- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2015-02-06
- Bylos Nr.
- 1-880-957/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-14-1-01113-2014-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Marijus Kursevičius
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Romualdo Blaževičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, 7 klasių išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas, teistas:
Žemesnės instancijos teismas
1) 1995 m. lapkričio 8 d. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 146 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį, 16 straipsnio 2 dalį, 146 straipsnio 2 dalį (redakcija, galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.) - laisvės atėmimu 2 metams;
2) 1996 m. kovo 22 d. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo pagal BK 146 straipsnio 2 dalį (redakcija, galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.) - laisvės atėmimu 1 m. 6 mėn. Paskirta bausmė subendrinta su 1995 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu, galutinė bausmė - 2 metai 6 mėnesiai;
3) 1997 m. birželio 27 d. Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo pagal BK 271 str. 2 d. (redakcija, galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.) - laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis BK 47 ¹ straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. 1998 m. kovo 16 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi pakeistas Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendis, I. B. nuteisiant pagal BK 271 straipsnio 2 dalį, 45 straipsnį – 12 000 Lt (100 MGL) bauda su 120 Lt vertės turto konfiskavimu;
4) 1998 m. lapkričio 3 d. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo pagal BK 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį, 45 straipsnį (redakcija, galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.) - bauda 12 500 Lt su ¼ dalies turto konfiskavimu. Vadovaujantis BK 43 straipsniu, subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 1998 m. kovo 16 d. nutartimi paskirta 1 000 Lt bauda. Galutinė bausmė – 13 500 Lt su ¼ turto konfiskavimu. 2000 m. rugsėjo 18 d. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo nutartimi 13 500 Lt bauda pakeista 90 dienų laisvės atėmimo bausme;
5) 2000 m. lapkričio 8 d. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo pagal BK 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį (redakcija, galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.) - laisvės atėmimu 4 mėnesiams su ¼ turto konfiskavimu;
6) 2000 m. gruodžio 20 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo pagal BK 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį (redakcija, galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.) - laisvės atėmimu 6 mėnesiams su ¼ dalies turto konfiskavimu. Pritaikius Lietuvos Respublikos 2000 m. balandžio 11 d. įstatymo „Dėl amnestijos“ 1 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nuo neatliktos bausmės atleistas;
7) 2001 m. sausio 19 d. Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo pagal BK 271 straipsnio 2 dalį, 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį, 42 straipsnio 1 dalį (redakcija, galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.) - laisvės atėmimu 1 metams su 100 Lt vertės turto konfiskavimu. Subendrinus su Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2000 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu, galutinė bausmė – 1 metai 15 dienų laisvės atėmimo su 100 Lt turto konfiskavimu;
8) 2003 m. rugsėjo 25 d. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams. 2003 m. lapkričio 19 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi paleistas lygtinai, neatlikus 7 mėnesių 2 dienų laisvės atėmimo bausmės;
9) 2004 m. gruodžio 22 d. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį - laisvės atėmimu 3 mėnesiams;
10) 2006 m. birželio 14 d. Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 9 mėnesiams;
11) 2006 m. liepos 3 d. Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 10 mėn. 2006 m. lapkričio 30 d. Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo nutartimi paskirta Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2006 m. liepos 3 d. subendrinta su Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2006 m. birželio 14 d. paskirta bausme, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams;
12) 2008 m. rugsėjo 18 d. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 6 mėnesiams;
13) 2009 m. sausio 12 d. Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, prie paskirtos bausmės pridėta neatlikta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, paskirta 2008 m. rugsėjo 18 d. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu, galutinė bausmė - 1 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo.
