Telšių apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal I. K. ieškinį atsakovui A. K., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Po santuokos nutraukimo praėjus pusei metų su atsakovu susitaikė ir nutarė pabandyti vėl gyventi kartu kaip šeima. Apsigyveno ieškovei nuosavybės teise priklausančiame 2- jų kambarių bute, adresu (duomenys neskelbtini). Po santuokos nutraukimo su atsakovu gyvenant kartu, (duomenys neskelbtini) jiems gimė dukra A. K. Visgi po skyrybų išsaugoti šeimos nepavyko ir nuo 2023 m. rugsėjo mėnesio pabaigos jų tarpusavio santykiai ir ryšis su atsakovu visiškai nutrūko. Nuo 2023 m. rugsėjo mėnesio pabaigos atsakovas A. K. nebeteikia išlaikymo visiems trims savo nepilnamečiams vaikams, t. y. ir (duomenys neskelbtini) gimusiai dukrai A. K., todėl prašo priteisti iš atsakovo 2100 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2023 m. spalio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 1 d., t. y. už 14 mėnesių (14 mėn. x 150 Eur). Taip pat prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai A. K. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Eur nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, nes ieškovės paskaičiavimu nepilnametės dukters A. išlaikymui kas mėnesį būtina skirti apie 412-440 Eur. Dukra A. lanko (duomenys neskelbtini) lopšelį-darželį „(duomenys neskelbtini)“, už kurį kas mėnesį sumoka apie 50 Eur, taip pat reikia skirti lėšų nepilnametės dukters A. maitinimui, jos aprangai, higienos priemonėms, kirpyklos paslaugoms, vaistams, vitaminams, ugdymo priemonėms, žaislams, laisvalaikio praleidimui ir kt.

Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Socialinių reikalų skyrius nuo 2024 m. rugpjūčio mėnesio trims jų nepilnamečiams vaikams kas mėnesį skiria socialinę pašalpą ir išmoką – iš viso 620,82 Eur. Taigi nepilnametei dukrai A. kas mėnesį skiriama 206,64 Eur suma.

Šiuo metu ieškovė nedirba, yra registruota Užimtumo tarnyboje, iš valstybės jokios paramos ar išmokų negauna. Be nepilnametės dukters A., ieškovė dar viena pati augina du nepilnamečius vaikus, taip pat kas mėnesį turi sumokėti mokesčius už jai nuosavybės teise priklausantį 2- jų kambarių butą, kuriame gyvena su vaikais, todėl pačiai ieškovei beveik nebelieka lėšų pragyvenimui ir šiuo metu jos turtinė padėtis yra labai sunki.

Prašo nustatyti dukters A. K. gyvenamąją vietą kartu su ieškove, kadangi dukra A. nuo gimimo iki šiol gyvena kartu su ja ir kitais dviem jos vaikais, vaikus tinkamai augina ir ateityje tinkamai augins ir prižiūrės, nepilnamečių vaikų teisės ir teisėti interesai tikrai nebus pažeisti. Teismui nustačius nepilnamečio vaiko A. K. gyvenamąją vietą kartu su ieškove, ieškovė šiuo metu leidžia ir ateityje leis atsakovui be jokių apribojimų bendrauti su savo nepilnamete dukra A., jeigu tik atsakovas to pageidaus.

Atsakovas A. K., kuriam procesiniai dokumentai ir teismo šaukimas įteikti tinkamai, atsiliepimo į ieškinį per nustatytą terminą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.

Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos atstovė nurodė, kad ieškovės šeima Vaiko teisių apsaugos skyriui nėra žinoma, šeimai nėra teikiamos socialinės paslaugos. Skyrius neturi duomenų apie netinkamą ieškovės nepilnamečių vaikų priežiūrą, nepilnametė šalių dukra A. gyvena su ieškove nuo mažens, atsakovas nekėlė klausimo dėl dukters gyvenamosios vietos, todėl skyrius neprieštarauja dėl nepilnametės A. K. gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove. Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių nekyla ginčų dėl atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra, šiuo metu galima nespręsti klausimo dėl konkrečios atsakovo bendravimo tvarkos nustatymo. Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo sprendimą prašo priimti teismo nuožiūra, atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei ieškovės paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad ieškovė I. K. ir atsakovas A. K. yra nepilnamečio vaiko A. K., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Šalys taip pat turi dar du nepilnamečius vaikus E. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. K., gim. (duomenys neskelbtini).

Telšių apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-4583-832/2018 nutraukta šalių santuoka bendru sutikimu. Tuo pačiu sprendimu patvirtinta šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria šalys susitarė, kad nepilnamečių vaikų E. K. ir E. K. gyvenamoji vieta lieka su mama I. K., atsakovas įsipareigojo teikti nepilnamečių vaikų E. K. ir E. K. išlaikymui po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės.

