Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vitalijos Norkūnaitės, Reginos Pocienės,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. B. (E. B.) apeliacinį skundą, dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendžio, kuriuo:

E. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 292 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 6 mėnesių 21 dienos laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 4 mėnesiams 14 dienų.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaičiuotas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2022 m. kovo 20 d. iki 2022 m. rugpjūčio 3 d., ir E. B. laikomas atlikusiu bausmę.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš E. B. nuspręsta išieškoti 6 950 eurų konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Iš E. B. paimtus 3500 eurus, 121 Čekijos kronas, 69,20 Lenkijos zlotus nuspręsta panaudoti turto konfiskavimui įvykdyti.

Šiuo nuosprendžiu taip pat yra pripažintas kaltu ir nuteistas A. S., tačiau nuosprendis šioje dalyje apeliacine tvarka nėra skundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. J. B. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2022 m. kovo mėnesį, tiksliau tyrimo nenustatytu metu, Vokietijos Federacijos Respublikoje Niurnbergo mieste, telefonu susitarė su F. O. už 3 200 eurų atlygį neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Vokietijos Federacijos Respubliką gabenti nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius Tadžikistano Respublikos piliečius F. O., S. A., M. O., Y. O., H. O., kuriems Lietuvos Respublikoje suteiktas Prieglobsčio prašytojo statusas (toliau - Užsieniečiai), po ko pasiūlė vykdyti šį susitarimą A. S.. Šiam sutikus, 2022 m. kovo 18 d. 8 val. E. B. kartu su A. S. išvyko į Lietuvos Respubliką automobiliu „Opel Vivaro-b“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiu I. B., kurį vairavo pasikeisdami. 2022 m. kovo 19 d. 8 val. 55 min. E. B. į savo mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy A03s“, kurio abonento Nr. (, iš F. O. gavęs Užsieniečių paėmimo vietos geolokacijos tašką (duomenys neskelbtini), kurio vietovės koordinatės yra (duomenys neskelbtini), šį geolokacinį tašką persiuntė į A. S. mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy S9+Duos“, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini), ir kartu naudojo savo mobilaus ryšio telefonus kaip navigacijos priemonę atvykti į nurodytą vietą. Tokiu būdu E. B. kartu su A. S. 2022 m. kovo 20 d. apie 10 val. 15 min. atvyko adresu (duomenys neskelbtini), kur E. B. į automobilį „Opel Vivaro-b“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įsodino Užsieniečius ir vairuodamas, o A. S. sėdint šalia, gabeno juos Lietuvos Respublikos teritorija tikslu pergabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, nes 2022 m. kovo 20 d. apie 12.45val. kelyje Kaunas-Marijampolė-Suvalkai, (duomenys neskelbtini) kaimo ribose, (duomenys neskelbtini), buvo sulaikyti Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų. Ši nuteistojo E. B. nusikalstama veika buvo kvalifikuot pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 292 straipsnio 2 dalį.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo J. B. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

3. Apeliaciniame skunde neginčijamos nuteistajam inkriminuotos veikos faktinės aplinkybės, padarytos veikos kvalifikavimas ir nuteistojo kaltės klausimai, todėl teisėjų kolegija, nenustačiusi jokių su tuo susijusių esminių baudžiamojo proceso teisės pažeidimų, teismo sprendime pasisakys tik dėl apeliaciniame skunde keliamų klausimų – dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo bei dėl iš jo paimtų piniginių lėšų nukreipimo turto konfiskavimo įvykdymui pagrįstumo (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

4. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliacinio skundo argumentais ir baudžiamosios bylos medžiaga, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje, daro išvadą, jog nuteistojo J. B. apeliacinis skundas yra pagrįstas iš dalies. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė iš nuteistojo J. B. paimtų piniginių lėšų 3500 Eur klausimą – jas, kaip priklausančias nuteistajam J. B., nepagrįstai nukreipė pastarajam pritaikytam turto konfiskavimui įvykdyti. Ši nuosprendžio dalis keičiama dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (328 straipsnio 4 punktas).

Dėl BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo

5. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu J. B. pripažino kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 292 straipsnio 2 dalį, paskyrė 6 mėnesių 21 dienos laisvės atėmimo bausmę, kurią, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, sumažino iki 4 mėnesių 14 dienų. Į paskirtos bausmės laiką įskaičiavus laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime J. B. laikomas atlikusiu bausmę. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, nuspręsta iš J. B. išieškoti 6 950 eurų konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Taip pat nuspręsta iš J. B. paimtus 3500 eurus, 121 Čekijos kronas, 69,20 Lenkijos zlotus panaudoti turto konfiskavimui įvykdyti.

