Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, moldavas, 9 klasių išsilavinimo, nedirba, išsiskyręs, gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvoje neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 9 punkte, 180 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

V. B. buvo kaltinamas tuo, kad 2014-11-16 apie 02.00 val. viešbutyje, esančiame (duomenys neskelbtini), bei šalia šio (duomenys neskelbtini) dėl savanaudiškų paskatų - siekdamas užvaldyti svetimą V. Z. priklausantį turtą, tyčia rankomis suėmęs V. Z. už plaukų jos galvą ne mažiau kaip 8 kartus trenkė į sieną, suėmęs už plaukų tempdamas ją pargriovė ant laiptų, žemės, dėl ko V. Z. trenkėsi ne mažiau kaip 3 kartus smakru ir šonu į laiptų turėklus, tuo padarė nukentėjusiajai V. Z. muštinę žaizdą apatinėje lūpoje, dešinės pusės viršutinio žandikaulio priekinės sienos lūžį su poodine kraujosruva ir odos nubrozdinimu dešiniame skruoste - nesunkų sveikatos sutrikdymą ir pagrobė V. Z. priklausantį turtą: 300 litų (kas atitinka 86,89 eurus) vertės mobilaus ryšio telefoną ,,Nokia", tokiu būdu, iš savanaudiškų paskatų, pavartojęs fizinį smurtą, padarė V. Z. tyčinį nesunkų sveikatos sutrikdymą, bei pagrobė iš jos 300 litų (kas atitinka 86,89 eurus) vertės turtą, kuo padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 9 punkte ir 180 straipsnio 1 dalyje.

V. B. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Byloje surinkti įrodymai, jų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 246 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad byla pirmosios instancijos teismo posėdyje nagrinėjama dalyvaujant kaltinamajam. Kaltinamajam atvykti į teismą privaloma. Nagrinėti bylą, kai nedalyvauja kaltinamasis, leidžiama tik tuo atveju, jeigu kaltinamasis yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje ir vengia atvykti į teismą. Taigi kaltinamojo dalyvavimas teismo posėdyje nagrinėjant jo baudžiamąją bylą yra būtinas. Kaltinamojo dalyvavimas teismo procese ne tik užtikrina, kad kaltinamasis pasinaudos savo teisėmis, numatytomis BPK 22 str., bet ir sudaro galimybes išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes. Teismas gali nagrinėti bylą be kaltinamojo, kai byloje yra dokumentai, patvirtinantys, kad kaltinamasis yra užsienyje, ir duomenys, kad jis žino apie posėdžio laiką bei vietą, tačiau vengia atvykti į teismą.

Baudžiamosios bylos duomenimis kaltinamasis V. B. apie Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamos baudžiamosios bylos datą bei vietą buvo informuotas tinkamai (tomas 4, b. l. 87-93), teismo šaukimas kaltinamajam V. B. buvo įteiktas asmeniškai, V. B. yra (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, šiuo metu jis gyvena savo gyvenamojoje vietoje užsienyje, jis yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje bei vengia atvykti į teismą. Įvertinus tai, kad kaltinamasis buvo tinkamai informuotas apie teisiamąjį posėdį, jis asmeniškai gavo teismo šaukimą bei yra gavęs kaltinamąjį aktą, kuriame jis pasirašė, jam yra žinoma apie posėdžio vietą bei laiką bei jam yra žinoma dėl kokios nusikalstamos veikos jis yra kaltinamas, Lietuvoje jis nesurastas, Europos arešto orderis nebuvo išduotas, jo interesus atstovauti paskirtas advokatas, atsižvelgiant į tai, laikytina, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimas kaltinamajam nedalyvaujant nepakenks teisminio nagrinėjimo išsamumui bei leis įgyvendinti baudžiamojo proceso įstatyme yra įtvirtintą teismo pareigą per įmanomai trumpiausią laiką išnagrinėti baudžiamąją bylą ir priimti sprendimą (BPK 1, 2 straipsnis, 44 straipsnio 5 dalis, 240 straipsnis).