Po santuokos nutraukimo šalys buvo susitaikiusios ir iki 2023 m. rugsėjo mėnesio pabaigos gyveno kartu. Tuo metu šalims (duomenys neskelbtini) gimė nepilnametė dukra A. K. Nuo 2023 m. rugsėjo pabaigos atsakovas A. K. kartu nebegyvena, visi šalių nepilnamečiai vaikai, t. y. ir nepilnametė dukra A. K., liko gyventi su ieškove.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Tėvų pareiga ir teisė auklėti savo vaikus, tėvams nutraukus tarpusavio santykius, nekinta, kaip nekinta ir vaiko teisės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 straipsnio 5, 6 dalys). CK 3.169 straipsnyje įtvirtinta, kad tėvui ir motinai gyvenant skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).

Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką nurodytu klausimu, atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008, 2008 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).

Iš bylos duomenų nustatyta, jog šalių dukra A. K. nuo gimimo gyvena kartu su ieškove I. K., ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute. Ieškovė užtikrina tinkamas vaiko gyvenimo sąlygas, kartu gyvena ir nepilnametės A. K. brolis ir sesuo. Atsakovas nuo 2023 m. rugsėjo mėnesio pabaigos kartu nebegyvena, su dukra bendrauja 2-3 kartus per mėnesį, prieštaravimų dėl dukters gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove nereiškė. Išvadą teikiančios institucijos atstovė nurodė, jog nepilnametės A. K. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove neprieštarautų nepilnamečio vaiko interesams.

Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog ieškovės gyvenimo aplinka yra tinkama vaikui augti ir vystytis, ieškovė užtikrina vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas, todėl įvertinus vaiko amžių, mamos santykį su vaiku, nesant byloje atsakovo prieštaravimų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, ieškovės reikalavimas dėl nepilnamečio vaiko A. K. gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove tenkintinas.

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo

Tam, kad būtų užtikrinta vaiko teisė būti auklėjamam savo tėvų, įstatyme nustatyta vaiko teisė bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), o praktinis šios teisės įgyvendinimas įtvirtintas CK 3.170 ir 3.175 straipsniuose.

Tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, teisė bendrauti ir dalyvauti auklėjant vaiką yra asmeninio pobūdžio teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas bendrauja su nepilnamete dukra 2-3 kartus per mėnesį, ieškovė atsakovo bendravimui su nepilnamete dukra neprieštarauja ir nekliudo, ginčų tarp šalių dėl atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra nėra.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į tai, kad tarp šalių nėra ginčo dėl atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra, konkreti atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarka šiuo metu nenustatytina.

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Tai iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies, nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes bei CK 3.192–3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalys). Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai ar vienas iš jų nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymą priteisia teismas (CK 3.194 straipsnis). Motinos ir tėvo pareiga rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis. Siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami vien tik minimalių poreikių tenkinimu. Būtina atsižvelgti į vaiko interesus, o abejonės dėl vaiko išlaikymo dydžio turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Vaiko pagrindiniai poreikiai yra šie: poreikiai maistui, aprangai gyvenamajam būstui, mokslui, po pamokiniam ugdymui, sveikatai ir higienai, vaiko teisė į poilsį ir laisvalaikį.

CK 3.200 straipsnis, numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013-07-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2013).

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo nuo ieškinio teismui padavimo dienos priteisti iš atsakovo A. K. nepilnamečio vaiko A. K. išlaikymui po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, taip pat prašo priteisti 2100 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2023 m. spalio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 1 d.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šalių dukrai A. K. šiuo metu yra 3 metai. Šalių dukra lanko (duomenys neskelbtini) lopšelį – darželį „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad šalių dukra specialių poreikių neturi, vaiko išlaikymui per mėnesį vidutiniškai išleidžia 400 Eur. Ieškovė pateikė į bylą paskaičiavimą, pagal kurį dukters A. K. išlaikymui kas mėnesį reikalinga 412-440 Eur, iš jų 150 Eur maistui, 42 Eur drabužiams ir avalynei, 50 Eur higienos priemonėms, 40 Eur vaistams ir vitaminams, 50 Eur mokesčiui už darželį, 30 Eur žaislams, 50 Eur laisvalaikio praleidimui. Ieškovė pateikė į bylą įrodymus, patvirtinančius išlaidas darželiui ir komunalinių mokesčių apmokėjimo kvitus, ir nors kitų įrodymų, patvirtinančių vaiko išlaikymo išlaidas nepateikė, tačiau teismų praktikoje pripažįstama, jog nereikia įrodinėti, kad vaikams yra būtinas pilnavertis maitinimas, vitaminai, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan. (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Be to, visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas turi dar du nepilnamečius vaikus E. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. K., gim. (duomenys neskelbtini) Ieškovė šiuo metu nedirba, nuo 2023 m. gruodžio 15 d. yra registruota Užimtumo tarnyboje, išmokų negauna. Ieškovė gauna socialinę pašalpą ir universalias valstybės mokamas išmokas vaikams, iš viso apie 620 Eur per mėnesį trims vaikams. Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis Draugystės g. 4-452, Mažeikiuose, kito nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto ieškovė neturi.