Apeliaciniame skunde nuteistasis J. B. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu išieškoti iš jo 6 950 eurų konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Akcentuojama, kad jam pritaikytos priemonės, atsižvelgiant į ilgą jo sulaikymo ir suėmimo laiką, poziciją baudžiamajame procese – savanorišką bendradarbiavimą su ikiteisminio tyrimo pareigūnais, teistumo neturėjimą, atlygio už veiksmus, pripažintus nusikalstamais, negavimą, yra per griežtos, todėl neteisingos. Dėl to prašoma šią skundžiamo nuosprendžio dalį panaikinti, kaip perteklinę, arba minėtą priemonę sumažinti. Nurodyti apelianto argumentai atmetami, kaip nepagrįsti.

6. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam J. B. pagrįstai paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 72 straipsnio 5 dalyje – nusikaltimo padarymo priemonės vertės konfiskavimas.

Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Teismas privalo konfiskuoti: 1) perduotus kaltininkui ar jo bendrininkui nusikalstamai veikai padaryti pinigus ar kitus materialią vertę turinčius daiktus; 2) darant nusikalstamą veiką panaudotus pinigus ir kitus materialią vertę turinčius daiktus; 3) iš nusikalstamos veikos gautus pinigus ir kitus materialią vertę turinčius daiktus.

Įgyvendinant BK 72 straipsnio nuostatas dėl turto konfiskavimo, būtina, be kita ko, vadovautis ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio nuostatomis bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika dėl jų aiškinimo, joje pateikiami papildomi kriterijai, kuriuos turi vertinti teismas, tarp jų ir šios teisinės priemonės proporcingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 7- 83/2010, Nr. 2K-7-130- 699/2015, Nr. 2K-7-304-976/2016, Nr. 2K-262-489/2017).

Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų įstatyme nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Teismų praktikoje atkreiptas dėmesys į tai, kad yra skirtumas tarp baudžiamojo proceso metu rasto turto konfiskavimo ir konfiskuotino turto vertės išieškojimo, taigi tokios situacijos, atsižvelgus į visas reikšmingas aplinkybes, praktikoje paprastai vertinamos skirtingai. Tokiais atvejais ypač aktualu įvertinti ir šios teisinės priemonės proporcingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-304-976/2016). Teismų praktikoje pasisakyta ir dėl to, kad pagal BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodytos normos prasmę turto vertės išieškojimas pirmiausia turi būti nukreiptas į tą turtinę naudą, kurią nuteistasis realiai gavo iš nusikalstamos veikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-30-788/2017).

Šiame kontekste kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip negu rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Todėl taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, turi būti įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas šia baudžiamojo poveikio priemone siekiamiems tikslams. Tai reiškia, kad už teisės pažeidimą skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi būti individualizuotas.

Baudžiamajame įstatyme trečiųjų asmenų, kurių turtas buvo panaudotas nusikalstamai veikai padaryti jiems nežinant ir neturint bei negalint žinoti, teisės apsaugomos, taikant BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą turto vertės išieškojimą. Toks teisinis reguliavimas užkerta kelią atvejams, kai kaltininkas sąmoningai daro nusikalstamas veikas su svetimu naudojamu turtu, žinodamas, kad toks turtas negali būti konfiskuojamas, ir kartu užtikrinamos teisės asmenų, kurie su savo turtu elgėsi apdairiai.

Byloje nustatyta, kad J. B., veikdamas kartu su A. S., pasikėsino neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Vokietijos Federacijos Respubliką gabenti nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius penkis Tadžikistano Respublikos piliečius automobiliu „Opel Vivaro-b“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) todėl automobilis pagrįstai pripažintas nusikaltimo padarymo priemone, kadangi jį kaltininkai naudojo tam, kad susidarytų galimybę padaryti veiką ar palengvintų jos darymą.

Nustatyta ir tai, kad transporto priemonė, kuria buvo neteisėtai gabenami minėti asmenys, –automobilis „Opel Vivaro-b“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso buvusiai nuteistojo J. B. sutuoktinei I. B. bei kad ji nežinojo apie J. B. daromą nusikaltimą. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė iš nusikalstamą veiką įvykdžiusių nuteistųjų J. B. ir A. S. išieškoti konfiskuotino turto vertę. Nustatyta, kad minėto automobilio rinkos vertė 9 950 Eur (t. 1, b. l. 38–39). Teismas, laikydamasis suformuotos teismų praktikos, kad skiriama baudžiamojo poveikio priemonė būtų proporcinga padarytai nusikalstamai veikai bei tinkamai individualizuota, atsižvelgęs į kiekvieno iš nuteistųjų vaidmenį padarant nusikalstamą veiką, į nustatytas J. B. savanaudiškas paskatas daryti nusikalstamą veiką, tuo tarpu tokių paskatų A. S. veiksmuose nenustatęs, nusprendė konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą išieškoti dalimis: iš J. B. – 6950 Eur, o iš A. S. – 3000 Eur.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė būtent tokią iš nuteistojo J. B. išieškotiną konfiskuotinos turto vertės dalį. Nuteistasis, apeliaciniame skunde ginčydamas skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtų priemonių apimtį, kaip per griežtą, nurodo aplinkybes, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas sprendė dėl nuteistajam parinktinos bausmės rūšies ir jos dydžio nustatymo. Todėl šias aplinkybes vertinti pakartotinai, kaip sąlygojančias dar ir kartu su bausme paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės masto mažinimą, nėra teisinio pagrindo.

