Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2019-11-22 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A5.-5399-1011/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-11-22
Bylos Nr.
A5.-5399-1011/2019
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-04595-2019-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Linas Dūdys
Pažeidėjas
R. V.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A5.‑5399-1011/2019Proceso Nr. 4-68-3-04595-2019-6Procesinio sprendimo kategorija: 6.1; 21.3.3; 21.9.10 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. lapkričio 22 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Dūdys, sekretoriaujant Dianai Kiverytei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam R. V., išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, kurioje

R. V., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn už Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 str. 1 d. numatyto nusižengimo padarymą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. V. nuo 2019-10-02 10 val. iki 2019-10-02 14.05 val. jo nuomojamoje aikštelės dalyje, adresu (duomenys neskelbtini), stovėjusiame automobilyje–mobiliojoje prekyvietėje Mercedes Benz MB 100D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), leido dirbti R. P. (vykdyti prekybą mėsos produktais), su kuriuo nebuvo sudaryta darbo sutartis ir apie darbą nebuvo pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui.

Tokiais veiksmais R. V. padarė ANK 95 str. 1 d. numatytą administracinį nusižengimą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas R. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad R. P. yra nuo jo nepriklausomas, turintis verslo liudijimą asmuo. Jis pats (R. V.) yra tos turgavietės atsakingas asmuo. R. P. R. V. pateikė dokumentą, kad sumokėjo VMI mokesčius ir gali prekiauti prekyvietėse ir turgavietėse. Tuo dokumentu vadovaudamasis jis priėmė R. P. į savo ūkį padėti. Ūkyje darbas yra sezoniškas, trūksta žmonių. Jis apsimokėjęs valstybei minėtą mokestį, pateikdavo R. V. už suteiktą paslaugą čekį, jis jam apmokėdavo pinigus ir dokumentą atiduodavo buhalterijai. Kai pats negalėdavo prekiauti, skambindavo R. P. iš anksto ir susitardavo dėl darbo. Jų produkcija 95 proc. yra jo ūkio gamyba. Pateikdavo R. P. važtaraščius, jis žino kainas ir prekiauja. Pridūrė, jog FNTT pripažino, kad kasos aparatas nėra būtinas ir nepriklauso turėti, o pinigai buvo dedami į stalčius. Pabrėžė, jog nebuvo baustas už tokį pažeidimą. Anksčiau jį tikrindavo maisto veterinarijos tarnyba ir darbo inspekcija (jokių pastabų neturėjo), bet FNTT netikrino. Patikino, jog jam atrodė, kad tai nebuvo pažeidimas. Gailisi, jeigu suklydo, iki patikrinimo galvojo, kad dirba teisingai.

ANK 95 str. 1 d. nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1 000 iki 5 000 Eur.

Užimtumo įstatymo 56 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.

Darbo kodekso 42 str. 2 d., be kita ko, nustatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.

Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad siekiant darbą vertinti kaip nelegalų, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, tai yra, darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

Byloje esantys įrodymai – R. V. teisminio nagrinėjimo ir administracinio nusižengimo tyrimo metu duoti parodymai, 2019-10-04 tarnybinis pranešimas dėl atliktų patikrinimų, 2019-10-02 patikrinimo aktas, R. P. 2019-10-02 rašytiniai paaiškinimai – patvirtina, kad nuo 2019-10-02 10 val. iki 2019-10-02 14.05 val. (duomenys neskelbtini) R. V. nuomojamos aikštelės dalyje, stovėjusiame automobilyje–mobiliojoje prekyvietėje Mercedes Benz MB 100D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) R. P. vykdė prekybą mėsos produktais, kuriuos jam tiekdavo R. V.; jokia darbo sutartis tarp R. P. ir R. V. sudaryta nebuvo.

R. P. yra įsigijęs verslo liudijimą, kuriame, be kita ko, nurodoma: veiklos rūšis – prekyba.

Iš R. V., taip pat ir iš R. P. teiktų paaiškinimų matyti, kad jie R. P. dirbamą darbą vertino kaip teikiamą paslaugą, pagalbą ūkyje. Todėl, sprendžiant ar R. V. padarė ANK 95 str. 1 d. numatytą administracinį nusižengimą, yra svarbu atriboti paslaugų ir darbo sutartį.