2014-11-16 patalpų apžiūros protokole užfiksuota, kad atlikta pastato, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūra. Pastato (duomenys neskelbtini) aukšte, koridoriaus gale yra durys, ant kurių yra numeris (duomenys neskelbtini). Kambaryje matomi buitiniai daiktai. Koridoriaus dešinėje pusėje yra baltos medinės durys Nr. (duomenys neskelbtini), jos užrakintos. Toliau paėjus kelis metrus į priekį, yra baltos, nedidelės durys Nr. (duomenys neskelbtini), kur užėjus pro jas patenkama į nedidelį koridorių, kur iš dešinės stovi spinta. Priešais baltos spalvos durys į tualetą. Durys praviros. Maždaug ties durų rankena duryse yra skylė. Šalia durų, ant žemė guli medinės nuolaužos. Tualete iš kairės yra kriauklė, virš jos kabo veidrodis (1 tomas, b. l. 14-15).

2020-09-09 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota garso įrašo iš Bendrojo pagalbos centro, apžiūra. Perklausius įrašą, girdima, kad V. Z. pranešė, jog motelyje, oro uoste, prie ,,(duomenys neskelbtini)" ją uždarė tualete, negali išeiti. Moteris aiškino kaip rasti motelį, nurodė, kad kambario numeris 10, trečiame aukšte. Fone girdisi vyro balsas ,,Tu kvaiša, blet“ (1 tomas, b. l. 26-27).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

Dėl kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje, pagrįstumo motyvai

Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis, pagrobė svetimą turtą. Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Neteisėtas turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą ir turtas pagrobiamas veiksmais, numatytais minėtoje BK 180 straipsnio 1 dalyje. Plėšimo metu panaudotas fizinis smurtas yra ne nusikalstamos veikos tikslas, o tik priemonė pagrobti svetimą turtą. Tačiau toks sumanymas pagrobti svetimą turtą gali kilti tiek prieš panaudojant smurtą, tiek smurto panaudojimo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-82-139/2015, 2K-272-648/2015).

