- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-26
- Bylos Nr.
- e2-942-236/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kazys Kailiūnas
- Ieškovas
- V. F.
- Kategorijos
- 3.2.6.10.3Sprendimo išaiškinimas
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys Kailiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. F. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 18 d. nutarties, kuria atsisakyti išaiškinti Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1493-413/2016 pagal ieškovės V. F. ieškinį dėl pažeistų teisių.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė V. F. kreipėsi į teismą su pareiškimu (ieškiniu), prašydama sustabdyti civilinę bylą Nr. A2-2444-375/2016, anuliuoti visų nutarčių vykdymą, priimti atskirąją nutartį, įpareigojančią Kauno apylinkės teismą suskaitmenizuoti visą civilinę bylą, kompensuoti moralinius nuostolius už prarastą tikėjimą teisingumu.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2016 m. kovo 1 d. nutartimi nutarė ieškovės V. F. ieškinį atsisakyti priimti.
Kauno apygardos teisme 2016 m. kovo 8 d. gautas ieškovės prašymas dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 1 d. nutarties išaiškinimo, prašant paaiškinti, kokių konkrečių straipsnių punkto (-tų) neatitiko pateiktas skundas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2016 m. kovo 18 d. nutartimi nutarė atsisakyti išaiškinti Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 1 d. nutartį.
Teismas nurodė, jog teismo sprendimas gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas. Teismas neturėtų aiškinti sprendimo (nutarties) motyvuojamosios dalies, nes tai reikštų naujų motyvų surašymą (motyvuojamosios dalies papildymą). Tokie veiksmai yra negalimi po to, kai teismo sprendimas (nutartis) yra surašytas ir pasirašytas bylą nagrinėjusių teisėjų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006).
Teismas sprendė, jog 2016 m. kovo 1 d. nutarties rezoliucinė dalis yra aiški. Teismas, įvertinęs ieškovės prašymą išaiškinti nutartį, darė išvadą, jog teismo nutarties rezoliucinę dalį ji aiškiai suprato, tačiau nesutiko su nutarties motyvais.
Teismas pažymėjo, jog priimtas teismo sprendimas (nutartis) yra baigtinis ir vientisas aktas, jo motyvuojamojoje dalyje surašyti visi motyvai, kurių pagrindu priimta sprendimo (nutarties) rezoliucinė dalis, todėl ieškovė, nesutikdama su teismo motyvais, turi teisę skųsti priimtą teismo nutartį apeliacine tvarka. Teismas nurodė, jog nurodyta teisė jai buvo išaiškinta 2016 m. kovo 1 d. nutartyje.
Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą, sprendė, jog nėra pagrindo aiškinti priimtą teismo nutartį, todėl prašymas dėl jos išaiškinimo atmestinas kaip nepagrįstas.
III. Atskirojo skundo argumentai
Ieškovė V. F. atskiruoju skundu dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 18 d. nutarties nurodo, kad atskiruoju skundu skundžia nelogišką ir teisiškai nepateisinamą teisingumo vykdymu nutartį, prašo: „išduoti teismo įsakymą arba nutartį skaitmenizuoti visą civilinę bylą Nr. A2-2444-375/2016, o kol ši nutartis nebus priimta ją stabdyti“. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1) Prašymas kompensuoti moralinius nuotolius už prarastą tikėjimą teisingumu, kai nenurodytas nei nuostolių dydis, nei jų atsiradimo pagrindas, yra paliktas teismo valia nustatomai sumai, nes ieškovė nesiekia pelnytis iš elementariai suvokiamų žmogaus ir proceso dalyvio teisių pažeidimų;
2) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog kol nėra priimtas atitinkamas procedūrinis sprendimas civilinėje byloje Nr. A2-2444-375/2016 ir skundžiamų veiksmų teisėtumas neperžiūrėtas aukštesnės instancijos teismo, nėra pagrindo pripažinti tokį ieškovės reikalavimą savarankišku ieškinio dalyku;
3) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog tokio pobūdžio ieškinys negali būti nagrinėjamas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas);
4) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog 2016 m. kovo 1 d. nutarties rezoliucinė dalis yra aiški;
5) Ieškovė aiškiai suprato rezoliucinę dalį ir ginčiją jos motyvus, kurie pažeidžia jos teises;
6) Ieškovė sutinka, kad teismas negali ir neturi iš naujo aiškinti ir keisti sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje išdėstytų motyvų, nes taip būtų sudarytos prielaidos abejoti, ar teismo nutartis nėra priimta kitais motyvais, nei buvo išdėstyti iš karto ją priėmus, tačiau būtent teismo rezoliucinėje nutarties dalyje slypi teisingumo iškraipymo faktas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas, Kauno apygardos teismas 2016 m. kovo 18 d. nutartis paliktina nepakeista.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria atsisakyti išaiškinti Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 1 d. nutartį, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 str. 1 d.).
