Kauno apylinkės teismo nutarimas

2024-11-28 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-102-667/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2024-11-28
Bylos Nr.
II-102-667/2024
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00833-2023-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Alvydas Rimkevičius
Pareiškėjas
R. Č., L. G.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-102-667/2024Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00833-2023-3Procesinio sprendimo kategorijos: 16.11.3; 21.10.4; (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2024 m. lapkričio 28 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Alvydas Rimkevičius,sekretoriaujant Birutei Čyžaitei,dalyvaujant pareiškėjui R. Č. ir jo atstovei advokatei E. K.,pareiškėjui L. G. ir jo atstovui advokato padėjėjui L. Z.,

nutarimą priėmusius institucijos, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui R. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų R. Č. ir L. G. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyresniosios tyrėjos R. D. 2023 m. rugsėjo 7 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-17943-2023 (ROIK: (duomenys neskelbtini)).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos R. D. 2023 m. rugsėjo 7 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-17943-2023 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) R. Č. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą buvo paskirta 60 eurų bauda. Nutarime nurodyta, kad R. Č. 2022 m. vasario 15 d. apie 15 val. adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, jam priklausančią transporto priemonę BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pastatė ant įvažiavimo į bendro naudojimosi kiemą. Tokiais savo veiksmais R. Č. padarė nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje. Sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėt, sustojimas ir stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 150.10 punktą.

Šalies argumentai

Pareiškėjas R. Č., nesutikdamas su Institucijos 2023 m. rugsėjo 7 d. nutarimu, pateikė skundą. Pareiškėjas R. Č. skunde nurodė, kad Institucija nevisapusiškai ir neišsamiai ištyrė faktines aplinkybes bei įrodymus, ko sekoje neobjektyviai ir neteisingai ištyrė administracinio nusižengimo bylą, savo nutarimo nepagrindė jokia objektyvia bylos medžiaga ir įrodymais, dėl ko padarė neteisingas ir nepagrįstas išvadas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Institucija nesivadovavo Nekilnojamojo turto registro duomenimis, patvirtinančiais žemės sklypo priklausymą nuosavybės teise, neatsižvelgė į tai, jog R. Č. vairuojamas automobilis BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovėjo taip, jog netrukdė įvažiuoti į žemės sklypą transporto priemonėms, bei į tai, jog R. Č. neturėjo tyčios neleisti įvažiuoti į žemės sklypą bendraturčiui, dėl ko pažeidė nekaltumo prezumpciją, lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir teisingo proceso principus. Nurodė, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), Kaune (toliau - žemės sklypas), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso administracinėn atsakomybėn traukiamam R. Č., jo sutuoktiniai A. Č., bei L. G. ir jo sutuoktinei K. G.. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2019 m. spalio 14 d. išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-l4966-920/2019, kurioje teismas patvirtino bendraturčių 2019 m. rugsėjo 25 d. sudarytą taikos sutartį dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo. Vadovaujantis taikos sutarties 1 punktu, šalys susitarė, jog L. G. ir K. G. atskirai naudosis 180 m2 žemės sklypo dalimi, indeksu pažymėta „A“, R. Č. ir A. Č. atskirai naudosis 74 m2 žemės sklypo dalimi, indeksu pažymėta „D“, o žemės sklypo dalimis, indeksu pažymėtomis „C“ ir „B“ Šalys naudosis bendrai: žemės sklypo dalimi „C“—ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). eksploatacijai, bei žemes sklypo dalimi „B“ - privažiavimui/išvažiavimui (įvaža) prie ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Iš to seka, jog žemės sklypas yra privati teritorija, kurią valdo, naudoja ir disponuoja dvi bendraturčių šeimos: R. Č., A. Č. bei L. G. ir K. G., kurie tarpusavio sutarimu susitarė dėl tolimesnio žemės sklypo naudojimo. Duomenų, jog taikos sutartimi būtų nustatyta teisė kitiems asmenims naudotis žemės sklypu, ar būtų nustatytas servitutas, nėra. 2022 m. vasario 15 d. važiuodamas pro žemės sklypą, R. Č. sulaukė skambučio, į kurį turėjo atsiliepti, todėl laikinai sustojo bendraturčiams nustatytoje bendrai naudotis žemės sklypo dalies, indeksu pažymėtos „B“, kairiajame krašte, o baigęs pokalbį, ketino toliau tęsti kelionę. Tikslo stovėti ar trukdyti kitam bendraturčiui įvažiuoti į žemės sklypą neturėjo. Sustojęs bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (žemės sklypo dalies, indeksu pažymėtos „B“ kairiajame krašte), išgirdo garsinį automobilio signalą, dėl ko nedelsiant buvo priverstas baigti pokalbį, ir priėjo prie garsinį signalą naudojančio automobilio vairuotojo (automobilis „„Tesla““, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)). Automobilio vairuotojas reikalavo, kad R. Č. pasitrauktų iš žemės sklypo dalies, indeksu pažymėtos „B“, dėl ko tarp asmenų kilo konfliktas. Pažymėtina, jog automobilio „„Tesla““, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojas nėra žemės sklypo bendraturtis. R. Č., atsižvelgdamas į tai, jog automobilio „Tesla“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojas siekia pažeisti jo nuosavybės teises, savavališkai naudotis R. Č. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu be teisėto pagrindo, bendruoju pagalbos telefonu 112 iškvietė policijos pareigūnus, siekiant išsiaiškinti kilusią konfliktinę situaciją dėl neteisėto automobilio „Tesla“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojo reikalavimo, leisti naudotis privačia teritorija. R. Č. policijos pareigūnų laukė vaikštinėdamas prie įvažiavimo į žemės sklypą, dėl ko užfiksavo dar kelis kitų automobilių vairuotojų bandymus neteisėtai patekti į privatų žemės sklypą. Pažymėtina, jog dėl kitų asmenų neteisėto naudojimosi privačia bendraturčių žemės sklypo dalimi, indeksu pažymėta „B“, kyla nuolatiniai konfliktai, kadangi nenustatytų asmenų automobiliai visiškai užstato įvažiavimą į žemės sklypą, trukdo privažiuoti prie ūkinio pastato bei į bendraturčio R. Č. atskirai išskirtą naudotis žemės sklypo dalį, indeksu pažymėtą „D“. Šiems teiginiams pagrįsti, R. Č. į bylą pateikė 2020-2023 laikotarpiu darytas nuotraukas. Belaukiant policijos pareigūnų, (duomenys neskelbtini)gatvėje, prie žemės sklypo privažiavo bendraturčio L. G. vairuojamas automobilis, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir sustojo prie šaligatvio. Pažymėtina, jog bendraturtis L. G. neketino įvažiuoti į žemės sklypą, kadangi sustojo prie šaligatvio, o nepasuko į žemės sklypą. Neilgai trukus, į žemės sklypą, indeksu pažymėtą „A“, per žemės sklypo dalį „B“ įvažiavo automobilis VOLVO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Dėl kilusio konflikto tarp automobilio „Tesla“ , valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojo ir R. Č., į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai, kurie įvertino faktinę situaciją ir jokių Kelių eismo taisyklių pažeidimų nenustatė. Šiuo būtina pažymėti, jog 2022 m. vasario 15 d. įvykio vietoje buvo vertinamas R. Č. automobilio stovėjimo faktas bei kitų asmenų teisės naudotis privačiu žemės sklypu, tačiau policijos pareigūnai įvertinę faktines aplinkybes, šalių pasisakymus, administracinio nusižengimo požymių nenustatė. 2022 m. balandžio 19 d. R. Č. buvo pakviestas į apklausą administracinio nusižengimo teisenos byloje ROIK: (duomenys neskelbtini), kurioje davė paaiškinimus dėl 2022 m. vasario 15 d. įvykusio įvykio. Apklausos metu tapo žinoma, jog bendraturtis L. G. pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, jog sulaukė skambučio iš parduotuvės, veikiančios adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, darbuotojo, jog R. Č. užstatė įvažą ir neleidžia parduotuvės (UAB „(duomenys neskelbtini)“) klientams patekti į žemės sklypą. Pažymėtina, jog žemės sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso Č. ir G., o juridinis asmuo (parduotuvė) jokių teisių į žemės sklypą neturi.