Plėšimas yra tyčinė nusikalstama veika, kuri padaroma tik tiesiogine tyčia. Taigi, kvalifikuojant veiką pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, kad kaltininkas turėjo sumanymą, siekė pagrobti svetimą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-580-895/2015).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo gynėjas R. V. prašė išteisinti V. B. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, nes neįrodyta, kad jo ginamasis pagrobė nukentėjusiosios telefoną. Paminėjo, penkis, jo vertinimu, esminius neatitikimus nukentėjusios parodymuose, kurie priverčia suabejoti ir patikėti jo ginamojo vienais ar kitais pareikštais parodymais. 2014-11-24 nukentėjusioji nurodė, kad klube ji susipažino su vyru ir kartu nuėjo į bendrabutį. Jau 2014-12-08 parodymuose ji nurodo, kad ji susipažino klube, pašoko, tada jau pakvietė į bendrabutį, nuėjo kartu, tada pamatė, kad vyrai išėjo iš to bendrabučio. Tada nuėjo į kavinę, tačiau nenuėjo į kavinę, pasėdėjo autobuso stotelėje, pasiūlė pasimylėti krūmuose. Ir paskui ją jėga paėmė ir nutempė į viešbutį. Tai kyla klausimas, kaip pagal parodymus tyrėjams, jie nuėjo draugiškai po klubo ar kiti parodymai ji nuėjo draugiškai, pabuvo, išėjo, pabuvo stotelėje, pasivaikščiojo ėjo link kavinės ir vėliau jėga buvo atitempta į bendrabutį. Šioje vietoje neaišku ir nukentėjusios parodymuose yra esminiai skirtumai. Ar jėga buvo atitempta, ar ne jėga. Kitas neatitikimas, tas, kad ji nurodo, jog 2014-11-24 ji paprašė nueiti į tualetą. Tą patį nurodė ir 2014-12-08 parodymuose, paprašė ir nuėjo. Protokole apžiūros metu, kuriame yra užfiksuota 2020-09-09, girdisi, kai ji sako, kad ją uždarė ir negalėjo išeiti pokalbio metu, garso įraše. Yra neatitikimas, ji aiškina, kad ji uždaryta kviečiant policiją, priverstinai uždaryta. Tačiau savo parodymuose teigia, kad savo noriu nuėjo į tualetą ir užsidarė. Neatitikimas svarbus ir nepašalintas. Ji visur aiškina, kad ją norėjo išžaginti. Tiek vienuose, tiek kituose parodymuose, tačiau pareigūnas ikiteisminio tyrimo metu jau atitinkamai nurodė, kad bandė ją išžaginti. Nors visuose parodymuose ji sakė, kad bijojo, kad išžagins, pagalvojo, išsigando, kad bus prievartaujama, tačiau pareigūnai nurodė, kad tą veiksmą jau bandė atlikti. Tą pareigūnas nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu parodymuose. Neatitikimas ar bandė išžaginti, ar atlikto, ar buvo išsigandusi, kad atliks. Kitas dalykas, labai daug neatitikimų su tais jos smūgiais. 2014-11-24 ji nurodo, kad ją ištraukė, pradėjo daužyti veidu į sieną. Po to kai ji išbėgo, jau pasivijo, paėmė telefoną ir vėl daužė į sieną. 2014-12-08 parodymuose, ji kitaip sako, kad ištraukė iš tualeto ir vėl trenkė. Kaip ir atitinka. Vėliau aiškina, kad neišbėgo, tačiau ją paėmė už plaukų ir ištempė. Tai kaip ir pirmoji versija, kad ji išbėgo ir ją pasivijo, ten toliau pradėjo trankyti. Jos kita versija, kad jos niekada jis nepaleido, kad daužė tualete, ištempė už plaukus, vėl gi pargriovęs tempė už plaukų link laiptų, pagriovė, trenkėsi šonu į laiptų turėklus. Šonkauliais ne daugiau kaip tris kartus ir atitinkamai vėliau vėl apgriovė ant žemės, pagriebė už plaukų ir ne mažiau tris kartus trenkė. Smūgių gausa, kažkodėl ekspertizėje nebuvo nenustatyta šonkaulių kažkokios mėlynės, buvo nustatyta tik lūpos sužalojimas ir žandikaulio lūžis. Ekspertas pasakė: ne mažiau dviem, tačiau ne penkiolika, ne mažiau dešimt. Tai aiškiai parodo, kad kaip ir jo ginamasis pasakė, jog trenkė du kartus. Tuo tarpu pagal nukentėjusiosios parodymus turėtų būti mėlynas visas kūnas, jei buvo daužoma veidu į sieną ne mažiau dešimt smūgių, buvo tempiama laiptais. Bet ekspertas nenustatė. Taigi nukentėjusiosios parodymai turėtų būti vertinami kritiškai. Jo nuomone, moteris išsigalvoja, juolab, kad šiandien policijos pareigūnas patvirtino, kad ji buvo neblaivi. Esant esminių neatitikimų su byloje surinktais duomenimis, nukentėjusios parodymus, prašo, vertinti kritiškai. Taip pat nurodė, kad pareigūnai nuvykę į įvykio vietą nerado telefono nei bendrabutyje, nei kambaryje, nei pas V. B.. V. B. prisipažino ikiteisminio tyrimo metu, kad trenkė, bet telefono neėmė. O ir niekas nerado telefono. Kad V. B. būtų išėjęs, tokių duomenų nėra. Jis buvo sulaikytas nusikaltimo vietoje. Kad būtų jis paslėpęs irgi nėra duomenų. Nukentėjusi tik pasakė, kad buvo atimtas telefonas. Ji galėjo ir pasakyti, kad du telefonus paėmė, ar tris. Nėra įrodyta, yra tik prielaidos, abejonės, kurios nebuvo pašalintos. Atsižvelgiant į tai, parašė abejones vertinti jo ginamojo naudai. Paaiškino, kad pareigūnai nuvyko į įvykio vietą, apieškojo. Patikrino tiek kambarį, tiek visą kitą įvykio vietą, nurodė, kad telefonas nebuvo rastas. Jie ta užfiksavo. Ir tikėti nukentėjusios parodymais šioje baudžiamojoje byloje būtų neteisinga. Kadangi nėra rastas tas telefonas. Dėl telefono yra iškilusios abejonės. Taip pat nurodė, kad civilinis ieškinys turi būti įrodomas bendrais pagrindais, turi būti pateikiami dokumentai ar buvo tas telefonas, koks jis buvo, ar tikrai buvo 86,69 eurų vertės, ar jo nebuvo. Kadangi nieko nėra negalima priteisinėti be pagrindžiančių dokumentų. Su prokuroro pasiūlyta bausme ligonių kasos pateiktu civiliniu ieškiniu, sutiko.