Bylos duomenys patvirtina, jog Kauno apygardos teismas 2016 m. kovo 1 d. nutartimi nutarė ieškovės V. F. ieškinį atsisakyti priimti. Teismas konstatavo, kad pareikštas skundas neatitinka teismui teiktino procesinio dokumento turiniui ir formai keliamų reikalavimų, o ieškovės skundu keliami procesinio ir administracinio pobūdžio klausimai negali būti civilinės bylos nagrinėjimo dalyku. Teismas pažymėjo, kad ieškovės prašymas kompensuoti moralinius nuotolius už prarastą tikėjimą teisingumu, kai nenurodytas nei nuostolių dydis, nei jų atsiradimo pagrindas, kol nėra priimtas atitinkamas procedūrinis sprendimas civilinėje byloje Nr. A2-2444-375/2016 ir skundžiamų veiksmų teisėtumas neperžiūrėtas aukštesnės instancijos teismo, nesudaro pagrindo pripažinti tokį ieškovės reikalavimą savarankišku ieškinio dalyku, sudarančiu pagrindą civilinės bylos iškėlimui teisme. Teismas sprendė, kad tokio pobūdžio ieškinys negali būti nagrinėjamas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Ieškovė V. F. pateikė prašymą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 1 d. nutarties išaiškinimo, prašydama paaiškinti, kokių konkrečių straipsnių punkto (-tų) neatitiko pateiktas skundas.
CPK 278 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Teismų praktikoje pažymima, kad teismo sprendimo aiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas galėtų būtų tinkamai įvykdomas. Teismo sprendimas gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip jis turi būti vykdomas. Teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų. Įstatymo dalies nuostata, kad, aiškinant neturi būti keičiamas sprendimo turinys, be kita ko, reiškia, kad aiškindamas savo sprendimą teismas negali jo turinio aiškinti taip, kad būtų pakeista jo prasmė, inter alia prasminė elementų, sudarančių nutarimo turinį, visuma, argumentai, motyvai, kuriais priimtas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2010, Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-306-407/2015, 2015 m. sausio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-34-381/2015).
Apeliacinis teismas pagal bylos duomenis sprendžia, kad apeliantė atskirajame skunde nenurodė teisiškai pagrįstų argumentų dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas nutarė atsisakyti išaiškinti Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 1 d. nutartį, teisėtumo ir pagrįstumo. Iš atskirojo skundo turinio nėra aišku ir atskirajame skunde nenurodyta, kokiais teisiniais argumentais ir kaip apeliantė įrodinėja pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumą bei nepagrįstumą, o pateikti skunde samprotavimai apie neteisėtus pirmosios instancijos teismo veiksmus nelaikytini teisiškai reikšmingais teisingam šios bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Be to, apeliantės atskirajame skunde išdėstyti argumentai vertintini prieštaringais, t. y. apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog 2016 m. kovo 1 d. nutarties rezoliucinė dalis yra aiški, ir tuo pačiu pripažįsta supratusi teismo nutarties rezoliucinę dalį ir ginčiją jos motyvus, kurie pažeidžia jos teises. Apeliantė taip pat sutiko su pirmosios instancijos teismo motyvais, jog teismas negali ir neturi iš naujo aiškinti ir keisti sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje išdėstytų motyvų, nes taip būtų sudarytos prielaidos abejoti, ar teismo nutartis nėra priimta kitais motyvais, nei buvo išdėstyti iš karto ją priėmus. Dėl to apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apeliantės atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl atisakymo išaiškinti Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 1 d. nutartį.
Apeliacinis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė, nesutikdama su teismo motyvais, turi teisę skųsti priimtą teismo nutartį apeliacine tvarka. Bylos duomenys patvirtina, jog ši teisė jai buvo išaiškinta Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 1 d. nutartyje.
Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties (CPK 263 str. 1 d.).
Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės V. F. atskirasis skundas nepagrįstas ir atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos teismas 2016 m. kovo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.