- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-29
- Bylos Nr.
- 1A-208-487/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-4-00090-2021-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Evaldas Gražys, Jolanta Čepukėnienė, Evaldas Pašilis
- Nuteistasis
- A. K.
- Advokatai
- Dainius Dargevičius
- Kategorijos
- 1.1.4.4.5Padėjėjas (BK 24 str. 6 d.)
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Evaldo Gražio ir Evaldo Pašilio,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 10 d. nuosprendžio, kuriuo:
A. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 6 dalį, 199 straipsnio 3 dalį (2019 m. kovo 27 d. epizodas), 227 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 199 straipsnio 3 dalį (2019 m. balandžio 4 d. epizodas), 228 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:
- pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 199 straipsnio 3 dalį (2019 m. kovo 27 d. epizodas) 200 MGL (10 000 Eur) dydžio bauda;
- pagal BK 227 straipsnio 2 dalį 150 MGL (7500 Eur) dydžio bauda;
- pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 199 straipsnio 3 dalį (2019 m. balandžio 4 d. epizodas) 250 MGL (10 500 Eur) dydžio bauda;
- pagal BK 228 straipsnio 1 dalį 150 MGL (7500 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis ir 5 dalies 1 punktu ir BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės, paskirtos pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 199 straipsnio 3 dalį (2019 m. kovo 27 d. epizodas) ir BK 227 straipsnio 2 dalį, subendrintos apėmimo būdu; bausmės, paskirtos pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 199 straipsnio 3 dalį (2019 m. balandžio 4 d. epizodas) ir BK 228 straipsnio 1 dalį, subendrintos apėmimo būdu; ir subendrintos bausmės subendrintos tarpusavyje dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 350 MGL (17 500 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a) papunkčiu į paskirtąją bausmę – baudą įskaityta laikinajame sulaikyme išbūta viena para, kas atitinka 2 MGL ir nustatyta, kad paskirtoji bausmė bauda A. K. yra 348 MGL (17 400 Eur).
Vadovaujantis BK 68² straipsniu, A. K. taikyta baudžiamojo poveikio priemonė atimta teisė dirbti valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens darbą 3 (trejiems) metams.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo A. K. kardomoji priemonė neskirta.
Baudos savanoriškam sumokėjimui A. K. nustatytas 2 (dviejų) metų laikotarpis, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Tuo pačiu nuosprendžiu T. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 199 straipsnio 3 dalį, 225 straipsnio 2 dalį, tačiau dėl jo apeliacinių skundų nėra paduota.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1.1. Jis, būdamas valstybės tarnautoju – (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio posto vyresnysis inspektorius, turėdamas pareigas, numatytas: Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (red., galiojusi nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. liepos 2 d.) 16 str. 4 p. tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku bei kokybiškai atlikti pavedamas užduotis, 5 p. laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti privačius interesus, nepiktnaudžiauti tarnyba; Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (red., galiojusi nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 1 d.), 3 str. 1 p. ir 3 p. reikalavimus - nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas bei nesinaudoti tarnybinėmis pareigomis asmeninei naudai gauti; Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo (red., galiojusi 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 1 d.) 8 str. muitinės veikla grindžiama Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje nurodytais principais, taip pat žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo, viešumo ir profesinės paslapties, profesionalumo, asmeninės iniciatyvos bei atsakomybės ir tarnybinės drausmės, vienvaldiškumo ir kolegialumo derinimo principais, 9 str. 1 d. muitinės tikslai – apsaugoti Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos finansinius interesus, rinką, visuomenę ir aplinką nuo nesąžiningos ir neteisėtos tarptautinės prekybos daromos žalos, sudarant palankias sąlygas teisėtam verslui, prisidedant prie sąžiningos ir atviros prekybos skatinimo, užtikrinti Europos Sąjungos ir jos gyventojų saugumą ir saugą, išlaikyti deramą pusiausvyrą tarp muitinio tikrinimo ir teisėtos prekybos palengvinimo, 19 str. 1 d. 1 p. vykdyti muitinės įgyvendinamų teisės aktų reikalavimus, taip pat 7 p. gavus pranešimą arba pareiškimą apie rengiamą ar daromą teisės aktų pažeidimą arba pačiam tiesiogiai jį atskleidus ar būnant teisės aktų pažeidimo liudytoju, imtis neatidėliotinų priemonių rengiamam ar daromam teisės aktų pažeidimui užkardyti, įvykio vietai, dokumentams ir kitiems įrodymams apsaugoti, įvykio liudytojams nustatyti arba pranešti apie įvykį kitoms kompetentingoms institucijoms; (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio posto nuostatų, patvirtintų Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2019 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1B-236, 6.1. papunktyje muitinės priežiūros priemonėmis užtikrinti muitinės įgyvendinamų teisės aktų nuostatų įgyvendinimą“, p. p. užkirsti kelią muitų ir kitų teisės aktų pažeidimams; (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės inspektoriaus pareigybių aprašymo, patvirtinto MD prie LR FM generalinio direktoriaus 2019 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. 1B-180, 5.1 papunktyje – atlieka per postą gabenamų ar poste deklaruojamų prekių, dokumentų, transporto priemonių, keleivių ir bagažo muitinį tikrinimą ir įforminimą vadovaudamasis teisės aktais, 5.3. p. p. – taiko importo, eksporto ir tranzito draudimus ir apribojimus, vykdo kontrabandos, muitų taisyklių pažeidimų prevenciją, 5.9. p. p. – atlieka rizikos vertinimą ir priima motyvuotus sprendimus dėl muitinio tikrinimo būdo parinkimo, 5.10 p. p. – vykdo kontrabandos, muitų taisyklių pažeidimų prevenciją; taip pat turėdamas teisę, numatytą (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio posto nuostatų, patvirtintų MD prie LR FM generalinio direktoriaus 2019 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1B-236, 8.4. p. teisės aktų nustatyta tvarka sulaikyti asmenis, gabenamas prekes, su jų gabenimu susijusius dokumentus ir jas gabenančias transporto priemones, nevykdė šių jam suteiktų įgaliojimų:
1.2. iš anksto susitaręs ir veikdamas kartu su Rusijos Federacijos (toliau – RF) piliečiu I. M. ir kitais nenustatytais asmenimis, žinodamas, kad RF pilietis I. M. (I. M.) per (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio postą planuoja gabenti cigarečių krovinį, kurio vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, nepateikiant cigarečių krovinio muitinės kontrolei, siekdami šalinti galimas kliūtis kontrabandai daryti, tiksliai nenustatytu laiku ir aplinkybėmis Lietuvos Respublikos teritorijoje A. K. įkalbėjo T. J. 2019 m. kovo 27 d. sudaryti sąlygas RF piliečiui I. M. per (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio postą kontrabandos būdu gabenti cigarečių krovinį, nepateikiant jo muitinės kontrolei, už ką susitarė duoti T. J. 5000 eurų kyšį, o T. J., veikdamas pagal šį išankstinį nusikalstamą susitarimą, 2019 m. kovo 27 d., laikotarpiu nuo 5.00 val. iki 5.10 val., vykdydamas (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio posto inspektoriaus pareigas ir žinodamas apie RF piliečio I. M. vilkiko „DAF“, Rusijos Federacijos valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), puspriekabėje, Rusijos Federacijos valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), neteisėtai gabenamas akcizais apmokestinamas prekes – 12 000 000 vnt. cigarečių ,,New Line”, nepaženklintų Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio banderolėmis, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršija 250 MGL dydžio sumą ir yra 1 963 569 eurai, turėdamas teisę ir pareigą sulaikyti neteisėtai gabenamas prekes ar daiktus, nesiėmė įstatymų jam suteiktų teisių užkirsti kelią daromam nusikaltimui ir neatliko RF piliečio I. M. aukščiau nurodytu vilkiku su puspriekabe gabenamo krovinio fizinio patikrinimo, t. y. sudarė galimybę transporto priemonei vykti iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką per (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio postą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), su puspriekabėje gabenamomis akcizais apmokestinamomis prekėmis cigaretėmis, žinodamas, kad minėtos prekės bus neteisėtai įvežtos į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvengiant muitinės kontrolės.
1.3. Be to, A. K. papirko valstybės tarnautoją už pageidaujamą valstybės tarnautojo neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus:
jis, iš anksto susitaręs ir veikdamas kartu su nenustatytais asmenimis dėl valstybės tarnautojo - (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio posto vyresniojo inspektoriaus T. J. papirkimo už pageidaujamą neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus, tai yra už sudarymą sąlygų 2019 m. kovo 27 d. RF piliečiui I. M. per (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio postą iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką, vilkiko „DAF“, Rusijos Federacijos valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), puspriekabėje, Rusijos Federacijos valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), kontrabandos būdu gabenti cigarečių krovinį - 12 000 000 vnt. cigarečių „New Line“, nepaženklintų Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio banderolėmis, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršija 250 MGL dydžio sumą ir yra 1 963 569 eurai, tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis įkalbėjo T. J. dalyvauti šioje nusikalstamoje veikoje, už tai susitarė duoti 5000 eurų kyšį ir laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 27 d. iki kovo 28 d., tiksliau nenustatytu laiku, kelyje tarp Kauno ir Kazlų Rūdos, šiuos pinigus, tai yra 5000 eurų, tiesiogiai kaip kyšį davė T. J. už tai, jog šis 2019 m. kovo 27 d., laikotarpiu nuo 5.00 val. iki 5.10 val., vykdydamas (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio posto vyresniojo inspektoriaus pareigas ir žinodamas apie RF piliečio I. M., vilkiko „DAF“, Rusijos Federacijos valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), puspriekabėje, Rusijos Federacijos valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), neteisėtai gabenamas akcizais apmokestinamas prekės - 12 000 000 vnt. cigarečių „New Line“, nepaženklintų Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio banderolėmis, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršija 250 MGL dydžio sumą ir yra 1 963 569 eurai, turėdamas teisę ir pareigą sulaikyti neteisėtai gabenamas prekes ar daiktus, nesiėmė įstatymų jam suteiktų teisių užkirsti kelią daromam nusikaltimui, neatliko RF piliečio I. M. aukščiau nurodytu vilkiku su puspriekabe gabenamo krovinio fizinio patikrinimo, tai yra sudarė galimybę transporto priemonei vykti iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką per (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio postą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), su puspriekabėje gabenamomis cigaretėmis, žinodamas, kad minėtos prekės bus neteisėtai įvežtos į Lietuvos Respubliką, išvengiant muitinės kontrolės, ir šiais veiksmais papirko valstybės tarnautoją T. J. už jo neteisėtą neveikimą.
