Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-795-464/2011

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2012-01-16
Bylos Nr.: 2A-795-464/2011
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Andrutė Kalinauskienė, Virginijus Kairevičius, Dalia Kačinskienė (pran.)
Ieškovas: L. G.
Atsakovas: R. E. K.
Trečiasis asmuo: S. G., UAB „BTA draudimas“

Kategorijos

99.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-795-464/2011Teisminio proceso Nr. 2-03-3-08127-2009-7Procesinio sprendimo kategorija: 99.1.2.; 129.2.; 129.19.2 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. sausio 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Dalios Kačinskienės,

kolegijos teisėjų Andrutės Kalinauskienės ir Virginijaus Kairevičiaus,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės L. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2010 m. liepos 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. G. ieškinį atsakovėms R. E. K., antstolei P. K. dėl turto pardavimo iš varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys S. G. ir UAB „BTA draudimas“.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė L. G. 2009-10-13 su ieškiniu (b.l. 2-6) kreipėsi į Vilniaus m. 3-ąjį apylinkės teismą ir prašė: 1) pripažinti negaliojančiu 2009-04-07 turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr. (duomenys neskelbti) , kuriuo antstolė P. K. 2009-04-03 iš pirmųjų varžytinių pardavė ieškovei bei trečiajam asmeniui S. G. priklausančius kiemo statinius (tvorą, lauko tualetą, šulinį, baseiną – 2 vnt., atliekų duobę), unikalus Nr. (duomenys neskelbti) , kurių dalis yra žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbti) (reg. (duomenys neskelbti) ), esančius( duomenys neskelbti) ; 2) taikyti restituciją – grąžinti ieškovės ir trečiojo asmens S. G. nuosavybėn turto pardavimo iš varžytinių aktu parduotus kiemo statinius, o atsakovei R. E. K. jos sumokėtus 23 000 Lt; 3) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog apie įvykusias varžytines nežinojo, todėl negalėjo pasinaudoti CPK XXXI skyriuje numatyta teise skųsti antstolio veiksmus. Antstolė, vykdydama Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartis dėl skolininkų S. G. ir L. G. įkeisto turto arešto ir jo pardavimo iš varžytinių, areštavo ieškovei ir trečiajam asmeniui priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbti) . Tačiau hipoteka buvo nutraukta grąžinus kreditoriui skolą. Nepaisant to, antstolė 2008-10-30 pakartotinai areštavo ieškovei bei trečiajam asmeniui S. G. priklausančius kiemo statinius. Ieškovei ir jos sutuoktiniui S. G. nei pasirašytinai, nei registruotu laišku nebuvo pranešta, kad yra areštuojamas ir iš varžytinių parduodamas jiems priklausantis turtas, todėl tinkamai nepranešus apie turto areštą bei apie planuojamas varžytines, iš ieškovės buvo atimta teisė nurodyti, kurie areštuoti daiktai turėtų būti parduoti pirmiausia, kokį turtą areštuoti, reikšti pretenzijas dėl areštuoto (parduodamo) turto kainos, pasiūlyti parduodamo turto pirkėją ir kt. Todėl 2009-04-07 pardavimo iš varžytinių aktas Nr. (duomenys neskelbti) pripažintinas negaliojančiu CPK 602 str. 5 p. pagrindu. Kadangi turto pardavimo iš varžytinių aktas savo esme prilyginamas sandoriui, jis pripažintinas negaliojančiu ir CK 1.81 str. pagrindu kaip prieštaraujantis viešajai tvarkai ar gerai moralei.

