- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-03-22
- Bylos Nr.
- e2-847-273/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01101-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Izolda Nėnienė
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Dutera“
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo teisėja Izolda Nėnienė, sekretoriaujant Žydrūnei Mitkevičienei, dalyvaujant ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Singora“ nemokumo (bankroto) administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Rancas“ įgaliotam asmeniui L. T., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Singora“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Dutera“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovės BUAB „Singora“ nemokumo (bankroto) administratorius UAB „Rancas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Dutera“, prašydamas pripažinti sandorius (atsiskaitymus): 2019-02-20 pagal paskolos sutartį Nr.2019/02/14, 2019-02-21 pagal paskolos sutartį Nr.2019/02/14, 2019-02-22 pagal paskolos sutartį Nr.2019/02/14, 2019-02-25 galutinis pagal paskolos sutartį Nr.2019/02/14, 2019-03-12 pagal paskolos sutartį Nr.2019/02/14 ir 2019-03-12 pagal paskolos sutartį Nr.2019/03/08 niekiniais ir negaliojančiais; taikyti restituciją ir ieškovei iš atsakovės priteisti 275 000,00 Eur dydžio sumą; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad sutinka su sprendimo už akių priėmimu.
Ieškinyje nurodė, kad administratoriui peržiūrėjus ieškovės banko sąskaitos išrašą, buvo nustatyta, kad nuo 2019 m. vasario 20 d. iki 2019 m. kovo 13 d. ieškovė atsakovės naudai atliko sandorius (atsiskaitymus), kurie prieštarauja imperatyviems norminių teisės aktų reikalavimams ir pažeidžia kreditorių atsiskaitymo eilę. Nustatyta, kad ieškovė pervedė atsakovei pagal paskolos sutartį Nr.2019/02/14: 2019-02-20 – 30 000,00 Eur; 2019-02-21 – 30 000,00 Eur; 2019-02-22 – 30 000,00 Eur; 2019-02-25 – 40 000,00 Eur; 2019-03-12 – 60 000,00 Eur; 2019-03-12– 85 000,00 Eur, iš viso 275 000,00 Eur. Paskolos sutartis Nr.2019/02/14 administratoriui nebuvo perduota, nebuvo perduoti jokie duomenys, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad ieškovė apskritai turėjo kažkokių įsipareigojimų atsakovei. Administratoriui įvertinus sudarytus sandorius (atsiskaitymus), ieškovės sandorių sudarymo metu buvusią finansinę padėtį, kilo pagrįstos abejonės dėl sandorių teisėtumo, jų realumo. Ieškovė sandorių sudarymo metu buvo nemoki, todėl minėti sandoriai pažeidė imperatyvius norminių teisės aktų reikalavimus ir yra laikomi neteisėtais, niekiniais ir negaliojančiais. Ginčijami sandoriai turi būti panaikinti ir taikytina restitucija. Nurodė, kad įvertinus internetinio portalo rekvizitai.lt duomenis, administratoriui kilo pagrįstų abejonių, ar atsakovė galėjo suteikti tokio dydžio paskolas, kadangi atsakovė 2019-03-13 turėjo tik 3 darbuotojus, o 2019-06-29 atsakovė jau neturėjo nei vieno darbuotojo, kurio neturi iki šiol. 2016 ir 2017 metais atsakovė gavo tik 100 000,00 Eur – 200 000,00 Eur pardavimo pajamų, t. y. gavo mažiau pajamų nei paskolinta ieškovei. Administratoriaus nuomone, ieškovė sudarydama ginčijamus sandorius siekė išvengti prievolės Valstybinei mokesčių inspekcijai vykdymo. 2016-02-25 ieškovės mokėtinos įmokos biudžetui buvo 94 822,00 Eur, o praėjus keliems mėnesiams po ginčijamų sandorių sudarymo, pradelsti įsipareigojimai Valstybinei mokesčių inspekcijai siekė net 195 000,00 Eur. Šiuo metu pagal pateiktus duomenis iš viso pradelsti įsipareigojimai Valstybinei mokesčių inspekcijai siekia net 1 078 553,02 Eur dydžio sumą. Ginčijami atsikaitymai pagal Nr.2019/02/14 paskolos sutartį buvo atliekami praėjus kelioms dienoms po ginčo sutarties sudarymo. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti tokio sandorio realumu ir pagrįstumu bei tai, kad paskola realiai buvo suteikta.
Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu prašė priimti sprendimą už akių ir ieškinį tenkinti.
Atsakovei ieškinio ir jo priedų kopijos bei pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo išsiųsti registruotu paštu atsakovės buveinės adresu (duomenys neskelbtini), nurodytu Juridinių asmenų registre ir atsakovės direktoriui A. B. jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), grįžo neįteikti su nuorodomis, kad adresatas per nustatytą terminą siuntos neatsiėmė. Atsakovei ieškinio ir jo priedų kopijos bei pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo 2020 m. spalio 12 d. pakartotinai išsiųsti registruotu paštu atsakovės buveinės adresu (duomenys neskelbtini), grįžo neįteikti su nuoroda, kad adresatas per nustatytą terminą siuntos neatsiėmė. Vadovaujantis CPK 123 straipsnio 4 dalimi, laikytina, kad atsakovei procesiniai dokumentai įteikti 2020 m. spalio 22 d. Atsakovė per nustatytą 14 dienų terminą (iki 2020 m. lapkričio 6 d.) atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovei šaukimas į 2021 m. vasario 8 d. parengiamąjį teismo posėdį vadovaujantis CPK 123 straipsnio 4 dalimi įteiktas 2021 m. sausio 18 d. Atsakovės atstovas nei parengiamąjį, nei į teismo posėdį neatvyko. Atsakovė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, atsakovės atstovo neatvykimo į teismo posėdį priežastys nėra žinomos. Atsakovės atstovui be pateisinamų priežasčių neatvykus į teismo posėdį ir esant ieškovės prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas priimti sprendimą už akių (CPK 246 str. 1 d., 285 str. 1 d.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 str. 2 d.). Vadovaudamasis CPK 286 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, surašo sutrumpintus motyvus.
Iš nagrinėjamos bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nutartimi UAB „Singora“ iškelta bankroto byla, administratoriumi paskirtas UAB „Rancas“. Kauno apygardos teismas 2020 m. lapkričio 18 d. nutartimi BUAB „Singora“ bankrotą pripažino tyčiniu. Ieškovė UAB „Singora“ pagal paskolos sutartį Nr.2019/02/14 atsakovei UAB „Dutera“ 2019-02-20 pervedė 30 000,00 Eur, 2019-02-21 – 30 000,00 Eur, 2019-02-22 – 30 000,00 Eur, 2019-02-25 – 40 000,00 Eur, 2019-03-12 – 60 000,00 Eur, 2019-03-12 – 85 000,00 Eur, iš viso 275 000,00 Eur piniginių lėšų.
