Panevėžio apygardos teismo nutartis

2016-11-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-350-581/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-11-16
Bylos Nr.
1S-350-581/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jolanta Raščiuvienė
Pareiškėjas
E. Z.
Kategorijos
Nr. 1S-350-581/2016
Procesinio sprendimo kategorija: 2.12.4. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. lapkričio 16 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Raščiuvienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo E. Z. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. 2016-07-18 Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Šiaulių valdyboje gautas pareiškėjo E. Z. 2016-07-07 pareiškimas, reg. Nr. 5-10-411, dėl Šiaulių apygardos teismo teisėjo E. M. galimai padarytų nusikalstamų veikų nagrinėjant civilinę bylą. Pareiškėjas teigė, kad teisėjas E. M., nagrinėdamas minėtą civilinę bylą, galimai klastojo dokumentus, todėl prašė panaikinti teisėjo E. M. teisinę neliečiamybę ir pradėti baudžiamąjį persekiojimą dėl galimo dokumentų klastojimo.

Žemesnės instancijos teismas

2. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Šiaulių valdybos vyresnioji specialistė K. Marcinkienė 2016-07-25 nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą konstatuodama, jog nenustatyta, kad buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 str. 1 d. 1 p.).

Šalies argumentai

3. Nesutikęs su tokiu sprendimu pareiškėjas 2016-07-25 nutarimą skundė Šiaulių apygardos prokuratūrai, prašydamas jį panaikinti. Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras A. Mirnyj 2016-08-19 nutarimu pareiškėjo skundo netenkino ir 2016-07-25 nutarimą paliko galioti.

4. Pareiškėjas E. Z., nesutikdamas su prokuroro 2016-08-19 priimtu nutarimu, pateikė 2016-08-24 skundą ikiteisminio tyrimo teisėjui. Šiaulių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas skundžiama Šiaulių apylinkės teismo 2016-09-20 nutartimi pareiškėjo skundą atmetė. Teismas konstatavo, kad prokuroro 2016-08-19 nutarimas, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti nėra pagrindo.

5. Skundu Šiaulių apygardos teismui, kuris Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko 2016-10-21 nutartimi perduotas nagrinėti Panevėžio apygardos teismui, pareiškėjas E. Z. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2016-09-20 nutartį bei visą tyrimo medžiagą grąžinti nagrinėti Šiaulių apygardos prokuratūrai.

5.1. Iš skundų turinio matyti, kad pareiškėjas nesutinka su Šiaulių apygardos teismo teisėjo E. M. 2013-09-23 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-466-368/2013, nurodydamas, kad teisėjas E. M., nagrinėdamas civilinę bylą, netinkamai įvertino bylos įrodymus bei jų pagrindu nustatė neteisingas faktines bylos aplinkybes, žinojo, kad byloje esantys duomenys neatitinka tikrovės ir sprendime neįrašė pareiškėjo nuomonę svarbių frazių ir faktų, kurie buvo nurodyti civilinės bylos dokumentuose, dėl to pakeitė dokumento turinio tikrumą ir teisingumą bei padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas.

6. 2016-10-27 Panevėžio apygardos teisme gauti papildomi pareiškėjo E. Z. pareiškimai, kuriuose prašoma visą tyrimo medžiagą Nr. M-2-05-00197-16 grąžinti nagrinėti Šiaulių apygardos prokuratūrai, įpareigojant atlikti kontrolės funkciją vyriausiojo prokuroro pavaduotojai A. Sabaliauskienei, bei leisti jam susipažinti su visa tyrimo medžiaga. Pareiškėjas kelią klausimą, ar nebuvo pažeista įstatymuose reglamentuota jo skundų nagrinėjimo tvarka, nurodydamas, kad jis tiesiogiai nėra kreipęsis į Šiaulių apylinkės teismą ir skundęs Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro A. Mirnij nutarimo, o 2016-08-24 skundą jis buvo adresavęs ne Šiaulių apylinkės teismui, o tiesiogiai Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojai A. Sabaliauskienei. Nurodė, kad prokuroro V. Mirnij procesiniai sprendimai nebuvo nagrinėti aukštesniojo prokuroro, kaip reglamentuota BPK 214 straipsnyje.

Motyvuojamoji dalis

7. Skundas atmetamas.

8. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundus, skundžiamą apylinkės teismo nutartį, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimo tarnybos Šiaulių valdybos vyresniosios specialistės nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir jį palikusį galioti Šiaulių apygardos prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro nutarimą, kitus bylos medžiagoje esančius duomenis, daro išvadą, jog naikinti skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo 2016-09-20 nutartį pareiškėjo skunduose nurodytais motyvais pagrindo nėra.