Atsiliepimas

Antstolė P. K. atsiliepimu (b.l. 29-33) nesutiko su ieškinio reikalavimais ir prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad vykdė kelis vykdomuosius dokumentus skirtingiems išieškotojams skirtingose vykdomosiose bylose. Vykdydama Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2007-12-28 nutartį Nr. 441/2007, 2008-04-07 turto arešto aktu Nr. 0093/08/00841 areštavo ieškovės ir trečiojo asmens turtą. 2008-04-21 antstolė gavo ieškovės ir trečiojo asmens S. G. pareiškimą, kuriuo skolininkai nesutiko su areštuoto turto rinkos vertės nustatymu. 2008-04-22 antstolės patvarkymu skirta areštuoto turto vertės nustatymo ekspertizė, o 2008-07-09 patvarkymu nuspręsta areštuotą turtą parduoti iš pirmųjų varžytinių 2008-08-20, laikantis 2008-07-07 patvarkymu vykdomojoje byloje Nr. 0093/08/00841 nustatyto daiktų pardavimo varžytinėse eiliškumo (CK 4.194 str. 1 d.). Atkreipia dėmesį, kad ieškovei patvarkymu buvo siūlyta pateikti savo nuomonę dėl bendrąja hipoteka įkeisto ir iš varžytinių realizuojamo turto eiliškumo nustatymo, tačiau kitokios daiktų pardavimo iš varžytinių tvarkos ieškovė nenurodė. Nors ieškovė ir tretysis asmuo 2008-07-24 įvykdė Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2007-12-28 nutartį Nr. 441/2007, sumokėjo išieškotiną sumą išieškotojui AB SEB bankas, vykdymo veiksmai, esant jų įsiskolinimų kitiems kreditoriams, prisijungus prie išieškojimo antstoliams R. K. ir D. Š. su 39 712,74 Lt išieškoma suma, neapmokėjus antstolei vykdymo išlaidų, nepasibaigė ir tai ieškovei buvo išaiškinta antstolės 2008-07-28 patvarkymu bei skundą dėl antstolės veiksmų nagrinėjusio Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2008-09-09 nutartimi (c.b. Nr. 2-5178-608/2008). Ieškovė ir tretysis asmuo S. G. nesidomėjo vykdymo eiga ir nepadėjo antstolei vykdyti vykdomuosius dokumentus, t. y. nevykdė skolininko pareigų, numatytų CPK 644 str. Kadangi vykdymo procese nebuvo nustatyta kito skolininko turto, iš kurio galėtų būti išieškoma, 2008-10-29 antstolė turto arešto aktu Nr. 0093/08/00295 areštavo ir remiantis ekspertizės aktu Nr. 08/0/-30:06 įvertino 10 000 Lt suma ieškovės ir trečiojo asmens S. G. nekilnojamąjį turtą – ginčo kiemo statinius (tvorą, lauko tualetą, šulinį, baseiną – 2 vnt., atliekų duobę). Šį turtą realizuoti iš varžytinių pasirinko įvertinusi tai, kad tokio turto realizavimas ieškovei ir trečiajam asmeniui S. G. nesudarys jokių kliūčių naudotis jiems bendrąja jungtine nuosavybe priklausančiu gyvenamuoju namu, kuriame yra miesto vandentiekis, žemės sklypu bei ūkio pastatais, esančiais (duomenys neskelbti) , taip pat įvertinusi tai, kad dalis realizuoto turto – šulinys ir du baseinai – yra gretimame žemės sklype, kuris ieškovei ir trečiajam asmeniui nuosavybės teise nepriklauso. Šio turto parinkimas ir realizavimas buvo įvykdytas laikantis visų procesinės teisės normų. Dėl ieškovės argumentų, jog buvo suvaržyta jos teisė nurodyti turto pardavimo varžytinėse eiliškumą, paaiškina, kad 2008-03-15 turto arešto aktu buvo apribotos ieškovės nuosavybės teisės į vienintelį jokios kitos institucijos dar neareštuotą, ieškovei priklausantį lengvąjį automobilį (duomenys neskelbti) , valst. Nr. (duomenys neskelbti). Ieškovė buvo įpareigota patvarkymu pristatyti transporto priemonę antstolei ir, esant būtinybei, sudaryti galimybę vykdyti šios transporto priemonės realizavimą. Tačiau ši, asmeniškai 2008-04-16 susipažinus su antstolei P. K. pateiktais vykdomaisiais dokumentais ir vykdymo procese jos atliktais veiksmais, iki pat vykdymo proceso pabaigos nesikreipė į antstolę, nepristatė areštuotos transporto priemonės, taip pat nepasiūlė jokio kito turto, kurio pakaktų išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Todėl 2008-10-29 turto arešto aktu bei patvarkymu vykdomojoje byloje Nr. 0093/08/00295 išaiškinta ieškovei ir trečiajam asmeniui, kad likusios vykdymo procese išieškomos sumos vykdymas, nenustačius pirmesnės eilės turto, bus vykdomas realizuojant tik vieną skolininkams priklausantį turtą – kiemo statinius. Šis sprendimas, praėjus 4 mėnesiams ir negavus jokių ieškovės ir trečiojo asmens pareiškimų, buvo pakartotinai patvirtintas priimant 2009-02-26 patvarkymą parduoti minėtą turtą iš pirmųjų varžytinių. Visi procesiniai dokumentai ieškovei ir trečiajam asmeniui siųsti vykdomuosiuose dokumentuose nurodytu adresu, todėl laikytini įteiktais. Antstolė tokį patvarkymą vykdymo proceso dalyviams persiuntė registruotu paštu, paskelbė skelbimą apie būsimas varžytines specialiame interneto tinklalapyje, vietinėje spaudoje bei antstolės kontoroje esančioje skelbimų lentoje. CPK 715 str. įtvirtinta skolininko teisė privalomai nurodyti antstoliui, koks turtas varžytinėse turi būti parduodamas pirma kitų, negalėjo būti įgyvendinta, kadangi 2009-04-03 varžytinėse buvo realizuojamas tik vienas nekilnojamojo turto objektas. Turto pardavimo iš varžytinių akto, kaip sandorio, pripažinimo negaliojančiu pagrindams reglamentuoti yra specialiai skirtas CPK 602 str.