Teismo vertinimu kaltinamojo gynėjo advokato R. V. teismo posėdyje išdėstyti argumentai, kad V. B. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje, sudėties yra pagrįsti.

Nukentėjusioji V. Z. teismo posėdyje parodė, kad kaltinamajame akte nurodytomis aplinkybėmis jį diskotekos klube susipažino su vyru vardu V. B., kuris ją pakvietė pašokti. Šokių metu jie tarpusavyje bendravo. Po vidurnakčio po šokių V. B. pasiūlė pratęsti bendravimą, kvietė ją užeiti į viešbutį „(duomenys neskelbtini)“. Vienu momentu V. B. griebė jos dešinės rankos nykštį, užlaužė pirštą, jai skaudėjo, po to pirštą paleido. Jie kartu buvo nuėję į tą viešbutį, pakilo laiptais į antrą aukštą, viešbučio kambaryje V. B. pradėjo priekabiauti prie jos, ji vengdama bendravimo nuėjo į tualetą. Tualeto patalpose iš su savimi turėto telefono pagalba ji skambino policijai, minėjo, jog ją nuvedė į viešbuti ir negali išeiti. Atsimena, kad V. B. paėmė ją už nugaros, už plaukų, trenkė į sieną, sugriebė už pakaušį ir veidu sudavė į sieną. Apie tris kartus sudavė. Kraujas bėgo iš veido, iš nosies, lūpų. Po to, V. B. ją išstūmė iš viešbučio kambario, atsitrenkė į laiptinės turėklus, išbėgo laiptais į lauką, V. B. ją pasivijo bei pargriovė ant žemės, sudavė jai, ar su kumščiu, ar su koja. Kiek kartų sudavė neatsimena, senai buvo. Mušant jį gulėjo ant žemės ant pilvo, sudavė į nugaros sritį. Nukentėjusiosios teigimu ji neatsimena, ar su savimi turėtą telefoną ji pati atidavė V. B., ar pastarasis tą telefoną atėmė. Po sumušimo ji buvo pristatyta į ligoninę, jai lūžo žandikaulio kaulai veido srityje dešinėje pusėje. Nukentėjusiosios teigimu V. B. prieš ją smurtavo viešbučio patalpose bei jai būnant laukė. V. Z. teigimu kaltinamasis nereikalavo atiduoti telefoną, tiesiog jis nenorėjo, kad ji skambintų policijai.

Liudytojas V. R. teismo posėdyje parodė, kad jam vykdant tarnybinės pareigas buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), ties oro juosto esančio klubo „(duomenys neskelbtini)“ buvo sumušta moteris. Reaguodamas į pranešimą liudytojui nuvykus į nurodytą adresą jį pasitiko moteris (V. Z.) kurios veidas buvo sumuštas, jos drabužiai buvo suplėšyti, moteris buvo neblaivi, matėsi apsvaigimo požymiai. Į įvykio vietą buvo iškviestas dar vienas policijos pareigūnų ekipažas, sulaikyti asmenis buvo pristatyti į antrą policijos komisariatą. Tą moteris rodė to viešbučio patalpas, liudytojui sakė, kad ji pati nuėjo su vyru į tą viešbutį, kartu vartojo alkoholinius gėrimus, po to įvyko pats įvykis. Ant moters veido buvo matyti sumušimai, kiek atsimena, ant tos moters veido iš lūpų bėgo kraujas. Sužalotą moteris pati nurodė į tą asmenį (V. B.), kuris ją sumušė. Policija ieškojo nukentėjusiosios telefono Nokia bet nerado.

