus Nukentėjusiojo klientų varymas iš bendros teritorijos garsiai rėkiant, kad be jo leidimo čia niekas negali patekti, yra nesuderinamas su egzistuojančiomis bendromis moralės, pagarbos vieni kitiems taisyklėmis. Tokie R. Č. veiksmai yra ne vienkartinis, bet sistemingai vykdomas pažeidimas. Tokią išvada darytina įvertinus kaltininko charakteristiką, kurioje nustatyta, kad dėl jo veiksmų į policiją buvo kreiptasi net 6 kartus.

Dėl tokio agresyvaus R. Č. elgesio, kuris pasikartoja nuolat, tiek nukentėjusiojo L. G., tiek ir jo parduotuvės Žemės sklype klientų atžvilgiu ir jo darbuotojų atžvilgiu, klientai ima vengti atvykti į parduotuvę, vien tam, kad nesusidurtų su R. Č.. Vienas darbuotojas išėjo iš darbo dėl nuolatinio R. Č. kabinėjimosi, nukentėjusysis L. G. Žemės sklype jaučiasi nesaugiai. L. G. parduotuvės klientai yra nurodę, kad R. Č. buvo sumušęs asmenis prie parduotuvės ir jo atžvilgiu buvo pritaikyta baudžiamoji atsakomybė. Jei ne Žemės sklype įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, L. G. būtų nesaugu atvykti į jam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį Žemės sklypą, nes kiekvieną kartą R. Č. aprėkia, grėsmingai elgiasi prie L. G. ir provokuoja konfliktą. Įvykis, kuris nutiko 2022 m. vasario 15 d., kuomet atvykusiems Policijos pareigūnams teko pareikalauti, kad R. Č. atsitrauktų ir nestumdytų L. G., buvo tik vienas epizodas iš daugelio, tačiau dėl šio įvykio nukentėjusysis pateikė pareiškimą, o kartu pateikė ir vienas iš parduotuvės klientų, su lūkesčiu, kad tokie neteisėti R. Č. veiksmai bus pažaboti ir jam pritaikyta administracinė atsakomybė. Net 2023 m. rugsėjo 7 d. bylos nagrinėjimo metu Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriuje R. Č. nesusivaldė, pratrūko ir kėlė balsą, jį teko bylą nagrinėjančiai pareigūnei ir jo atstovei raminti. Taigi, įvertinus kaltininko charakteristiką ir pateiktą objektyvią medžiagą vaizdo įraše, kuri patvirtina liudytojų parodymus, daryti išvada, jog teisinių priemonių, kuriomis būtų prisidedama prie kaltininko elgesio korekcijos, neskyrimas sudaro sąlygas kaltininko nebaudžiamumui ir R. Č. tiek nagrinėjamu tiek, tiek eilę kartų iki tol yra akivaizdžiai pažeidęs viešąją tvarką. Viešosios tvarkos pažeidimo atžvilgiu Nutarimu tyrėja apskritai nepasisakė ir netyrė, nors pati Institucija atsiliepime į skundą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų administracinio nusižengimo byloje Nr. II-645-1129/2022 nurodė, kad R. Č. veiksmuose galimai yra viešosios tvarkos trikdymo sudėtis ir šiuo atžvilgiu turėtų būti atliktas išsamesnis tyrimas, kuris nebuvo atliktas ir Nutarime apskritai dėl to nebuvo pasisakyta, todėl Nutarimas naikintinas, o R. Č. savo veiksmais atlikus ANK 481 straipsnyje 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, jam taikytina administracinė atsakomybė.

Žemesnės instancijos teismas

Pagal CK 4.72 straipsnio 1 dalį laikoma, kad bendras daiktas valdomas, naudojamas ir juo disponuojama bendrosios dalinės nuosavybės teise. Bendrosios nuosavybės teisė traktuotina kaip savininko teisių apribojimas, kai savininko teisės ribojamos ne trečiųjų asmenų, bet kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės ypatumas - savininkų daugėtas lemia, kad, be santykių su trečiaisiais asmenimis, susiklosto ir vidiniai bendraturčių teisiniai santykiai, kitaip tariant, jie turi įvairių teisių ir pareigų vienas kitam. Pagrindinė bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklė, taikoma bendraturčių vidiniams santykiams, kuri kartu yra ir pagrindinis specifinis bendrosios dalinės nuosavybės teisės požymis bei esminė sąlyga bendro objekto valdymui, naudojimui, disponavimui, įtvirtinta CK 4.75 straipsnio 1 dalyje: bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kasacinis teismas CK 4.75 straipsnio nuostatą aiškina kaip bendraturčių pareigą, šiems įgyvendinant valdymo, naudojimo ir disponavimo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto likimo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio visoms šalims sprendimo būdo. Skundžiamoje administracinio nusižengimo byloje būtina pažymėti, jog teisės aktai, kurie nustato eismo tvarką, eismo dalyvių teises ir pareigas, naudojimąsi automobilių keliais ir eismo saugumo automobilių keliais reikalavimus (taigi - ir KET) galioja visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiuose keliuose, nepriklausomai nuo jų nuosavybės formos (KET 1 punktas.) Tokios pozicijos, jog KET galioja tiek keliuose, tiek viešose ir privačiose teritorijose, todėl vairuotojai eismo metu būdami privačiose ar uždarose teritorijose privalo šių taisyklių reikalavimų laikytis, laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-329/2012). Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnyje apibrėžta viešojo eismo sąvoka - tai žmonių ir transporto priemonių su kroviniu ar be jo judėjimas kelio ribose. Kelių eismo taisyklių 3 punkte įtvirtinta, kad kelias - tai eismui skirta ir naudojama žemės arba statinio paviršiaus juosta per visą jos plotį, įskaitant važiuojamąją dalį, sankryžas, šaligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus, skiriamąsias juostas. Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 3 straipsnyje nurodyta, kad keliai pagal reikšmę suskirstyti į valstybinės reikšmės ir vietinės reikšmės kelius. Vietinės reikšmės keliai toliau savo ruožtu skirstomi į viešuosius kelius, t. y. kelius, jungiančius rajoninius kelius, gyvenamąsias vietoves, sąvartynus, rekreacijos objektus, lankomus gamtos, kultūros paminklus, taip pat gatves gyvenamosiose vietovėse, jungiamuosius ir kitus kelius, kurie nepriskirti valstybinės reikšmės keliams ir vidaus kelius, kuriems priskiriami fizinių ar juridinių asmenų, kitų organizacijų, jų padalinių reikmėms naudojami keliai. Nagrinėjamu atveju byloje nuosavybės teise keliems bendrasavininkiams, tarp jų ir pareiškėjui R. Č. neįklausančiame žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), esantis privažiavimus/išvažiavimas (Įvaža), šiuo atveju laikytinas vietinės reikšmės vidaus keliu, kuriam galioja Kelių eismo taisyklės.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėjas R. Č. ir jo atstovė skundą palaikė jame išdėstytų argumentų pagrindu ir prašė jį tenkinti.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas L. G. ir jos atstovas savo skundą palaikė ir prašė jį tenkinti skunde išdėstytų argumentų pagrindu.

Institucijos atstovas prašė skundus atmesti Institucijos atsiliepime išdėstytų argumentų pagrindu.