Teisminėje praktikoje išaiškinta, kad Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.716 str. 1 d. numatyta paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Paslaugų sutarties dalykas – nematerialaus pobūdžio arba kitokios paslaugos, nesusijusios su materialaus objekto sukūrimu. Iš aptartų teisės normų, reglamentuojančių atlygintinų paslaugų teikimą, matyti, kad paslaugos sutarčių ypatumas yra tas, jog paslaugos teikėjo ir kliento santykiai grindžiami pasitikėjimu, nes paslaugos teikėjas paprastai yra profesionalas, veikiantis srityje, kurią gerai išmano ir kurios klientas negali visiškai kontroliuoti. CK 6.716 str. 2 d. numato, kad CK XXXV skyriaus nuostatos taikomos tik tokioms paslaugoms, kai tarp paslaugų teikėjo ir kliento neatsiranda darbo ar kitokių pavaldumo (subordinacijos) santykių. Atsižvelgiant į tai, būtina nustatyti, ar konkretus paslaugas teikiantis asmuo yra savarankiška sutarties šalis (vykdantis individualią veiklą asmuo) ar darbo funkcijas atliekantis darbuotojas, t. y. ar tarp šalių yra susiklostę sutartiniai, ar darbo santykiai, kuriems įstatymas kelia papildomus, su asmenų įdarbinimu susijusius reikalavimus. Esminis požymis, skiriantis paslaugų teikimo sutartį nuo darbo sutarties, yra savarankiškumas. Veikla pripažintina savarankiška tuomet, kai asmuo pats sprendžia su savo veikla susijusius klausimus, pats pasirenka veiklos kryptį, pats dengia savo išlaidas susijusias su veikla, gauna pajamų iš vykdomos veiklos, moka mokesčius. Dar vienas skiriamasis požymis yra tai, kad civilinių sutarčių esmė – šalių įsipareigojimas dėl tam tikro produkto sukūrimo, užduoties atlikimo, t. y. tokios sutartys yra orientuotos į rezultatą, priešingai nei darbo sutartis, kuri nustato pagrindinį uždavinį – atlikti tam tikrą funkciją, t. y. formaliai teisiškai siejamą su procesu, bet tiesiogiai nesiejamą su gaunamu rezultatu (Vilniaus apygardos teismo 2019-07-25 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-359-574/2019).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių ir aptartų įrodymų matyti, kad nagrinėjamu atveju R. P. dirbo specialių įgūdžių nereikalaujantį darbą, t. y. prekiavo R. V. pateikta produkcija, jo išnuomotoje vietoje ir jo automobilyje, paties R. V. nustatytomis kainomis, vėliau atsiskaitydavo už parduotas produkciją, o pats gaudavo fiksuotą 25–30 Eur atlygį į dieną. Šios aplinkybės patvirtina, kad tarp R. V. ir R. P. buvo aiškūs pavaldumo santykiai, nes R. P. pats verslo neorganizavo, veikė ne savarankiškai.

Taigi, tarp R. V. ir R. P. buvo susiklostę darbiniai teisiniai santykiai, tačiau darbo sutartis nebuvo sudaryta, taigi dirbama nelegaliai. Todėl ta aplinkybė, kad R. P. turėjo verslo liudijimą, nėra teisiškai reikšminga.

Kaip minėta, R. V. su R. P. darbo sutarties nebuvo sudaręs, todėl pripažintina, kad jis dirbo nelegaliai.

Įvertinus aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad R. V., nagrinėjamu atveju leidęs dirbti R. P. nesant sudarytos darbo sutarties, padarė ANK 95 str. 1 d. numatytą administracinį nusižengimą.

R. V. teismo posėdžio metu savo visas faktines aplinkybes pripažino, atsakomybės nevengė, patvirtino, kad gailisi jeigu pažeidė teisės aktus. Ši aplinkybė pripažintina jo atsakomybę lengvinančia (ANK 35 str. 2 d.).

Kitų atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Išrašas iš administracinių nusižengimų registro patvirtina, kad R. V. buvo baustas administracine tvarka, tačiau jo padaryti nusižengimai nėra šiurkštūs, paskirtos 6 ir 15 Eur baudos sumokėtos.

Iš ANK 95 str. 1 d. sankcijos matyti, kad joje nustatyta nuobauda savo dydžiu yra išskirtinai griežta, todėl būtina įvertinti, ar net ir minimalaus dydžio, t. y. 1 000 Eur, paskirta bauda savo griežtumu atitiktų R. V. padaryto pažeidimo pavojingumą ir, atsižvelgus į visas pažeidimo padarymo aplinkybes, būtų adekvati, proporcinga bei teisinga atsakomybės taikymo prasme.

ANK 34 str. 5 d., be kita ko, nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008-01-21, 2011-01-31, 2012-09-25 ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ANK 34 str. 5 d. nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ANK 34 str. 5 d. nuostatos gali būti taikomos nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą.

Teismo posėdžio metu R. V. paaiškino, kad nuoširdžiai tikėjosi, jog R. P. gali dirbti jo naudai pagal verslo liudijimą ir nesudarius darbo sutarties, gailisi, jeigu pažeidė teisės aktus.

Teismas įvertinęs padaryto nusižengimo pobūdį ir konkrečias padarymo aplinkybes, R. V. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, mano, kad šiuo atveju administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti, taikant ANK 34 str. 5 d. nuostatas ir skiriant baudą ženkliai mažesnę nei numatyta ANK 95 str. 1 d. sankcijoje numatyta minimali, t. y. paskiriant 400 Eur baudą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 34 str. 5 d., 35 str. 2 d., 95 str. 1 d., 635 str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

Pripažinti R. V., a. k. (duomenys neskelbtini), kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Administracinių nusižengimų kodekso 95 str. 1 d., ir skirti jam už tai 400 (keturių šimtų) Eur baudą.

Išaiškinti, kad paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo išsiuntimo ar išdavimo dienos o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) 19107234940.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Linas Dūdys