Žemesnės instancijos teismas

Nagrinėjamu atveju, vyresnioji tyrėja visiškai neatsižvelgė į tai, jog žemės sklypo dalis, indeksu pažymėta „3“ , privatinės nuosavybės teise priklauso keturiems bendrasavininkams, tarp jų ir R. Č. bei L. G., o ne tretiesiems asmenims, kuriems, 2019 m. spalio 14 d. teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties pagrindu, nustatyta teisė bendrai naudotis. Šioje žemės sklypo dalyje, priešingai nei motyvuoja vyresnioji tyrėja, servitutas nėra nustatytas, ir žemės sklypo dalis „B“ nėra viešas kelias, kuriuo turi teisę naudotis visi fiziniai ir/ar juridiniais asmenys, o vidaus kelias, skirtas tik bendraturčiams privažiuoti prie ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kaunas. Priešingas 2019 m. spalio 14 d. teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties interpretavimas pažeistų bendraturčių A. Č. ir R. Č. teises bei teisėtus interesus. Konstitucijoje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumas ir subjektinių nuosavybės teisių apsauga, kuomet keturiems bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančia žemės sklypo dalimi, indeksu pažymėta „B“, be jokio teisinio pagrindo būtų suteikta teisė naudotis bet kuriam fiziniam ir/ar juridiniam asmeniui, o pareigos, susijusios su šios žemės sklypo dalies „B“ priežiūra, tektų tik bendraturčiams. Šiuo atveju, R. Č. sustojo jam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančios žemės sklypo dalies, indeksu pažymėtos „B“, kairiajame krašte taip, jog nebuvo užstatytas įvažiavimas į žemės sklypą kitiems bendraturčiams. Pažymėtina, jog tuo metu, kada R. Č. vairuojamas automobilis BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sustojo žemės sklypo dalies, indeksu pažymėtos „B“, kairiajame krašte, kitų bendraturčių, bandančių įvažiuoti į žemės sklypą, nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Iš byloje esančių vaizdo įrašų, šalių paaiškinimų matyti, jog ne bendraturtis siekė įvažiuoti į žemės sklypą, o R. Č. nežinomas asmuo, valdantis automobilį „Tesla“, valstybinis numeris, (duomenys neskelbtini), iš to seka, jog „Tesla“ vairuotojas, nebūdamas žemės sklypo bendraturčių, be jokio teisėto pagrindo reikalavo, kad R. Č. leistų jam įvažiuoti į R. Č. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Remiantis byloje esančiais šalių paaiškinimais, bendraturtis L. G. pateikdamas pareiškimą dėl tariamai padaryto administracinio nusižengimo, siekia apginti ne savo tariamai pažeistas teises, kadangi jis net nebandė įvažiuoti į žemės sklypą, o asmenų, kurie neturi teisės naudotis žemės sklypu. KET 150.10 punkto pažeidimas pasireiškia tuo, jog sustojusi transporto priemone turi trukdyti įvažiuoti (išvažiuoti) į (iš) kiemą (-o), teritoriją (-os). Šiuo atveju duomenų, jog R. Č. valdomas automobilis BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būtų trukdęs įvažiuoti į žemės sklypą kitoms transporto priemonėms nėra, o priešingai, yra duomenų, jog žemės sklypo dalies, indeksu pažymėtos „B“, kairiajame krašte stovint automobiliui BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pro jį į žemės sklypą buvo galimybės įvažiuoti, kadangi automobilis VOLVO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įvažiavo į žemės sklypą, nepaisant to, jog automobilis BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovėjo žemės sklypo dalies „B“ kairiajame krašte.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pagrįstai teigtina, jog R. Č. automobilį BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) jam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančios žemės sklypo dalies, indeksu pažymėtos „B“, kairiajame krašte pastatė taip, kad jis netrukdė įvažiuoti kitiems automobiliams į žemės sklypą, todėl spręstina, jog R. Č. nepažeidė KET 150.10 punkto reikalavimų, ir jo veiksmuose nėra ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties. Skundžiamą nutarimą Institucija priėmė nevisapusiškai ir neišsamiai atlikusi tyrimą, neatsižvelgė į įrodymų visumą, o būtent visiškai nevertino, jog R. Č. vairuojamas automobilis, BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) žemės sklypo dalies, indeksu pažymėtos „B“, kairiajame krašte stovėjo taip, jog netrukdė kitoms transporto priemonėms įvažiuoti į žemės sklypą, o bendraturtis L. G. net neketino įvažiuoti į bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą žemės sklypą. Pareiškėjas taip pat, atsižvelgiant į tai, jog byla vedama per Advokatų profesinės bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ advokatę E. K., suteiktos teisinės konsultacijos, parengtas skundas, prašo teismo priteisti R. Č. patirtas proceso išlaidas advokato teisinėms paslaugoms apmokėti, pagal išlaidas pagrindžiančius dokumentus.

Pareiškėjas L. G., nesutikdamas su Institucijos 2022 m. rugsėjo 7 d. nutarimu, pateikė skundą, kuriuo prašo nutarimą panaikinti ir pripažinti R. Č. savo neteisėtais veiksmais pažeidus ANK 481 straipsnyje (nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas), 518 straipsnyje (savavaldžiavimas), 417 straipsnio 2 dalyje (Kelių eismo taisyklių pažeidimas) nustatytus administracinius nusižengimus bei taikyti jam administracinę atsakomybę. Skunde nurodė, kad L. G. su pareiškimu kreipėsi į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Nemuno policijos komisariatą, kuriuo jis nurodė, kad R. Č. savavaldžiaudamas su savo transporto priemone užblokavo bendrai naudojamą įvažą į žemės sklypą, kuris nuosavybės teise priklauso tiek L. G., tiek ir R. Č., neįleido paties pareiškėjo L. G. ir jo klientų patekti į teritoriją ir joje esančią pareiškėjo L. G. parduotuvę, tokiu būdu R. Č. savavaldžiavo ir agresyviais veiksmais pažeidė viešąją tvarką. Kauno apskrities Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Nemuno policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus tyrėja M. R. 2022 m. birželio 16 d. priėmė nutarimą, kuriuo nutraukė administracinę teiseną R. Č. atžvilgiu. L. G. 2022 m. liepos 14 d. pateikė skundą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams skundą, kuriuo prašė panaikinti Kauno apskrities VPK Kauno m. Nemuno PK 2022 m. birželio 16 d. nutarimą (ROIK: (duomenys neskelbtini)) ir paskirti R. Č. administracinę nuobaudą remiantis ANK 518 straipsniu (savavaldžiavimas). Byloje Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius 2022 m. spalio 6 d. atsiliepime į skundą nurodė, jog iš dalies sutinka su pareiškėjui ir nurodė, kad skundžiamas nutarimas turi būti panaikintas ir byla grąžinta papildomam tyrimui. Nurodoma, jog tyrimą atliekant buvo apsiribota ANK 481 straipsniu (nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas), tačiau tyrimo metu nebuvo aiškintasi, ar nebuvo atlikti kiti administraciniai nusižengimai, atliekant tyrimą nesiaiškinta dėl transporto priemonės trukdymo eismui pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį, galimai pažeidžiant KET 150.10 punkto reikalavimus, taip pat nepasisakyta ir dėl ANK 518 straipsnio (savavaldžiavimas) sudėties buvimo ar nebuvimo šiame įvykyje. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2022 m. spalio 20 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. II-645-1129/2022 nutarė panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Nemuno policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus tyrėjos M. R. 2022 m. birželio 16 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, ROIK: (duomenys neskelbtini), ir bylą grąžinti institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Nemuno policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus tyrėja M. R. 2023 m. sausio 3 d. priėmė nutarimą, kuriuo nutraukė administracinę teiseną R. Č. atžvilgiu.

Žemesnės instancijos teismas

L. G. pateikė 2023 m. sausio 20 d. skundą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams, kuriuo prašė panaikinti Kauno apskrities VPK Kauno m. Nemuno PK 2023 m. sausio 3 d. nutarimą (ROIK: (duomenys neskelbtini)) ir pripažinti R. Č. savo neteisėtais veiksmais pažeidus ANK 481 straipsnyje (nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas), 518 straipsnyje (savavaldžiavimas), 417 straipsnio 2 dalyje (Kelių eismo taisyklių pažeidimas) nustatytus administracinius nusižengimus bei taikyti jam administracinę atsakomybę. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius 2023 m. sausio 30 d. nutarimu sutiko su pareikštu skundu ir panaikino Kauno apskrities VPK 2023 m. sausio 3 d. nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną Nr. 23-ANR_N-4-2023, administracinio nusižengimo bylą ROIK (duomenys neskelbtini) grąžino Kauno apskrities VPK Nemuno PK tyrimui atlikti. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius 2023 m. rugsėjo 7 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-17943-2023 (toliau - Nutarimas) nustatė, kad R. Č. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje. Pareiškėjas teikia skundą dėl priimto Nutarimo panaikinimo ir R. Č. įvykdytos veikos kvalifikavimo ne tik pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį, bet ir pagal ANK 518 straipsnį, ANK 481 straipsnį, inkriminuojant visus administracinio nusižengimo dispozicijoje įtvirtintus požymius, kadangi Nutarime nebuvo tinkamai įvertintos ir kvalifikuotos bylai esminės reikšmės turinčios aplinkybės.