Atsakovas VSDFV duomenimis vykdo individualią veiklą, duomenų apie jo gaunamas pajamas nėra. Atsakovas nekilnojamojo turto ir registruotino kilnojamojo turto neturi. Antstolių informacinės sistemos duomenimis atsakovas turi skolinių įsipareigojimų, kurie išieškomi priverstinai, taip pat yra vykdoma vykdomoji byla dėl išlaikymo kitiems dviem šalių nepilnamečiams vaikams išieškojimo.

Formuodamas teismų praktiką šios kategorijos bylose, kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą.

Kasacinio teismo praktikoje orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, atsižvelgdamas į šalių nepilnamečio vaiko amžių, sveikatą, būtinuosius poreikius, šalyje galiojančias prekių ir paslaugų kainas, sprendžia, kad ieškovės nurodyta šiuo metu vaiko išlaikymui tenkanti suma, t. y. apie 400 Eur, yra ženkliai mažesnė nei šiuo metu nustatytas minimalus mėnesinis darbo užmokestis, todėl laikytina pagrįsta ir įrodyta.

Teismas, įvertinęs šalių turtinę padėtį, tai, kad abi šalys yra jauno amžiaus, darbingi žmonės ir duomenų apie tai, kad kurios nors iš šalies darbingumas būtų apribotas, byloje nėra, ir dėl to abi šalys privalo imtis visų joms prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti, tuo pačiu įvertinęs ir tai, kad kartu su ieškove gyvena dar du išlaikytiniai, kuriems teismo priteisto išlaikymo atsakovas savanoriškai nemoka, sprendžia, jog yra pagrindas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo tenkinti ir iš atsakovo A. K. nepilnamečio vaiko A. K. išlaikymui priteisti po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos 2024 m. gruodžio 23 d. iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Taip pat teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas nepateikė teismui įrodymų, jog teikė išlaikymą nepilnametei dukrai A. K. nuo 2023 m. spalio mėnesio, taip pat įvertinęs tai, kad byloje duomenų, jog šalių turtinė padėtis teisės į išlaikymą atsiradimo metu buvo kitokia ar nepilnamečio vaiko poreikiai buvo mažesni nei nustatyta šioje byloje, nėra, sprendžia, jog yra pagrindas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkinti visiškai ir priteisti iš atsakovo 2100 Eur (14 mėn. x 150 Eur) išlaikymo nepilnametei dukrai A. K. įsiskolinimą.

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis skirtina ieškovė (CK 4.185 straipsnio 1 dalis, CPK 376 straipsnio 3 dalis).

Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ar kitoms aplinkybėms, galima kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Sprendimas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė I. K. 2024 m. vasario 12 d. ir 2025 m. vasario 11 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimais 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo.

Už ieškinio reikalavimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo mokėtinas 110 Eur žyminis mokestis, už reikalavimą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo mokėtinas 54 Eur žyminis mokestis (150 Eur x 12 mėn. x 3 proc.), už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo mokėtinas 63 Eur žyminis mokestis (2100 Eur x 3 proc.), iš viso 227 Eur.

Pagal 2025 m. kovo 7 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą, valstybės išlaidos už ieškovei I. K. suteiktą antrinę teisinę pagalbą sudaro 287,50 Eur.

Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo A. K. priteistinas 227 Eur žyminis mokestis ir 287,50 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos valstybės naudai (CPK 96 straipsnis, 99 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 – 268, 270, straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnamečio vaiko A. K., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko A. K., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2024 m. gruodžio 23 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2100 Eur (dviejų tūkstančių vieno šimto eurų) išlaikymo nepilnamečiui vaikui A. K., gimusiai (duomenys neskelbtini), įsiskolinimą.

Nepilnamečio vaiko A. K., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 227 Eur (du šimtus dvidešimt septynis eurus) žyminio mokesčio ir 287,50 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus 50 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei.

Išaiškinti atsakovui A. K., jog žyminį mokestį turi sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pasirinktą surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

Išaiškinti atsakovui A. K., kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas turi sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pasirinktą surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.