Dėl piniginių lėšų 3500 Eur nukreipimo turto konfiskavimo įvykdymui

Apeliantas skunde nurodo ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš jo paimtus pinigus 3 500 eurų nukreipė jam paskirto turto konfiskavimo įvykdymui, nes minėti pinigai priklauso ne jam, o jo tėvui P. B.. Teisėjų kolegija sutinka su šiuo argumentu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamame nuosprendyje nepateikti jokie argumentai dėl pas nuteistąjį J. B. rastų ir paimtų piniginių lėšų kilmės, kuriais teismas būtų motyvuotai atmetęs nuoseklią nuteistojo poziciją dėl pinigų priklausymo tėvui bei rašytinius bylos įrodymus šiuo klausimu. Todėl teisėjų kolegija pateikia išsamią byloje surinktų minėtu apelianto iškeltu klausimu įrodymų analizę.

Iš 2022 m. kovo 21 d. įtariamojo laikino sulaikymo protokolo, asmens kratos protokolo matyti, kad 2022 m. kovo 20 d. 12 val. 45 min. A5 kelyje Kaunas–Marijampolė–Suvalkai (duomenys neskelbtini) kilometre buvo sulaikytas J. B., kaip užkluptas darantis nusikalstamą veiką, numatytą BK 292 straipsnio 2 dalyje, jo asmens kratos metu be kitų daiktų pas jį rasta ir paimta piniginė su viduje esančiais pinigais 3500 Eur: kupiūromis 5 vienetai po 200 Eur, 23 vienetai po 100 Eur, 4 vienetai po 50 Eur (t. 2, b. l. 64–66, 67–71). Minėti pinigai apžiūrėti 2022 m. balandžio 29 d. daiktų apžiūros protokolu ir 2022 m. gegužės 13 d. nutarimu perduoti saugojimui (t.1, b. l. 141–142, 143–146).

Nuteistasis J. B. viso baudžiamojo proceso metu nuosekliai tvirtino, kad atlygio už nelegalių asmenų gabenimą jis negavo, būtų gavęs 3200 Eur, su asmenimis nuvykus į Vokietijos Federacinę Respubliką; tvirtino, kad iš jo paimti pinigai 3500 Eur jam nepriklauso, tai yra jo tėvo P. B. pinigai, kuriuos pastarasis jam davė, sužinojęs apie jo kelionę į Lietuvą. Nuteistojo J. B. poziciją apie susitarimą dėl atlygio patvirtino ir liudytoju apklaustas F. O., kuris be kitų aplinkybių nurodė, jog už jo šeimos gabenimą buvo susitaręs sumokėti 3200 Eur, vežusiam asmeniui pinigų nedavė, būtų sumokėjęs, jei būtų nugabenę į Vokietiją (t.1, b. l. 65–66, 72–73). Liudytoja apklausta S. A. patvirtino, kad jos vyras jų šeimą į Vokietiją turėjusiems nugabenti asmenims prie jos pinigų nemokėjo, kiek buvo sutaręs jų už gabenimą sumokėti – jai nežinoma (t. 1, b. l. 76–77).

Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad nuteistieji J. B. ir A. S. nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių priežasčių – transporto priemone su užsieniečiais vykstant į Lenkiją, iki Lietuvos Respublikos valstybės sienos likus apie 500 m, buvo sulaikyti Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų. Todėl pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas nuteistojo J. B. veiksmus pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 292 straipsnio 2 dalį, nurodė, kad pastarasis dėl savanaudiškų paskatų, siekdamas gauti atlygį 3200 Eur, kėsinosi neteisėtai per Lietuvos Respublikos sieną į Vokietijos Federacinę Respubliką gabenti nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas. Duomenų, kad J. B. iš šios nusikalstamos veikos gavo piniginį atlygį ar kad jo turėtos piniginės lėšos 3500 Eur yra gautos nusikalstamu būdu, nėra. Pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės neanalizavo.