1.4. Be to, A. K. būdamas valstybės tarnautoju – (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio posto inspektoriumi, veikdamas priešingai tarnybos interesams, pažeisdamas teisės aktų:
LR valstybės tarnybos įstatymo (red. galiojusi nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. liepos 2 d.) 16 str. 4 p. „tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku bei kokybiškai atlikti pavedamas užduotis“, 5 p. „laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti privačius interesus, nepiktnaudžiauti tarnyba“; Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (įst. red. galiojusi nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 1 d.), 3 str. 1 p. ir 3 p. reikalavimus - „nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas bei nesinaudoti tarnybinėmis pareigomis asmeninei naudai gauti“; LR Muitinės įstatymo (red. galiojusi nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 1 d.) 8 str. „Muitinės veikla grindžiama Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje nurodytais principais, taip pat žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo, viešumo ir profesinės paslapties, profesionalumo, asmeninės iniciatyvos bei atsakomybės ir tarnybinės drausmės, vienvaldiškumo ir kolegialumo derinimo principais“, 9 str. 1 d. „Muitinės tikslai - apsaugoti Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos finansinius interesus, rinką, visuomenę ir aplinką nuo nesąžiningos ir neteisėtos tarptautinės prekybos daromos žalos, sudarant palankias sąlygas teisėtam verslui, prisidedant prie sąžiningos ir atviros prekybos skatinimo, užtikrinti Europos Sąjungos ir jos gyventojų saugumą ir saugą, išlaikyti deramą pusiausvyrą tarp muitinio tikrinimo ir teisėtos prekybos palengvinimo“, 19 str. 1 d. 1 p. „vykdyti muitinės įgyvendinamų teisės aktų reikalavimus“, taip pat 7 p. „gavus pranešimą arba pareiškimą apie rengiamą ar daromą teisės aktų pažeidimą arba pačiam tiesiogiai jį atskleidus ar būnant teisės aktų pažeidimo liudytoju, imtis neatidėliotinų priemonių rengiamam ar daromam teisės aktų pažeidimui užkardyti, įvykio vietai, dokumentams ir kitiems įrodymams apsaugoti, įvykio liudytojams nustatyti arba pranešti apie įvykį kitoms kompetentingoms institucijoms“; (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio posto nuostatų, patvirtintų MD prie LR FM generalinio direktoriaus 2019 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1B-236, 6.1. papunktyje „muitinės priežiūros priemonėmis užtikrinti muitinės įgyvendinamų teisės aktų nuostatų įgyvendinimą“, 6.3. p. p. „užkirsti kelią muitų ir kitų teisės aktų pažeidimams“; (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės inspektoriaus pareigybių aprašymo, patvirtinto MD prie LR FM generalinio direktoriaus 2019 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. 1B-180, 5.1 papunktyje - „atlieka per postą gabenamų ar poste deklaruojamų prekių, dokumentų, transporto priemonių, keleivių ir bagažo muitinį tikrinimą ir įforminimą vadovaudamasis teisės aktais“, 5.3. p. p. - „taiko importo, eksporto ir tranzito draudimus ir apribojimus, vykdo kontrabandos, muitų taisyklių pažeidimų prevenciją“, 5.9. p. p. - „atlieka rizikos vertinimą ir priima motyvuotus sprendimus dėl muitinio tikrinimo būdo parinkimo“, 5.10 p. p. - „vykdo kontrabandos, muitų taisyklių pažeidimų prevenciją“, reikalavimus, taip pat turėdamas teisę, numatytą (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio posto nuostatų, patvirtintų MD prie LR FM generalinio direktoriaus 2019m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1B-236, 8.4. p. „teisės aktų nustatyta tvarka sulaikyti asmenis, gabenamas prekes, su jų gabenimu susijusius dokumentus ir jas gabenančias transporto priemones“, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dėl ko didelės žalos patyrė valstybė, ir padėjo padaryti kontrabandą:
Jis, 2019 m. balandžio 3 d., tiksliai nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, susitarė su RF piliečiu A. K. (A. K.) ir kitais nenustatytais asmenimis, kad jis (A. K.) padės padaryti kontrabandą, tai yra 2019 m. balandžio 4 d. (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio poste adresu (duomenys neskelbtini), vykdydamas (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio posto inspektoriaus pareigas ir žinodamas, kad vilkiko „RENAULT“, Rusijos Federacijos valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), puspriekabėje, Rusijos Federacijos valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), bus neteisėtai gabenamos akcizais apmokestinamos prekės - 13 000 000 vnt. cigarečių „New Line“, nepaženklintų Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio banderolėmis, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršija 250 MGL dydžio sumą ir yra 2 127 199 eurai, turėdamas teisę ir pareigą sulaikyti neteisėtai gabenamas prekes ar daiktus, nesiims įstatymų jam suteiktų teisių užkirsti kelią daromam nusikaltimui ir neatliks RF piliečio A. K. aukščiau nurodytu vilkiku su puspriekabe gabenamo krovinio fizinio patikrinimo, t. y. sudarys galimybę transporto priemonei vykti iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką per (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio postą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), su puspriekabėje gabenamomis cigaretėmis, žinodamas, kad minėtos prekės bus neteisėtai įvežtos į Lietuvos Respubliką, išvengiant muitinės kontrolės.
Po to, veikdamas pagal šį išankstinį susitarimą su RF piliečiu A. K. ir kitais nenustatytais asmenimis, veikdamas priešingai tarnybos interesams, 2019 m. balandžio 4 d., 1.40 val., padėjo šią kontrabandą padaryti - vairuotojui RF piliečiui A. K. per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio postą, iš Rusijos Federacijos (duomenys neskelbtini) srities į Lietuvos Respubliką vilkiko „RENAULT“, Rusijos Federacijos valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), puspriekabėje, Rusijos Federacijos valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), gabenant akcizais apmokestinamas prekes - 13 000 000 vnt. cigarečių „New Line”, nepaženklintų Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio banderolėmis, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršija 250 MGL dydžio sumą ir yra 2 127 199 eurai, tyčia neatliko aukščiau nurodytų vilkiko ir puspriekabės fizinio tikrinimo veiksmų, jų nesulaikė, o priešingai - 2019 m. balandžio 4 d. 1.40 val. (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio poste tyčia nevykdė savo pareigų, piktnaudžiavo tarnyba ir įformino tranzito deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtindamas melagingus duomenis, kad neva į Lietuvos Respublikos teritoriją įvežamas polietileno tereftalatas, ir praleido šią transporto priemonę su akcizais apmokestinamomis prekėmis - cigaretėmis į Lietuvos Respublikos teritoriją. Tokiais savo veiksmais A. K. padėjo A. K. per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti privalomus pateikti muitinei daiktus, nepateikiant jų muitinės kontrolei, ir dėl to valstybė patyrė didelę žalą, kadangi nebuvo užtikrinta galimybė į valstybės biudžetą išieškoti privalomus sumokėti mokesčius, taip pat jis savo veiksmais iškraipė valstybinės institucijos – Lietuvos muitinės funkcijas ir veiklos principus, diskreditavo muitinės tarnautojo vardą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Nuteistojo A. K. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus apeliaciniame skunde prašoma panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 10 d. nuosprendį A. K. ir jį išteisinti neįrodžius jo dalyvavimo padarant inkriminuotas nusikalstamas veikas.
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Skunde nurodoma, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagristos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias aplinkybes. Teismo apkaltinamasis nuosprendis gali būti grindžiamas tik patikimais įrodymais, kurių pakanka neginčijamai išvadai apie asmens kaltumą. Kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Nekaltumo prezumpcijos principas draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Nacionalinėje teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis - teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju baudžiamosios bylos medžiagoje egzistuoja prieštaravimai dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo, įtarimų pareiškimo ir nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo. Visi šie prieštaravimai ikiteisminio tyrimo medžiagoje nebuvo pašalinti, todėl byla išnagrinėta visiškai neišsamiai.
2.2. Kauno apygardos teismas A. K. kaltę, įvykdžius sunkius nusikaltimus, grindė subjektyvaus pobūdžio įrodymų šaltiniais ir netiesioginiais įrodymais. Šių įrodymų teismas nesugebėjo įvertinti taip, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies nuostatos – išsamiai ir nešališkai. A. K. kaltė grindžiama netiesioginių įrodymų šaltiniais – nuteistojo T. J. parodymais, vairuotojų I. M. ir A. K. parodymais ir kita baudžiamosios bylos medžiaga, kuri neturi jokios įrodomosios reikšmės jo kaltei pagrįsti.
2.3. Teismas nuosprendyje nuteistojo A. K. kaltės įrodymais laikė ikiteisminiame tyrime duotus liudytojų I. M. ir A. K. parodymus, kurie buvo BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu pagarsinti teisiamajame posėdyje ir tokiu būdu, neva, ištirti. BPK 276 straipsnio 1 dalyje nurodoma, jog kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme, gali būti teisiamajame posėdyje balsu perskaitomi, kai kaltinamasis, nukentėjusysis ar liudytojas: 1) yra miręs arba nedalyvauja teisiamajame posėdyje dėl svarbių priežasčių, o kaltinamojo nėra - dar ir šio Kodekso 246 straipsnyje numatytais atvejais; 2) atsisako arba vengia duoti parodymus, taip pat kai pareiškia, kad neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus; 3) duoda teisiamajame posėdyje parodymus, kurie iš esmės skiriasi nuo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ar pirmiau teisme. Gynyba 2022 m. kovo 8 d. teismo posėdyje prašė iškviesti liudytojus I. M. ir A. K. ir apklausti juos teisiamajame posėdyje įstatymo nustatyta tvarka, tačiau teismas nesiėmė jokių priemonių užtikrinti liudytojų dalyvavimą teisiamajame posėdyje ir patikrinti ikiteisminiame tyrime duotų parodymų patikimumą. Šie liudytojai procese yra svarbūs, nes A. K. buvo kaltinamas, o dabar ir nuteistas už tai, jog, bendrininkaudamas su A. K. ir I. M., susitarė padaryti nusikalstamas veikas. Apklausos protokoluose liudytojai kaltinime nurodytų aplinkybių nenurodė, todėl teismas, neapklausęs šių liudytojų ir nepatikrinęs parodymų patikimumo, nuosprendyje jais vadovautis negalėjo. Teismas nurodė, kad baudžiamojoje byloje nėra liudytojų asmens duomenų, tačiau gynyba atkreipia dėmesį, jog liudytojų atžvilgiu baudžiamosios bylos buvo išskirtos iš nagrinėjamos bylos ir prokurorui šie liudytojų duomenys turi būti žinomi. Teismas nutarė šių liudytojų net neieškoti. Būtent dėl šių priežasčių nebuvo užtikrinta nuteistojo teisė į teisminę gynybą, o parodymų perskaitymo sąlygos neatitiko BPK 276 straipsnio 1 dalies nuostatų.
