Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutartis

rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Areisa“ ieškinį atsakovui M. B. dėl Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo, žalos atlyginimo, metinių procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo, sprendė ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Areisa“ ieškinio palikimo nenagrinėtu klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2020 m. sausio 2 d. (po trūkumų šalinimo) teisėjos rezoliucija priimtas ieškovės UAB „Areisa“ ieškinys, atsakovui M. B. dėl Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo, žalos atlyginimo, metinių procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo, atsakovui nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui pateikti.

2020 m. sausio 3 d. išsiųstas raštas Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisijai dėl darbo bylos Nr.APS-118-20464/2019 pateikimo, kuri teismui pateikta 2020 m. sausio 13 d.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys paliktinas nenagrinėtas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 29 straipsnyje įtvirtinta bendra ieškinio pareiškimo pagal atsakovo gyvenamąją vietą taisyklė. CPK 30 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ieškinys atsakovui, kurio gyvenamoji vieta nežinoma, gali būti pareiškiamas pagal jo turto buvimo vietą arba pagal paskutinę žinomą jo gyvenamąją vietą.

CPK XX skyriuje yra įtvirtinti darbo bylų nagrinėjimo ypatumai. CPK 410 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo bylas teismas nagrinėja laikydamasis bendrų šio Kodekso (CPK) taisyklių, atsižvelgdamas į šiame skyriuje ar kituose įstatymuose numatytas išimtis. Pažymėtina, kad CPK XX skyriuje nėra numatytų išimčių, darbdaviui paduodant ieškinį darbo byloje.

Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinyje nurodė jai žinomą paskutinę atsakovo gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini), bei galimai žinomą darbovietę uždarojoje akcinėje bendrovėje „Carlo LT“, buveinės adresas: Marijampolės m., Sasnavos g. 74A.

Kartu su ieškiniu pateiktoje 2019 m. vasario 8 d. darbo sutartyje Nr. 133, darbuotojo M. B. gyvenamoji vieta nurodyta adresu: (duomenys neskelbtini) Ukraina. Todėl spręstina, kad ieškovei buvo žinomas atsakovo gyvenamosios vietos adresas, tačiau ieškovė jo nenurodė ieškinyje ir tai lėmė teismo sprendimą priimti ieškinį nagrinėti teisme. Paaiškėjus, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, o Ukrainoje, spręstinas bylos teismingumo klausimas.

Tarptautinės jurisdikcijos taisyklės civilinėse bylose su tarptautiniu (užsienio) elementu yra išdėstytos keliose teisės aktų grupėse – Europos Sąjungos teisės aktuose, tarptautinėse sutartyse ir CPK VII dalyje („Tarptautinis civilinis procesas“). CPK VII dalies nuostatos taikomos tik tuomet, jeigu tarptautinė sutartis, kurios dalyvė yra Lietuvos Respublika, atitinkamų santykių nereglamentuoja kitaip (CPK 1 straipsnio 3 dalis, 780 straipsnis).

1993 m. liepos 7 d. Lietuvos Respublika ir Ukraina sudarė tarptautinę sutartį „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose“ (toliau – Dvišalė sutartis). Šios tarptautinės sutarties nuostatos, nustatančios bylų teismingumą, aktualios nagrinėjamoje byloje kaip ir Lietuvos Respublikos nacionalinės tarptautinės privatinės teisės nuostatos ir šių nuostatų santykis. Kadangi Lietuva yra Europos Sąjungos narė, o Ukraina Europos Sąjungos teisės aspektu yra trečioji šalis, tai šioje byloje aktuali ir Europos Sąjungos teisė, reguliuojanti atitinkamai valstybės narės santykius su trečiosiomis šalimis, nes aplinkybė, kad byloje egzistuojantis tarptautinis elementas yra susijęs su trečiąja valstybe, nelemia autonominio Europos Sąjungos teisės netaikymo (Reglamento Nr. 44/2001 II skyriuje nustatyti tikslai, 2 konstatuojamoji dalis, Briuselio konvencijos 2 straipsnis, ESTT 2005 m. kovo 1 d. sprendimas O., C-281/02, 34 p.).

Teisės normų, apibrėžiančių valstybių narių, iki prisijungimo prie Europos Sąjungos sudarytų tarptautinių susitarimų santykį su Bendrijos aktais nustato Europos Sąjungos pirminė teisė. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 351 straipsnio 1 pastraipoje įtvirtinta, kad Sutarčių nuostatos neturi paveikti teisių ir pareigų, kylančių iš susitarimų, sudarytų stojančioms valstybėms iki įstojimo dienos tarp vienos ar keleto valstybių narių ir vienos ar keleto trečiųjų šalių. Pažymėtina, kad reglamento „Briuselis I“ nuostatos, sprendžiant Lietuvos teismo jurisdikciją nagrinėti ieškinį Ukrainos fiziniam asmeniui, netaikomos. Taigi jurisdikcijos klausimai spręstini taikant tarptautinę dvišalę sutartį ir joje nustatytas jurisdikcijos nustatymo taisykles.