9. Kaip matyti iš skundų turinio, pareiškėjas Šiaulių apygardos teismo teisėjo E. M. veiksmuose įžvelgia nusikalstamų veikų požymių, nurodydamas, kad teisėjas galimai pakeitė civilinėje byloje esančio dokumento turinio tikrumą ir teisingumą - 2013-09-23 sprendime neįrašė pareiškėjo nuomonę svarbių frazių ir faktų, kurie buvo nurodyti civilinės bylos dokumentuose, netinkamai įvertino bylos dokumentus bei jų pagrindu nustatė neteisingas faktines bylos aplinkybes.

10. Sprendimus dėl E. Z. pareiškimo priėmusi K. Marcinkienė, prokuroras A. Mirnyj bei šių sprendimų teisėtumą patikrinęs ikiteisminio tyrimo teisėjas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, jog pareiškėjo nurodomo teisėjo E. M. veiksmuose yra nusikalstamų veikų sudėties požymių. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su pateikta medžiaga, tokiai išvadai pritaria.

11. BPK 166 str. numatytos dvi ikiteisminio tyrimo pradėjimo vados – tai skundo, pareiškimo ar pranešimo apie nusikalstamą veiką gavimas ir prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. Atsisakymą pradėti ikiteisminį tyrimą reglamentuojantis BPK 168 str. įtvirtina išimtį ir skelbia, kad prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas gali atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą tik esant vienai iš dviejų įstatymo leidėjo numatytų alternatyvių sąlygų – kai skunde, pareiškime ar pranešime apie nusikalstamą veiką nurodyti faktai yra akivaizdžiai neteisingi arba yra aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės, iš kurių viena – nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Taigi tuo atveju, kai iš gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo nėra galimybės patikimai nuspręsti, ar nusikalstama veika iš tikrųjų buvo padaryta, ikiteisminis tyrimas turi būti pradėtas. Tačiau proceso pradėjimas nesant tam pagrindo galėtų būti vertinamas kaip neleistinas žmogaus teisių varžymas, todėl jei nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, kas nagrinėjamu atveju yra konstatuota prokuroro nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas.

12. Nustatyta, jog Šiaulių apygardos teismo 2013-09-23 sprendimu (civilinė byla Nr. 2-466-368/2013) buvo atmestas E. Z. atstovaujamos ieškovės E. P. ieškinys. Šiaulių apygardos teismo 2013-09-23 sprendimas buvo patikrintas apeliacine tvarka ir Lietuvos apeliacinis teismas 2014-09-03 nutartimi (civilinė byla Nr. 2A-809/2014) Šiaulių apygardos teismo 2013-09-23 sprendimą paliko nepakeistą. Pažymėtina, kad teisėjo procesinė veikla gali būti vertinama baudžiamosios atsakomybės aspektu tik tada, jeigu vykdydamas jo kompetencijai priskirtus veiksmus, teisėjas pažeidė teisės aktų nuostatas ir šie pažeidimai savo pobūdžiu ir mastu atitinka BK numatytų nusikalstamų veikų sudėties požymius. Teismų praktikoje pasisakoma, kad teismo procesinio sprendimo konkrečioje byloje pagrįstumas negali būti ikiteisminio tyrimo dalyku, nesant duomenų apie nusikalstamos veikos padarymą, siejant su priimtu sprendimu. Pritartina Šiaulių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo argumentams, jog pareiškėjas, išskyrus savo subjektyvų teisėjo E. M. civilinėje byloje priimto sprendimo vertinimą, nepasitenkinimą priimtu sprendimu, objektyvių duomenų nepateikė. Pareiškėjo skunduose nurodomi duomenys nėra nauji, visi jie buvo išnagrinėti, ikiteisminio tyrimo pareigūnės, prokuroro ir jų priimtuose sprendimuose pateiktos išvados yra pagrįstos, motyvuotos.

13. Nepagrįsti pareiškėjo teiginiai dėl procesinių pažeidimų padarymo nagrinėjant jo skundą. Nustatyta, jog Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimo tarnybos Šiaulių valdybos vyresniosios spacialistės K. Marcinkienės 2016-07-25 nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Atsižvelgiant į tai, nutarimas turėjo būti skundžiamas ne BPK 214 straipsnyje nustatyta tvarka, o vadovaujantis BPK 168 straipsniu. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą gali būti skundžiamas prokurorui, o prokuroro nutarimas – ikiteisminio tyrimo teisėjui. Kaip matyti, skundą dėl prokuroro V. Mirnij nutarimo turėjo nagrinėti ikiteisminio tyrimo teisėjas, kas šiuo atveju ir buvo padaryta.

14. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad ikiteisminis tyrimas dėl E. Z. skunde nurodomų aplinkybių nepradėtas pagrįstai, todėl naikinti procesinius sprendimus pareiškėjo skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 2 dalimi,

nutaria:

atmesti pareiškėjo E. Z. skundą ir palikti galioti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja Jolanta Raščiuvienė