- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-01-23
- Bylos Nr.
- e2-168-776/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-03996-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erminijus Baziulis
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Trečiasis asmuo
- Ž. K.
- Atsakovas
- V. K.
dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Aurimui Bagavičiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovui V. K., dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, trečiasis asmuo Ž. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas neterminuotai apriboti tėvo valdžią atsakovui V. K. nepilnamečio vaiko V. K. atžvilgiu, priteisti iš atsakovo nepilnamečiam vaikui 150,00 Eur išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaiko pilnametystės bei nustatyti vaiko laikiną gyvenamąją vietą trečiojo asmens Ž. K. šeimoje. Ieškovas nurodė, kad nepilnamečio vaiko V. K. mamai J. N. mirus (duomenys neskelbtini), o atsakovui nevykdžius savo pareigos visapusiškai rūpintis savo vaiku, nepilnametis vaikas laikinai apgyvendintas Ž. K. šeimoje. Ieškovo teigimu, nepilnametis vaikas V. K. nurodė, kad tėtis nenori ja rūpintis, ir ji pati nenori su juo gyventi. Atsakovas V. K. nurodė, kad negali pasirūpinti savo dukterimi, nes neturi gyvenamojo būsto ir piktnaudžiauja alkoholiu. Ž. K. nurodė, kad sutinka, jog su ja ir toliau gyventų V. K.. Ieškovo nuomone, nėra duomenų, kad padėtis pasikeis ir atsakovas galės auginti vaiką.
2. Ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas Aurimas Bagavičius teismo posėdžio metu pateikė prašymą, kuriuo prašė prijungti prie bylos 2018 m. kovo 29 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų sprendimą bei pakeisti minėtą sprendimą dalyje dėl išlaikymo, kuriuo priteistas nepilnamečiui vaikui išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Ieškovo atstovas pakartojo ieškinyje išdėstytus argumentus, nurodydamas, kad palaiko ieškinyje pareikštus reikalavimus. Atstovas nurodė, kad atsakovas nurodė ieškovui, kad neturi galimybių rūpintis dukra. Atsakovas atsisakė siūlomos pagalbos. Atsakovas nerodė jokių pastangų, kad vaikas grįžtų į šeimą, visiškai nesirūpino savo vaiku.
Atsiliepimas
3. Trečiasis asmuo Ž. K. teismo posėdyje su ieškiniu sutiko. Trečiasis asmuo paaiškino, kad realiai rūpinasi nepilnamečiu vaiku. Tėvas nusišalinęs nuo savo pareigų. Patvirtino, kad nei dabar rūpinasi, nei anksčiau tą darė, išlaikymo neteikia. Šiuo metu santykių nepalaiko, susipykę. Patvirtino, kad situacija nepasikeis, nurodė, kad atsakovui niekada nebuvo svarbūs vaikai, jis visą gyvenimą yra geriantis.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Dėl tėvo valdžios apribojimo
4. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; kai piktnaudžiauja tėvų valdžia; kai žiauriai elgiasi su vaikais; kai daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; kai nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsnio 2 dalis). Tėvų valdžia gali būti ribojama esant tėvų kaltei. Atsižvelgiant į tėvų kaltės pobūdį, parenkamas ir tėvų valdžios ribojimo būdas, ar taikomas laikinas, ar neterminuotas ribojimas.
5. Byloje nustatyta, kad atsakovas turi nepilnametį vaiką V. K., gim. (duomenys neskelbtini) Nepilnamečio vaiko motina J. N. mirė (duomenys neskelbtini). 2022 m. sausio 31 d. vaikas buvo laikinai apgyvendintas pas sesę Ž. K.. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius 2022 m. vasario 3 d. atliko vaikų situacijos vertinimą ir, nustatęs, kad tėvui neturint galimybės pasirūpinti dukterimi, negalint vaikui užtikrinti visapusiškai saugios aplinkos, dėl vaiko bei tėvo silpno tarpusavio ryšio, tėvui sutikus dėl vaiko laikinosios priežiūros priemonės taikymo, priimtas sprendimas taikyti vaiko laikinosios priežiūros priemonę, nustatant vaiko laikinosios priežiūros vietą Ž. K. šeimoje. Atvejo vadybos posėdžio metu, telefonu atsakovas nurodė, kad neturi pastovios gyvenamosios vietos, oficialiai nedirba, neregistruotas užimtumo tarnyboje, pastovių pajamų neturi, dukrai išlaikymą teikia nereguliariai. Nurodė, kad pasirūpinti vaiku negali ir nežino ar ateityje galės. V. K. neprieštarauja, kad jo duktė gyventų su seserimi Ž. K.. 2022 m. kovo 15 d. V. K. vaiko laikinoji priežiūra nutraukta, vaikas laikinai apgyvendintas Ž. K. šeimoje. V. K. rašytiniu paaiškinimu nurodė, kad sutinka, jog sesuo taptų jos globėja, ryšio su tėvu neturi. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-3988-650/2020 nepilnametį vaiką leista paimti iš atsakovo. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymais Nr. (duomenys neskelbtini) V. K. nustatyta laikinoji globa laikinąja globėją paskirta Ž. K.. Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namai pateikė informaciją, kad V. K. į atvejo vadybos procesą neįsitraukė, su socialine darbuotoja ir atvejo vadybininke nebendradarbiavo, telefonu neatsiliepė, socialinės pagalbos, motyvacinių priemonių nepriėmė, namuose nerastas.