14) 2010 m. kovo 24 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal BK 286 straipsnį - laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;
15) 2012 m. gegužės 7 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 5 mėnesiams.;
16) 2014 m. spalio 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį 36 parų areštu, bausmę atlikęs;
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. B. 2014 m. rugpjūčio 13 d., apie 17.50 val., užėjęs į neužrakintą butą, esantį (duomenys neskelbtini), taip įsibraudamas į patalpą, pasikėsino pagrobti svetimą, nukentėjusiajai R. R. priklausantį bendros 702,50 Lt vertės turtą – 100 Lt vertės kompiuterio dėklą „Acme“, kuriame buvo 100 Lt vertės piniginė, 50 Eur grynųjų (172,50 Lt) pinigų, 100 Lt grynųjų pinigų, tris vienetus 90 Lt vertės banko kortelių, 200 Lt vertės raktų ryšulį ir vertės neturinčią asmens tapatybės kortelę, tačiau savo veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas nuketėjusiosios R. R.. Šiais veiksmais I. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio l dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis I. B. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2014 m. rugpjūčio 13 d., apie 18 val. ėjo Panerių gatve. Nuo gatvės pamatė praviras duris, nusprendė užeiti, nes norėjo ką nors pavogti. Užėjęs į vidų, išgirdo žmonių balsus, žmonių pačių nematė. Pamatęs, kad vienas kambarys tuščias ir jame nieko nėra, užėjo ir paėmė rankinę – rankinė atrodė kaip kompiuterio dėklas, tamsios spalvos, jis buvo užtrauktas, kas buvo viduje, nematė. Jis jį greit paėmė ir pasišalino iš buto. Pasišalinęs iš buto ėjo link Naugarduko gatvės. Einant jį pasivijo vaikinas ir pasakė viską atiduoti. Jis nesipriešindamas tą dėklą atidavė. Kas buvo dėklo viduje jis nespėjo pažiūrėti, todėl įvardinti ką pasikėsino pavogti negali. Mano, kad asmenys buvę tam bute nematė, kaip jis vogė. Dėklą atidavė vaikinui ir bandė pabėgti, bet jį vis tiek sulaikė ir perdavė pareigūnams. Dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailisi (b. l. 35-36).
Nukentėjusioji R. R. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014 m. rugpjūčio 13 d., apie 17. 50 val., (duomenys neskelbtini), jai būnant namuose su sūnumi išgirdo, kad po svetainę kažkas vaikšto. Atėję pažiūrėti, pamatė nepažįstamą vyrą, kurio rankose buvo jai priklausantis krepšys nuo kompiuterio, vyras kaip tik tuo metu su krepšiu išbėgo į lauką ir nubėgo link Švitrigailos gatvės, o ji su sūnumi jį pradėjo vytis. Minėtą vyrą sulaikė prie prekybos centro „Norfa“ automobilio stovėjimo aikštelėje. Apie įvykį pranešė policijai. Krepšį iš jo atgavo. Kompiuterio krepšio „Acme“ vertė 100 litų, jame buvo piniginė 100 litų vertės su, 50 eurų (172,5 litų), 100 litų, trys banko mokėjimo kortelės 90 litų vertės, asmens tapatybės kortelė, vertės neturinti. Taip pat krepšyje buvo raktų ryšulys 200 litų vertės. Viso paimta turto už 702,50 litų. Vagystės metu buto durys buvo praviros (b. l. 6).
2014 m. rugpjūčio 13 d. pareiškime dėl padarytos veikos R. R. išdėstė aplinkybes, neprieštaraujančias duotosioms ikiteisminio tyrimo apklausos metu (b. l. 5)
Liudytoja N. S. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014 m. rugpjūčio 13 d., dirbant kartu su kolega J. P. iš Vilniaus apskrities VPK OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) buvo bandyta apvogti butą, bet pranešėja daiktus atgavo, o liko įtariamojo kuprinė. Atvykus minėtu adresu apie 17.55 val., į juos kreipėsi R. R., kuri paaiškino, kad nepažįstamas vyras, kuris buvo tamsaus gymio, maždaug 170-175 cm. Ūgio, kaip vėliau paaiškėjo tai buvo I. B., pavogė jai priklausančią kompiuterio rankinę kurioje buvo dokumentai, apie 200 litų, raktai nuo darbo. R. R. paaiškino, kad kartu su sūnumi pagavo minėtą vyriškį Švitrigailos gatvėje už „Norfos“ parduotuvės, bet įtariamasis sugebėjo pabėgti nuo jų ir paliko numestą ant žemės minėtą pavogtą jai priklausančią rankinę. Rankinę su minėtais daiktais R. R. atgavo, minėjo, kad visi daiktai vietoje, nieko pavogti nespėjo. R. R. nurodžius įtariamojo požymius su jos sūnumi važiavo tarnybiniu automobiliu ieškoti I. B.. Jis buvo sulaikytas Naugarduko– Vytenio gatvių sankryžoje, nes jį atpažino nukentėjusiosios sūnus ir nurodė, kaip asmenį kuris bandė pavogti kompiuterio rankinę. I. B. buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus miesto 3-ąjį policijos komisariatą tolimesniam aiškinimuisi (b. l. 23-24).