Teismo vertinimu iš teisiamajame posėdyje išnagrinėtų duomenų matyti, jog 2014 m. lapkričio 16 d. apie 02.00 val. į viešbutį esantį adresu (duomenys neskelbtini), tolimesniam bendravimui po šokių diskotekos V. Z. kartu V. B. nuėjo savo valia, ji sutiko su V. B. pasiūlymu pratęsti bendravimą viešbučio kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat V. Z. pati klausė kaltinamojo, ar viešbutyje yra galimybę pernakvoti bei sutiko su kaltinamuoju tokiu pasiūlymu. Kaltinamajam pasiūlius V. Z. artimesnį bendravimą ir jai atsisakius, pastaroji buvo užėjusi į kambario tualeto patalpas. Būnant tualeto patalpoje V. Z. paskambinus į policiją kvietė pagalbą, jį vartojo necenzūrinius žodžius V. B. atžvilgiu, jam supykus dėl tokio jos elgesio, pastaroji buvo ištempta iš tualeto, kaltinamasis ją pastūmė ir palydėjo iš viešbučio, visą laiką nukentėjusioji jį vadindavo įvairiais necenzūriniais žodžiais, todėl V. B. trenkė/sudavė savo dešinės rankos delnu du smūgius V. Z. į veidą, po to palydėjo ją už vartų. Kaltinamasis nurodė, kad jokio telefono iš nukentėjusiosios jis neatiminėjo, telefono nematė. Liudytojo G. R. teigimu po įvykio policijos pareigūnai ieškojo telefoną, tačiau jo nerado. V. Z. parodė, jog kaltinamasis nereikalavo atiduoti telefoną, tiesiog jis nenorėjo, kad ji skambintų policijai, ji neatsimena, ar su savimi turėtą telefoną ji pati atidavė V. B..

Patikrinęs bylos medžiagoje esamus duomenis, įvertinęs nukentėjusiosios V. Z. ir liudytojo G. R. parodymus, kaltinamojo V. B. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, teismas konstatuoja, kad į bylą surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų nepakanka konstatuoti, jog B. B. pavartodamas fizinį smurtą pagrobė V. Z. priklausantį telefoną Nokia ir taip padarė nusikaltimą, nustatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.

Kaip jau minėta, V. B. ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai aiškino, jog jis neturėjo tikslo užvaldyti svetimą turtą, kaltinamojo teigimu, jis net nematė telefono nukentėjusiosios rankoje, o liudytojas G. R. pabrėžė, jog apžiūrint įvykio vietą telefonas nebuvo rastas, o jam bendraujant su nukentėjusiąją matėsi akivaizdus jos apsvaigimo požymiai. Pažymėtina ir tai, jog V. Z. duodama parodymus neatmėtė prielaidos, kad telefoną V. B. atidavė pati. Taigi byloje nepakanka objektyvių duomenų nustatyti ne tik svetimo, V. Z. priklausančio, turto užvaldymo faktą, bet ir tai, kad kaltinamasis turėjo tikslą užvaldyti svetimą turtą ir savo veiksmais to siekė.

Teismo vertinimu, atsižvelgus į anksčiau aptartus bylos duomenis darytina išvada, jog šioje baudžiamojoje byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių kategoriškai teigti, jog V. B. 2014 m. lapkričio 16 d. įvykdė V. Z. atžvilgių plėšimą. Spręsdamas V. B. teisinės atsakomybės klausimą teismas privalo paisyti kaltinamojo nekaltumo prezumpcijos nuostatų, reikalaujančių, kad visos abejonės ir (ar) neaiškumai dėl nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens kaltės ar kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai, kurių, išnaudojus visas proceso veiksmų galimybes, neįmanoma pašalinti baudžiamojo proceso metu, būtų vertinami nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens naudai. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusią teismų praktiką, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, patikimai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014, 2K-7-173/2014, 2K-317-719/2018 ir kt.). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti, todėl V. B. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį išteisinamas, nes neįrodyta, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Dėl kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 138 str. 2 d. 9 p., pagrįstumo motyvai

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus motyvus, teismas kaltinamojo V. B. veiką iš BK 138 straipsnio 2 dalies 9 punkto perkvalifikuoja į BK 138 straipsnio 1 dalį.

