Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Rasa“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. lapkričio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Norstatus“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Rasa“ dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė ,,Edilas“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,Norstatus“ 2023 m. spalio 17 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovės UAB ,,Rasa“ 153 883,84 Eur nuostolių, patirtų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovė UAB ,,Rasa“ 2023 m. lapkričio 6 d. pateikė teismui prašymą pratęsti jai terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti bei įpareigoti ieškovę pateikti prie ieškinio pridėtų rašytinių įrodymų (ieškinio priedų Nr. 48–60, 66, 69–70) nenuasmenintas versijas. Nurodė, kad tik gavus nenuasmenintas ieškovės ir būsimų butų pirkėjų rezervacines bei pirkimo–pardavimo sutartis bus įmanoma nustatyti, ar pagrindinės turto pirkimo–pardavimo sutarys buvo sudarytos būtent su rezervavimo sutartyse nurodytais asmenimis, ar jos sudarytos su realiais asmenimis, ar šie asmenys nėra susiję su ieškove ir pan.

3. Klaipėdos apygardos teismas atsakovės prašymą patenkino ir 2023 m. lapkričio 6 d. rezoliucija nustatė ieškovei 7 dienų terminą pateikti atsakovės prašyme nurodytų nenuasmenintų ieškinio priedų originalus arba jų skaitmenines kopijas, pratęsė atsakovei terminą iki 2023 m. gruodžio 22 d. atsiliepimui į ieškinį pateikti.

4. Ieškovė UAB ,,Norstatus“ 2023 m. lapkričio 8 d. pateikė nenuasmenintus ieškinio priedus Nr. 48–60, 66, 69–70, t. y. 2021 m. balandžio 29 d. – 2022 liepos 12 d. sudarytas rezervavimo sutartis ir avansinius mokėjimus, 2023 m. balandžio 6 d. – 2023 m. rugpjūčio 28 d. sudarytas pirkimo–pardavimo sutartis, atsiskaitymą patvirtinančių dokumentų kopijas, kartu prašydama šiuos įrodymus pripažinti nevieša bylos medžiaga. Ieškovės teigimu, tokios priemonės yra būtinos, nes atsakovė anksčiau jau yra atskleidusi tretiesiems asmenims informaciją, kuri neturėjo ir negalėjo būti viešinama. Be to, atsakovė ieškovės pirkėjų asmens duomenų – vardų, pavardžių, asmens kodų, adresų, sąskaitų numerių, kontaktinių duomenų ir kt. – prašė vien tam, kad galėtų daryti jiems psichologinį spaudimą, siekti apklausti šiuos asmenis liudytojais, įtraukti trečiaisiais asmenimis, nors jie visiškai nesusiję su nagrinėjama byla.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. lapkričio 10 d. nutartimi (1) nenuasmenintus ieškinio priedus, pateiktus 2023 m. lapkričio 8 d. (DOK-14184), pripažino nevieša bylos medžiaga ir neleido dalyvaujantiems ir nedalyvaujantiems byloje asmenims su jais susipažinti, daryti kopijas; (2) leido atsakovės UAB „Rasa“ atstovui pagal pavedimą advokatui Laurynui Lukošiūnui susipažinti su nevieša bylos medžiaga ir dokumentais Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų raštinėje; (3) įspėjo atsakovės atstovą advokatą L. Lukošiūną, kad jis neturi teisės daryti nevieša pripažintos medžiagos kopijų ir bet kokiu būdu atskleisti gautą informaciją kitiems, įskaitytinai ir byloje dalyvaujantiems asmenims, panaudoti ją atsiliepime į ieškinį ar kituose procesiniuose dokumentuose; (4) nurodė, kad nutarties dalis, kuria leista atsakovės atstovui L. Lukošiūnui susipažinti su nevieša bylos medžiaga pripažintais dokumentais, gali būti skundžiama atskiruoju skundu, o kita nutarties dalis yra neskundžiama.