Pareiškėjas L. G. nurodė, kad L. G. ir K. G. 2019 m. sausio 16 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 585 pagrindu įgijo 243/374 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune (toliau - Žemės sklypas). A. Č. ir R. Č. 2016 m. birželio 13 d. pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 2605 pagrindu įgijo 131/374 dalį Žemės sklypo. Pažymi, kad šalys šias dalis Žemės sklypo įgijo prie turimų statinių: Pastato - Dirbtuvių su prekybos patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso L. G. ir K. G.. Pastato - Ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise 33/100 priklauso L. G. ir K. G., 67/100 dalys priklauso atsakovams. Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-14966-920/2019 patvirtinto šalių 2019 m. rugsėjo 25 d. taikos sutartį, kuria buvo nustatyta naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tarp bendraturčių tvarka (toliau -Naudojimosi tvarka). Pagal 2019 m. birželio 25 d. UAB „Žemės matavimai“ matininko M. G. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo planą L. G. ir K. G. nustatyta atskirai naudotis Žemės sklypo 180 m2 dalimi, plane pažymėta indeksu „A“; A. Č. ir R. Č. nustatyta atskirai naudotis Žemes sklypo 74 m2 dalimi, plane pažymėta indeksu „D“; Visoms šalims nustatyta 48 m2 bendrojo naudojimo Žemės sklypo dalis, plane pažymėta indeksu „C“, ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, eksploatacijai. Visoms šalims nustatyta 72 m2 bendrojo naudojimo Žemės sklypo dalis, plane pažymėtą indeksu „B“, privažiavimui/išvažiavimui (įvaža) prie ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Šiai dienai, bendraturčiai naudojasi bendrojo naudojimo Žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „B“, kad patektų į jiems išskirtas atskirai naudotis Žemės sklypo dalis.

2022 m. vasario 15 d. apie 15:00 val. R. Č. užstatė įvažą į Žemės sklypą ir neleido niekam pro ją patekti į Žemės sklypą. Į jo valdomą Žemės sklypo dalį atvykęs negalėjo patekti L. G., taip pat pilietis S. N.. Šias aplinkybes patvirtino L. G., S. N., liudytojas P. A. Aleknavičius, bei pateiktas vaizdo įrašas. Atkreipia teismo dėmesį į aplinkybes, kurių Institucijos pareigūnas neįvertino ir į jas neatsižvelgė: aplinkybė, jog tokia R. Č. vykdoma neteisėta veika yra tęstinė, nes kaltininkas reguliariai užsipuola klientus, kurie siekia patekti į nukentėjusiojo parduotuvę. Vien šiuo atveju, nepaisant to, jog vienas iš klientų surašė pareiškimą policijai, kiti tuo metu parduotuvėje siekę apsilankyti klientai buvo išvaryti, R. Č. garsiai šaukiant: „čia mano nuosavybė“. Šias aplinkybes patvirtina į bylą pateikti vaizdo įrašai ir pateis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimai 2023 m. rugsėjo 7 d. bylos nagrinėjimo metu, kuomet jis žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Kaune, nuolat įvardina kaip išimtinai jam priklausantį, nepripažįstant to fakto, kad jis tėra bendraturtis. Neatsižvelgta, jog tokiais veiksmais R. Č. daro neatitaisomą žalą Nukentėjusiojo verslo reputacijai, kadangi dėl tokio provokuojančio elgesio Nukentėjusiojo asmens klientams dėl patirto psichologinio teroro ir nesaugumo jausmo, kurie buvo patirti viešojoje vietoje, daugiau tiesiog nebenori lankytis parduotuvėje, nes rūpinasi dėl savo saugumo, kadangi nėra aišku ko galima tikėtis iš grasinimus sistemingai išreiškiančio impulsyvaus temperamento asmens, kurio neteisėtas elgesys buvo nuolat fiksuojamas valstybinių institucijų. Todėl svarbu akcentuoti, kad tai ne pavienis atvejis, o sistemingas Nukentėjusiojo ir jo parduotuvėje besilankančių klientų bauginimas ir terorizavimas. Neįvertinta, kad administracinis nusižengimas buvo įvykdytas viešojoje vietoje.

Vadovaujantis teismų praktika, viešoji vieta - tai tokia vieta, kurioje neteisėtos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Šiuo atveju, nepatogumų patyrė pats parduotuvės savininkas, joje norėję apsilankyti klientai ir personalo darbuotojas. Esminiai nepatogumai buvo patirti, nes Nukentėjusiojo atžvilgiu R. Č. provokavo konfliktą, kadangi nepaisydamas dėl COVID-19 taikytų ribojimų saugiam atstumo priartėjo ir garsiai šaukė, kad būtų pasitraukta iš jo nuosavybės. Akcentuotina ir aplinkybė, kad savo reikalavimus R. Č. išreiškė pats pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 150.15. punktą, kuriame teigiama, kad kelio ir įvažiavimo (išvažiavimo) į (iš) šalia kelio esančią (-os) teritoriją (-os) važiuojamųjų dalių sankirtoje ir arčiau kaip 5 m atstumu nuo jos (toje kelio pusėje, kurioje yra nurodytas įvažiavimas (išvažiavimas) į (iš) šalia kelio esančią (-os) teritoriją (-os)), išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo vietą nurodantys kelio ženklai, reikalavimus. Vertinant 2022 m. vasario 15 d. R. Č. veiksmus, bei įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad R. Č. jaučiasi nebaudžiamas ir nevengia agresyviai elgtis netgi prieš policijos pareigūnus, kaip tai buvo nurodyta užpulto nukentėjusiojo parodymuose, kuriuose teigiama, kad nukentėjusysis L. G., kuris norėjo atvykti į jam priklausančią parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini), Kaune, specialiai pastatė savo automobilį toliau nuo R. Č. užtvertos vietos. Tačiau tai nepadėjo, nes R. Č. agresyviai nusiteikęs ir mosuodamas rankomis vis tiek priartėjo prie nukentėjusiojo, priartėjęs visiškai arti, šaukė ant nukentėjusiojo. kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. Č. 2023 m. rugsėjo 7 d. vykusio bylos nagrinėjimo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriuje metu pateikė melagingus paaiškinimus, nurodydamas, kad iš (duomenys neskelbtini), Kaune, negalėjo išvažiuoti, nes jis buvo užstatytas gatve atvažiavusios ir bandančios įsukti į tą patį kiemą transporto priemonės ir dėl to, kad šios transporto priemonės valdytojas elgėsi agresyviai jo atžvilgiu ir nepasitraukė, R. Č. iškvietė policiją ir laukė atvykstant policijos, dėl to nesitraukė su savo transporto priemone iš vietos. O vėliau teigė, kad ne jis iškvietė policiją, o tik kalbėjo telefonu. Taip ir nepaaiškino, kodėl užstatęs pravažiavimą neįleido kitos transporto priemonės.

Nutarime tėra apsiribota tyrėjai pateiktų duomenų ir paaiškinimų išdėstymu, tačiau jokio faktinių aplinkybių tyrimo, jų vertinimo atlikta nebuvo, nebuvo nagrinėta, kurios L. G. pareiškime išdėstytos aplinkybės pasitvirtino, o kurių tyrėja laike neįrodytomis. Juk pareiškimas pateiktas tiek ir dėl savavaldžiavimo, tiek ir dėl viešosios tvarkos pažeidimo. Išsamiai šios aplinkybės buvo išdėstytos viso proceso metu raštu, ir žodžiu, tačiau jos liko neįvertintos. Nutarimas yra motyvuojamas tik viena pastraipa,- „Pagal pateiktą žemės sklypo planą, matome, kad 2022 m. vasario 15 d. automobilis buvo pastatytas bendro naudojimo žemės sklype, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, plane pažymėta indeksu „B“, privažiavimui/išvažiavimui (įvaža) prie ūkinio pastato. Svarbu paminėti, kad Č. pastatytas automobilis ne tik ant įvažos, bet ir dalis automobilio ant šaligatvio, kas taip pat draudžia tokį automobilių stovėjimo būdą pagal kelių eismo taisykles“.