Teisėjų kolegijos vertinimu, baudžiamojoje byloje nepaneigta nuteistojo J. B. pozicija, kad 3500 Eur yra jo tėvo P. B., kuris juos davė nuteistajam, sužinojęs apie pastarojo kelionę į Lietuvą. Baudžiamąją bylą nagrinėjusiam Kauno apygardos teismui buvo pateiktas P. B. 2022 m. gegužės 17 d. prašymas, kuriuo jis prašo priimti sprendimą dėl jam priklausančių pinigų 3500 Eur grąžinimo ir nurodo, kad šiuos pinigus davė sūnui J. B., sužinojęs, kad pastarasis vyksta į Lenkiją ar į Lietuvą, prašydamas nupirkti pigesnių produktų ar dalių jo automobiliui Toyota Corolla (t. 3, b. l. 19–22). Pirmosios instancijos teismas baudžiamąją bylą išnagrinėjo sutrumpinto proceso tvarka, apsiribojęs įrodymų ištyrimu BPK 291 straipsnio tvarka, detaliau aplinkybių, nurodytų P. B. prašyme ar susijusių su piniginių lėšų kilme, netyrė ir nesiaiškino.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas liudytoju P. B. parodė analogiškas aplinkybes, be kitų aplinkybių nurodęs ir tai, kad jo duoti pinigai buvo – apie tūkstantis eurų 200 eurų kupiūromis, du tūkstančiai eurų 100 eurų kupiūromis, o likusieji buvo kupiūromis po 50 eurų (t. 3. b. l. 136–140). Pažymėtina tai, kad jo nurodytų kupiūrų nominalai ir jų skaičius didžiąja dalimi atitinka tuos, kurie buvo rasti J. B. piniginėje ir apžiūrėti. Todėl, įvertinus ir senyvą liudytojo amžių (81 metai), teismas neturi pagrindo abejoti liudytojo P. B. nurodytomis aplinkybėmis dėl pinigų priklausymo ne nuteistajam J. B., o jam. Teisėjų kolegija, vertindama liudytojo parodymų tikrumą, atkreipia dėmesį ir į tai, kad P. B. motyvuotą prašymą teismui pateikė tuomet, kai nuteistasis J. B. jau buvo suimtas, tačiau jų abiejų nurodytos 3500 eurų perdavimo aplinkybės sutampa, o tai tvirtina, kad jie neturėjo galimybės šiuo klausimu suderinti pozicijas.

Kaip svarbus teismo vidinį įsitikinimą apie finansinę nuteistojo padėtį formuojantis veiksnys vertinami ir nuteistojo J. B. pateikti rašytiniai įrodymai – Vokietijos darbo tarnybos pažymos apie jam mokėtas ir paskaičiuotas mokėti išmokas už 2022 m. liepos mėnesį 451,35 eurų ir kas mėnesį laikotarpiu nuo 2022 m. rugpjūčio mėnesio iki 2023 m. birželio mėnesio 796,50 eurų (t. 3, b. l. 144–161). Nors minėtos išmokos išmokėtos ir priskaičiuotos mokėti už vėlesnį, nei buvo įvykdyta nusikalstama veika, laikotarpį, jos taip pat patvirtina nuteistojo nurodytas aplinkybes, jog jis dėl patirto infarkto nedirbo, pajamų neturėjo, todėl priėmė pažįstamo asmens pasiūlymą parvežti iš Lietuvos į Vokietiją kelis žmones bei ketino tėvui nupirkti produktų ar automobilio dalių.

Nors baudžiamojoje byloje nėra duomenų apie tai, kad nuteistasis J. B. Lietuvoje būtų tėvui pirkęs kokius nors produktus ar automobilio dalis, ši aplinkybė nepaneigia abejonės dėl 3500 eurų nepriklausymo jam. Todėl vadovaujantis bendruoju principu, kad visos abejonės. kurių objektyviais įrodymais nėra galimybės pašalinti, vertinamos kaltinamojo asmens naudai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo minėtus pinigus nukreipti nuteistojo turto konfiskavimui įvykdyti. Piniginės lėšos 3500 Eur grąžintinos P. B.. Pažymėtina ir tai, kad tokį sprendimą priimti prašė ir valstybinį kaltinimą pirmosios instancijos teisme palaikiusi prokurorė, ir baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme dalyvavęs prokuroras.

Remiantis išdėstytu, nuosprendžio dalis keičiama dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (328 straipsnio 4 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendį pakeisti:

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta iš J. B. (E. B.) paimtus 3500 eurus panaudoti turto konfiskavimui įvykdyti, ir 3500 eurų, kurie pagal 2022 m. gegužės 13 d. pinigų perdavimo-priėmimo aktą (t. 1, b. l. 146) perduoti saugoti į Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ekonomikos, strateginio planavimo ir apskaitos valdybos kasą, grąžinti P. B. (P. B.), gimusiam 1941 m. birželio 30 d., gyvenančiam (duomenys neskelbtini).

Kitos Kauno apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendžio dalies nekeisti.