6. Įvertinęs tai, kad ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai – rezervavimo ir pirkimo–pardavimo sutartys, mokėjimo nurodymai, pavedimai – yra susiję su į bylą neįtrauktų fizinių asmenų saugotinais duomenimis, teismas ieškovės prašymą šiuos įrodymus pripažinti nevieša bylos medžiaga pripažino pagrįstu. Kita vertus, nepagrįsta buvo pripažinta šio prašymo dalis iš viso neleisti atsakovei susipažinti su pateiktais rašytiniais įrodymais. Būtent toks prašymas yra neproporcingas, jo tenkinimas nepagrįstai suvaržytų atsakovės teisę į teisminę gynybą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, pažeistų procesinio lygiateisiškumo principą, juo labiau kad atsakovė prašė įpareigoti ieškovę pateikti nenuasmenintas dokumentų versijas tam, kad galėtų pateikti atsiliepimą į ieškinį, t. y. įsitikinti, ar rezervavimo sutartis ir pirkimo–pardavimo sutartis sudarę asmenys yra tie patys, ar jie iš tikrųjų egzistuoja, ar jie nėra susiję su ieškove arba jos dalyviais. Kadangi pateikti duomenys, įskaitant ir tuos, kurie pripažinti nevieša bylos medžiaga, gali būti svarbūs teisingam ginčo išnagrinėjimui, leidimas atsakovės atstovui su jais susipažinti leis užtikrinti asmenų teisę į teisminę gynybą ir kitų nurodytų procesinių principų įgyvendinimą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Atsakovė UAB ,,Rasa“ atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. lapkričio 10 d. nutarties dalį, kuria nustatyta, kad atsakovės atstovas advokatas L. Lukošiūnas neturi teisės atskleisti gautos informacijos, nurodytos nevieša bylos dalimi pripažintuose ieškinio prieduose, kitiems, taip pat ir dalyvaujantiems byloje asmenims, panaudoti atsiliepime į ieškinį ar kituose procesiniuose dokumentuose. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

7.1. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 10 straipsnio 4 dalimi, kadangi teismo nuspręstuose neviešinti dokumentuose nėra duomenų, sudarančių asmens profesinę ar komercinę paslaptį. Ieškovės pateiktų dokumentų turinys, įskaitant ir komercines sandorio sąlygas (turto pardavimo kainas, avansinių mokėjimų dydžius ir kt.), jau yra išviešinti ieškovei pateikus ieškinį su visais priedais ir poreikio jų neviešinti nekvestionuoja net pati ieškovė.

7.2. Skundžiama nutartis priimta pažeidžiant šalių interesų pusiausvyros principą, suteikiant ieškovei nepagrįstą pranašumą nagrinėjamoje byloje. Atsakovės atstovas pagal pavedimą turi teisę susipažinti su minėtais duomenimis, tačiau neturi teisės jų panaudoti rengdamas atsiliepimą į ieškinį ar kituose procesiniuose dokumentuose. Toks draudimas apriboja atsakovės teisę į lygiateisį ir rungimosi principais pagrįstą teismo procesą.

7.3. Teismas nepagrįstai taikė CPK 10 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurios šiuo atveju nėra aktualios. Sprendimas ar procesą užbaigianti nutartis pirmosios instancijos teismo dar nebuvo priimti, todėl neegzistuoja pagrindai, kuriais remiantis teismas galėjo konstatuoti, kad rezervavimo ir pirkimo–pardavimo sutartyse bei mokėjimo pavedimuose nurodytų asmenų duomenys yra saugotini ir negali būti atskleisti net byloje dalyvaujantiems asmenims.

7.4. Iki byloje bus priimtas ir įsiteisės galutinis teismo sprendimas su civilinės bylos medžiaga, įskaitant ir su nenuasmenintais ieškovės ieškinio priedais Nr. 48–60, 66, 69–70, jokie byloje nedalyvaujantys ir su bylos procesu nesusiję asmenys negalės susipažinti. Todėl neegzistuoja pagrindai, kuriais remiantis teismas, dar neišnagrinėjus civilinės bylos iš esmės ir nesant įsiteisėjusio teismo sprendimo, apribojo teisę susipažinti su nenuasmenintais dokumentais.

8. Ieškovė UAB ,,Norstatus“ atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą prašo apeliacinį procesą nutraukti, o nenutraukus proceso – atskirąjį skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. lapkričio 10 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

8.1. Pagal CPK 10 straipsnio 2 dalį atskiruoju skundu gali būti skundžiama tik teismo nutartis, kuria prašymas pripažinti bylos medžiagą ar jos dalį nevieša yra atmestas. To paties CPK 10 straipsnio 4 dalyje, reglamentuojančioje nutarties neteikti susipažinti ir kopijuoti neišnagrinėtos bylos medžiagą ar jos dalies priėmimą, atskirojo skundo padavimo galimybė nėra numatyta. Pagal analogiją su CPK 10 straipsnio 2 dalimi galėtų būti skundžiama tik nutartis, kuria toks prašymas būtų atmestas. Skundžiama nutarties dalis neužkerta kelio bylos eigai, taigi atsakovė atskirąjį skundą padavė dėl teismo nutarties dalies, kuri negali būti skundžiama atskiruoju skundu. Todėl pradėtas apeliacinis procesas nutrauktinas.