Nutarimu buvo konstatuota, kad R. Č. pastatytas automobilis ne tik ant įvažos, bet ir dalis automobilio ant šaligatvio, kas taip pat draudžia tokį automobilių stovėjimo būdą pagal kelių eismo taisykles ir nustatyta, kad jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje. Taigi, Nutarimu sutinkama su tuo, kad R. Č. negalėjo ant pravažiavimo žemės sklype (duomenys neskelbtini), Kaune, ir ant šaligatvio palikti jo valdomą transporto priemonę valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Kelių eismo taisyklių 114 punktas numato, kad važiuodamas atbulas, vairuotojas privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams. Taigi R. Č. pastebėjęs, kad už jo gatvėje viso trys transporto priemonės buvo atvažiavę ir mėgino įvažiuoti į Žemės sklypą, turėjo pasitraukti ir duoti kelią, tačiau piktybiškai nesitraukė, paliko transporto priemonę stovėti ir išlipęs ėmė konfliktuoti su atvykusiais parduotuvės klientais ir su nukentėjusiuoju. Nukentėjusiajam dėl to teko iškviesti policiją, kuri atvykusi pareikalavo R. Č. patraukti transporto priemonę. Taigi, R. Č., pastatęs jo valdomą transporto priemonę neleistinoje vietoje, padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą, tačiau atsisakydamas pasitraukti nuo įvažos ir neįleisdamas į Žemės sklype esančią parduotuvę atvykusio jos kliento ir neįleisdamas nukentėjusiojo, kuris yra Žemės sklypo bendraturtis, prašomas, nepasitraukė, akivaizdžiai padarė ir kitą pažeidimą - savavaldžiavo. R. Č. tiesiogine tyčia siekė, kad nei bendraturtis, nei atvykęs parduotuvės klientas nepatektų į Žemės sklypą. Nors Žemės sklype įsiteisėjusia Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-14966-920/2019, kuria buvo patvirtinta šalių 2019 m. rugsėjo 25 d. taikos sutartis, kuria buvo nustatyta naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tarp bendraturčių tvarka, kuri šalims, t. y. ir R. Č. turi įstatymo galią. R. Č. 2022 m. vasario 15 d. apie 15 val. atliko ANK 518 straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą dviem savarankiškais epizodais, pirma - neįleisdamas į Žemės sklypą bendraturčio L. G., antra - neįleisdamas S. N., kuris yra L. G. klientas. Šioje vietoje pažymi, kad Žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis yra „Kita“, o Žemės sklype yra L. G. nuosavybės teise priklausantis pastatas - dirbtuvės su prekybos patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame L. G., jam priklausančioje įmonėje IĮ „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), vykdo prekybos veiklą, į šį pastatą atvyksta klientai apsipirkti. CK 4.76 straipsnis numato, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Nagrinėjamu atveju tiek L. G., vadovaujantis Naudojimosi tvarka, turi teisę patekti į Žemės sklypą, tiek ir jo klientai ir svečiai turi tokią teisę irgi patekti į Žemės sklypą ypač atsižvelgiant į Žemės sklypo naudojimo būdą, paskirtį ir jame L. G. vykdomą veiklą. Šias aplinkybes bendraturtis R. Č. puikiai supranta ir pravažiavimą piktybiškai užstojęs yra ne pirmą kartą, todėl ir savo veiksmų padarinius bei daromą pažeidimą R. Č. pilnai supranta, todėl tokie R. Č. veiksmai vertinti, kaip tiesiogine tyčia daromas ANK 518 straipsnyje apibrėžtas administracinis nusižengimas. Ir pažeidimo padarymo metu, ir eilę kartų po to, R. Č. šaukdamas sakė kitiems parduotuvės klientams ir nukentėjusiajam, kad čia jo Žemės sklypas ir pašaliniams čia nėra ko važiuoti, kad jis neleidžia čia važiuoti. CK 1.137 straipsnyje, be kita ko, numatyta, jog asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į gynybą. Įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų (1, 2 dalys). To paties straipsnio 3 dalyje reglamentuota, jog „Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Žalos padarymas kitiems asmenims piktnaudžiaujant teise yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę. Jeigu asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti. ANK nuostatos institucijas (pareigūnus) įpareigoja visapusiškai, išsamiai, objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes, ir šiuo atveju Kauno apskrities VPK Kauno m. Nemuno PK surinkus įrodymus, tiek liudininkų parodymus, tiek ir filmuotą medžiagą, kuri neginčijamai patvirtina, kad R. Č. tyčia nepraleido pro įvažiavimą į Žemės sklypą tiek bendraturčio L. G., tiek ir L. G. valdomos IĮ „(duomenys neskelbtini)“ žūklės prekių parduotuvės kliento S. N., šiuo atlikdamas ANK 518 straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą - savavaldžiavimą, dėl to Nutarimas yra naikintinas, o R. Č. neteisėta veika turi būti kvalifikuojama pagal ANK 518 straipsnį, nustačius administracinio nusižengimo sudėtį. Savavaldžiavimas yra tada, kai asmuo nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdo savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę, kaip tai buvo padaryta šiuo atveju. Atsižvelgiant į tai, kad siekiant kvalifikuoti asmens veiką pagal ANK 518 straipsnį konflikto dalyviai turi būti tikro ar tariamo teisinio santykio subjektai. Šiuo atveju, vertinant R. Č. įvykdytus neteisėtų veiksmų objektyviuosius požymius pažymėtina, kad jis užstatydamas savo automobilį ant bendrai jam ir Nukentėjusiajam priklausančios Žemės sklype įvažos, atsisakydamas įleisti nukentėjusįjį asmenį į Žemės sklypą, tokiu būdu siekdamas įrodyti išimtinai tik jam vienam priklausančią teisę į įvažą, sistemingai vykdė pasikartojančius neteisėtus veiksmus siekdamas, jog į parduotuvės teritoriją nepatektų nei pats savininkas, nei jo klientai. Pažymėtina, jog tokie įvažos bendrasavininko vykdomi veiksmai buvo atliekami tyčia siekiant įbauginti ir atgrasyti Nukentėjusiojo klientus nuo apsilankymo parduotuvėje. Į prašymus pasitraukti nuo įvažos R. Č. nereaguodavo ir pradėdavo tik dar garsiau demonstratyviai šaukti „čia yra mano įvaža“, „pasistatai tenais ir eini į parduotuvę“, „čia mano nuosavybė“, „čia mano privati teritorija, tau čia nėra ko važiuoti“, „be mano leidimo čia nėra ko važiuoti“. Pažymi, jog vienas iš pažeidėjo išvarytų klientų taip pat kreipėsi į policiją su pareiškimu. Taigi, R. Č., nesilaikydamas Kelių eismo taisyklių reikalavimų, demonstruodamas nepagarbą ne tik bendraturčiui, bet ir aplinkiniams, esantiems viešoje vietoje, trikdydamas viešąją tvarką siekė apginti savo tariamai išimtinę teisę į įvažą. Analizuojant subjektyviuosius R. Č. įvykdytos veikos požymius, konstatuotina, kad R. Č. veikė tiesiogine tyčia, nes savo neteisėtais veiksmais ne tik terorizavo Nukentėjusįjį, siekdamas, kad jis nepatektų į bendrą nuosavybę, bet ir provokavo Nukentėjusiojo klientus, kadangi vienas iš klientų, norėdamas išvengti ginčo su galimai nestabilios psichikos asmeniu, pastatė automobilį kitoje pusėje. Tačiau tai nesustabdė R. Č. veiksmų, kadangi jis pradėjęs agresyviai mojuoti rankomis vis tiek artėjo link parduotuvės kliento siekdamas, jog klientas daugiau nebebandytų patekti į parduotuvę. Tokie neteisėtai vykdomi R. Č. veiksmai suponuoja, kad jis turi motyvą ne tik apginti savo tariamai išimtinę teisę į įvažą, bet ir padaryti dalykinę reputacijos žalą Nukentėjusiojo įmonei. Tą patvirtina ir Nukentėjusiojo parodymai, kuriais teigiama, kad parduotuvės klientai išsigąsta tokio elgesio ir vien dėl nenoro daugiau susidurti su šiuo asmeniu daugiau neapsilanko parduotuvėje. Šiuo konkrečiu atveju be to kliento, kuris parašė pareiškimą policijai, buvo išvaryti dar trys į parduotuvę norėję patekti asmenys. Apibendrinant, Nutarimas yra neteisėtas ir naikintinas, kadangi jis buvo priimtas netinkamai kvalifikavus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. Č. veiksmus, pažeidžiant ANK 5 ir 567 straipsnių nuostatas, kadangi R. Č. veiksmuose buvo ir ANK 518 straipsnyje (savavaldžiavimas) numatyto administracinio nusižengimo požymiai.