Bankroto administratorius prašo pripažinti ieškovės atliktus mokėjimus atsakovei negaliojančiais CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu kaip finansinę operaciją, pažeidusią CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymo tvarką. Nurodoma, kad ieškovė ginčijamų sandorių įvykdymo metu turėjo skolą aukštesnės eilės kreditoriui Valstybinei mokesčių inspekcijai, nei atsakovė. Administratorius taip pat prašo pripažinti ieškovės atliktus mokėjimus atsakovei negaliojančiais CK 6.66 straipsnio (actio Pauliana) pagrindu. Pripažinus ginčo sandorius negaliojančiais, bankroto administratorius prašo taikyti restituciją - grąžinti šalis į pradinę padėtį bei priteisti iš atsakovės 275 000,00 Eur ieškovės naudai.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl bankrutuojančios įmonės administratoriaus kompetencijos reikšti ieškinius CK 6.930 ¹ straipsnio pagrindu išplėtota išplėstinių teisėjų kolegijų lygmeniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-278-469/2019; 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020). Nurodytose išplėstinių teisėjų kolegijų nutartyse akcentuojama, kad CK 6.930 ¹ straipsnyje nustatyta privaloma mokėjimų eiliškumo tvarka yra skirta įmonėms, patiriančioms laikinų finansinių sunkumų – neturinčioms pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti; šis reguliavimas, priešingai negu įtvirtintas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme, nesiejamas su įmonės nemokumu ar situacija, kai yra pagrindas konstatuoti, kad įmonė ne tik šiuo metu negali, bet ir negalės ateityje atsiskaityti su kreditoriais (CK 6.930¹ straipsnio 3 dalis). CK 6.930¹ straipsnis nereglamentuoja nemokios įmonės atsiskaitymų su kreditoriais tvarkos ir nėra skirtas bankrutuojančios įmonės ar jos kreditorių teisėms ginti, todėl įmonės bankroto administratorius neturi teisės reikšti ieškinio dėl lėšų priteisimo CK 6.930¹ straipsnio pagrindu. Ieškovo (bankroto administratoriaus) ginčijami sandoriai negali būti pripažinti niekiniais CK 6.930¹ straipsnio pagrindu; bankroto administratorius negali remtis CK 6.930¹ straipsnyje nustatyto atsiskaitymų eiliškumo pažeidimu kaip kreditoriaus teisių pažeidimu CK 6.66 straipsnio taikymo tikslu, nes įmonei esant nemokiai neleistinas atsiskaitymas su jokios eilės kreditoriais, išskyrus būtinus sandorius, atsiskaitymas su aukštesnės eilės kreditoriumi actio Pauliana kontekste būtų traktuojamas lygiai taip pat – kaip neteisėtas pirmenybinis sandoris (sandoris, kuriuo skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui).
Atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką, laikytina, kad nagrinėjamu ieškovės nemokumo (bankroto) administratorius neturi teisės reikšti reikalavimo atsakovei dėl ginčo sandorių pripažinimo niekiniais dėl CK 6.930¹ straipsnio pažeidimo CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu, todėl ieškovės reikalavimas pripažinti mokėjimus negaliojančiais CK 6.930¹ ir CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu yra neteisėtas ir negali būti tenkinamas.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad būtent CK 6.66 straipsnyje įtvirtintas actio Pauliana institutas yra teisinis pagrindas, kuriuo remdamasis bankroto administratorius turi galimybę nuginčyti iki bankroto bylos iškėlimo įmonės atliktus mokėjimus (atsiskaitymus), dėl kurių neteisėtai suteiktas prioritetas vienam iš kreditorių ir atitinkamai sumažinta galimybė kitiems kreditoriams gauti reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-231-684/2020, 22 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017, 47 punktas).
Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartyje, kuria BUAB „Singora“ bankrotas pripažintas tyčiniu, nustatyta, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. BUAB „Singora“ buvo nemoki. Minėta aplinkybė turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamai bylai (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Taigi, ginčo sandorių sudarymo metu ieškovė buvo nemoki ir turėjo kreditorinių įsipareigojimų. Bankroto administratorius, gindamas bankrutavusios bendrovės kreditorių interesus, pateikė ieškinį dėl ginčo sandorių pripažinimo negaliojančiais (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 straipsnio 5 dalies 8 punktas). Pirmoji būtinoji actio Pauliana sąlyga yra nustatyta. Akivaizdu, kad ginčijami sandoriai pažeidė ieškovės kreditorių teises, kadangi ieškovė, būdama nemoki, suteikė pirmenybę atsakovei ( CK 6.66 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Pareigos sudaryti sandorį atsiradimo pagrindas gali būti įstatymas, teismo sprendimas, taip pat tam tikros aplinkybės. Būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiais gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai. Tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-421/2016, 20, 22 punktai; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-403/2018, 42, 43 punktai). Nagrinėjamu atveju byloje nėra pateiktos paskolos sutarties Nr.2019/02/14, kurios pagrindu buvo atlikti ginčijami atsikaitymai. Nenustatyta kitų aukščiau nurodytų pagrindų, kuriais remiantis ieškovei kilo pareiga atlikti ginčijamus atsikaitymus su atsakove. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, sprendžiama, kad ieškovė neprivalėjo sudaryti ginčijamų sandorių.