8.2. Neskundžiama laikytina ir ta pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kurioje teismas pasisakė dėl nevieša pripažintos bylos medžiagos neviešumo apimties, t. y. detalizavo nutarties vykdymo tvarką ir neleido su nevieša bylos medžiaga susipažinti dalyvaujantiems ar nedalyvaujantiems byloje asmenims, daryti šios medžiagos kopijas ir įspėjo atsakovės atstovą pagal pavedimą apie draudžiamus atlikti veiksmus. Nevieša pripažintos bylos medžiagos neviešumo apimtį nustatanti teismo nutarties dalis neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai.

8.3. Skundžiama nutartimi teismas leido atsakovės atstovui pagal pavedimą susipažinti su nevieša bylos medžiaga, todėl atsakovė turi visas galimybes įgyvendinti savo prašyme nurodytus tikslus, t. y. įvertinti, ar rezervavimo ir notarinės pirkimo–pardavimo sutartys yra sudarytos su tais pačiais asmenimis, ar rezervavimo sutartis sudarę asmenys yra egzistuojantys ir realūs, ar minėti asmenys nėra tiesiogiai ir (ar) netiesiogiai susiję su ieškove, jos dalyviais. Šiems tikslams pasiekti nėra būtina nei daryti nevieša pripažintos medžiagos kopijas, nei bet kokiu kitu būdu atskleisti gautą informaciją kitiems asmenims, nei panaudoti ją atsiliepime į ieškinį ar kituose procesiniuose dokumentuose.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 117 straipsnio 1 dalis nustato, kad visuose teismuose bylos nagrinėjamos viešai. Teismo posėdis gali būti uždaras žmogaus asmeninio ar šeimyninio gyvenimo slaptumui apsaugoti, taip pat jeigu viešai nagrinėjama byla gali atskleisti valstybinę, profesinę ar komercinę paslaptį.

10. Viešo bylų nagrinėjimo principas detalizuotas Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (toliau – Teismų įstatymas) 7, 39 ir kituose straipsniuose, taip pat CPK 9, 10 ir kituose straipsniuose. Teismo proceso viešumo principas taikomas teismo posėdžiams (Teismų įstatymo 7 straipsnio 1 dalis, CPK 9 straipsnio 1 dalis), teismo sprendimo paskelbimui (Teismų įstatymo 7 straipsnio 2 dalis, 39 straipsnis, CPK 268 straipsnis), bylos medžiagai (CPK 10 straipsnis).

11. Tačiau viešo bylų nagrinėjimo teisme principas nėra absoliutus. Pagal CPK 9 straipsnio 1 dalį žmogaus asmeninio ar šeiminio gyvenimo slaptumui apsaugoti, taip pat kai viešai nagrinėjama byla gali atskleisti valstybės, tarnybos, profesinę ar komercinę paslaptį, teismo posėdis gali būti uždaras.

12. Dar viena bylų nagrinėjimo viešumo išimtis civiliniame procese – bylos medžiagos ar jos dalies viešumo ribojimas. CPK 10 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad gali būti ribojamas bylos medžiagos ar jos dalies viešumas, kai reikia apsaugoti žmogaus asmens, jo privataus gyvenimo ir nuosavybės slaptumą, informacijos apie žmogaus sveikatą konfidencialumą, taip pat jeigu yra pagrindas manyti, kad bus atskleista valstybės, tarnybos, profesinė, komercinė ar kita įstatymų saugoma paslaptis. Tokiais atvejais teismas, priimdamas viešame teismo posėdyje sprendimą ar procesą užbaigiančią nutartį, turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva motyvuota nutartimi nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša. Dėl teismo nutarties, kuria atmestas prašymas bylos medžiagą ar jos dalį pripažinti nevieša, gali būti duodamas atskirasis skundas.

13. Pagal CPK 10 straipsnio 4 dalies nuostatas su bylos medžiaga, sudarančia valstybės ar tarnybos paslaptį, turi teisę susipažinti asmenys, kuriems ši teisė yra suteikta vadovaujantis įstatymais ir kuriems tokios informacijos reikia jų pareigoms atlikti. Asmuo, teikiantis teismui dokumentus ar medžiagą, kuriuose esantys duomenys sudaro profesinę ar komercinę paslaptį, gali prašyti teismo neteikti jų susipažinti ir kopijuoti. Dėl to teismas priima nutartį.