Atsakovė R. E. K. atsiliepimu (b.l. 54-57) prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui. Atsakovė R. E. K. nėra skundžiamų varžytinių organizatorė, vykdytoja. Atsakovė dalyvavo varžytinėse pirkėjos teisėmis, nepriklausomai nuo varžytinių pagrindo vertinimo, atsakovė neturi pareigos atsakyti už varžytinių rezultatų pasekmes. 2008-04-07 antstolės patvarkymu Nr. 93/08/841 pagrįstai nustatytas skolininko daiktų pardavimo varžytinėse eiliškumas. Ieškovė vykdymo procese teikė antstolei nušalinimą CPK 65 str. pagrindu. Patvarkymą ir sprendimą nenusišalinti, kaip pagrįstą ir teisėtą, patvirtino Vilniaus m. 3-asis apylinkės teismas 2008-10-08 nutartimi. Turtas realizavimui parinktas ir realizuotas griežtai laikantis procesinių teisės normų. Realizuoto turto šulinys ir du baseinai yra gretimame sklype, kuris ieškovei ir trečiajam asmeniui nepriklauso. Ieškovė neįrodė, jog antstolė parduodama areštuotą turtą iš pirmųjų varžytinių pažeidė CPK 715 str. numatytas skolininko teisę. Be to, tokia teisė negalėjo būti net įgyvendinta, kadangi 2009-04-03 varžytinėse buvo realizuojamas tik vienas nekilnojamojo turto objektas.