2014 m. rugpjūčio 13 d. pareigūnės N. Š. tarnybiniame pranešime išdėstytos aplinkybės, neprieštaraujančios duotosioms ikiteisminio tyrimo apklausos metu (b. l. 3).
2014 m. rugpjūčio 13 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti įvykio vietos, adresu (duomenys neskelbtini) apžiūros rezultatai (b. l. 10-12).
2014 m. rugpjūčio 14 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuoti daiktų, kuriuos I. B. kėsinosi pagrobti, apžiūros rezultatai. Po apžiūros daiktai grąžinti teisėtam savininkui (b. l. 14-22).
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, be kita ko, atsako ir tas, kas įsibrovęs į patalpą pasikėsino pagrobti svetimą turtą. Kaltinamojo I. B. kaltė, padarius šią nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli byloje surinktų įrodymų visumos analizė.
Kaltinamasis I. B. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę visiškai pripažino ir patvirtino, kad 2014 m. rugpjūčio 13 d., apie 18 val. ėjo Panerių gatve ir pamatė praviras duris, nusprendė užeiti, nes norėjo ką nors pavogti. Užėjęs į vidų, girdėjo žmonių balsus, tačiau vienas kambarys buvo tuščias ir jis paėmė ten buvusią rankinę, kuri atrodė kaip kompiuterio dėklas, kas buvo jo viduje, nematė. Paėmęs dėklą, pasišalino iš buto, ėjo link Naugarduko gatvės, tačiau jį pasivijo ir jis dėklą atidavė. Šie kaltinamojo parodymai nuoseklūs, be to, juos patvirtina ir nukentėjusiosios R. R. ikiteisminio tyrimo metu duoti paaiškinimai, jog 2014 m. rugpjūčio 13 d., apie 17. 50 val., (duomenys neskelbtini), būdama namuose su sūnumi išgirdo, kad po svetainę kažkas vaikšto ir pamatė nepažįstamą vyrą, kurio rankose buvo jai priklausantis krepšys nuo kompiuterio. Minėtam vyrui išbėgus, ji su sūnumi pradėjo jį vytis, sulaikė, atsiėmė krepšį ir apie įvykį pranešė policijai. Kompiuterio krepšio „Acme“ vertė 100 Lt, jame buvo 100 Lt vertės piniginė su 50 eurų (172,5 Lt) ir 100 Lt, trys 90 Lt vertės banko mokėjimo kortelės, vertės neturinti asmens tapatybės kortelė, 200 Lt vertės raktų ryšulys. Vyras pasikėsino pagrobti 702,50 Lt vertės turtą. Nukentėjusioji patvirtino ir kaltinamojo nurodyta aplinkybę, jog vagystės metu buto durys buvo praviros. Iš esmės analogiškas aplinkybes ji nurodė pareiškime dėl padarytos veikos, tuoj pat po įvykio. Nukentėjusiosios R. R. paaiškinimus taip pat patvirtina liudytojos N. S. parodymai, jog 2014 m. rugpjūčio 13 d. gautas pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini) buvo bandyta apvogti butą, bet pranešėja daiktus atgavo, o liko įtariamojo kuprinė. Atvykus minėtu adresu apie 17.55 val., R. R. paaiškino, kad nepažįstamas vyras, pavogė jai priklausančią kompiuterio rankinę, su joje buvusiais daiktais, tačiau ji kartu su sūnumi vyrą pagavo ir paimtus daiktus atsiėmė. I. B. buvo sulaikytas, kadangi nukentėjusiosios sūnus jį atpažino kaip asmenį, kuris bandė pavogti kompiuterio rankinę. Tokias pat aplinkybes N. S. nurodė ir savo tarnybiniame pranešime dėl įvykio aplinkybių. Be pirmiau aptartų įrodymų, I. B. kaltę, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką patvirtina ir įvykio vietos bei daiktų, kuriuos jis pasikėsino pagrobti, apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys.