14. CPK papildymo 10¹ straipsniu ir 275, 292 straipsnių pakeitimo įstatymu, įsigaliojusiu 2018 m. birželio 1 d., CPK buvo papildytas 10¹ straipsniu. CPK 10¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šis straipsnis nustato komercinių paslapčių apsaugos ypatumus bylose dėl komercinių paslapčių neteisėto gavimo, naudojimo ar atskleidimo ir kitose civilinėse bylose. CPK 10¹ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai yra pagrindas manyti, jog gali būti atskleista komercinė paslaptis, teismas dalyvaujančių byloje asmenų tinkamai pagrįstu prašymu ar savo iniciatyva motyvuota nutartimi nustato konkrečius asmenis, turinčius teisę susipažinti su bylos medžiaga, kurioje pateikta komercinę paslaptį sudaranti informacija ar galimai komercinę paslaptį sudaranti informacija, daryti ir gauti bylos išrašus, nuorašus ir kopijas (skaitmenines kopijas), dalyvauti uždaruose teismo posėdžiuose, kuriuose gali būti atskleista komercinę paslaptį sudaranti informacija ar galimai komercinę paslaptį sudaranti informacija, ir susipažinti su tų teismo posėdžių protokolais, gauti teismo sprendimo ar nutarties, kurioje atskleista komercinę paslaptį sudaranti informacija, patvirtintą kopiją (skaitmeninę kopiją). Pagal CPK 10¹ straipsnio 3 dalį šio straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų skaičius negali būti didesnis negu būtina siekiant užtikrinti asmens teisę į teisminę gynybą ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Tarp šių asmenų turi būti bent šie asmenys: jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, – jis pats ir jo atstovas, jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra juridinis asmuo, – bent vienas fizinis asmuo, bylą vedantis juridinio asmens vardu, ir juridinio asmens atstovas.

15. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas savo praktikoje jau yra pasisakęs, jog CPK 10 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtina bendroji taisyklė dėl galimybės pateikti teismui prašymą dėl bylos ar jos dalies pripažinimo nevieša, o CPK 10¹ straipsnyje yra nustatyti prašymų, susijusių su komercinių paslapčių apsauga, nagrinėjimo ypatumai, kurie aktualūs ne tik bylose dėl komercinių paslapčių neteisėto gavimo, naudojimo ar atskleidimo, bet ir kitose civilinėse bylose (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-969-790/2019, 33 punktas; 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-923-934/2022, 14 punktas).

16. Apeliantė, atskirajame skunde prašydama panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. lapkričio 10 d. nutarties dalį, kuria jos atstovui (advokatui) buvo apribota teisė atskleisti gautą informaciją, nurodytą nevieša bylos dalimi pripažintuose ieškinio prieduose, kitiems, taip pat ir dalyvaujantiems byloje asmenims, bei ją panaudoti atsiliepime į ieškinį ar kituose procesiniuose dokumentuose (atskirojo skundo dalykas), kaip tokio savo prašymo pagrindą iš esmės įvardija argumentus, susijusius su ginčo objektu tapusios informacijos viešumo nepagrįstu ribojimu. Atskirajame skunde teigiama, kad: (1) ginčo objektu tapusiuose ieškinio prieduose nėra duomenų, sudarančių asmens profesinę ar komercinę paslaptį; (2) teismo nustatytas draudimas apriboja apeliantės teisę į lygiateisį ir rungimosi principais pagrįstą teismo procesą; (3) bylos procesą užbaigiantis procesinis sprendimas pirmosios instancijos teismo dar nebuvo priimtas, todėl ir pagrindas dėl asmenų duomenų saugojimo bei jų neatskleidimo kitiems asmenims neegzistavo.

17. Kadangi nagrinėjamoje byloje viešumo principo išimties taikymo klausimas pagal ieškovės UAB ,,Norstatus“ 2023 m. lapkričio 8 d. prašymą buvo išspręstas dar nepriėmus procesą užbaigiančio sprendimo (ar nutarties), CPK 10 straipsnio 2 dalyje nustatytos taisyklės aiškinimas nėra aktualus. Šiuo konkrečiu atveju taikytinas CPK 10 straipsnio 4 dalyje ir 10¹ straipsnyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas, nurodytų teisės normų kontekste visų pirma įvertinant galimybę paduoti atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties (jos dalies).

