Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-498-755/2018

teisėja Liudmila Kuzmickienė Teisminio proceso Nr. 2-54-3-00204-2018-1

2018 m. liepos 3 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Eigirdas Činka

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. K. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2018 m. balandžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-2717-731/2018 pagal pareiškėjo A. K. skundą suinteresuotam asmeniui antstoliui S. O. G. dėl antstolio veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

7. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, yra pagrįsta ir teisėta.

8. Pažymėtina, jog CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2011). Asmuo, pasirinkdamas pažeistos teisės gynimo būdą, nustato ginčo nagrinėjimo ribas, kurias apibrėžia pareikšti reikalavimai.

9. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas A. K. kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti antstolį S. O. G. grąžinti jam 67,83 Eur. Pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties motyvuose nurodė, jog skundą atsisako priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytu pagrindu (nors nutarties rezoliucinėje dalyje nurodė pareiškėjo skundo netenkinti), konstatavęs, kad Zarasų rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2YT-890-477/2016 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi, kuri Panevėžio apygardos teismo 2017 m. sausio 24 d. nutartimi palikta nepakeista, iš esmės jau buvo išnagrinėjęs A. K. skundą dėl išieškojimo vykdymo iš jam priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, pagrįstumo.Teismas vertino, jog ši aplinkybė reiškia, kad pareiškėjas padavė teismui skundą dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka.

10. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą savo turiniu yra platesnė nei teisė į pareikšto reikalavimo patenkinimą: teisę kreiptis į teismą turi kiekvienas asmuo, manantis, jog jo teisės ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti. Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, kad ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio: sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę realizuoja laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu.

11. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismo konstatuota aplinkybė, kad teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, yra nepagrįsta. Priešingai, nei sprendė teismas, kaip matyti iš skundo turinio (tą patvirtina ir atskirojo skundo argumentai), pareiškėjas neskundžia antstolio priimtų vykdomosiose bylose Nr. 0168/11/01047 ir Nr. 0168/11/01302 patvarkymų dėl išieškojimo nukreipimo į jo lėšas, esančias įkalinimo įstaigoje , kas buvo tikrinta Zarasų rajono apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2YT-890-477/2016 2016 m. rugpjūčio 31 d. ir Panevėžio apygardos teismo 2017 m. sausio 24 d. nutartimis, o pastarajam aktuali 67,83 Eur suma, kurią, jo manymu, antstolis, viršydamas patvarkymuose nurodytą išieškotiną sumą, nuskaitė be pagrindo. Iš teismo nutarties motyvuojamosios dalies matyti, jog teismas sprendė nebuvus pagrindo skundą kaip tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko pateiktą pakartotinai, todėl dėl skundo esmės iš viso nepasisakė. Rezoliucinėje dalyje nurodymas, jog skundą teismas atmeta, suponuoja, kad teismas skundo argumentus vis tik išnagrinėjo ir nusprendė dėl jų nepagrįstumo. Tokiu atveju nutartyje turėjo būti nurodyti motyvai , kuriais remdamasis teismas padarė išvadas, ir įstatymai, teisės aktai, kuriais teismas rėmėsi( CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punktas).Išvadų dėl būtinumo atmesti skundą pagrindimas apskritai nenurodytas.

12. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundo netenkino ar atsisakė jį priimti (nes iš nutarties motyvuojamosios dalies bei jos rezoliucinės dalies tas lieka neaišku) remdamasis vien formaliu pagrindu, iš esmės neanalizavęs jame nurodytų motyvų ir faktinių aplinkybių. Pastebima, jog rezoliucija teisėja skundą priėmė, todėl abejotina teismo pozicija suformuluota nutarties aprašomojoje dalyje, kad skundą atsisakytina priimti( po to kai jis jau priimtas).

13. Atsižvelgdamas į nutartyje nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė procesines teisės normas (CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktas), todėl skundžiama nutartis naikintina, o pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo klausimas perduotinas spręsti iš esmės pirmosios instancijos teismui (CPK 329 straipsnio 1 dalis, CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

atskirąjį skundą tenkinti iš dalies, Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2018 m. balandžio 23 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo A. K. skundo nagrinėti pirmosios instancijos teismui spręsti iš esmės.