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Nesunkus sveikatos sutrikdymas padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog V. B., panaudojęs smurtinius veiksmus prieš nukentėjusiąją V. Z., padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis V. B. duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (tomas 2, b. l. 105-106, tomas 3, b. l. 38-40) dėl pareikšto įtarimo savo kaltę pripažino iš dalies bei nurodė, kad po šokiuose praleisto laiko, kur susipažino su V. Z., jis jos prašymu dėl galimybės pernakvoti viešbutyje viename iš laisvų kambarių bei kaltinamojo pasiūlymu pastaroji sutiko nueiti į viešbuti pratęsti bendravimą. Kaltinamojo teigimu V. Z. tą vakarą buvo apsvaigusi nuo alkoholio, jis pats irgi buvo išgėręs 1,5 ltr. alaus. Kilus konfliktinei situacijai ir neigiamai reaguojant V. Z. dėl V. B. pasiūlymo lytiškai santykiauti, pastaroji buvo užsidariusi kambario tualeto patalpoje, kvietė pagalbą, išvadino ji įvairiais necenzūriniais žodžiais. B. B. supykus jis ištempė nukentėjusiąją iš tualeto, pastūmė ją link išėjimo, išvedė ją iš kambario bei jai būnant jau lauke sudavė kelis ratus su rankos delnu V. Z. į veidą. Nukentėjusioji V. Z. parodė, kad viešbučio kambaryje V. pradėjo priekabiauti prie jos, ji vengdama bendravimo nuėjo į tualetą. Tualeto patalpose iš su savimi turėto telefono pagalba ji skambino policijai, minėjo, jog ją nuvedė į viešbuti ir negali išeiti. V. paėmė ją už nugaros, už plaukų, trenkė į sieną, sugriebė už pakaušį ir veidu sudavė į sieną. Apie tris kartus sudavė. Kraujas bėgo iš veido, iš nosies, lūpų. Po to, V. ją išstūmė iš viešbučio kambario, atsitrenkė į laiptinės turėklus, išbėgo laiptais į lauką, V. B. ją pasivijo bei pargriovė ant žemės, sudavė jai, ar su kumščiu, ar su koja. Kiek kartų sudavė neatsimena, senai buvo. Mušant jį gulėjo ant žemės ant pilvo, sudavė į nugaros sritį. Liudytojas G. R. patvirtino, kad atvykus į įvykio vietą pareigūnus pasitiko moteris su akivaizdžiais sumušimo ant veido požymiais, kruvinu veidu, jos drabužiai buvo suplėšyti, moteris buvo neblaivi, matėsi apsvaigimo požymiai. Nustatyta, kad naudojant fizinį smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu, tiek viešbučio patalpose, tiek lauke, pašalinių asmenų nebuvo, viešoji rimtis nebuvo sutrikdyta. Byloje neginčytinai nustatyta, kad nukentėjusiajai V. Z. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas - nustatytos muštinės žaizdos apatinėje lūpoje, dešinės pusės viršutinio žandikaulio priekinės sienos lūžis su poodine kraujosruva ir odos nubrozdinimu dešiniame skruoste, padarytos kontaktuojant su kietu buku daiktu (daiktais). Neatmetama galimybė, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti ir neilgai trukus vienas po kito. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais. Sužalojimai visumoje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl dešinės pusės viršutinio žandikaulio priekinės sienos lūžio su poodine kraujosruva ir odos nubrozdinimu dešiniame skruoste sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Tokią išvadą patvirtina objektyvus bylos įrodymas – specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (1 tomas, b. l. 81-82). Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šios specialisto išvados teisingumu ir ją surašiusio specialisto kompetencija. Byloje taip pat nėra duomenų, kad nukentėjusioji patyrė minėtus sužalojimus kitu, nei nagrinėjamas įvykis, metu.

Byloje taip pat nekilo ginčo ir dėl to, kad nukentėjusiajai V. Z. minėtoje specialisto išvadoje konstatuotus sužalojimus padarė būtent V. B.. To neneigė pats kaltinamasis, kuris, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad bylai reikšmingu laiku ir vietoje trenkė nukentėjusiajai du kartus su rankos delnu į veido sritį. Liudytojo G. R. teigimu, matė nukentėjusiosios padarytus sužalojimus, nukentėjusiajai buvo sumuštas veidas, tekėjo kraujas. Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šiais liudytojo parodymais, jie iš esmės atitinka kitus byloje surinktus įrodymus.