Kitos CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos actio Pauliana taikymo sąlygos yra skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumas, t. y. kreditoriaus teises pažeidžiantys sandoriai gali būti nuginčyti tik tuomet, kai nustatoma, kad: skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Taigi, taikant actio Pauliana turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, kai ginčijamas atlygintinis sandoris (CK 6.66 straipsnio 1, 2 dalys). CK 6.67 straipsnyje išvardinti atvejai, kada yra preziumuojama, jog kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, t. y. pripažįstama, kad, esant nurodytoms įstatyme aplinkybėms, sandorio šalys žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus interesus.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, aiškinant bendrojo sąžiningumo principo turinį CK 6.66 straipsnio kontekste, nurodoma, kad CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-403/2018, 47 punktas). Ankstesnėje kasacinio teismo praktikoje yra teigiama, kad pagal objektyvųjį sąžiningumo kriterijų (ką asmuo turėjo žinoti, veikdamas teisingai ir protingai, elgdamasis atidžiai ir rūpestingai) sąžiningu gali būti laikomas tik tas asmuo, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti subjektas neturi kreditorių ir ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007). Naujesnėje savo praktikoje kasacinis teismas, plėtodamas nesąžiningumo tokio pobūdžio teisiniuose santykiuose aiškinimą, yra pažymėjęs, kad ketinančio sandorį sudaryti asmens (įgijėjo) pareiga domėtis antrosios šalies (skolininko) kitais kreditoriais negali būti absoliutinama: ginčijamo sandorio šalių sąžiningumas turi būti vertinamas iš sandorio sudarymo metu buvusių pozicijų, t. y. pagal tai, ką numatė ar galėjo numatyti šalys pagal sandorio sudarymo metu buvusias aplinkybes, o ne ex post (po fakto) – pagal bylos nagrinėjimo metu paaiškėjusias aplinkybes, be kita ko, skolininko bankroto situaciją. Kai sandorį kreditorių interesais ginčija įmonės bankroto administratorius, aktualu išsiaiškinti buvusių įmonės valdymo organų poziciją dėl sandorio sudarymo paskatų.
Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartyje, kuria BUAB „Singora“ bankrotas pripažintas tyčiniu, yra konstatuoti prejudicinę reikšmę nagrinėjamai bylai turintys faktai (CPK 182 straipsnio 2 punktas): 2016 metų pabaigoje Valstybinei mokesčių inspekcijai pradelsta skola buvo 514 826 Eur, o 2019-08-25 – skola siekė 1 078 553 Eur. Pradelsta skola Valstybinei mokesčių inspekcijai buvo didesnė nei ieškovės finansinės atskaitomybės dokumentuose (balanse nuo 2018-01-01 iki 2018-12-31) nurodyta bendra ieškovės turimo turto vertė. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, sprendžiama, kad ginčijamais sandoriais ieškovė siekė išvengti prievolės Valstybinei mokesčių inspekcijai įvykdymo. Pažymėtina, kad informacija apie juridinių asmenų skolą valstybės ir savivaldybių biudžetams yra skelbiama viešai Valstybinės mokesčių inspekcijos tinklapyje. Todėl atsakovė, elgdamasi atidžiai ir rūpestingai, galėjo jai prieinamomis priemonėmis pasidomėti ar ginčo sandoriu nebus pažeisti kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos interesai.
Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė 2019 m. kovo 12 d. tapo ieškovės akcininku. Atsakovė ieškovės akcininku buvo iki 2019 m. gegužės 30 d. Nuo minėtos datos visų ieškovės akcijų savininku tapo fizinis asmuo Y. L., Ukrainos pilietis. Taigi, paskutinių dviejų ginčijamų atsikaitymų atlikimo (2019-03-12 60 000,00 Eur ir 85 000,00 Eur) metu atsakovė jau buvo ieškovės visų akcijų savininkė. Pagal CK 6.67 straipsnio 7 punktą preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas – juridinis asmuo sudarė sandorį su kitu juridiniu asmeniu, kurį skolininkas kontroliuoja. Byloje nustatytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad bylos šalys, ginčo atsikaitymų metu nebuvo sąžiningos. Ieškovės bankroto administratorius įrodė ketvirtąją ir penktąją CK 6.66 straipsnio taikymo sąlygas.
Apibendrinant konstatuotina, kad nagrinėjamo ginčo atveju egzistuoja visos actio Pauliana (CK 6.66 straipsnis) sąlygos pripažinti prašomus atsiskaitymo sandorius negaliojančiais, todėl ieškovės atlikti ginčo mokėjimai atsakovei pripažintini negaliojančiais CK 6.66 straipsnio pagrindu.
Pripažinus ginčo sandorius negaliojančiais, taikytina restitucija, ieškovei iš atsakovės priteistina 275 000,00 Eur piniginių lėšų, kurias atsakovė neteisėtai gavo iš ieškovės (CK 6.145 straipsnio 1 dalis).
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus (2020 m. spalio 9 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 20/10/09/04, 2020 m. spalio 12 d. banko sąskaitos išrašas) patvirtinančius ieškovės patirtas 800,00 Eur advokato pagalbos išlaidas už ieškinio parengimą. Ieškovės išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintų 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) 8.2 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, yra pagrįstos byloje pateiktais rašytiniais įrodymais. Ieškinį patenkinus visiškai ieškovei iš atsakovės priteistina 800,00 Eur advokato pagalbos išlaidoms atlyginti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Ieškovė nuo žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimo yra atleista CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu. Už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis yra 3 038,00 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 11 punktas). Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės valstybei priteistina 3 038,00 Eur žyminiam mokesčiui apmokėti. Iš atsakovės valstybei priteistina 16,57 Eur išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 1 dalimi, CPK 96 straipsnio 1 dalimi, 285–286 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti.
Pripažinti negaliojančiais ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Singora“ (j. a. k. 304058107) ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Dutera“ (j. a. k. 300571653) sandorius (atsiskaitymus) pagal paskolos sutartį Nr.2019/02/14, kuriais ieškovė atsakovei išmokėjo: 2019-02-20 – 30 000,00 Eur (trisdešimt tūkstančių eurų), 2019-02-21 – 30 000,00 Eur (trisdešimt tūkstančių eurų), 2019-02-22 – 30 000,00 Eur (trisdešimt tūkstančių eurų), 2019-02-25 – 40 000,00 Eur (keturiasdešimt tūkstančių eurų), 2019-03-12 – 60 000,00 Eur (šešiasdešimt tūkstančių eurų), 2019-03-12 – 85 000,00 Eur (aštuoniasdešimt penkis tūkstančius eurų), iš viso 275 000,00 Eur (du šimtus septyniasdešimt penkis tūkstančius eurų); taikyti restituciją ir ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Singora“ (j. a. k. 304058107) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Dutera“ (j. a. k. 300571653) priteisti 275 000,00 Eur (du šimtus septyniasdešimt penkis tūkstančius eurų).
Ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Singora“ (j. a. k. 304058107) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Dutera“ (j. a. k. 300571653) priteisti 800,00 Eur (aštuonis šimtus eurų) advokato pagalbos išlaidoms atlyginti.
Iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Dutera“ (j. a. k. 300571653) valstybei priteisti 3 038,00 Eur (tris tūkstančius trisdešimt aštuonis eurus) žyminiam mokesčiui ir 16,57 Eur (šešiolika eurų 57 centus) išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, apmokėti. Valstybei priteista bylinėjimosi išlaidų suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Atsakovė, dėl kurios buvo priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę pateikti CPK 287 straipsnio reikalavimus atitinkantį pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė, kurios prašymu teismas priėmė sprendimą už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti apeliacinį skundą Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.