2.4. A. K. nuteistas dėl 2019 m. kovo 27 d. kontrabandos, piktnaudžiavimo ir papirkimo, bet teismas, nustatydamas šių nusikalstamų veikų sudėtį A. K. veiksmuose, nuosprendyje rėmėsi prielaidomis, nes objektyvių duomenų, patvirtinančių T. J. parodymus, baudžiamosios bylos medžiagoje visiškai nėra. Be nuteistojo T. J. parodymų šioje baudžiamojoje byloje apskirtai nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog T. J. parodymai yra teisingi ir jų pakanka priimti apkaltinamąjį nuosprendį A. K. atžvilgiu. Apklausiamas kaltinamuoju, T. J. nenurodė, nei kaip, nei kokiu būdu, kurioje konkrečioje vietoje A. K. neva jį įkalbinėjo praleisti vilkiką su cigarečių kroviniu. Dar daugiau, visame poste yra vaizdo stebėjimo kameros, o KŽ pareigūnai įrengę ir pasiklausymo įrangą, tad vargu, ar bet koks pareigūnas teiktų tokius pasiūlymus tarnybos poste, bei perduotų raštelius su valstybiniais vilkiko numeriais.
2.5. Gynėjas pabrėžia ir tai, kad T. J. parodymai nėra patikimi ir teismas jais vadovautis nuosprendyje negalėjo, nes viso proceso metu T. J. norėjo sumenkinti savo paties padarytas nusikalstamas veikas ir apkalbėjo kolegą – A. K..
2.6. 2022 m. kovo 8 d. teisiamajame posėdyje T. J. nurodė, kad jie susitiko mašinų aikštelėje, tarp Kazlų Rudos ir Kauno, nes ten yra didesnė aikštelė, susitiko už miesto; tą vietą susitarė abu, kad abu žinotų. Toliau apklausiamas apie susitikimo vietą, nurodė, kad tikslios vietos įvardinti negali. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad šie T. J. teiginiai nėra užfiksuoti parodymų patikrinimo protokolu baudžiamosios bylos medžiagoje, tad galima daryti išvadą, jog tik T. J. žino tą vietą, o ikiteisminio tyrimo pareigūnams ši vieta neva jokios įrodomosios reikšmės neturėjo ir baudžiamosios bylos medžiagoje ji nebuvo užfiksuota. Toliau T. J. nurodė, jog neprisimena, kokiomis kupiūromis A. K. padavė pinigus.
2.7. T. J. neprisiminė, kokiu automobiliu tiksliai važinėjo A. K., kas savaime rodo, kad jie nebuvo artimi draugai (teismas padarė priešingą išvadą), nors T. J. ir aiškino, jog darbe jie bendraudavo ir A. K. važinėjo SAAB ir Hyundai automobiliais. A. K. teisiamojo posėdžio metu pateikė važiavimo į darbo vietą išlaidų kompensavimo prašymą ir žurnalą, kuriame nurodytas RENAULT automobilis. Savaime suprantama, jog kiekvienas kolega, su kuriuo dirba ir bendrauja, žino kokį automobilį vairuoja jo kolega, o T. J. nurodė, jog su A. K. buvo susitikęs penkis kartus nuošalioje automobilių stovėjimo aikštelėje. Pažymi, kad į bylą A. K. pateikė SAAB utilizavimo dokumento kopiją, tad minimu laikotarpiu šis automobilis buvo utilizuotas. Kadangi minimu laikotarpiu A. K. tokiu automobiliu, kurį nurodė T. J., nesinaudojo, T. J. parodymai, kad jie susitiko penkis kartus nuošalioje automobilių stovėjimo aikštelėje, kelia abejonių, nes tokiu atveju jis tikrai būtų įsiminęs automobilį. Be to, teismui pateikti įrodymai patvirtina, jog būtent tą dieną, kai buvo neva perduoti pinigai už 2019 m. kovo 27 d. neva praleistą vilkiką su kontrabandos kroviniu, nuteistasis A. K. šventė vaiko gimtadienį. Iš T. J. parodymų seka, jog jis nepamena nei vieno fakto, išskyrus to, jog neva A. K. jį įkalbėjo ir davė 5000 Eur kyšį.
2.8. T. J. apklausose nurodė, jog A. K. prašė praleisti vilkiką ir 2019 m. gegužės mėnesį, kuris buvo sulaikytas, tačiau kaltinimas dėl šio epizodo nei A. K., nei T. J. neparteiktas, vadinasi, nesivadovauta T. J. parodymais ir jie nelaikyti patikimais.
2.9. Skunde pabrėžiama, kad visomis šešiomis datomis, kuomet neva buvo gabenamos cigaretės: 2019 m. kovo 27 d. (T. J.), balandžio 4 d. (A. K.), balandžio 12 d., balandžio 28 d. (R. Š.), gegužės 1 d., gegužės 19 d. (T. J.), pamainose dirbo T. J., o A. K. kai kuriomis dienomis net nebuvo darbe. Šias faktines aplinkybes patvirtina ir baudžiamosios bylos medžiaga. 2020 m. sausio 13 d. Muitinės kriminalinės tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiojo tyrėjo T. K. tarnybiniame pranešime dėl informacijos pateikimo Nr. (duomenys neskelbtini) nėra nurodoma 2019 m. balandžio 4 d., nors toje pamainoje dirbo T. J., R. Š. ir A. K.. Šiame tarnybiniame pranešime nurodyta, jog, atlikus 2019 m. kovo 26 d. – 2019 m. kovo 27 d., 2019 m. gegužės 1 d. – 2019 m. gegužės 2 d. ir 2019 m. rugsėjo 18 d. – 2019 m. rugsėjo 19 d. posto pareigūnų paskirstymo į darbo vietas grafikų analizę, įvertinant minėtų transporto priemonių vykimo laiką ir posto pareigūnų paskyrimo į darbo vietą laikus, susiejant transporto priemonių vykimo laiką su tuo metu dirbančiais muitinės pareigūnais, darytina išvada, kad vienintelis pareigūnas, kuris visus kartus dirbo, kai buvo gabenamos cigaretės bei visus kartus buvo priskirtas dirbti muitinės deklaracijų ir kartu pateiktų dokumentų, kurie priklauso pateikti muitinės postui pagal kompetenciją, priėmime ir forminime bei lengvųjų automobilių ir krovininių automobilių bei jais gabenamų prekių detaliame tikrinime buvo vyresnysis inspektorius T. J..
2.10. Baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, jog pas T. J. buvo rasta didelė suma pinigų, kurios legalumo šaltinis nebuvo patikrintas BPK priemonėmis, o prokuratūra pasirinko patikėti T. J. seneliais, kurie nurodė, kad pinigai jų, tačiau kaip minėta, iš kur jie juos gavo, ikiteisminiam tyrimui buvo nereikšmingos aplinkybės įrodinėjant T. J. kaltę.
2.11. Gynyba prokuroro A. R. prašė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto praturtėjimo, tačiau prokuroras nurodė, jog ne toks ikiteisminio tyrimo numeris ir prašymo nenagrinėjo. Toliau gynėjas Kauno apygardos teismo prašė grąžinti baudžiamąją bylą prokurorui dėl netinkamai surašyto kaltinamojo ako, nes atskleistos ne visos nusikalstamos veikos bei neišsamiai atliktas ikiteisminis tyrimas, tačiau teismas atmetė šį prašymą. Tai, gynėjo nuomone, yra procesinis pažeidimas, nes iš ikiteisminio tyrimo duomenų aiškiai matyti, jog buvo padaryta daugiau nusikalstamų veikų nei nurodyta kaltinamajame akte.
2.12. T. J. nurodė, jog galėtų būti atsakingas tik už du atvejus t. y. 2019 m. kovą ir gegužę, bet kaltinimas jokių priekaištų dėl gabenimo gegužės mėnesį T. J. neturėjo. T. J. parodymų patikimumo nepatvirtina ir ta parodymų dalis, kurioje jis nurodė, kad veikos buvo daromos nuo 2018 m. lapkričio mėnesio. Ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai T. J. parodymus, tikėtina, tikrino, tačiau jokių kontrabandos gabenimo požymių neidentifikavo ir kaltinimų T. J. nurodomu laikotarpiu niekam nepareiškė.
2.13. Teismas konfiskavo tik penktadalį sudarančią rastų pinigų sumą, kuri atitinka T. J. parodymus dėl visų epizodų, nurodomų tarnybiniame pranešime, todėl prokuratūra de facto pripažino, jog šie epizodai yra susiję su T. J. veikomis, tačiau tuo pačiu kaltino ir A. K.. Pažymėtina ir tai, jog 2022 m. kovo 8 d. apklausiamas teisme T. J. nurodė, kad penktas kartas buvo kovo mėnesio epizodas, o kitų gabenimų negalėjo nurodyti, tačiau ikiteisminio tyrimo pareigūnai cigarečių gabenimo atvejų iki kovo mėnesio apskritai nenustatė.
2.14. Byloje nėra jokių duomenų galinčių patvirtinti T. J. parodymus, todėl A. K. susitarimo momentas ir pinigų perdavimas neįrodytas objektyvia ikiteisminio tyrimo medžiaga, o T. J. parodymų nepatvirtina kita ikiteisminio tyrimo medžiaga. Kauno apygardos teismas negalėjo vadovautis T. J. parodymais surašant nuosprendį, nes jie visiškai nepasitvirtino. Byloje nepasitvirtino ir kaltinimas dėl A. K. žinojimo, jog bus gabenama kontrabanda. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų galinčių patvirtinti, jog A. K. įkalbėjo T. J. praleisti vilkiką su cigaretėmis bei perdavė 5000 Eur, todėl nuosprendžio dalis dėl A. K. naikintina. 2019 m. kovo 26-27 d. kaltinimas A. K. nepasitvirtino visiškai, todėl A. K. turėjo būti išteisintas.
2.15. Perdavus bylą į teismą, byloje buvo praleistas lapas, susijęs su A. K. 2019 m. balandžio 4 d. Posto pareigūnų paskirstymo į darbo vietas grafiku, kuris turėjo esminės reikšmės. Nors A. K. parodymais pirmosios instancijos teismas vadovautis negalėjo, tačiau, jeigu ir vadovavosi teismas padarė prielaidas dėl jų vertinimo. A. K. nurodė, jog jam buvo parašyta važiuoti ir įvažiuoti į Lietuvos Respublikos teritoriją būtent 2019 m. balandžio 4 d., nuo 00.00 val. iki 3.00 val.; žinutėje buvo nurodyta, kad privažiuoti jis turi konkretų (duomenys neskelbtini) kelio poste esantį kelią – pirmąją krovininių automobilių juostą, esančią arčiausiai nuo pagrindinio pastato. 2022 m. balandžio 7 d. Kauno apygardos teismui buvo pateiktas trūkstamas Posto pareigūnų paskirstymo į darbo vietas grafikas, (duomenys neskelbtini) Kelio posto teritorijos schema ir kiti gynėjo prašyti dokumentai. Pateikus trūkstamos dienos darbo grafiką, paaiškėjo, jog tuo metu, kai vilkiko vairuotojui A. K. buvo nurodyta (00.00 val. – 03.00 val.) kirsti muitinės postą per 12 darbo vietą, nuo 21.00 val. iki 01.00 val. toje pačioje darbo vietoje dirbo T. J., o A. K. tuo metu turėjo pertrauką ir miegojo.