Svarbu pažymėti tai, kad šiuo atveju R. Č. vykdė teisei priešingus veiksmus ne tik pažeisdamas bendraturčio interesus, bet ir viešąją tvarką, kadangi įžeidžiančiai kibo prie parduotuvės klientų, tokiu būdu siekdamas įgyvendinti savo tariamai išimtinę teisę patekti į teritoriją per bendrą įvažą tam, kad būtų padaryta reputacinė dalykinė žala Nukentėjusiojo verslui. Kliento pateiktoje vaizdo medžiagoje ir liudytojų parodymuose yra pakankamai objektyvių duomenų, kad R. Č. veiksmai būtų kvalifikuojami pagal ANK 481 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusižengimo sudėtį. Savavališkai R. Č. įvykdytas pervažos užtvėrimas, tuo pačiu pažeidžiant Kelių eismo taisykles dėl autotransporto priemonės stovėjimo ir agresyvus Nukentėjusiojo klientų varymas iš bendros teritorijos garsiai rėkiant, kad be jo leidimo čia niekas negali patekti, yra nesuderinamas su egzistuojančiomis bendromis moralės, pagarbos vieni kitiems taisyklėmis. Tokie R. Č. veiksmai yra ne vienkartinis, bet sistemingai vykdomas pažeidimas. Tokią išvada darytina įvertinus kaltininko charakteristiką, kurioje nustatyta, kad dėl jo veiksmų į policiją buvo kreiptasi net 6 kartus.

Dėl tokio agresyvaus R. Č. elgesio, kuris pasikartoja nuolat, tiek nukentėjusiojo L. G., tiek ir jo parduotuvės Žemės sklype klientų atžvilgiu ir jo darbuotojų atžvilgiu, klientai ima vengti atvykti į parduotuvę, vien tam, kad nesusidurtų su R. Č.. Vienas darbuotojas išėjo iš darbo dėl nuolatinio R. Č. kabinėjimosi, nukentėjusysis L. G. Žemės sklype jaučiasi nesaugiai. L. G. parduotuvės klientai yra nurodę, kad R. Č. buvo sumušęs asmenis prie parduotuvės ir jo atžvilgiu buvo pritaikyta baudžiamoji atsakomybė. Jei ne Žemės sklype įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, L. G. būtų nesaugu atvykti į jam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį Žemės sklypą, nes kiekvieną kartą R. Č. aprėkia, grėsmingai elgiasi prie L. G. ir provokuoja konfliktą. Įvykis, kuris nutiko 2022 m. vasario 15 d., kuomet atvykusiems Policijos pareigūnams teko pareikalauti, kad R. Č. atsitrauktų ir nestumdytų L. G., buvo tik vienas epizodas iš daugelio, tačiau dėl šio įvykio nukentėjusysis pateikė pareiškimą, o kartu pateikė ir vienas iš parduotuvės klientų, su lūkesčiu, kad tokie neteisėti R. Č. veiksmai bus pažaboti ir jam pritaikyta administracinė atsakomybė. Net 2023 m. rugsėjo 7 d. bylos nagrinėjimo metu Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriuje R. Č. nesusivaldė, pratrūko ir kėlė balsą, jį teko bylą nagrinėjančiai pareigūnei ir jo atstovei raminti. Taigi, įvertinus kaltininko charakteristiką ir pateiktą objektyvią medžiagą vaizdo įraše, kuri patvirtina liudytojų parodymus, daryti išvada, jog teisinių priemonių, kuriomis būtų prisidedama prie kaltininko elgesio korekcijos, neskyrimas sudaro sąlygas kaltininko nebaudžiamumui ir R. Č. tiek nagrinėjamu tiek, tiek eilę kartų iki tol yra akivaizdžiai pažeidęs viešąją tvarką. Viešosios tvarkos pažeidimo atžvilgiu Nutarimu tyrėja apskritai nepasisakė ir netyrė, nors pati Institucija atsiliepime į skundą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų administracinio nusižengimo byloje Nr. II-645-1129/2022 nurodė, kad R. Č. veiksmuose galimai yra viešosios tvarkos trikdymo sudėtis ir šiuo atžvilgiu turėtų būti atliktas išsamesnis tyrimas, kuris nebuvo atliktas ir Nutarime apskritai dėl to nebuvo pasisakyta, todėl Nutarimas naikintinas, o R. Č. savo veiksmais atlikus ANK 481 straipsnyje 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, jam taikytina administracinė atsakomybė.

Pareiškėjas L. G. dėl R. Č. paskirtos nuobaudos nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu R. Č. turėjo galiojančią nuobaudą už administracinį nusižengimą, padarytą pažeidžiant kelių eismo taisykles. Taigi, nėra suprantama, kokios sunkinančios ir lengvinančios aplinkybės Nutarimu buvo vertintos ir paskirta vidutinė 60,00 Eur bauda, kai tuo tarpu R. Č. veiksmuose buvo du Kelių eismo taisyklių 150.5 ir 150.15 punktų pažeidimai, galimai galiojantys administraciniai nusižengimai, bei ta aplinkybė, kad tai nėra vienetinis, o vis atsikartojantis R. Č. pažeidimas, kurį jis neigia padaręs ir nepripažįsta savo kaltės. Šios sunkinančios aplinkybės sudaro pagrindą skirti maksimalią nuobaudą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su pateikto skundo argumentais nesutinka. Institucija nurodė, kad Administracinio nusižengimo byla buvo išnagrinėta žodinio proceso tvarka. Institucijos pareigūnė įvertinusi paaiškinimus teiktus žodinio nagrinėjimo metu, byloje surinktus įrodymus įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasi įstatymu priėmė nutarimą, kuriuo vadovaujantis ANK 34 straipsniu, nenustačius atsakomybę lengvinančių bei administracinę atsakomybę sunkinančių aplinkybių, paskyrė 60 eurų baudą, ANK 417 straipsnio 2 dalies vidurkį. Kaip matyti iš bylos medžiagos, šalys L. G., R. Č. ir A. Č. yra nekilnojamojo daikto -žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)bendraturčiai. Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-14966-920/2019 patvirtino šalių taikos sutartį, kuria buvo nustatyta naudojimosi adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypu unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tarp bendraturčių tvarka. Joje yra apibrėžta, kad plane pažymėtas indeksu „B“ bendro naudojamo žemės sklypas nustatytas naudotis bendrai A. Č., R. Č. ir L. G. bei trečiajam asmeniui K. G.. Paskirtis privažiavimui/išvažiavimui (įvaža).