Įvertinus specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kaltinamojo V. B., nukentėjusiosios V. Z., liudytojo G. R. parodymus, policijos įvykių registro išraše užfiksuotus duomenis, byloje esančius garso įrašą, gautą iš Bendrojo pagalbos centro apie praneštą nagrinėjamą įvykį, įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotas aplinkybes, nukentėjusiosios atliktų parodymų patikrinimo vietoje protokoluose nurodytas aplinkybes, kitus rašytinius bylos įrodymus, nėra abejonių, kad V. B. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje savo veiksmais padarė V. Z. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tarp kaltinamojo veiksmų ir nukentėjusiajai atsiradusių nusikalstamų padarinių (padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo) yra tiesioginis priežastis ryšys.

V. B. suduoti smūgiai, suduotų smūgių mechanizmas nukentėjusiajai (smūgių sudavimas ranka), sudavimų vieta (galva ir kitos kūno sritys) neleidžia abejoti tuo, kad kaltinamasis suvokė, kad, suduodamas nukentėjusiajai smūgius, kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, numatė, kad tokie jo veiksmai neišvengiamai sutrikdys nukentėjusiosios sveikatą ir to norėjo, tačiau savo sąmonėje nedetalizavo sužalojimo laipsnio ir jam buvo priimtini bet kokie galintys kilti padariniai (sveikatos sutrikdymai), t. y. V. B. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia.

Taigi byloje įrodyta, kad V. B., 2014 m. lapkričio 16 d. apie 02.00 val. viešbutyje, esančiame (duomenys neskelbtini), bei šalia šio viešbučio tyčia rankomis suėmęs V. Z. už plaukų jos galvą ne mažiau kaip 2 kartus trenkė į sieną, suėmęs už plaukų tempdamas ją pargriovė ant laiptų, žemės, dėl ko V. Z. trenkėsi ne mažiau kaip 3 kartus smakru ir šonu į laiptų turėklus, tuo padarė nukentėjusiajai V. Z. muštinę žaizdą apatinėje lūpoje, dešinės pusės viršutinio žandikaulio priekinės sienos lūžį su poodine kraujosruva ir odos nubrozdinimu dešiniame skruoste - nesunkų sveikatos sutrikdymą, taip tyčia nesunkiai sutrikdė V. Z. sveikatą.

V. B. nusikalstama veika atitinka BK 138 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėtį.

V. Bausmės skyrimo motyvai

BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas V. B. bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – V. B. tyčia padarė baigtą nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nusikalstama veika padaryta konflikto metu. Taip pat atsižvelgtina į nukentėjusiajai padarytų sužalojimų pobūdį. V. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš bylos medžiagos matyti, kad B. B. anksčiau Lietuvoje nėra teistas (tomas 3, b. l. 61), administracinė tvarka nebaustas (tomas 3, b. l. 58). Bylos duomenimis, V. B. negydytas psichiatrinėje ligoninėje, taip pat neįrašytas į priklausomybės ligų įskaitą. Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad 30 parų arešto paskyrimas V. B. atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, nebus per griežta, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

IV. Dėl civilinių ieškinių

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Šioje baudžiamojoje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį 113,29 Eur sumai (1 tomas, b. l. 92-97). Civilinės ieškovės reikalavimas grindžiamas tuo, kad institucija patyrė išlaidas dėl nukentėjusiosios gydymo. Objektyvių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad civilinė ieškovė siekia nepagrįstai pasipelnyti, nenustatyta. Kaltinamojo gynėjas pareikštam ieškiniu neprieštaravo. Teismas konstatuoja, kad pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas, todėl civilinei ieškovei Vilniaus teritorinė ligonių kasai iš kaltinamojo B. B. priteistina 113,29 Eur suma turtinei žalai atlyginti.

Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusioji V. Z. pareiškė civilinį ieškinį 86,89 Eur sumai (1 tomas, b. l. 39-41). Civilinės ieškovės reikalavimas grindžiamas tuo, kad nukentėjusioji patyrė turtinę žalą dėl telefono praradimo. Teismo vertinimu, bylos nagrinėjimo metu nustatyti svetimo, V. Z. priklausančio turto (telefono) užvaldymo fakto, taip pat tai, kad kaltinamasis turėjo tikslą užvaldyti svetimą turtą ir savo veiksmais to siekė, nepavyko. Kitų duomenų, kurie patvirtintų, jog V. B. įvykdė plėšimą, byloje nėra. Todėl nukentėjusiosios V. Z. pareikštas civilinis ieškinys atmestinas.