2.16. A. K. nuo 1.00 val. iki 5.00 val. buvo paskirta 13 darbo vieta kaip pagrindinė, o 12 darbo vieta, kaip papildoma, esant reikalui jis galėtų vykdyti 12 darbo vietai priskirtas funkcijas. Taip pat A. K. buvo priskirta 21 darbo vieta t. y. detalus krovininių automobilių ir krovinių tikrinimas. R. R. nuo 01.00 val. iki 05.00 val. buvo paskirta 12 darbo vieta kaip pagrindinė, o 13 darbo vieta, kaip papildoma, esant reikalui ji galėtų vykdyti 13 darbo vietai priskirtas funkcijas. Taip pat R. R. buvo priskirta 21 darbo vieta, t. y. detalus krovininių automobilių ir krovinių tikrinimas. Apklausiami liudytojais pareigūnai patvirtino, jog pamainos metu paskiriami pagal darbo grafiką į kelias darbo vietas ir, kolegos nesant darbo vietoje, gali pradėti forminti vilkikus, esančius kolegos darbo vietoje. Liudytojas R. J. nurodė, jog fiziškai jis gali aptarnauti du kanalus. 12 ir 13 kanalai yra vienas šalia kito. A. K. galėjo aptarnauti abu kanalus. Liudytoja R. R. parodė, jog galėjo būti, kad ji buvo pasišalinusi iš savo kabinos, galėjo būti tualete; ji to momento neatsimena, kad jis būtų įforminęs automobilį ir to paaiškinti negali; jeigu jos nėra 20 minučių darbo vietoje, tai A. K. iš esmės gali paimti jos automobilį ir jį įforminti, bet tik tuo atveju, jeigu jo kanale nėra jokių automobilių; ji negali paaiškinti, kur buvo 20 minučių; ji negali pakomentuoti, ką tokiu atveju veikia vilkikai, tačiau abejoja, kad jie tikrai tiek lauktų, tikriausiai juos formintų kolega. Kaip matyti iš Muitinės kriminalinės tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus 2022 m. birželio 20 d. pateiktos ataskaitos dėl deklaracijų priėmimo laiko, kada per 12 darbo vietą 2019 m. balandžio 4 d. pravažiavo vilkikas su neva cigarečių kroviniu, poste nebuvo R. R. ir ji savo darbo funkcijų neatliko daugiau kaip 21 minutę.
2.17. Akivaizdu, jog A. K. privalėjo tikrinti kolegės darbo vietoje esančius vilkikus, nes kolegė tuo metu buvo pasišalinusi ne vieną kartą. Kolegės nesant poste, A. K. paimdavo ir jos kanale esančius automobilius, kad nesusidarytų eilės ir judėtų abu kanalai, nes kolegė tą pačią dieną buvo pasišalinusi nuo 1.16 iki 1.29; 1.34 iki 1.55; nuo 1.58 iki 2.18 val., po to 2.40 iki 2.59 val., nuo 3.08 iki 3.47 val., nuo 4.36 iki darbo laiko pabaigos. Iš viso R. R. per 4 valandas suformino 8 vilkikus, kai tuo tarpu A. K. – 12 vilkikų.
2.18. Muitinės kriminalinės tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus 2022 m. birželio 20 d. pateiktos ataskaitos dėl deklaracijų priėmimo laiko. Šiame dokumente nurodoma, jog aptariamo vilkiko deklaracijos priėmimo laikas yra 01.36 val., o procedūros įforminimo išvykimo įstaigoje data ir laikas yra 01.40 val. t. y. 4 minutės. Gynyba atkreipia dėmesį, kad prieš tai tris važiavusius vilkikus, kurių tikrinimo kanalas buvo taip pat ŽALIAS, A. K. įformino per 3 minutes. Pavyzdžiui deklaracijos Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimo data ir laikas 01.27 val., o procedūros įforminimo išvykimo įstaigoje data ir laikas 01.30 val. t. y. 3 minutės. Taigi, teismo padaryta išvada, kad dokumentų patikrinimas vyko labai greitai, neatitinka bylos aplinkybių, nes kiti vilkikai buvo forminami dar greičiau, nei aptariamas. Pirmos instancijos teismas negalėjo daryti išvados, jog, jeigu vilkikas įformintas greitai, vadinasi A. K. susitarė su A. K. dėl kontrabandos gabenimo ir būtent dėl šių priežasčių A. K. nuteistas.
2.19. 2019 m. balandžio 4 d. epizode A. K. kompiuterio sistema parodė žalią kanalą, todėl tiek R. R., tiek R. Š. parodymais, tiek teisės aktais nurodoma, jog tokiais atvejais detalus patikrinimas nėra atliekamas, o yra kabinama plomba ir vilkikas praleidžiamas pro postą. Valdydamas rizikas, visada tikrina pateiktus dokumentus tokiose sistemose kaip NAS ir RIKS ir tik po to pradedama forminimo procedūra. Iš to seka, jog A. K. atliko visus teisėtus veiksmus kaip numato teisės aktai. Be to, galimai pavadavo ir kolegę, galimybė pavaduoti kolegą nurodoma ir teisės aktuose, nes paskirtos 3 darbo vietos, o šios parodymus patvirtino R. R. ir R. Š..
2.20. A. K. net negalėjo būti nuteistas, padaręs nusikalstamą veiką, nes A. K. apklausoje buvo nurodytas ne tas laikas ir ne ta darbo vieta. A. K. negalėjo žinoti, jog R. R. tuo metu paliks savo darbo vietą daugiau nei 20 minučių, o jam teks įforminti vilkiką, kuris galimai gabeno cigaretes. Iš aukščiau išdėstytos argumentacijos seka, jog pirmos instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, todėl nuosprendis dalyje dėl A. K. pripažinimo kaltu padarius nusikalstamas veikas naikintinas, o A. K. išteisintinas.
2.21. Teismas nepagrįstai vertino R. Š. parodymus, kaip suinteresuoto asmens, nes R. Š. jokio pagrindo apkalbėti A. K. ar T. J. neturėjo, nes T. J. jo atžvilgiu jokių parodymų nedavė. Pats R. Š. stengėsi A. K. atžvilgiu surinkti jo kaltę patvirtinančių duomenų ir veikė neatskleisdamas savo tapatybės. 2020 m. birželio 17 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi R. Š. leista neatskleidžiant tapatybės užmegzti ir palaikyti kontaktą su T. J. ir A. K. bei kitais asmenimis, kurie gali būti susiję su tiriama nusikalstama veika ir kontakto metu daryti garso bei vaizdo įrašus, fotografuoti ir bendrauti su tiriama nusikalstama veika susijusiais klausimais. 2020 m. liepos 28 d. R. Š. patvirtino, jog gavo įrangą (duomenys neskelbtini) ir tą pačią dieną ją grąžino. 2021 m. rugsėjo 29 d. tarnybiniu pranešimu tyrėja G. D. pasiūlė tą įrašą sunaikinti, todėl vėliau šis įrašas buvo sunaikintas, proceso dalyviams neleidus su juo susipažinti.
2.22. Pabrėžiama, kad, nors šie veiksmai buvo sankcionuoti trims mėnesiams, ikiteisminio tyrimo pareigūnai analogiškų veiksmų T. J. atžvilgiu nesiėmė. Kodėl kito įtariamojo T. J. atžvilgiu nebuvo užduodami analogiški klausimai, kuriuos R. Š. uždavė A. K., iš baudžiamosios bylos medžiagos gynybai taip ir lieka neaišku.
2.23. R. Š., nors ir atliko slaptus ikiteisminio tyrimo veiksmus, kuriais bandė išprovokuoti pokalbį su A. K. apie neva padarytą nusikalstamą veiką, kuris ir įvyko, tačiau A. K. pokalbio metu nurodė, kas iš tiesų yra atsakingas už padarytas nusikalstamas veikas, tačiau šis pokalbis ikiteisminio tyrimo metu buvo sunaikintas kaip neturintis jokios įrodomosios reikšmės. Iš tiesų, įrašytas pokalbis buvo svarbus įrodinėjant, jog A. K. nekaltas dėl minėtų įvykių.
2.24. Du cigarečių gabenimai buvo 2019 m. balandžio 27 d. ir 2019 m. rugsėjo 18 d., kai dirbo R. Š. ir T. J., o A. K. buvo atostogose ir sirgo, todėl akivaizdu, jog visus kontrabandos gabenimo atvejus organizavo pats T. J.. Pabrėžtina ir tai, jog, nors du vilkikai pravažiavo R. Š. darbo laiku, kai A. K. net nebuvo darbe, ikiteisminio tyrimo pareigūnai R. Š. jokių įtarimų nepareiškė.
2.25. Skunde pažymima ir tai, kad 2019 m. balandžio 12d. buvo įforminta ta pati transporto priemonė kaip ir 2019 m. balandžio 4 dieną, o 2019 m balandžio 12 ir 28 dienomis abu kartus vyko tas pats vairuotojas. Kovo 27 d. ir gegužės 2 d. buvo naudojama ta pati transporto priemonė, tad iš to seka, jog visi šie kontrabandos gabenimo atvejai yra susiję.
2.26. Gynyba pažymi, kad abiejuose epizoduose cigaretės nebuvo rastos ir suskaičiuotos, kas savaime veda prie išvados, jog nėra kontrabandos dalyko. BK 199 straipsnio 3 dalies dalykas (cigaretės) niekada nebuvo rastos, sulaikytos ir suskaičiuotos, tačiau vairuotojai I. M. ir A. K. 2021 m. kovo 17 d. ir 2021 m. gegužės 13 d. Kauno apygardos teismo baudžiamaisiais įsakymais buvo pripažinti kaltais pagal BK 199 straipsnio 3 dalį. Susipažinus su Kauno apygardos teismo baudžiamaisiais įsakymais, tapo akivaizdu, jog nusikalstamos veikos dalyko (cigarečių) gabenimo priemonės nebuvo konfiskuotos ar jų vertė nebuvo išieškoma iš I. M. ir A. K.. I. M. įtarimus pripažino visiškai ir nurodė, jog cigaretes gabeno per Lietuvos Respublikos teritoriją. T. J. apklausose patvirtino, jog žinojo ir suvokė, kad cigaretės bus gabenamos per Lietuvos Respublikos teritoriją. Taigi, T. J. veikoje teismas privalėjo nustatyti BK 199² straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties objektyviosios pusės požymius, t. y. aktyvius veiksmus, bet ir subjektyviosios pusės požymius, tarp jų ir – kaltę, nes jis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Todėl jo veika papildomai turėjo būti kvalifikuota ir pagal BK 199² straipsnio 2 dalį. Atsižvelgiant į tai, I. M. ir T. J. buvo reikalinga pareikšti įtarimus ir pagal BK 199² straipsnio 2 dalį bei iš vairuotojo konfiskuoti transporto priemonę arba jos vertę.
3. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo A. K. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus apeliacinis skundas atmetamas.