Žemesnės instancijos teismas

Pagal CK 4.72 straipsnio 1 dalį laikoma, kad bendras daiktas valdomas, naudojamas ir juo disponuojama bendrosios dalinės nuosavybės teise. Bendrosios nuosavybės teisė traktuotina kaip savininko teisių apribojimas, kai savininko teisės ribojamos ne trečiųjų asmenų, bet kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės ypatumas - savininkų daugėtas lemia, kad, be santykių su trečiaisiais asmenimis, susiklosto ir vidiniai bendraturčių teisiniai santykiai, kitaip tariant, jie turi įvairių teisių ir pareigų vienas kitam. Pagrindinė bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklė, taikoma bendraturčių vidiniams santykiams, kuri kartu yra ir pagrindinis specifinis bendrosios dalinės nuosavybės teisės požymis bei esminė sąlyga bendro objekto valdymui, naudojimui, disponavimui, įtvirtinta CK 4.75 straipsnio 1 dalyje: bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kasacinis teismas CK 4.75 straipsnio nuostatą aiškina kaip bendraturčių pareigą, šiems įgyvendinant valdymo, naudojimo ir disponavimo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto likimo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio visoms šalims sprendimo būdo. Skundžiamoje administracinio nusižengimo byloje būtina pažymėti, jog teisės aktai, kurie nustato eismo tvarką, eismo dalyvių teises ir pareigas, naudojimąsi automobilių keliais ir eismo saugumo automobilių keliais reikalavimus (taigi - ir KET) galioja visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiuose keliuose, nepriklausomai nuo jų nuosavybės formos (KET 1 punktas.) Tokios pozicijos, jog KET galioja tiek keliuose, tiek viešose ir privačiose teritorijose, todėl vairuotojai eismo metu būdami privačiose ar uždarose teritorijose privalo šių taisyklių reikalavimų laikytis, laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-329/2012). Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnyje apibrėžta viešojo eismo sąvoka - tai žmonių ir transporto priemonių su kroviniu ar be jo judėjimas kelio ribose. Kelių eismo taisyklių 3 punkte įtvirtinta, kad kelias - tai eismui skirta ir naudojama žemės arba statinio paviršiaus juosta per visą jos plotį, įskaitant važiuojamąją dalį, sankryžas, šaligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus, skiriamąsias juostas. Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 3 straipsnyje nurodyta, kad keliai pagal reikšmę suskirstyti į valstybinės reikšmės ir vietinės reikšmės kelius. Vietinės reikšmės keliai toliau savo ruožtu skirstomi į viešuosius kelius, t. y. kelius, jungiančius rajoninius kelius, gyvenamąsias vietoves, sąvartynus, rekreacijos objektus, lankomus gamtos, kultūros paminklus, taip pat gatves gyvenamosiose vietovėse, jungiamuosius ir kitus kelius, kurie nepriskirti valstybinės reikšmės keliams ir vidaus kelius, kuriems priskiriami fizinių ar juridinių asmenų, kitų organizacijų, jų padalinių reikmėms naudojami keliai. Nagrinėjamu atveju byloje nuosavybės teise keliems bendrasavininkiams, tarp jų ir pareiškėjui R. Č. neįklausančiame žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), esantis privažiavimus/išvažiavimas (Įvaža), šiuo atveju laikytinas vietinės reikšmės vidaus keliu, kuriam galioja Kelių eismo taisyklės.

Įvertinus bylos medžiagą ir visas reikšmingas aplinkybes matyti, kad ne tik R. Č., bet ir bendraturčiai bei trečiasis asmuo K. G., o jų leidimu ir kiti tretieji asmenys turi teisę privažiavimui/išvažiavimui naudoti įvaža netrukdomai. Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos 2022 m. vasario 15 d. apie 15:00 val. pil. A. Č. užstatė automobilį BMW, valstybinsi numeris (duomenys neskelbtini) įvažoje taip, kad jis trukdė ne tik L. G. įvažiuoti į teritoriją, bet ir L. G. klientams, kurie L. G. leidimu per ją privažiuoja prie jo parduotuvės UAB „(duomenys neskelbtini)“. R. Č. automobiliu užstačius vienintelį teisėtą patekimą prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiek L. G., tiek jo parduotuvės klientams buvo apribota galimybė patekti į teritoriją. Pažymėtina, kad R. Č. minimas automobilis „Volvo“ privažiavo tik užvažiavęs ant šaligatvio, ne tam skirta vieta. Skunde R. Č. teigia, kad atvykęs L. G. net neketino įvažiuoti per įvažą į žemės sklypą, tačiau tai aiškiai paneigta byloje esančioje vaizdinėje medžiagoje, kur atvykus L. G. su baltos spalvos transporto priemone „Toyota“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) jam stovint gatvėje matomas aiškus posūkio signalas, tačiau įvažiuoti asmuo negali per R. Č. pastatytą automobilį. L. G. per bendrą įvažą įvažiuoja į savo sklypą tik tada, kai R. Č. patraukia automobilį nuo įvažos. Todėl, institucijos nuomone, R. Č. veiksmai, viso įvykio kontekste buvo tinkamai kvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį. Taip pat pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo viso bylos nagrinėjimo metu buvo nenuoseklus, teikė vis kitas gynybines versijas, taip siekdamas išvengti administracinės atsakomybės. Bylos nagrinėjimo metu teigė, kad ten nebuvo sustoti draudžiančių ženklų, kad pro jo pastatytą automobilį galėjo pravažiuoti kiti automobiliai. Iš pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašų matyti, kaip jis policijos pareigūnams aiškino, kad jis neįleido įvažiuoti mašinos, nes be jo žinios čia įvažiuoti draudžiama. Asmeniui taip pat aiškino, kad jo čia daugiau nematytų, nes tai jo privatus kelias. Šiuo metu teismui teiktame skunde jau teigia, kad R. Č. ant įvažos sustojo, nes sulaukė skambučio, į kurį turėjo atsiliepti, todėl laikinai sustojo, o baigęs pokalbį ketino toliau tęsti kelionę. Tačiau iš vaizdinės medžiagos aiškiai matyti, kad asmeniui sustojus ar išlipus jis telefonu nebendrauja, o tikslingai pamatęs, kad kelyje stovinti transporto priemonė norinti sukti į įvažą išlipa ir eina prie sukančio asmens. Atkreipia dėmesį, kad vertinant pareiškėjo versijos pagrįstumą, tuo pačiu ir jo parodymų patikimumą ir objektyvumą, institucija laikosi pozicijos, kuri plačiai išplėtota ir teismų praktikoje, jog nustatinėjant nusižengimo aplinkybes, vadovautis vien tik atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog gindamasis, suvokdamas gresiančią administracinę atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų nusižengimo aplinkybių. Sakyti tiesą jo neįpareigoja ir atitinkamos ANK nuostatos. Tokiais atvejais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai turi būti vertinami itin kruopščiai, gretinant juos tiek tarpusavyje, tiek ir kitų bylos duomenų visumoje. Kadangi institucija mano, kad šioje administracinio nusižengimo byloje yra pakankamai surinkta įrodymų ir pateikta faktų apie pareiškėjo padarytą administracinį nusižengimą, o apskųsdamas nutarimą pareiškėjas siekia išvengti numatytos administracinės atsakomybės, todėl neturėtų būti tenkintas ir asmens prašymas dėl proceso išlaidų priteisimo. Jeigu teismas nuspręstų patenkinti Pareiškėjo atstovės skundą ir R. Č. atžvilgiu administracinio nusižengimo teiseną nutraukti pagal šio kodekso 565-1 straipsnio 1 punktą (iki 2023 m. birželio 1 d. galiojusioje ANK redakcijoje - ANK 591 straipsnio 1 dalį), prašo šio asmens advokato išlaidas, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atsižvelgiant į bylos aplinkybes priteisti kuo mažesnę sumą ir ją priteisti iš valstybės, o ne iš Institucijos. Pagal formuojamą teismų praktiką proceso dalyvio nurodomas patirtų išlaidų, be kita ko, ir advokato pagalbai, dydis neįpareigoja teismo priteisti visos nurodomos sumos, tai tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismuose yra išaiškinta, kad teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-192-489/2019, 2K-7-25-495/2020 ir kt.), t. y. pagal bylos aplinkybes tokia išlaidų suma advokato teikiamai teisinei pagalbai įgyvendinti nebuvo būtina ir yra nepagrįsta.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėjas R. Č. ir jo atstovė skundą palaikė jame išdėstytų argumentų pagrindu ir prašė jį tenkinti.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas L. G. ir jos atstovas savo skundą palaikė ir prašė jį tenkinti skunde išdėstytų argumentų pagrindu.

Institucijos atstovas prašė skundus atmesti Institucijos atsiliepime išdėstytų argumentų pagrindu.

Liudytojas S. N. paaiškino, kad 2022 m. vasario 15 d. prie žvejų parduotuvės (duomenys neskelbtini) jis turėjo konfliktą su R. Č.. Jis su savo automobiliu „Tesla“ buvo atvažiavęs į parduotuvę, norėjo pasukti privažiavimą į parkingą, o atėjęs R. Č. pradėjo grėsmingai elgtis, rėkauti, ko jis čia atvažiavo, čia yra jo kelias. Nematė, ar jis prieš tai išlipo iš automobilio. S. N. iš automobilio nelipo, tik nuleido langą. R. Č. užstojo jam kelią ir jis negalėjo pravažiuoti į parkingą. R. Č. artėjo prie jo. Asmuo elgėsi agresyviai, rėkavo, elgėsi neadekvačiai. Jie apsižodžiavo. Jis pastatęs mašiną gatvėje nuėjo į parduotuvę ir išsikvietė policiją, nes anksčiau tokio atvejo nėra turėjęs. Jis tai vertino kaip grėsmę sau, jautėsi labai nejaukiai, nes nežinojo, ką jis turi kišenėse. Parduotuvėje dirbęs pardavėjas išsikvietė parduotuvės savininką. L. G. mato antrą kartą, žino, kad jis yra parduotuvės, į kurią buvo atvykęs, savininkas. Anksčiau jam atvykus į parkingą pakliūti nebuvo jokių kliūčių. Patekimas į parduotuvę yra iš gatvės pusės. Ant parduotuvės yra nurodyta, kad ten parkingas, kad yra vietos parkavimui parduotuvės klientams. Vis ten važiuoja ir statosi mašinas. Ten nėra jokių ženklų, kad įvažiuoti draudžiama, šlagbaumo nėra. Jis nežino, jam priklauso žemės sklypas, pro kurį reikia važiuoti. Mano, kad ten yra servitutinis kelias. Jis papypsino garsiniu signalu priekyje važiavusiam ir prie įvažiavimo sustojusiam R. Č., taip reikalaudamas leisti jam įvažiuoti. BMW vairuotojas išlipo ir pradėjo rėkauti, ko tu čia važiuoji, elgėsi ir judėjo agresyviai. Jis bijojo dėl savęs, kad bus užpultas. Jis nuėjęs į parduotuvę iškvietė policiją, ką nustatė policijos pareigūnai, jis nežino.