Pirmiau aptarti įrodymai patvirtina, kad I. B., įsibrovęs į neužrakintą butą, pasikėsino pagrobti svetimą, nukentėjusiajai R. R. priklausantį bendros 702,50 Lt vertės turtą. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog į butą neįsilaužė, buto durys jau buvo atidarytos, šią aplinkybę patvirtino ir nukentėjusioji R. R.. Atitinkamai, aiškumo dėlei, teismas tikslina kaltinimą nustatomojoje dalyje, nurodant, jog I. B. užėjo į neužrakintą butą, kadangi ši aplinkybė, kaip jau aptarta, nustatyta byloje esančių įrodymų pagrindu, be to, ji iš esmės neturi įtakos kaltinamojo padarytos veikos teisiniam vertinimui, kadangi pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, įsibrovimu pripažįstamas slaptas ar atviras patekimas į patalpą, tiek įveikiant kliūtis (pvz., išlaužiant duris, išjungiant signalizaciją), tiek ir patenkant be kliūčių (pvz., kai objektai palikti be apsaugos ar neužrakinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-617/2005 ir kt.).
Esant pirmiau aptartoms aplinkybėms, nustatytinas kaltinamojo veiką kvalifikuojantis požymis – įsibrovimas į patalpą. Nustačius, kad svetimo turto pagrobimas padarytas įsibraunant į patalpą, esant pirmiau minėtai pagrobto turto vertei, atsižvelgus į BK 190 straipsnio nuostatas bei į aplinkybę, jog dėl nuo kaltinamojo valios nepriklausančių aplinkybių jis nusikalstamos veikos nebaigė, kadangi buvo sulaikytas nukentėjusiosios R. R., jo padaryta veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje.
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu I. B. pareiškė, kad sutinka, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 79).
Dėl I. B. skirtinos bausmės
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis apysunkis nusikaltimas nuosavybei – pagrobtas svetimas turtas įsibraunant į patalpą, veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Nukentėjusiajai pagrobtas turtas grąžintas, nusikalstama veika žala nepadaryta. Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį I. B. – nuo 2005 m. sausio 26 d. įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą (b. l. 40), nedirba, teisė registruotis darbo biržoje apribota už pažeidimus (b. l. 41-42), teistas šešiolika kartų, daugiausia už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas (b. l. 45-60), aptariamą veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą, baustas administracine tvarka, daugiausia už veikas, susijusias su disponavimu narkotinėmis medžiagomis (b. l. 43-44). Šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog I. B. iš ankstesnių teistumų ir baustumų išvadų nepadarė, teisei priešingo elgesio neatsisako ir toliau, matyti, jog vagystės ir panašaus pobūdžio veikos yra jo pragyvenimo šaltinis. Nors kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir teigė, jog gailisi dėl savo elgesio, tačiau prokuroras jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nustatyti neprašo. Teismas neturi pagrindo nesutikti su tokiu prokuroro vertinimu. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma, kai yra bent vienas iš trijų alternatyvių pagrindų: 1) kaltininko prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis; 2) kaltininko prisipažinimas ir padėjimas išaiškinti padarytą nusikalstamą veiką; 3) kaltininko prisipažinimas ir padėjimas išaiškinti padarytoje nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis. Teismų praktikoje kaltininko prisipažinimas yra tada, kai jis savo noru, o ne dėl byloje surinktų įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio nagrinėjimo metu, šie parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo. Tuo tarpu nuoširdus kaltininko gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo poelgį, išgyvena dėl jo, stengiasi atlyginti žalą ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2009, 2K-259/2009, 2K-94/2010, 2K-450/2010, 2K-7-107/2013, 2K-78/2014, 2K-187/2014 ir kt.). Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog kaltinamasis I. B. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės neneigė, prisipažino padaręs aptariamą veiką, vis tik teismas turi pagrindą abejoti kaltinamojo geranoriškumu bei teigti, jog šį jo prisipažinimą nulėmė jam nepalankių ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų visumos suvokimas, kadangi jis buvo tiesiogiai sulaikytas nuketėjusiosios ir nors jos buvo paleistas, tačiau suvokė, kad nukentėjusioji ir jos sūnus jį tiesiogiai matė, todėl suvokė ir atsakomybės neišvengiamumą. Be to, kaip jau minėta, nustatant BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, būtina nustatyti ne tik kaltinamojo prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką bet ir nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Baudžiamojoje byloje esantys duomenys patvirtina, jog analogiškas veikas, susijusias su svetimo turto grobimu jis daro nuosekliai, elgesio nekeičia, išvadų nedaro ir į visuomenei priimtiną gyvenimą negrįžta, gailestį išsako tik deklaratyviai, todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti esant BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę. I. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių taip pat nenustatyta. Teismas įvertina kitus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – I. B. VŠĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir VŠĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (b. l. 69,70); Vilniaus priklausomybės ligų centre įrašytas į priežiūros grupę nuo 2004 m. spalio 11 d., diagnozė: psichikos elgesio sutrikimai, vartojant opioidus, priklausomybės sindromas (b. l. 68). 2014 m. rugsėjo 4 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos specialisto išvada Nr. 91TPK-PL376/2014 patvirtinta, kad nėra duomenų apie I. B. lėtinį progresuojantį psichikos sutrikimą ar silpnaprotystę arba kokią laikiną psichikos sutrikimo būseną inkriminuojamos veikos metu, todėl vien dėl buvusios narkopriklausos ir gyvenimo būdo skirti jam teismo psichiatrinę ekspertizę netikslinga (b. l. 72-73). Atsižvelgęs į kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką bei jį patį charakterizuojančias aplinkybes, jo pavojingumą visuomenei, teismas sprendžia, kad prokuroro pasiūlyta bausmė šiuo atveju yra adekvati ir proporcinga, leisianti pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, todėl jos mažinti nėra pagrindo.
Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam I. B. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
I. B. nuo 2014 m. rugpjūčio 13 d. 18.30 val. iki 2014 m. rugpjūčio 14 d. 10.45 val. (vieną dieną) buvo laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnyje nustatyta tvarka (b. l. 27-28), todėl šis laikinajame sulaikyme išbūtas laikas, vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalies taisyklėmis, įskaitytinas į kaltinamajam skirtinos bausmės laiką. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalies nuostatomis, viena laikinajame sulaikyme išbūta diena prilyginama vienai arešto parai.
Ikiteisminio tyrimo metu I. B. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
I. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje bei 178 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam bausmę – areštą šešiasdešimčiai (60) parų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti I. B. galutinę bausmę – areštą keturiasdešimčiai (40) parų.
Bausmę skirti atlikti areštinėje.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo asmens sulaikymo vykdant teismo baudžiamąjį įsakymą dienos.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti I. B. laikinajame sulaikyme išbūtą laikotarpį nuo 2014 m. rugpjūčio 13 d. 18.30 val. iki 2014 m. rugpjūčio 14 d. 10.45 val. – vieną dieną, ją prilyginant vienai arešto parai.
I. B. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.
1. Arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-61 straipsniai. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, šią bausmę atlieka areštinėse. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, po nuosprendžio įsiteisėjimo (išskyrus atvejį, kai teismas nustatė atlikti areštą poilsio dienomis) suimami. Arešto bausmę vykdo policijos įstaiga, kurios teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji vieta.
2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistasis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.