Dėl bylos faktinių aplinkybių vertinimo
4. Iš nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo turinio matyti, kad nesutinkama su A. K. priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu ir prašoma jį iš jam inkriminuotų veikų išteisinti. Apeliacinis skundas argumentuojamas baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų pažeidimais, netinkamai pritaikytu baudžiamuoju įstatymu, kas, apelianto manymu, lėmė neteisėto ir nepagrįsto skundžiamo nuosprendžio A. K. priėmimą. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo nuosprendį patikrina, laikydamasi BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatytų apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų.
5. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismo išvados dėl A. K. kaltės padarytos, netinkamai įvertinus byloje surinktais įrodymais nustatytas faktines aplinkybes, prioritetą suteikiant kaltinimui naudingiems duomenimis, juos aiškinant A. K. nenaudai. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad A. K. kaltė grindžiama netiesioginiais įrodymais, taip pat baudžiamosios bylos medžiaga, kuri neturi įrodomosios galios. Todėl, gynėjo manymu, pirmosios instancijos teismas savo išvadas grindė prielaidomis, nepagrįstai vadovavosi kito nuteistojo T. J. parodymais dėl A. K. vaidmens, be pagrindo rėmėsi liudytojų A. K. ir I. M. parodymais, nepatikrinęs jų patikimumo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais.
6. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, betarpiškai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, kuriuos išsamiai išanalizavęs, teisėjų kolegijos vertinimu, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, o taip pat nuosprendyje išdėstė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo A. K. kaltės. Teismas savo išvadas dėl pastarojo kaltės grindė byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, o ne prielaidomis, ar, kaip teigiama apeliaciniame skunde, vien nepatikimais kito nuteistojo T. J. parodymais, neleistinais ar įrodomosios reikšmės neturinčiais įrodymais. Ištyrus reikšmingas bylai teisingai išspręsti aplinkybes, skundžiamame nuosprendyje išdėstyti argumentai dėl byloje surinktų įrodymų yra logiški ir neprieštaringi. Apeliaciniame skunde remiamasi išimtinai nuteistojo A. K. nurodyta įvykių versija, formaliai teigiant, kad įrodymai vertinti atsietai vieni nuo kitų, ir akcentuojant atskiras nuteistajam palankias aplinkybes, selektyviai vertinant ir savaip interpretuojant liudytojų parodymus, kitą baudžiamosios bylos medžiagą, o taip pat deklaratyviai pažymint, kad buvo pažeisti nekaltumo prezumpcijos ir abejonių vertinimo kaltinamojo naudai principai. Apeliaciniame skunde iš esmės pateikiama dalis tų pačių argumentų, kaip ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, dėl kurių pakankamai argumentuotai buvo pasisakyta skundžiamame nuosprendyje.
7. A. K. kaltė, padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, nagrinėjamoje byloje didesne dalimi grindžiama netiesioginiais įrodymais. Tačiau įstatymas nereglamentuoja, kokiais duomenimis gali būti įrodinėjamos reikšmingos bylai aplinkybės. Svarbu, kad tie duomenys patvirtintų bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-56/2013, Nr. 2K-421/2013). Teismų praktikoje pripažįstama, jog tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomąją vertę, tiek vienais, tiek kitais baudžiamajame procese gali būti įrodinėjama asmens kaltė. Tiesioginiai įrodymai patys, be tarpinių grandžių yra susiję su įrodinėjimo dalyku, o netiesioginiai yra tokie įrodymai, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes. Ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltė gali būti nustatoma tiesioginiais įrodymais. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama asmens kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius, visi šie įrodymai vertinami pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287/2013).
8. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus, teisiamajame posėdyje ištirtus bei skundžiamame nuosprendyje aptartus įrodymus, konstatuoja, kad nėra pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismas būtų netinkamai vertinęs įrodymus bei priėmęs neteisingą procesinį sprendimą. Pripažindamas A. K. kaltu, teismas baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Gretindamas iš skirtingų įrodymų šaltinių gautus duomenis, apygardos teismas tinkamai nustatė tarpinius faktus, juos nuosekliai ir logiškai susiejo su kitais byloje esančiais tiesioginiais įrodymais, bylos įrodymus ištyrė ir įvertino, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio ir BPK 301 straipsnio reikalavimų. Tinkamai įvertinęs įrodymus ir nustatęs reikšmingas aplinkybes, jais remdamasis padarė motyvuotas bei pagrįstas išvadas dėl A. K. veiksmų, jų apimties ir tokių jo veiksmų teisinio vertinimo. Nustatytas nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų įrodytumas abejonių nekelia, o apeliacinio skundo argumentai dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo yra deklaratyvūs ir nepatvirtina padaryto esminio baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimo. Vien tai, jog teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį sprendimą, nei pageidauja nuteistasis, savaime nereiškia, kad įrodymai įvertinti, pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas. Nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai teismo išvadų nepaneigia ir nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą teismo nuosprendį.
9. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, 2019 m. kovo 27 d. nuo 5.00 val. iki 5.10 val. per (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio postą, iš Rusijos Federacijos srities į Lietuvos Respubliką vilkiku DAF, Rusijos Federacijos valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), puspriekabėje, Rusijos Federacijos valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo I. M., buvo gabenamos akcizais apmokestinamos prekės – 12 000 000 vnt. cigarečių ,,New Line“, nepaženklintų Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio banderolėmis, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 1 963 569 Eur. Taip pat, 2019 m. balandžio 4 d., apie 1.40 val., per (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio postą, iš Rusijos Federacijos srities į Lietuvos Respubliką, vilkiku Renault, Rusijos Federacijos valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), puspriekabėje, Rusijos Federacijos valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo A. K., buvo gabenamos akcizais apmokestinamos prekės – 13 000 000 vnt. cigarečių ,,New Line“, nepaženklintų Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio banderolėmis, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 2 127 199 Eur. Paminėtais atvejais, pagal muitinei pateiktus dokumentus buvo deklaruojama, jog per (duomenys neskelbtini) kelio postą į Lietuvos Respubliką įvežtos ne iš Rusijos Federacijos eksportuojamos cigaretės, o polietileno tereftalatas.
Žemesnės instancijos teismas
14. Nuteistojo gynėjas, apeliaciniame skunde nesutikdamas su apygardos teismo išvadomis, pabrėžia, kad nuosprendyje teismas nepagrįstai rėmėsi parodymais asmenų, kurių teisiamajame posėdyje nepaklausinėjo, nuteistasis ir jo gynėjas neturėjo galimybės užduoti jiems klausimų, pastarųjų asmenų parodymų patikimumas nebuvo patikrintas. Galima sutikti su nuteistojo A. K. gynėjo apeliacinio skundo argumentu, kad nuosprendyje buvo remiamasi I. M., A. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, tačiau vien šis faktas neduoda pagrindo abejoti I. M., A. K. nurodytomis aplinkybėmis.
15. Kaip matyti iš bylos medžiagos, I. M. ir A. K. buvo apklausti ikiteisminio tyrimo pareigūno, o jų parodymai, remiantis BK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje. Tiek I. M., tiek A. K. paaiškino aplinkybes apie padarytas nusikalstamas veikas, atitinkamai I. M. dėl 2019 m. kovo 27 d. epizodo, o A. K. dėl 2019 m. balandžio 4 d. epizodo.
15.1. I. M. be kitų aplinkybių parodė, jog suprato vykdantis kontrabandą. Jam buvo žinoma, kad reikės vežti cigaretes. Jis pats asmeniškai dalyvavo cigarečių pakrovime ir matė, kad dėžių su cigaretėmis buvo prikrauta pilna puspriekabė. Jam taip pat buvo pateikti visi būtini krovinio gabenimo dokumentai. Kadangi krovinys turėjo būti gabenamas tam tikru laiku (gabenama ne iš karto), suprato, kad dėl netrukdomo krovinio pravažiavimo per sieną bus susitarta su muitinės pareigūnais. Iš asmens vardu V. gavo nurodymą vykti su kroviniu konkrečiu laiku, t. y. 2019 m. kovo 27 d., nurodyta, kad Rusijos pusėje esančią muitinę turi pravažiuoti nuo 1.00 val. iki 3.00 val., o nuo 3.00 val. iki 5.00 val. su kroviniu būti Lietuvos pusėje. Pasakyta, kad Rusijos muitinėje jis turės pateikti krovinio – cigarečių gabenimo dokumentus, o Lietuvos muitinėje turės pateikti dokumentus, kad veža tereftalatą. Taip pat jam buvo nurodytas konkretus kelias muitinėje, į kurį jis turi važiuoti – Lietuvos Respublikos muitinėje turės važiuoti pirmu keliu iš kairės pusės, skirtu krovininiams automobiliams. Vykdydamas gautus nurodymus, jis į Lietuvos Respublikos muitinę įvažiavo jam nurodytu laiku, į nurodytą konkretų kelią. Muitinės pareigūnui pateikė tereftalato dokumentus, nors vežė cigaretes. Patikrinimo procedūra buvo atlikta greitai, jam buvo grąžinti dokumentai su visomis reikiamomis žymomis, galėjo vykti toliau. Krovinys tikrinamas nebuvo. Išvažiavęs iš muitinės, jis paskambino V., kuris nurodė, kur jam toliau vykti ir palikti automobilį su kroviniu. Už tai gavo 1 000 Eur atlygį. I. M. atkreipė dėmesį, kad Rusijos Federacijoje pareigūnai, atlikę muitinį tikrinimą, neįprastai vilkino tikrinimo laiką, buvo aiškiu, kad jis neturi niekur skubėti (t. 5, b. l. 42–45, 54).
20. Teisėjų kolegijos vertinimu, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi nuteistojo T. J. parodymais, spręsdamas dėl A. K. kaltės. Išanalizavus T. J. parodymų visumą, matyti, kad jie esminėse detalėse buvo nuoseklūs viso proceso metu, juose nenustatyta reikšmingų prieštaravimų ar neatitikimų. Duodamas parodymus apie neteisėtus A. K. veiksmus, T. J. nuosekliai aiškino ir apie savo paties nusikalstamus veiksmus ir nebandė menkinti savo vaidmens. Teisėjų kolegija pažymi, jog T. J. nurodytos aplinkybės apie A. K. nusikalstamus veiksmus jo paties atsakomybės nemažina, pastarasis kaltės išskirtinai A. K. neperkelia. Konkrečių aplinkybių, dėl kurių T. J. būtų buvęs suinteresuotas duoti neteisingus parodymus, nuteistojo gynyba nenurodė, tokių duomenų byloje ir nėra. Be to, ir pats nuteistasis A. K. nurodė, kad T. J. neturėjo priežasčių jį apkalbėti, kerštauti. Nenustačius pagrindo, kodėl T. J. būtų buvę naudinga melagingai apkalbėti A. K., duoti prieš jį neteisingus parodymus, A. K. pozicija, kad T. J. taip norėjo sumenkinti savo paties nusikalstamų veiksmų reikšmę ir apkalbėjo kolegą, pripažintina neįtikinama, nelogiška ir nepagrįsta objektyvia bylos medžiaga, todėl atmestina.