Liudytojas L. V. parodė, kad 2022 m. vasario 15 d. jis dirbo patruliu Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariato Patrulių rinktinėje. Jis pamena, kad teko vykti adresu (duomenys neskelbtini), tačiau įvykio neprisimena. Kiekvieną dieną būna apie 20 konfliktinių įvykių, į kuriuos sureaguoja. Šis įvykis nebuvo išskirtinis.

Skundai atmestini.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto Nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto Nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų Nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2 AT-14-139/2016).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos R. D. 2023 m. rugsėjo 7 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-17943-2023 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) R. Č. už ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą buvo paskirta 60 eurų bauda. Nutarime nurodyta, kad R. Č. 2022 m. vasario 15 d. apie 15 val. adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, jam priklausančią transporto priemonę BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pastatė ant įvažiavimo į bendro naudojimosi kiemą. Tokiais savo veiksmais R. Č. padarė nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje. Sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėt, sustojimas ir stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 150.10 punktą.

Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Administracinio nusižengimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, jei nustatyti visi administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai. Priimant nutarimą skirti asmeniui administracinę nuobaudą, negali kilti abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės. Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis.

ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimas ir stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų. Ši norma yra blanketinė.

Skundžiamu nutarimu pareiškėjas R. Č. nubaustas už Kelių eismo taisyklių 150.5 punkto, reglamentuojančio automobilių sustojimo ir stovėjimo taisykles, nuostatų pažeidimą. Kelių eismo taisyklių 150.5 punktas draudžia transporto priemonių vairuotojams sustoti ir stovėti ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose.

Pareiškėjo R. Č. vertinimu, vieta, kurioje laikinai trumpam buvo pastatytas jo automobilis, yra prie jo žemės sklypo dalies. Jis sustojo pakalbėti telefonu ir norėjo tęsti kelionę, tiklso trukdyti bendraturčiui pakliūti į teritoriją neturėjo. Tačiau iš paskos privažiavusio automobilio „Tesla“ vairuotojas panaudojo garsinį signalą, todėl ėjo prie jo paklausti, kas atsitiko. Vairuotojas S. N. reikalavo, kad R. Č. pasitrauktų, dėl to tarp jų kilo konfliktas. R. Č. laikė, kad S. N. siekė pažeisti jo nuosavybės teises, savavališkai naudotis jam priklausančia sklypo dalimi.

Kaip matyti iš Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-14966-920/2019, buvo patvirtinta šalių 2019 m. rugsėjo 25 d. taikos sutartis, kuria buvo nustatyta naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tarp bendraturčių tvarka. Pagal 2019 m. birželio 25 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ matininko M. G. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo planą L. G. ir K. G. nustatyta atskirai naudotis Žemės sklypo 180 m2 dalimi, plane pažymėta indeksu „A“; A. Č. ir R. Č. nustatyta atskirai naudotis Žemes sklypo 74 m2 dalimi, plane pažymėta indeksu „D“; Visoms šalims nustatyta 48 m2 bendrojo naudojimo Žemės sklypo dalis, plane pažymėta indeksu „C“, ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, eksploatacijai. Visoms šalims nustatyta 72 m2 bendrojo naudojimo Žemės sklypo dalis, plane pažymėtą indeksu „B“, privažiavimui/išvažiavimui (įvaža) prie ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaune.

Pagal CK 4.72 straipsnio 1 dalį laikoma, kad bendras daiktas valdomas, naudojamas ir juo disponuojama bendrosios dalinės nuosavybės teise. Bendrosios nuosavybės teisė traktuotina kaip savininko teisių apribojimas, kai savininko teisės ribojamos ne trečiųjų asmenų, bet kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės ypatumas - savininkų daugėtas lemia, kad, be santykių su trečiaisiais asmenimis, susiklosto ir vidiniai bendraturčių teisiniai santykiai, kitaip tariant, jie turi įvairių teisių ir pareigų vienas kitam. Pagrindinė bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklė, taikoma bendraturčių vidiniams santykiams, kuri kartu yra ir pagrindinis specifinis bendrosios dalinės nuosavybės teisės požymis bei esminė sąlyga bendro objekto valdymui, naudojimui, disponavimui, įtvirtinta CK 4.75 straipsnio 1 dalyje: bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kasacinis teismas CK 4.75 straipsnio nuostatą aiškina kaip bendraturčių pareigą, šiems įgyvendinant valdymo, naudojimo ir disponavimo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto likimo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio visoms šalims sprendimo būdo.

Teisės aktai, kurie nustato eismo tvarką, eismo dalyvių teises ir pareigas, naudojimąsi automobilių keliais ir eismo saugumo automobilių keliais reikalavimus (taigi - ir KET) galioja visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiuose keliuose, nepriklausomai nuo jų nuosavybės formos, kaip numatyta KET 1 punkte. Tokios pozicijos, jog KET galioja tiek keliuose, tiek viešose ir privačiose teritorijose, todėl vairuotojai eismo metu būdami privačiose ar uždarose teritorijose privalo šių taisyklių reikalavimų laikytis, laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-329/2012). Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnyje apibrėžta viešojo eismo sąvoka - tai žmonių ir transporto priemonių su kroviniu ar be jo judėjimas kelio ribose. Kelių eismo taisyklių 3 punkte įtvirtinta, kad kelias - tai eismui skirta ir naudojama žemės arba statinio paviršiaus juosta per visą jos plotį, įskaitant važiuojamąją dalį, sankryžas, šaligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus, skiriamąsias juostas. Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 3 straipsnyje nurodyta, kad keliai pagal reikšmę suskirstyti į valstybinės reikšmės ir vietinės reikšmės kelius. Vietinės reikšmės keliai toliau savo ruožtu skirstomi į viešuosius kelius, t. y. kelius, jungiančius rajoninius kelius, gyvenamąsias vietoves, sąvartynus, rekreacijos objektus, lankomus gamtos, kultūros paminklus, taip pat gatves gyvenamosiose vietovėse, jungiamuosius ir kitus kelius, kurie nepriskirti valstybinės reikšmės keliams ir vidaus kelius, kuriems priskiriami fizinių ar juridinių asmenų, kitų organizacijų, jų padalinių reikmėms naudojami keliai. Nagrinėjamu atveju byloje nuosavybės teise keliems bendrasavininkiams, tarp jų ir pareiškėjui R. Č. neįklausančiame žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), esantis privažiavimus/išvažiavimas (Įvaža), šiuo atveju laikytinas vietinės reikšmės vidaus keliu, kuriam galioja Kelių eismo taisyklės.

Iš vaizdo įrašo matyti, kad R. Č. įvažiuoja su juodos spalvos automobiliu, sustoja ant įvažos, išlipa iš automobilio. Vaido įraše matyti automobilis „Tesla“, kuris rodo posūkį, siekia pasukti į įvažą, kurios vienoje dalyje pastatytas automobilis BMW. BMW automobilio vairuotojas automobilio nepatraukė, išlipęs nuėjo prie „Tesla“ automobilio. Po to išsitraukė telefoną ir pradėjo filmuoti ar fotografuoti asmenį, kuris sėdi automobilyje. „Tesla“ automobilis nuvažiuoja toliau ir apsisuka kitame kieme. Po to atvažiavęs kitas automobilis taip pat neįleidžiamas.