V. Kardomosios priemonės ir kiti klausimai

2014-11-17 nutarimais kaltinamajam V. B. paskirtos kardomosios priemonės - dokumentų (Moldovos Respublikos pasas Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (2 tomas, b. l. 111, 115-117, 119-121).

2015-11-16 Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi įtariamajam V. B. paskirta kardomoji priemonė - suėmimas už akių (2 tomas, b. l. 154-155).

Įtariamasis V. B. BPK 140 str. tvarka laikinai sulaikytas nuo 2014-11-16, 02.17 val. iki 2014-11-17, 15.55 val. (2 tomas, b. l. 85, 109).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

V. B. asmens pasas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Bendrojo pagalbos centro garso įrašas, esantys prie bylos medžiagos, pridėti prie 3 tomo bylos viršelio ir teismui pateikiami kartu su byla, palikti saugoti byloje.

VI. Dėl valstybės garantuojamos teisinės išlaidų išieškojimo

Tarnyba 2022 m. lapkričio 16 d. teismui pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodoma, kad kaltinamojo V. B. gynėjui advokatui R. V. buvo sumokėta 228,33 Eur suma.

Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 106 str. 2 d. nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 str. 1 d. 1 ir 2 p. nurodytus atvejus.

Baudžiamosios bylos duomenimis V. B. nedirba dėl ko darytina išvada, kad jo turtinė padėtis nėra gera. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad sprendžiant klausimą dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, priteisimo, be kita ko, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam (nuteistajam) teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-307-507-2015, 2K-84-699/2015 ir kt.).

Atsižvelgus į kaltinamojo turtinę padėtį, į tai, kad baudžiamojoje byloje jam gynėjas buvo paskirtas esant BPK numatytiems pagrindams, kai gynėjo dalyvavimas teisminiame bylos nagrinėjime yra privalomas, ir teismo iniciatyva, todėl Tarnybos patirtos išlaidos, susijusios su gynėjų dalyvavimu, nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

V. B. išteisinti, nes neįrodyta, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

V. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 30 (trisdešimt) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčio, į galutinę bausmę įskaityti V. B. laikino sulaikymo laiką nuo 2014-11-16, 02:17 val. iki 2014-11-17, 15:55 val. (dvi paras), vieną taikyto laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai ir paskirti V. B. galutinę bausmę - 28 (dvidešimt aštuonių) parų areštą.

V. B. paskirtas kardomąsias priemonės – dokumentų ((duomenys neskelbtini) Respublikos pasas Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, suėmimą už akių ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Vilniaus teritorinė ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį 113,29 Eur tenkinti visiškai ir iš V. B. Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteisti 113,29 (vienas šimtas trylika eurų 29 euro centų) Eur turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios V. Z. pareikštą civilinį ieškinį atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, netenkinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - V. B. asmens pasą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Bendrojo pagalbos centro garso įrašą, esančius prie bylos medžiagos, pridėtus prie 3 tomo bylos viršelio ir teismui pateikiami kartu su byla, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

1. Arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-61 straipsniai. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, šią bausmę atlieka pataisos įstaigoje. Visas areštas atliekamas vienoje pataisos įstaigoje. Perkelti nuteistąjį atlikti arešto iš vienos pataisos įstaigos į kitą leidžiama dėl ligos arba išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius.

2. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės. Pataisos įstaigas, kuriose arešto bausme nuteisti asmenys atlieka bausmę, nustato Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki nustatyto termino pabaigos (ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo) apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

3. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo privalo darbo dienomis, įstaigų darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmės į šias laisvės atėmimo vietų įstaigas: į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus – nepilnamečiai asmenys, kuriems teismai paskyrė areštą ir pilnamečiai asmenys, kuriems areštą paskyrė Vilniaus ir Kauno apskrityse esantys teismai.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą. Kaltinamasis turi teisę paduoti apeliacinį skundą ir praėjus tokio skundo padavimo terminams, taip pat pareikšti, kad jis dalyvaus nagrinėjant bylą apeliacine tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 438 straipsnio 1 dalis).