21. Svarbu ir tai, kad tokie T. J. parodymai pripažinti įrodymu, nepažeidžiant BPK 20 straipsnio nuostatų, šie parodymai yra pirminis ir tiesioginis įrodymų šaltinis. Kaip matyti, nuteistojo T. J. nurodytos aplinkybės atitiko I. M. parodymus dėl 2019 m. kovo 27 d. kontrabandos atvejo, kai pastarasis parodė, kad pagal V. nurodymus su kroviniu į Lietuvos Respublikos teritoriją turėjo atvykti konkrečiu laiku (2019 m. kovo 27 d. nuo 3.00 val. iki 5.00 val. / jo atvykimas buvo užfiksuotas apie 5.35 val.), įvažiuojant į konkretų kelią (įvažiavo pirmu keliu iš kairės pusės, kur tuo metu dirbo T. J.); Lietuvos muitinės poste muitiniam įforminimui teikiant dokumentus dėl įvežamo polietileno tereftalato krovinio; pati tikrinimo procedūra atlikta greitai, neapžiūrėjus automobilio ir netikrinant krovinio. T. J. patvirtino, kad iš anksto žinojo konkretaus vilkiko valstybinius numerius ir pagal veikimo schemą – rizikos profiliui nesuveikus, jam buvo leista vykti toliau. Šios I. M. ir T. J. nurodytos aplinkybės atitinka objektyvius byloje užfiksuotus duomenis, taip pat patvirtinančius, kad buvo veikiama pagal susitarimą.
22. Nuteistojo T. J. aiškinimu, konkrečiu atveju jis veikė pagal susitarimą su A. K., kuris pasiūlė piniginį atlygį už tai, kad konkrečiam automobiliui, jeigu muitinės sistema jokių tikrinimų neparodys, automobilio netikrinant, leistų vykti toliau. Jam sutikus ir tai įvykdžius, iš pastarojo gavo 5 000 Eur. Nuteistasis A. K. neigė kaip nors savo veiksmais prisidėjęs prie šios veikos padarymo. Tačiau skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad teismas, grįsdamas nuteistojo A. K. kaltę, detaliai analizavo ir kitus byloje esančius duomenis, kurie leido padaryti atitinkamas išvadas. Nors A. K. susitarimo su T. J. bei pinigų perdavimo faktas byloje nėra užfiksuoti, tai savaime nepaneigia T. J. parodymų apie A. K. dalyvavimą inkriminuotos nusikalstamos veikos padaryme. T. J. parodymai sutampa su kitais įrodymais, kurie patvirtina jo parodymuose nurodytas įvykio aplinkybes. 2020 m. gegužės 20 d. kratos protokole užfiksuota, kad kratos T. J. gyvenamojoje vietoje metu buvo rasti ir paimti grynieji pinigai, taip pat ir po 5 000 Eur, supakuotų sutvirtinant juos gumine juostele (t. 2, b. l. 95–125). Skundo argumentai, kad T. J. negalėjo nurodyti, kokiomis kupiūromis jam buvo sumokėta, kad tuo metu, kai T. J. nurodė gavęs iš A. K. minimus pinigus, buvo švenčiamas A. K. vaiko gimtadienis, nekeičia faktinių aplinkybių vertinimo ir nesudaro pagrindo paneigti kitais tinkamais bei pakankamais įrodymais teismo nustatytas aplinkybes. Tai, kad ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo institucijos nebuvo atlikti veiksmai, siekiant surinkti visus įmanomus duomenis apie įvykį (procesiniu parodymų patikrinimo vietoje veiksmu neužfiksuota mašinų aikštelė tarp Kazlų Rudos ir Kauno, kurią nurodė T. J. ir pan.), negali būti laikoma reikšmingu proceso trūkumu. Įrodinėjimo procesas nėra begalinis ir turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis. Teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
23. Apeliaciniame skunde minimi T. J. parodymai dėl automobilio, kuriuo bylai aktualiu laiku naudojosi A. K., savaime nepatvirtina gynybos pozicijos, kad A. K. neteisėtų veiksmų neatliko. Nuteistojo gynėjo skundo argumentai, kad T. J. turėjo žinoti, kokiu automobiliu naudojosi A. K., jeigu su pastaruoju dirbo, buvo susitikę, kaip teigė, dėl pažadėto atlygio, tėra subjektyvi prielaida. Nors T. J. teigė, jog A. K. naudojosi SAAB ir Hyundai modelių automobiliais, o A. K. pateikė duomenis, kad minimu laikotarpiu važinėjo Renault markės automobiliu, minėtas faktas nesuponuoja išvados dėl T. J. parodymų nepatikimumo, o tuo pačiu nekelia abejonių dėl A. K. kaltės, padėjus padaryti kontrabandą, vykdžius kyšininkavimą ir papirkimą, kuri pagrįsta byloje ištirtais įrodymais nustatytų duomenų visuma. Kita vertus, bylos proceso metu buvo nustatyta, kad A. K. yra naudojęsis ir T. J. paminėtomis transporto priemonėmis, nors ir galimai kitu laiku. Vertintina ir tai, kad pagal T. J. parodymus jis su A,. Kiselevskiu bendravo kaip kolegos, į ilgesnius pokalbius su juo nesileido, taigi, jų tarpusavio bendravimas apsiribojo darbiniais santykiais.
24. Teisėjų kolegijos pažymi, kad nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde, analizuojant T. J. parodymus, išrenkamos tik tos T. J. parodymų dalys, kurios interpretuojamos nuteistajam A. K. palankia prasme, kaip jį teisinančios, siekiant paneigti A. K. dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme, tačiau nevertinama T. J. duotų parodymų visuma. Tačiau toks selektyvus nuteistojo T. J. duotų parodymų vertinimas neduoda pagrindo išvadai, jog A. K. veiksmų aptariamame įvykyje apimtis buvo nustatyta netinkamai ir dėl to pateiktas netinkamas veiksmų teisinis vertinimas. Kaip minėta, aplinkybių, kodėl T. J., nurodydamas A. K. kaip asmenį, kurio įkalbėtas ir papirktas įvykdyti neteisėtus veiksmus, juos įvykdė, būtų siekęs A. K. apkalbėti, nenustatyta. Priešingai, jo parodymai apie esmines veikos padarymo aplinkybes baudžiamojo proceso metu nekito, dėl A. K. dalyvavimo padarytoje nusikalstamoje veikoje buvo nuoseklūs, atitinkantys kitais bylos įrodymais nustatytus duomenis, todėl teismui nebuvo jokio pagrindo jais nesivadovauti, grindžiant A. K. kaltę.
25. Vertinant A. K. kaltės įrodytumo klausimą, svarbios ir byloje nustatytos A. K. susitikimo su T. J. aplinkybės, leidusios spręsti apie susiklosčiusius jų tarpusavio santykius, į ką buvo atsižvelgta formuojantis teismo vidiniam įsitikinimui. Bylos nagrinėjimo metu T. J. parodė, kad tokių A. K. pasiūlymų jis buvo gavęs ne kartą (nagrinėjamas atvejis – penktas kartas), o paskutinį kartą A. K. iniciatyva susitiko ne darbo metu dėl 2019 m. gegužės 2 d. atvejo, kai, veikiant pagal tą pačią schemą, suveikė rizikos profilis, vilkikas buvo nukreiptas patikrinimui, tikrinant buvo surastos cigaretės; po to A. K. nurodė, jog „apsišvietė“ ir turi baigti (t. 7, b. l. 68–72, 158). Pažymėtina, kad pastarosios aplinkybės, nors ir nėra susijusios su nuteistiesiems inkriminuojamais kaltinimais (BPK 255 straipsnio 1 dalimi nustatytos baudžiamosios bylos nagrinėjimo ribos), iš dalies (dėl įvykusio susitikimo) patvirtintos ir paties A. K.. Todėl byloje vertintini ir tokie parodymai, kurie buvo gauti įstatymų nustatyta tvarka ir tiesiogiai ištirti teisiamajame posėdyje, ir kuriais nurodytos aplinkybės buvo susijusios su šioje byloje įrodinėtinais faktais. A. K. pateikė versiją, kad susitikimą su T. J. jis iniciavo tik vedamas profesinio smalsumo, norėdamas pasidomėti minėto įvykio aplinkybėmis, nes buvo sulaikytas pirmas tokio dydžio krovinys jo karjeroje; aiškino, kad tuo metu poste dirbo kartu su T. J., bijojo, kad dėl to gali kažkas kliūti ir jam; nerimavo, jog galėjo dokumentus suforminti ir jis, nes formino tokius pačius krovinius; nuogąstavo, kad T. J. gali jį įvelti, apkalbėti, nes su pastaruoju niekada nebuvo geri draugai (t. 7, b. l. 159–161) Ši jo pozicija, kaip deklaratyvi ir neįtikima, pagrįstai buvo atmesta. Nuteistojo A. K. versijos tikrumu verčia abejoti ne tik tai, kad jis nesugebėjo įtikinamai paaiškinti, kodėl būtent dėl 2019 m. gegužės 2 d. atvejo reikėjo susitikti ne darbo metu, kai jo įvardintus rūpimus klausimus, tuo labiau susijusius su jų atliekamo darbo specifika, buvo galima aptarti ir darbo metu. Nebuvo pagrindo bijoti ir nerimauti dėl kažkokių menamų pasekmių. Be to, A. K. skirtingai aiškina aplinkybes tiek dėl šio jo susitikimo su T. J., tiek dėl tarp jų buvusių santykių. Vienu atveju parodo, kad susitikimą iniciavo, siekdamas gauti informacijos, kurią, jei būtų naudinga, būtų perdavęs atitinkamoms tarnyboms, kitu atveju aiškina, kad susitiko, nes T. J. vyko į Kauną, o jam buvo įdomu dėl profesinio intereso; vienu atveju tvirtinęs, kad iki kaltinime minimo įvykio jokių piktumų, kažkokių tai nesutarimų su T. J. neturėjo, palaikė normalius santykius, kitu atveju aiškino, kad jie nėra geri draugai, nuogąstavo, kad gali būti T. J. apkalbėtas, nors tam jokių priežasčių nenurodė. Teisėjų kolegijos vertinimu, A. K. išskirtinis dėmesys 2019 m. gegužės 2 d. atvejui, tai vertinant byloje ištirtų įrodymų visumos kontekste, rodo, kad toks jo elgesys buvo ne atsitiktinis, o tikslingas.
26. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. K. galėjo būti žinoma ir apie T. J. darbo vietą. Iš tarnybiniame pranešime dėl Lietuvos Respublikos muitinės postų pareigūnų paskirstymo į darbo vietas analizė, užfiksuotos informacijos matyti, kad bylai aktualiu laikotarpiu, buvo vadovaujamasis Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2011 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. 1B-12 patvirtintomis Lietuvos Respublikos muitinės postų pareigūnų paskirstymo į darbo vietas ir antspaudų išdavimo žurnalo pildymo taisyklėmis, kurių 12 punkte buvo nurodyta, kad: „Prieš pamainą atsakingas pareigūnas paskirsto pareigūnus į darbo vietas užpildydamas Posto pareigūnų paskirstymo į darbo vietas grafiką“ (t. 1, b. l. 138-140). Todėl, kaip pažymėta tarnybiniame pranešime, iki kol įsigaliojo Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2019 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. 1B-809 patvirtintos naujos „Lietuvos Respublikos muitinės postų pareigūnų paskirstymo į darbo vietas ir antspaudų išdavimo žurnalo pildymo taisyklės“, kaltinime nurodytu laikotarpiu pareigūnų paskirstymo į darbo vietas grafikas buvo sudaromas visam pamainos laikui, pareigūnai paskirstymą į darbo vietas žinojo iš anksto. Pagal įsigaliojusias naująsias taisykles, pareigūnai į darbo vietas yra skirstomi kas 4 valandas, paskirstymas į darbo vietas koreguojamas viso pamainos laiko metu..
28. Apeliaciniame skunde nurodant ir kitus kontrabandos atvejus, akcentuojama, kad vienintelis pareigūnas, kuris visais tais atvejais dirbo muitinės poste, buvo T. J., o A. K. kai kuriomis dienomis net nebuvo darbe, tuo tarpu kiti dirbę pareigūnai baudžiamojon atsakomybėn nebuvo traukiami. Pabrėžtina, jog pagal baudžiamosios bylos nagrinėjimo ribas (BPK 255 straipsnio 1 dalis) byla nagrinėjama joje reiškiamų kaltinimų apimtyje kaltinamų asmenų atžvilgiu. Skunde įvardinami kiti atvejai šioje byloje inkriminuoti nebuvo, o duomenys apie juos, gauti įstatymų nustatyta tvarka ir tiesiogiai ištirti teisiamuosiuose posėdžiuose, vertintini tik tiek, kiek jie susiję su šioje byloje įrodinėtinais faktais. Todėl skundo teiginiai apie kitų pareigūnų praleistus kontrabandinius krovinius, kaltinimų jiems nepareiškimą nesudaro pagrindo byloje esančius duomenis vertinti kitaip, nei jie buvo įvertinti pirmosios instancijos teismo.
29. Teismo išvadų nepaneigia ir nuteistojo A. K. gynėjo skunde dėstomi argumentai dėl T. J. pareikštų kaltinimų apimties, pas jį rastos didelės pinigų sumos legalumo. Minėta, kad teismas bylą nagrinėja kaltinamojo akto apibrėžtose ribose ir dėl kitų asmenų kitų veikų, kurios nenurodytos kaltinamajame akte (BPK 255 straipsnio 1 dalis), nepasisako. Todėl šie apeliacinio skundo argumentai nėra šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme dalykas. Kita vertus, byloje duomenys apie priimtus procesinius sprendimus dėl tolesnio T. J. galimai nusikalstamo elgesio nėra pateikti, kaip nesusiję, o vien tai teismo nustatytų faktinių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių nepaneigia. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad BPK 312 straipsnio 1 ir 5 dalyse yra nurodytas išsamus asmenų, turinčių teisę apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį, sąrašas. Įstatyme nėra nustatyta galimybė vienam nuteistajam apskųsti kito nuteistojo atžvilgiu priimtą nuosprendžio dalį. Todėl dėl nuteistojo A. K. gynėjo skundo argumentų, kad aptariamu atveju T. J. (o kartu ir I. M.) turėjo būti papildomai taikoma baudžiamoji atsakomybė ir pagal BK 199² straipsnio 2 dalį, teisėjų kolegija nepasisako.
30. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti ir su skundžiamo nuosprendžio išvadomis dėl nustatyto 2019 m. balandžio 4 d. kontrabandos atvejo, kai A. K., būdamas valstybės tarnautojas, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, sudarė sąlygas A. K. per (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio postą kontrabandos būdu gabenti cigaretes, išvengiant muitinės kontrolės. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas, grįsdamas A. K. kaltę, atsižvelgė į byloje ištirtais įrodymais nustatytų aplinkybių visumą.
31. Nustatant nusikalstamų veikų faktines aplinkybes ir sprendžiant dėl A. K. kaltės, padarius nusikalstamas veikas, byloje pagrįstai remtasi perskaitytais A. K. parodymais. A. K. pakankamai detaliai paaiškino, kokie veiksmai turėjo būti ir buvo atlikti įvykdant neteistą akcizais apmokestinamų prekių – cigarečių gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Būtent, jis parodė, jog, vykdydamas asmens vardu V. nurodymus, per Lietuvos Respublikos muitinę jis vyko jam nurodytu konkrečiu laiku (įvažiuoti turėjo 2019 m. balandžio 4 d. nuo 00.00 val. iki 3.00 val. / atvykimas fiksuotas nuo 1.36 val., o 1.40 val. leista vykti), turėjo įvažiuoti į konkretų (duomenys neskelbtini) kelio posto kelią (pirmąją krovininių automobilių juostą, esančią arčiausiai nuo pagrindinio pastato), muitiniam įforminimui Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnui turėjo pateikti dokumentus dėl įvežamo polietileno tereftalato krovinio, kai Rusijos Federacijos muitiniam tikrinimui buvo deklaruojamas gabenamas cigarečių krovinys. Lietuvos Respublikos muitinėje tikrinimo procedūra atlikta greitai, krovinys netikrintas, leista vykti toliau. Be šių aplinkybių, A. K. parodė ir tai, kad, dar būdamas Rusijos Federacijoje, laukė nurodymo, kada gali įvažiuoti muitiniam patikrinimui. Jam buvo nurodyta, jog, kai gaus SMS pranešimą, aplenktų visus laukiančius eilėje sunkvežimius ir be eilės privažiuotų iki muitinės, dėl to niekas jam nepriekaištaus. Iš viso to suprato, kad buvo veikiama pagal susitarimą (t. 5, b. l. 130– 133). Parodymo atpažinti pagal asmens nuotrauką metu A. K. atpažino A. K., kaip asmenį, apie kurį jis davė parodymus, kaip apie Lietuvos muitinės pareigūną, kuris formino dokumentus, jam vežant cigaretes, o deklaruojant įvežamą polietileno tereftalatą (t. 5, b. l. 154–159). Atsakant į nuteistojo A. K. gynėjo apeliacinio skundo argumentus, šiame procesiniame sprendime jau pasisakyta dėl A. K. parodymų, kaip tinkamo įrodymų šaltinio, vertinimo, todėl nesikartojant pažymėtina tik tai, kad teismo išvadą dėl įrodymų pakankamumo lemia ne jų kiekis ar rūšis, o jų patikimumas ir juose esančių duomenų sąsajumas su byloje nustatinėjamomis aplinkybėmis .
36. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad A. K. privalėjo tikrinti kolegės R. R. darbo vietoje esančią transporto priemonę, nes jos darbo vietoje nebuvo ir ji savo darbo funkcijų neatliko kiek daugiau nei 20 minučių. Byloje neginčijama aplinkybė, kad nurodytu metu liudytojos poste nebuvo, tačiau nustatyta ir tai, kad A. K. jam priskirtoje papildomoje darbo vietoje muitinę procedūrą atliko netrukus po to, kai R. R. buvo baigusi kito vilkiko muitinę procedūrą. Iš dokumentų matyti, kad R. R. muitinę procedūrą (sistema nustatytas geltonas kanalas, jo metu atliekamas detalesnis dokumentų tikrinimas, veterinarinis tikrinimas) jai priskirtoje pagrindinėje darbo vietoje baigė 1.34 val., o jau už dviejų minučių, t. y. 1.36 val. A. K. pradėjo A. K. vairuoto krovininio automobilio Renault muitinį patikrinimą, kuris baigtas 1.40 val. (t. 7, b. l. 178). Taigi, priešingai nei akcentuojama skunde, prognozuoti ilgesnio R. R. nebuvimo darbo vietoje (ką gynėjas nurodo ir apeliaciniame skunde) ir būtinumo ją pavaduoti, A. K. neturėjo jokio pagrindo.
37. Nuteistojo gynėjas teisingai nurodo, kad apklausti liudytojais pareigūnai patvirtino, jog, jiems priskyrus kelias darbo vietas, vienam iš kolegų nesant darbo vietoje, kitas gali pradėti forminti vilkikus, esančius kolegos darbo vietoje. Tačiau jie taip pat nurodė, kad kitas pareigūnas papildomoje darbo vietoje jai priskirtas funkcijas galėjo atlikti, esant didesniam automobilių srautui ir nesant kitų automobilių pagrindinėje jo darbo vietoje, kai kolegos nebūdavo ilgesnį laiką. Trumpos pertraukėlės (nuėjimas į tualetą, atsigerti kavos ir pan.), taip pat trumpas išėjimas tarnybos tikslais (dokumentų pasirašymas ir kt.) nėra atvejai, kai kitas kolega turėtų pavaduoti. Jeigu dėl tam tikrų priežasčių darbo vietoje pareigūnas negalėjo būti ilgesnį laiką, būdavo informuojami atitinkami pareigūnai, taip pat ir kolega. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta aplinkybių, kodėl A. K., kaip jis teigia, būtų turėjęs pareigą atlikti muitinės procedūrą darbo vietoje, kuri, kaip pagrindinė, buvo paskirta kitam pareigūnui (R. R.). R. R. nenurodė, jog būtų informavusi A. K. apie reikalingumą jai palikti darbo vietą. Byloje duomenų, jog tuo metu būtų buvęs didelis krovininių automobilių srautas, taip pat nėra. To neparodė ir pats nuteistasis A. K.. Kaip matyti iš byloje apklaustų liudytojų parodymų, atvažiuojantis vairuotojas sunkiai galėdavo pasirinkti kanalą, jeigu abu būdavo užimti, ir turėdavo važiuoti į laisvą kanalą, nebent abu būdavo laisvi. Nuteistojo T. J. parodymais, iš Rusijos pusės matydavosi kanalai, todėl buvo galima pakontroliuoti, kad abu kanalai būtų tušti ir vairuotojas galėtų pasirinkti, į kurį kanalą įvažiuoti. A. K. taip pat nenurodė aplinkybės, kad jam įvažiuojant būtų buvusi vilkikų eilė (didesnis srautas, tekę laukti muitinio patikrinimo), jog būtų kilę sunkumų įvažiuoti į konkretų jam įvardintą kanalą, priešingai – teigė, kad jis nurodytu laiku tikslingai įvažiavo į muitinę ir į konkretų kanalą ir tam jam buvo sudarytos sąlygos.