Byloje ieškovė pareiškė ieškinį dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo ir nuostolių atlyginimo dėl darbuotojo darbdaviui padarytos žalos atlyginimo, kai dėl atsakovo didelio neatsargumo ir nerūpestingumo, nepasirinkus saugaus greičio, neatsargiai važiuodamas ieškovės darbuotojas (atsakovas) darbdaviui padarė 1500 Eur žalą. Akivaizdu, kad byla yra susijusi su darbo santykiais.

Dvišalės sutarties 21 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienos susitariančiosios šalies teismai kompetentingi nagrinėti civilines ir šeimos bylas, jeigu atsakovas turi jos teritorijoje gyvenamąją vietą ir jei ši sutartis nenumato kitaip. Jie kompetentingi nagrinėti ieškinius, pareikštus juridiniams asmenims, jeigu šios šalies teritorijoje yra juridinio asmens valdymo įstaiga, atstovybė arba filialas. Šis teismingumas gali būti pakeistas raštišku šalių susitarimu (2 dalis).

Dvišalėje sutartyje dėl teisinės pagalbos nenustatyta specialiųjų jurisdikcijos nustatymo taisyklių ginčams, kilusiems iš darbo teisinių santykių. Nesant tarptautinėje sutartyje jokių išimčių šiuo klausimu, tarptautinė jurisdikcija turi būti nustatoma vertinant pagal asmeninės jurisdikcijos (lot.in personam – nukreipta į konkretų asmenį) taisykles.

Byloje sprendžiant ginčą dėl darbuotojo darbdaviui padarytos žalos atlyginimo, susijusį su darbo santykiais, susitariančiosios valstybės teismų jurisdikciją lemia atsakovo fizinio asmens gyvenamoji vieta. Sprendžiančiam jurisdikcijos nustatymo klausimą teismui pakanka nustatyti atsakovo gyvenamąją vietą teismo valstybėje. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovo Ukrainos piliečio M. B. gyvenamoji vieta yra Ukrainoje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.17 straipsnis). Teismo vertinimu, vien tai, kad tam tikrą laiką atsakovo gyvenamoji vieta deklaruota Lietuvoje, nesant jokių objektyvių duomenų, jog atsakovas šiuo adresu kada nors realiai būtų gyvenęs, nepaneigia byloje nustatytos aplinkybės apie atsakovo gyvenamąją vietą Ukrainoje.

Teismas pažymi, kad vien ta aplinkybė, jog asmuo tam tikroje vietoje deklaravo gyvenamąją vietą, nebūtinai reiškia, kad jis ten gyvena, nes sprendžiant gyvenamosios vietos klausimą svarbu nustatyti asmens ryšį su gyvenamąja vieta, o ne formalų jos deklaravimą (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2S-1771-910/2019).

Teismui nustačius, kad atsakovo M. B. gyvenamoji vieta yra Ukrainoje, o ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, šalys nėra susitarusios šį teismingumą pakeisti, vadovaujantis Dvišalės sutarties 21 straipsnio 1 dalimi Lietuvos teismai neturi jurisdikcijos nagrinėti ieškovės reikalavimo atsakovui Ukrainos piliečiui M. B. dėl Darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo ir nuostolių atlyginimo.

Kai ieškinio reikalavimas neteismingas Lietuvos teismams, ieškinio pareiškimas paliekamas nenagrinėtas (CPK 782 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju teismui konstatavus, kad byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, ieškovės ieškinys paliktinas nenagrinėtas (CPK 782 straipsnis).

Ieškinį palikus nenagrinėtu, ieškovei grąžintinas 2019 m. gruodžio 18 d. mokėjimo nurodymu Nr. 169 sumokėtas 34 Eur žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Ieškovei išaiškintina, kad ieškinį atsakovui M. B. dėl Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo ir nuostolių atlyginimo turi teisę pareikšti atitinkamam Ukrainos teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87, 291-292, 782 straipsniais, teismas

nutaria:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Areisa“ ieškinį atsakovui M. B. dėl Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo, žalos atlyginimo, metinių procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo, palikti nenagrinėtą.

Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Areisa“, juridinio asmens kodas 302916450, 2019 m. gruodžio 18 d. mokėjimo nurodymu Nr. 169 sumokėtą 34 Eur (trisdešimt keturis eurus) žyminį mokestį.

Išaiškinti ieškovei, kad ieškinį atsakovui uždaroji akcinė bendrovė „Areisa“ dėl Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo ir nuostolių atlyginimo turi teisę pareikšti atitinkamam Ukrainos teismui.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.