Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Leonas Jachimavičius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal V. F. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-15754-713/2016 pagal ieškovės V. F. ieškinį dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė V. F. pateikė teismui ieškinį atsakovui Lietuvos apeliacinio teismo teisėjui K. K. dėl žalos atlyginimo. Nurodo, kad ieškovės teisės ir įstatymai buvo pažeisti, kai Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas K. K. apeliacine tvarka rašytinio proceso tvarka nagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-942-236/2016 pagal ieškovės V. F. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016-03-18 nutarties, kuria atsisakyta išaiškinti Kauno apygardos teismo 2016-03-01 nutartį, nenustatė, jog ieškovė buvo supažindinta tik su dalimi bylos. Jos teisės pažeistos teisėjui konstatavus, kad ieškovė aiškiai suprato nutarties motyvus. Ieškovės savo teisių suvokimą teisėjas laikė samprotavimais, taip pažeisdamas ieškovės teises, menkindamas jos orumą. Dėl tokių teisėjo veiksmų, jis turi atlyginti ieškovei už bylos 6 tomų skanavimą, kompensuoti ieškovei 5000 Eur už prarastą tikėjimą teisingumu, 1000 Eur už prarastą laiką. O už orumo įžeidimą turi būti V. F. priteista 10 000 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. birželio 10 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės V. F. ieškinį atsakovui Lietuvos Apeliacinio teismo teisėjui K. K.. Ieškinį atsisakyta priimti kaip neteismingą Kauno apylinkės teismui. Teismas nustatė, kad ieškovė ieškinį pareiškė atsakovui Lietuvos Apeliacinio teismo teisėjui K. K. dėl šio teisėjo veiksmų, nagrinėjant ieškovės atskirąjį skundą, kurie ieškovės nuomone yra neteisėti ir prašo atlyginti žalą. Nurodė, kad vadovaujantis CK 6.2721 str. nuostatomis, teisėjas negali būti patrauktas atsakovu dėl jo ar teismo veiksmų, nagrinėjant civilinę bylą. Todėl ir atsakovu bylose dėl žalos atlyginimo yra patraukiamas ne teisėjas ar teismas, o valstybė. Kadangi tinkama atsakove byloje laikytina valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, tai ieškinys gali būti pateiktas pagal valstybei atstovaujančios institucijos buveinę (CPK 29 straipsnis) arba pagal ieškovės gyvenamąją vietą (CPK 30 straipsnio 7 dalis). Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos buveinės adresas yra Gedimino pr. 30, Vilniuje. Ieškovė nurodo, kad jos gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), tačiau jokių tai patvirtinančių dokumentų nepateikia, be to, išraše apie asmenį, gautame iš Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos, nurodyta, kad V. F. paskutinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

Ieškovė V. F. pateikė atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 10 d. nutarties. Atskirajame skunde ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, kad ieškinys pareikštas dėl teisėjo sprendimo. Nurodo, kad ieškinį pareiškė dėl K. K., kaip asmens, nuomonės. Prašoma priteisti žala atsirado dėl asmens, einančio teisėjo pareigas, asmeninės nuomonėsIeškovės gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Procesinius dokumentus ieškovė teikia per EPP sistemą, nes susirgusi gydosi užsienyje. Tačiau visi laiškai, siųsti ieškinyje nurodytu adresu, ieškovę pasiekia. T.y. svarbu faktinė gyvenamoji vieta, o ne registruota gyvenamoji vieta.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo nagrinėjimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškinį, yra pagrįsta ir teisėta.CPK normos nustato teisės kreiptis į teismą tvarką. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą teismas sprendžia ieškinio teismingumo klausimą. CPK 29 straipsnyje įtvirtinta bendra teismingumo taisyklė, pagal kurią ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Alternatyviosios teismingumo taisyklės numatytos CPK 30 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio nuostatomis yra išplečiama ieškovo teisė pasirinkti teismą, kuriame jis gali alternatyviai pareikšti ieškinį atsakovui.Remiantis ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis matyti, kad nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė ieškinį dėl žalos atlyginimo. Ieškinys dėl žalos atlyginimo, gali būti reiškiamas tiek pagal bendrąsias (LR CPK 29 str. – atsakovo buveinės vietą), tiek pagal alternatyviąsias teismingumo taisykles (LR CPK 30 str. 6, 7 d. – ieškovo gyvenamąją vietą). Pirmosios instancijos teismas, 2016-06-10 nutartimi atsisakė priimti ieškinį nustatęs, kad bylose dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atsakovu turėtų būti patraukta valstybė. Nagrinėjamu atveju atsakove laikytina valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, kurios buveinės adresas yra Vilniuje. Nurodė, kad remiantis Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, ieškovės paskutinė gyvenamoji vieta yra Vilniuje. Ieškovė su šia teismo išvada nesutinka, nurodo, kad svarbu faktinė gyvenamoji vieta, o ne registruota gyvenamoji vieta. Šis atskirojo skundo argumentas pagrįstas. Fizinio asmens nuolatine gyvenamąja vieta pripažįstama ta vieta, kurioje jis nuolat ar daugiausia gyvena (CK 2.12 straipsnio 1 dalis, 2.16 straipsnis). Gyvenamosios vietos deklaravimas viešajame registre yra tik vienas iš fizinio asmens gyvenamąją vietą apibūdinančių kriterijų. Ta aplinkybė, jog asmuo deklaravo vieną gyvenamąją vietą, nebūtinai reiškia, kad jis ten gyvena, nes sprendžiant gyvenamosios vietos klausimą svarbu nustatyti asmens ryšį su gyvenamąja vieta, o ne formalų jos deklaravimą. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinyje nurodė savo gyvenamosios vietos adresą (duomenys neskelbtini). Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis priimta netinkamai taikant CPK normas, išsamiai neįvertinus visų bylai reikšmingų aplinkybių, todėl pirmosios instancijos teismo 2016 m. birželio 10 d. nutartis naikintina ir V. F. ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 10 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.