38. Visi šie aptarti faktiniai duomenys reikšmingi A. K. nusikalstamų veiksmų nustatymui. Teisėjų kolegijos vertinimu, visuma ištirtais įrodymais nustatytų faktinių aplinkybių paneigia nuteistojo A. K. gynėjo skundo teiginius, kad A. K. nepadarė šių nusikalstamų veikų. Skundžiamame nuosprendyje išanalizuoti duomenys atskleidžia ne tik nusikaltimų darymo schemą, bet ir paties nuteistojo vaidmenį, žinojimą apie daromas neteisėtas veikas ir savo nusikalstamų veiksmų, kaip būtinų norimam nusikalstamam rezultatui pasiekti, supratimą. Visa nagrinėjamo įvykio eiga, A. K. elgesys neleidžia abejoti, kad A. K. puikiai suprato, jog jis, būdamas valstybės tarnautojas, piktnaudžiaudamas tarnyba, bendrininkams padeda vykdyti kontrabandą, siekiant bendro nusikalstamo rezultato – per Lietuvos Respublikos sieną pergabenti privalomus pateikti muitinei daiktus – akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes, bei norėjo taip veikti. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismo išvada dėl A. K. kaltės grindžiama faktinių duomenų, sutampančių dėl esminių aplinkybių, visumos analize, juos gretinant ir lyginant tarpusavyje. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo atliktu šių duomenų turinio vertinimu ir jo įrodomąja reikšme, pagrindžiant A. K. kaltės įrodytumą. Priešingai nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentams, byloje surinkti duomenys buvo tinkamai ištirti, jų visuma yra pakankama nuteistojo kaltei pagrįsti.
39. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės apie R. R. nevienkartinį pasišalinimą iš darbo vietos, pastarosios ir A. K. suformintų automobilių skaičių (skirtumą) bylai aktualiu laiku nepaneigia aptartų įrodymų pagrindu nustatytos A. K. kaltės jam inkriminuotų nusikaltimų padarymu. Galima sutikti, kad vien aplinkybė, jog A. K. aptariamą muitinio tikrinimo procedūrą (esant žaliam kanalui automobilis gali važiuoti be papildomų patikrų / atliekamas dokumentinis tikrinimas, plombos kabinimo metu apžiūrimas automobilis vizualiai iš išorės / tik kilus įtarimams atliekamas detalesnis tikrinimas), atliko greitai, palyginus su kitų vilkikų tikrinimo trukme, savaime nuteistojo A. K. kaltės nepatvirtina. Tačiau ši aplinkybė, ją analizuojant kitų įrodymais nustatytų aplinkybių visumos kontekste, kartu su kitais faktiniais duomenimis laikytina reikšminga, pagrindžiant A. K. kaltę.
40. Apeliaciniame skunde gynėjas atkreipia dėmesį į A. K. parodymus apie tai, kuriuo laiku jam buvo nurodyta įvažiuoti į muitinės postą muitiniam patikrinimui (00.00 val. – 3.00 val.), argumentuojant, kad toje pačioje vietoje nuo 21.00 val. iki 01.00 val. turėjo dirbti T. J., o A. K. tuo metu nuo 00.00 val. iki 1.00 val. turėjo pertrauką ir miegojo (t. 1, b. l. 152; t. 7, b. l. 106). Tačiau, kaip ir pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad A. K. įvažiavimas į Lietuvos muitinės teritoriją, vykdant bendrininkų nurodymus, užfiksuotas apie 1.35 val., t. y. tuo metu, kai A. K. pertrauka buvo pasibaigusi ir jis dirbo. Paties A. K. parodymais nustatyta, kad į muitinę jis įvažiavo, kai tik gavo nurodymą tai padaryti. Jis nenurodė, kad Rusijos Federacijos muitinės pareigūnai, atlikdami muitinį patikrinimą, būtų neįprastai vilkinę tikrinimo laiką, priešingai, tvirtino, kad Rusijos Federacijos muitinėje jam buvo sudarytos sąlygos – be eilės pravažiuoti iki muitinės ir į Lietuvos muitinę atvykti reikalingu laiku.
41. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde nurodo ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo liudytojo R. Š. parodymais, juos įvertinęs kaip duotus suinteresuoto asmens. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje šio liudytojo parodymai buvo įvertinti visų kitų bylos duomenų kontekste, t. y. tiek, kiek juos atitiko kiti bylos duomenys. Kitiems liudytojais apklaustiems pareigūnams nepatvirtinus R. Š. teiginių apie neva tarnyboje sklidusias kalbas, įtarimus dėl T. J. neteisėtų veiksmų, o tokių kalbų nesant apie A. K., šia jo parodymų dalimi skundžiamame nuosprendyje pagrįstai nesivadovauta. Liudytojas tiek apie A. K., tiek apie T. J., kaip aptariamų nusikaltimų dalyvius, esminių aplinkybių nurodyti negalėjo ir nenurodė. Taip pat teisėjų kolegija pastebi, kad vien tik liudytoju apklausto R. Š. parodymai apie bendradarbio A. K. sąžiningumą neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl A. K. kaltės, padarytomis išanalizavus byloje ištirtais įrodymais nustatytų duomenų visumą, dėl kurių pagrįstumo pasisakyta ir šiame procesiniame sprendime.
42. Kitokių išvadų neleidžia daryti ir nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde dėstomi argumentai, kad T. J. atžvilgiu nebuvo imamasi tokių pat tyrimo veiksmų kaip su A. K. – neatlikti slapti ikiteisminio tyrimo veiksmai, neužduoti tapatūs klausimai, kuriuos R. Š., vykdydamas jam paskirtą užduotį, atliekant tyrimo veiksmą, uždavė A. K. ir pan. Nuteistojo gynėjo daromos prielaidos skundžiamame nuosprendyje padarytų išvadų nepaneigia. Pažymėtina ir tai, kad ikiteisminio tyrimo įstaiga pagal turimus duomenis parenka vykdomo tyrimo taktiką, eigą ir kryptis, taip pat parenka tyrimo veiksmus, kurie turi būti atlikti. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad buvo atliekami veiksmai, siekiant surinkti duomenis dėl aplinkybių, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir vertinti. Kaip minėta, įrodinėjimas baudžiamajame procese nėra beribis, jis vykdomas tol, kol nustatomos bylai visos svarbios aplinkybės, neliekant pagrindo manyti, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis. Galutinio teismo sprendimo priėmimą lemia teisinių išvadų, daromų įvertinus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, pagrįstumas, o ne įrodinėjimo apimtis.
43. Apeliaciniame skunde, argumentuojant, kad A. K. nėra kaltas dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, gynėjas akcentuoja aplinkybę, kad ikiteisminio tyrimo metu, kaip neturintis jokios įrodomosios reikšmės, nepagrįstai sunaikintas A. K. ir R. Š. pokalbio įrašas, kuriame, kaip teigiama, A. K. nurodė, kas yra atsakingas už padarytas neteistas veikas. Teisėjų kolegijos vertinimu, objektyvių įrodymų apie A. K. ir R. Š. pokalbio turinį byloje nėra, todėl tokio pokalbio turinio aiškinimas tėra prielaida ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl A. K. pareikšto kaltinimo pagrįstumo. Be to, kaip minėta, liudytoju apklaustas R. Š. šių gynėjo minimų aplinkybių nepatvirtino ir apie aptariamų nusikalstamų veikų dalyvius esminių aplinkybių nenurodė.
44. Apeliaciniame skunde pažymima apie kitus kontrabandos atvejus, atkreipiamas dėmesys, jog buvo naudojama ta pati transporto priemonė, fiksuoti to paties vairuotojo sienos kirtimai, tai vertinant kaip atvejus, susijusius su nagrinėjamais įvykiais šioje byloje. Teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip buvo minėta, byla teisme nagrinėjama pareikšto kaltinimo ribose ir asmenų, kuriems kaltinimai pareikšti, atžvilgiu, todėl pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas nesilaikė BPK 255 straipsnio reikalavimų, nėra. Vien dėl baudžiamojoje byloje nagrinėtų kaltinimų A. K. apimties nekyla abejonių dėl nustatytų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių vertinimo.
45. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pagrindo A. K. išteisinti apeliaciniame skunde dėstomais argumentais nėra. Pirmosios instancijos teismas motyvuotai bei tinkamai nustatė visas nusikalstamų veikų faktines aplinkybes, jas nuosekliai ir logiškai susiejo su įrodinėtinomis aplinkybėmis ir padarė pagrįstas išvadas dėl A. K. kaltės bei jo nusikalstamų veikų teisinio vertinimo. Nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl netinkamo įrodymų tyrimo nepatvirtina, kad įrodymai įvertinti, pažeidžiant BPK reikalavimus. Nepašalintų abejonių dėl nuteistojo A. K. kaltės, kurias reikėtų vertinti kaltininko naudai, kaip nepaneigtų, nėra. Darydamas išvadas ir nustatydamas faktines aplinkybes, pirmosios instancijos teismas įvertino visus byloje surinktus įrodymus, baudžiamasis įstatymas buvo pritaikytas tinkamai.
Dėl baudžiamojo kodekso pakeitimų
46. 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo Baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189¹, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199¹, 199², 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224¹, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267¹, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253², 256², 260¹, 266¹, 267², 267³, 276⁴, 282¹ straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios 2023 m. balandžio 27 d. Nr. XIV-1925 įstatymas (TAR, 2023 m. gegužės 4 d., Nr. 2023-08475). Todėl spręstina dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo, atsižvelgiant į BK 199 straipsnio pakeitimus.
47. Pagal BK 3 straipsnio 1 dalį, veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. Šio straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.
48. Skundžiamu nuosprendžiu A. K. buvo nuteistas ir pagal BK 199 straipsnio 3 dalį (dvi veikos) (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija, galiojusi nuo 2019 m. sausio 1 d.), kuri numatė atsakomybę tam, kas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, nepateikė jų muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengė. Nuo 2023 m. birželio 1 d. BK 199 straipsnio 3 dalis numato atsakomybę už privalomų pateikti muitinei daiktų, kurių vertė viršija 900 MGL dydžio sumą, neteisėtą gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, nepateikiant muitinės kontrolei ar kitaip išvengiant šios kontrolės.
49. Teisėjų kolegija sprendžia, kad, nors 2023 m. balandžio 27 d. įstatyme, įsigaliojusiame nuo 2023 m. birželio 1 d., įstatymų leidėjo buvo pakeista BK 199 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta gabenamų daiktų vertės išraiška – „vertė viršija 900 MGL dydžio sumą“, nagrinėjamoje byloje nuteistojo A. K. teisinė padėtis nesikeičia. Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, kad A. K. padėjo kitiems asmenims neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti, nepateikiant muitinės kontrolei, akcizais apmokestinamas prekes, kurių bendra muitinė vertė atitinkamai yra 1 963 569 Eur ir 2 127 199 Eur, t. y. kiekvienu atveju atskirai viršija 900 MGL sumą. Taigi, nuteistojo A. K. nusikalstamų veikų kvalifikacijai pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 199 straipsnio 3 dalį aptartas pakeitimas reikšmės neturi.
50. Remiantis išdėstytu, konstatuotina, jog Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 10 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį, kaip to prašoma nuteistojo A. K. gynėjo advokato D. Dargevičiaus apeliaciniame skunde, pagrindo nėra.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo A. K. (A. K.) gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus apeliacinį skundą atmesti.