18. Proceso įstatyme nėra numatyta, kad nutartis, priimta CPK 10 straipsnio 4 dalies pagrindu, galėtų būti skundžiama atskiruoju skundu. Lietuvos apeliacinis teismas, vienodindamas teismų praktiką, 2018 m. sausio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-99-943/2018 išaiškino, kad tarpinė nutartis, priimta CPK 10 straipsnio 4 dalies pagrindu, kuria buvo išspręstas klausimas dėl bylos medžiagos pripažinimo nevieša, negali būti apeliacijos objektu. Analogiškai buvo vertinama ir anksčiau priimtose Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1710/2013; 2015 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-764-943/2015; 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-736-180/2017).

19. Be to, pozicija, kad nutartys, kuriomis yra išsprendžiami byloje esančios medžiagos pripažinimo nevieša (konfidencialia) informacija klausimai, neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai, nuosekliai formuojama ir vėlesnėse Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-246-553/2019; 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-955-302/2019; 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1471-236/2019; 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-78-370/2020; 2021 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-14-464/2021; 2022 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-288-790/2022).

20. Konstatuotina, kad pagal CPK 10 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą tos teismo nutartys, kuriomis nusprendžiama dėl teismo proceso viešumo principo ribojimo, vykstant bylos nagrinėjimui, t. y. kuriomis dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar teismo iniciatyva nustatoma, kad konkreti bylos medžiaga yra nevieša, arba kuriomis paskiriamas uždaras teismo posėdis, atskiruoju skundu negali būti skundžiamos. Tokio pobūdžio nutartys negali būti skundžiamos atskiruoju skundu, o asmens teisė į tokio procesinio sprendimo teisėtumo patikrinimą instancine tvarka gali būti realizuojama teikiant apeliacinį skundą dėl teismo procesinio sprendimo, kuriuo ginčas išnagrinėjamas iš esmės.

21. Teisė pateikti atskirąjį skundą dėl teismo nutarčių, kuriomis bylos medžiaga yra pripažįstama nevieša, ar, priešingai, toks prašymas yra atmetamas, nėra numatyta ir CPK 10¹ straipsnyje. Tačiau CPK 10¹ straipsnio 5 dalyje yra nustatyta tokia išimtis, kad atskirasis skundas gali būti duodamas dėl CPK 10¹ straipsnio 2 dalyje nurodytos nutarties, t. y. dėl nutarties, kuria nustatomi konkretūs asmenys (konkretūs subjektai), turintys teisę įgyvendinti atitinkamas procesines teises pripažintos nevieša bylos medžiagos atžvilgiu.

22. Vadinasi, pagal galiojantį teisinį reguliavimą byloje dalyvaujantys asmenys atskiruoju skundu gali apskųsti pirmosios instancijos teismo nutartis ar jų dalis, priimtas CPK 10¹ straipsnio 2 dalies pagrindu, kuriomis yra paskiriami konkretūs asmenys (informacijos gavimo subjektai), turintys teisę susipažinti su bylos medžiaga, kurioje pateikta neviešinama komercinę paslaptį sudaranti informacija ar galimai komercinę paslaptį sudaranti informacija, ir (arba) nustatoma tiems asmenims suteiktų teisių apimtis ir pobūdis, šioje teisės normoje įvardijamų kaip teisė daryti ir gauti bylos išrašus, nuorašus ir kopijas (skaitmenines kopijas); dalyvauti uždaruose teismo posėdžiuose, kuriuose gali būti atskleista komercinę paslaptį sudaranti informacija ar galimai komercinę paslaptį sudaranti informacija, ir susipažinti su tų teismo posėdžių protokolais; gauti teismo sprendimo ar nutarties, kurioje atskleista komercinę paslaptį sudaranti informacija ar galimai komercinę paslaptį sudaranti informacija, patvirtintą kopiją (skaitmeninę kopiją).

23. Taigi, pirmosios instancijos teismo nutarties rezoliucinėje dalyje nurodyta šios nutarties apskundimo tvarka, t. y. kad nutarties dalis, kuria leista atsakovės atstovui pagal pavedimą advokatui L. Lukošiūnui susipažinti su nevieša bylos medžiaga pripažintais dokumentais per 7 dienas nuo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos teismą, o kita nutarties dalis neskundžiama, yra visiškai teisinga. Tokiu atveju atskirojo skundo argumentai, kuriais yra aiškiai nesutinkama su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl poreikio šioje bylos proceso stadijoje riboti ginčo duomenų prieinamumą bei jais remtis, rengiant procesinius dokumentus, negali būti apeliacijos objektu, atitinkamai, ir tokių argumentų pagrįstumo klausimas šiame apeliaciniame procese nesprendžiamas.