6. Nagrinėjamoje byloje ieškovas, pareikšdamas ieškinį dėl tėvo valdžios neterminuoto apribojimo atsakovui jo vaiko atžvilgiu, kaip ieškinio faktinį pagrindą nurodė tai, kad atsakovas tinkamai vaiku nesirūpino, yra nusišalinęs nuo vaiko auginimo, auklėjimo, priežiūros ir išlaikymo ir kad šiuo metu nėra duomenų, jog padėtis galėtų pasikeisti ir atsakovas galėtų auginti vaiką pats.
7. Kasacinio teismo praktikoje atkreiptas dėmesys į tai, kad, sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą ne praeityje, bet aktualiu laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2014).
Žemesnės instancijos teismas
8. Aplinkybės, kad atsakovas šiuo metu su vaiku nebendrauja, neteikia savo vaikui išlaikymo, ieškovo pateikti duomenys, kad atsakovas nesugebės užtikrinti vaiko buitinių poreikių, priežiūros, pilnaverčio ugdymo, leidžia manyti, jog atsakovas nenori dalyvauti jo gyvenime bei savo vaiku nesirūpina. Toks jo elgesys rodo, kad padėtis šiuo metu negali pasikeisti. Atsakovas šiuo metu turi problemų dėl alkoholio vartojimo, kurias pats bando spręsti, tačiau manytina, kad atsakovas nepradės rūpintis savo vaiku.
9. Teismas sprendžia, kad pagal nustatytas byloje aplinkybes galima daryti neabejotiną išvadą, jog atsakovas savo veiksmais daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ir visiškai juo nesirūpina bei, kaip minėta, yra duomenų, kad ši padėtis negali pasikeisti (atsakovas nedalyvavo teismo procese, o vaikas neturi ryšio su tėvu). Nepilnametė V. K. rašytiniu paaiškinimu nurodė, kad sutinka, jog sesuo taptų jos globėja, ryšio su tėvu neturi. Teismo nuomone, byloje nustatyta padėtis artimiausiu metu negalėtų pasikeisti į teigiamą pusę, t. y. byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas deda realias pastangas vaiką susigrąžinti.
10. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, mano esant tikslinga neterminuotai apriboti atsakovo tėvo valdžią jo nepilnamečio vaiko V. K. atžvilgiu. Apribojus atsakovui tėvo valdžią vaiko atžvilgiu, jam sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaiku išskyrus tai, kas prieštarautų vaiko interesams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsnio 4 dalis).
Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis priteisimo ir vaikų gyvenamosios vietos nustatymo iki teismo sprendimo dėl vaiko rūpybos nustatymo įsiteisėjimo
11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.183 straipsnio 4 dalis numato, kad teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui. Tokia pati nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 407 straipsnyje.
12. Kadangi nepilnamečio vaiko V. K. atžvilgiu neterminuotai apribota atsakovo tėvo valdžia, o Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymais Nr. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui nustatyta laikinoji globa ir laikinąja globėja paskirta sesuo Ž. K., todėl vaiko gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl vaiko rūpybos nustatymo įsiteisėjimo nustatytina pas laikinąją rūpintoją Ž. K..
13. Ieškovas prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 m. kovo 29 d. sprendimą dalyje, kurioje iš atsakovo V. K. priteistas išlaikymas vaikams E. K., gim. (duomenys neskelbtini) ir V. K., gim. (duomenys neskelbtini) po vieną šimtą eurų (100 Eur) kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės. Minėtą dalį prašo pakeisti, priteisiant iš atsakovo V. K. išlaikymą nepilnamečiui vaikui V. K., gim. (duomenys neskelbtini), po 150 Eur (vienas šimtas penkiasdešimt eurų 0 ct) mokant periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės.
14. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.195 straipsnį tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią, išskyrus atvejus, kai vaikas įvaikinamas. Kaip minėta, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.183 straipsnio 4 dalį numato teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, tuo pačiu sprendimu priteisia išlaikymą vaikui.
15. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1, 2 dalys). Minėta teisės norma išlaikymo dydį pirmiausia sieja su protingais paties vaiko poreikiais. Teikiamas išlaikymas turi tenkinti jo būtinus poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnis), tačiau teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Turi būti randama protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).
16. Ieškovas, prašydamas pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 m. kovo 29 d. sprendimo dalį, kuriuo priteistas 100 Eur išlaikymas nepilnamečiui vaikui V. K., teismo prašo priteisti didesnę sumą, t. y. 150 Eur dydžio išlaikymą, nei priteista pradiniu sprendimu. Trečiasis asmuo sutiko su tokiu prašomo priteisti išlaikymo dydžiu. Pažymėtina, kad nuo 2018 m. vaiko poreikiai iš esmės pasikeitė, be to, ir valstybės, kurioje vaikas gyvena, ekonominė padėtis, prekių, paslaugų kainos yra pakitusios. Atsižvelgiant į tai, kad vaikui yra reikalinga pilnavertė mityba, apranga, lavinimasis ir kt., teismo vertinimu, ieškovo iš atsakovo prašoma priteisti išlaikymo vaikui suma nėra per didelė ir yra pagrįsta.
17. Kaip minėta, išlaikymo dydį lemia ir tėvų turtinė padėtis, todėl teismas turi įvertinti ir atsakovo turtinę padėtį. Pažymėtina, kad, jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-495/2008).
18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą savo turtinę padėtį, pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Priešingu atveju atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Netinkamas tėvų pareigų vykdamas ar visiškas jų nevykdymas pateisinami tik išimtinais atvejais (pvz., jei tai vyksta dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jų valios) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008, 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Pažymėtina, kad vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Dėl to, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį.
19. Nagrinėjamu atveju atsakovas Užimtumo tarnyboje neregistruotas, Valstybinio socialinio fondo duomenimis niekur nedirba. Atsakovas yra darbingo amžiaus, duomenų, kad jo darbingumas būtų apribotas dėl sveikatos problemų nėra. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Atsakovas turi imtis priemonių, kad būtų užtikrintas jo gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų nepilnamečio vaiko, kuris negali dirbti ir gauti pajamų, poreikius. Atsakovas byloje neteikė jokių įrodymų, kad dėl sveikatos problemų jis ateityje negalės gauti pajamų, kurios užtikrintų jo nepilnamečio vaiko poreikius.
20. Įvertinus nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, padarius išvadą, kad iš prašomos priteisti sumos bus patenkinti bent minimalūs vaiko poreikiai, pakeistina Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 m. kovo 29 d. sprendimo dalis dėl priteisto 100 Eur išlaikymo nepilnamečiui vaikui V. K., priteisiant išlaikymą 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.208 straipsnis). Išlaikymo lėšų tvarkytoju paskirtina Ž. K. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.203 straipsnis).
21. Sprendimo dalis dėl išlaikymo vykdytina skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 282 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų ir kt.
22. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo aspektu konstatuotina, kad šis sprendimas yra priimtas ieškovo naudai.
23. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo paduodant ieškinį. Šioje byloje mokėtinas žyminis mokestis sudarė 13,50 Eur (50 Eur × 12 mėn. × 3 procentai × 75 procentai). Todėl 13,50 Eur žyminis mokestis priteistinas iš atsakovo valstybei.
24. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 37,84 Eur ir yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (5,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą. Todėl jos iš atsakovo priteistinos valstybei.
25. Teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 505 straipsnio 1 dalis). Todėl teismo iniciatyva pradėtinas rūpybos nustatymo V. K. ir jos rūpintojo paskyrimo procesas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–265, 268–270, 284, 293 straipsnio 1 punktu, 406 ir 407 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Neterminuotai apriboti tėvo valdžią atsakovui V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
Iki teismo sprendimo nustatyti nepilnamečio vaiko rūpybą įsiteisėjimo nustatyti nepilnamečio vaiko V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą pas laikinąją rūpintoją Ž. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 m. kovo 29 d. sprendimo dalį dėl priteisto 100 Eur išlaikymo nepilnamečiam vaikui V. K. ir priteisti iš atsakovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, o Ž. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirti priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja.
Priteisti iš atsakovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 13,50 Eur (trylikos eurų 50 ct) žyminį mokestį, ir 37,84 Eur (trisdešimt septynių eurų 84 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, pinigus pervedant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Priimti nutartį ir pradėti rūpybos nustatymo bei rūpintojo paskyrimo procesą.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.