Iš administracinio nusižengimo byloje esančių nuotraukų matyti, kad vieta, kurioje buvo pastatytas R. Č. automobilis, nėra skirta transporto priemonėms sustoti ir stovėti. Ji neturi ir jokių automobilių stovėjimo aikštelei ar specialiai įrengtoms stovėjimo vietoms būdingų požymių, suteikiančių transporto priemonių stovėjimo vietos statusą (nėra jokių ženklų, kelio ženklinimo ir pan.). Šiuo atveju byloje esantys įrodymai patvirtina, jog R. Č. automobilis stovėjo tam neskirtoje vietoje, tai yra KET draudžiamoje vietoje. Nors toje vietoje, kur sustojo R. Č. vairuojamas automobilis, jokių ribojančių, draudžiančių ženklų nebuvo, tačiau pažymėtina, kad draudimą stovėti tam tikroje vietoje įtvirtina ne tik draudžiamieji kelio ženklai, bet ir KET nuostatos. Šių taisyklių 150 punkte (150.1–150.16) nustatyta visa eilė draudimų dėl sustojimo ir stovėjimo: pvz. sustoti ir stovėti draudžiama geležinkelių pervažose ir arčiau kaip 50 m atstumu nuo jų, skiriamojoje, greitėjimo ir lėtėjimo juostose, ant tiltų, viadukų, estakadų ir po jais, išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo vietą nurodantys kelio ženklai, taip pat tuneliuose, pėsčiųjų perėjose ir arčiau kaip 5 m atstumu prieš jas, o keliuose, kuriuose yra po vieną kiekvienos krypties eismo juostą, ir arčiau kaip 5 m atstumu už pėsčiųjų perėjų, ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose ir t. t., tačiau stovėjimą draudžiantys ženklai kiekvienu šiuo atveju nėra statomi. Jei ir nėra automobilių stovėjimą ar sustojimą draudžiančio kelio ženklo, tai dar nereiškia, kad toks veiksmas, t. y. automobilio statymas atitinkamoje teritorijoje, yra leidžiamas. KET privalančiam išmanyti vairuotojui šie draudimai turi būti žinomi ir be kelio ženklų.

KET 150.10 punktas numato draudimą sustoti ten, kur sustojusi transporto priemonė užstotų kitiems vairuotojams šviesoforo signalus ar kelio ženklus, trukdytų įvažiuoti (išvažiuoti) į (iš) stovėjimo aikštelę (-ės), stovėjimo vietą (-os), garažą (-o), kiemą (-o), teritoriją (-os), trukdytų įlipti į kitą transporto priemonę arba kitaip kliudytų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui. Akivaizdu, kad R. Č. automobilis, pastatytas ant įvažiavimo į bendro naudojimosi kiemą, pažeidė KET 150.10 punkto reikalavimus, todėl pagrįstai Institucijos konstatuota, kad jis padarė minėtą KET pažeidimą.

R. Č. atsakomybės nešalina ir skundo teiginiai apie tai, kad R. Č. aptariamoje vietoje sustojo neilgesniam laikui negu reikėjo pakalbėti telefonu, nesukėlė bendraturčiams nepatogumų ir netrukdė pakliūti į teritoriją. Pažymėtina, kad ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl pažeidimui padaryti subjektui užtenka atlikti aptariamoje straipsnio dalies dispozicijoje nurodytus veiksmus, kuriuos įstatymų leidėjas apibrėžia kaip savaime pavojingus – sustoti ir stovėti vietose, kuriose tai draudžia KET. Taigi šiuo atveju pažeidėjui atsakomybė kyla nepriklausomai nuo to, ar dispozicijoje įtvirtintų objektyviosios pusės požymių atlikimas buvo toks pavojingas, jog sukėlė pasekmes ir buvo padaryta žala, nes visuomenei pavojingas yra pats sustojimas ir stovėjimas draudžiamoje vietoje, kas ir buvo atlikta nagrinėjamu atveju – automobiliu užstatytas įvažiavimas. Šių aplinkybių pagrindu laikytina, kad R. Č. pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį, kuri apima KET 150.10 punkto pažeidimus, nubaustas pagrįstai.

Pareiškėjo L. G. vertinimu, R. Č. turėtų būti traukiamas atsakomybėn pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį ir 518 straipsnį.

Pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį, administracinę atsakomybę užtraukia necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Taigi, administracinei atsakomybei pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį kilti būtina nustatyti bent vieną iš šių alternatyvių veikų: necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose; įžeidžiamą kibimą prie žmonių; kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Šio administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, nereikalaujanti konkrečių pasekmių kilimo. Tam, kad kaltininko veiksmus būtų galima kvalifikuoti pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, kad dispozicijoje numatytais veiksmais buvo siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, tačiau siekiamų pasekmių kilimas nėra būtinas šio nusižengimo sudėties požymis. Sprendžiant, ar buvo padarytas ANK 481 straipsnio 1 dalyje nurodytas administracinis nusižengimas, svarbu atsižvelgti į konkrečių veiksmų pobūdį, pavojingumą, t. y. į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmus, jų intensyvumą ir trukmę, kilusius padarinius ir vietos specifiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-1-1073/2019).

Byloje nenustatyta, kad R. Č. būtų turėjęs tyčią pažeisti viešąją tvarką. Abu su S. N. pripažįsta, kad tarp jų kilo konfliktas dėl R. Č. automobilio sustojimo vietos, jie apsižodžiavo, tačiau duomenų, kad konfliktas būtų tikslu pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, byloje nėra. Į įvykio vietą atvykus L. G., tebesitęsė aiškinimasis dėl automobilio pastatymo neleistinoje vietoje, todėl tai taip pat nelaikytina viešosios tvarkos pažeidimu.

ANK 518 straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą. Pagal šio straipsnio nuostatas, savavaldžiavimas pasireiškia kaip savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Tai blanketinė teisės norma, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kituose teisės aktuose. Remiantis CK 1.137 straipsnio nuostatomis, asmenys, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus arba darytų žalos kitiems asmenims, arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Todėl, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę sąmoningai ignoruodamas įstatymo reikalavimus, laikoma, kad jis veikia savavališkai. Vadinasi, traukiant asmenį atsakomybėn dėl savavaldžiavimo pagal ANK 518 straipsnį, reikia nustatyti šio administracinio nusižengimo požymius – asmens tyčinius veiksmus, kuriais pažeidžiama įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-23-303/2021).

Nagrinėjamu atveju, administracinio nusižengimo byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad tarp R. Č. ir S. N. būtų susiklostę kokie nors santykiai, kurių pagrindu būtų galima vykdyti tariamas ar esamas teises, nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos. Už tai, kad R. Č. netinkamoje vietoje pastatė automobilį, jis yra baudžiamas pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį, kur pasekmių kilimas net nėra būtinas. Į įvykio vietą po jo įmonės darbuotojo iškvietimo atvykus L. G., duomenų, kad R. Č. konkrečiai jo nebūtų įleidęs į teritoriją, byloje nėra. L. G. sustojo ir pasistatė automobilį dar neįvažiavus į teritoriją, tačiau pažymėtina ir tai, kad jo tikslas buvo konflikto išsiaiškinimas ir pašalinimas. Duomenų, kad R. Č. turėjo tyčią L. G. neįleisti į jiems bendrai nuosavybės teise priklausančią teritoriją, byloje nėra, todėl nėra pagrindo teigti, kad dėl savavališko tikros ar tariamos savo teisės vykdymo nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, R. Č. veiksmus būtų buvę galima kvalifikuoti kaip savavaldžiavimą.

Kaip matyti iš Institucijos nutarimo, pareiškėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jų nenustatyta ir bylos nagrinėjimo metu. Pažeidimo padarymo metu pareiškėjas R. Č. buvo baustas ANK 418 straipsnio 1 dalyje, 416 straipsnio 2 dalyje padarymą, paskirtos baudos sumokėtos.

ANK 417 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bauda vairuotojams nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų. Pareiškėjui paskirtas sankcijoje numatytos baudos vidurkis.

Konstatavus, jog administracinis nusižengimas yra įrodytas ir kvalifikuotas tinkamai, atsižvelgus į administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, pareiškėjui paskirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai.

Esant nurodytoms aplinkybėms, R. Č. ir L. G. skundai netenkinamas, skundžiamas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos R. D. 2023 m. rugsėjo 7 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-17943-2023 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) paliktinas nepakeistas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Netenkinus R. Č. ir L. G. skundų, jų prašymai dėl proceso išlaidų atlyginimo, atmetami.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 646 straipsniu,

nutaria:

R. Č. ir L. G. skundų netenkinti.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos R. D. 2023 m. rugsėjo 7 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-17943-2023 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) palikti nepakeistą.

R. Č. ir L. G. prašymus dėl proceso išlaidų priteisimo atmesti.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Alvydas Rimkevičius