24. Apeliantė pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria leidimas susipažinti su nevieša pripažinta bylos dalimi suteiktas konkrečiam asmeniui, jos atstovui pagal pavedimą – advokatui L. Lukošiūnui, nekvestionuoja. Su tokiais atskirojo skundo teiginiais, kad pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria apeliantės atstovui pagal pavedimą neleista atskleisti gautos informacijos, nurodytos ieškovės ieškinio prieduose Nr. 48–60, 66, 69–70, tiek kitiems byloje dalyvaujantiems, tiek ir nedalyvaujantiems asmenims, šios informacijos panaudoti atsiliepime į ieškinį ar kituose procesiniuose dokumentuose, yra neteisėta ir nepagrįsta, nes riboja apeliantės teisę į lygiateisį ir rungimosi principais pagrįstą teismo procesą, apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

25. Pažymėtina, kad apeliantė, nesutikdama su jos atstovui pagal pavedimą nustatytu ribojimu gautą informaciją atskleisti kitiems asmenims, iš esmės siekia to, kad šis asmuo tą informaciją galėtų atskleisti neapibrėžtam asmenų ratui, o teismo nustatytas draudimas tą daryti būtų panaikintas. Tačiau toks apeliantės siekis nėra suderinamas su bylos dalies pripažinimo nevieša instituto paskirtimi, nes tokio pobūdžio ribojimai ir yra skirti būtent tam, kad su informacija galėtų susipažinti tik aiškiai, vadovaujantis CPK 10¹ straipsnio 2–3 dalyse įtvirtinta tvarka, apibrėžtas asmenų ratas. Nustatytas tikslus asmenų, kurie turi teisę susipažinti su nevieša bylos medžiaga, sąrašas yra viena iš neviešos bylos medžiagos apsaugos prielaidų. Be kita ko, apeliantė, atsižvelgiant į CPK 10¹ straipsnio 3 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, turi teisę kreiptis į teismą su motyvuotu prašymu leisti ir kitam jos atstovui (ar atstovams) susipažinti su nevieša pripažinta bylos dalimi, jeigu jai to reikia bylinėjimosi strategijai parengti ir rungimosi principui įgyvendinti, bet negali reikalauti, kad jai būtų leidžiama neviešinamą informaciją atskleisti neribotam asmenų ratui.

26. Teisė daryti ir gauti bylos išrašus, nuorašus ir kopijas apeliantei taip pat nėra apribota, nes į bylą yra pateiktos ir apeliantei prieinamos nuasmenintos tų pačių dokumentų versijos. Prašymą įpareigoti ieškovę pateikti nenuasmenintas sutartis su turto pirkėjais apeliantė grindė tokia aplinkybe, kad tik gavusi šiuos duomenis ji galės patikrinti, ar sandoriai nėra fiktyvūs ir (ar) nėra sudaryti su ieškove susijusiais asmenimis. Suteikus apeliantės atstovui leidimą susipažinti su nenuasmenintomis ieškovės su atitinkamais pirkėjais sudarytomis sutartimis, yra galimybė tuos duomenis panaudoti, siekiant įsitikinti sandorių realumu (pvz., reikšti teismui atitinkamus procesinius prašymus). Be to, apeliantės atstovui nėra draudžiama informaciją dėl sandorių realumo nurodyti ir savo procesiniuose dokumentuose, tačiau ji turi būti pateikta taip, kad kiti asmenys negalėtų identifikuoti tas sutartis sudariusių asmenų. Todėl atskirojo skundo argumentai, kad nustatyti ribojimai užkerta kelią rungimosi principo įgyvendinimui, pripažįstami nepagrįstais.

27. Konstatuotina, kad priimdamas skundžiamą nutarties dalį, kuria buvo paskirtas konkretus asmuo (informacijos gavimo subjektas), turintis teisę susipažinti su nevieša pripažinta bylos medžiagos dalimi, ir (ar) nustatydamas šio asmens teisių disponuoti nevieša informacija apimtį pirmosios instancijos teismas šį procesinį klausimą išsprendė teisingai. Skundžiamos nutarties dalies panaikinti ar pakeisti atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. lapkričio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.