Tretysis asmuo UAB „BTA draudimas“ atsiliepimu (b.l. 44-47) nesutiko su ieškinio reikalavimais ir prašė jį atmesti. Nurodė, jog atsakovė R. E. K. varžytinėse įsigijo ginčo nekilnojamąjį turtą ir yra jo teisėta savininkė. Antstolė, areštavusi ginčo turtą, paskyrė ekspertizę jo vertei nustatyti, kadangi skolininkė nesutiko dėl turto arešto akte nurodytos vertės. Ekspertai nustatė, kad areštuotų ir vėliau parduotų daiktų vertė yra 10 000 Lt. Visus procesinius dokumentus antstolė siuntė ieškovei ir trečiajam asmeniui registruotais laiškais vykdomuosiuose dokumentuose nurodytu adresu. Antstolė nepažeidė nei turto arešto akto surašymo tvarkos, nei turto įkainojimą reglamentuojančių teisės normų, nei varžytinių paskelbimo tvarkos. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių turto pirkėjos nesąžiningumą. Be to, turto pardavimo iš varžytinių aktas buvo patvirtintas teisėjo, tokiu būdu patvirtinant antstoles atliktų veiksmų teisėtumą. Nėra nei vieno teisinio pagrindo, numatyto CPK 602 str., kuriuo turto pardavimo iš varžytinių aktas būtų pripažintinas negaliojančiu.

Tretysis asmuo S. G. atsiliepimu (b.l. 52-53) palaikė ieškinio reikalavimus. Sutinka su ieškove, kad antstolė P. K., vykdydama priverstinį skolos išieškojimą iš trečiajam asmeniui ir atsakovei priklausančio turto, pažeidė CPK 715 str. numatytą teisę nurodyti, kokį turtą varžytinėse parduoti pirmiausia. Po Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2008-10-07 nutarties, kuria buvo panaikinta hipoteka, priėmimo, antstolė nei trečiajam asmeniui, nei ieškovei neįteikė naujų turto arešto aktų, patvarkymų iš varžytinių parduoti jiems priklausantį turtą ar kitų su vykdymo procesu susijusių dokumentų. Vykdymo veiksmai buvo atliekami slaptai, pranešus tik atsakovei R. E. K., kadangi apie skolos išieškojimo nukreipimą į ieškovei ir trečiajam asmeniui priklausančius kiemo statinius jie sužinojo net ne po įvykusių varžytinių, o jau pasibaigus terminams apskųsti antstolės veiksmus, t.y. daugiau nei po 3 mėnesių nuo įvykusių varžytinių, gavę R. E. K. atstovo prašymą kitoje civilinėje byloje. Taigi antstolė neinformavo jų apie naujai vykdomus išieškojimo veiksmus, paskelbtas bei įvykusias varžytines, apie varžytines nepaskelbė spaudoje, neiškabino ant parduodamo turto ir pan. Todėl turto pardavimo iš varžytinių aktas naikintinas CPK 602 str. 5 p. pagrindu. Iš varžytinių parduota turto žymiai daugiau nei jo reikėjo išieškomoms sumoms padengti, t.y. vykdant išieškojimą dėl 1062,82 Lt sumos, iš varžytinių buvo parduotas ne mažesnės nei 23 000 Lt vertės turtas. Nei ieškovei, nei trečiajam asmeniui nebuvo grąžinti pinigai, likę patenkinus visus reikalavimus. Sudarytas sandoris - 2009-04-07 turto pardavimo iš varžytinių aktas Nr. (duomenys neskelbti) - prieštarauja gerai moralei ir viešajai tvarkai.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus m. 3-asis apylinkės teismas 2010-07-19 sprendimu (b.l. 148-162) ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės L. G. 590 Lt žyminio mokesčio ir 51,15 Lt pašto išlaidų valstybės naudai. Pirmosios instancijos teismas nurodė, ieškovės reikalavimas pripažinti negaliojančius ginčijamą pardavimo iš varžytinių aktą negali būtu grindžiamas bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais, taip pat ir CK 1.81 str. numatytu pagrindu. Ginčijamas turto pardavimo iš varžytinių aktas gali būti nuginčytas tik CPK 602 str. nurodytais pagrindais. Ieškovės teiginius, jog jai nebuvo pranešta apie ginčo turto areštą bei nebuvo pranešta sprendimą parduoti šį turtą varžytinėse, teismas vertino kaip nepagrįstus. Išanalizavęs vykdomųjų bylų medžiagą teismas nustatė, kad ieškovei ir trečiajam asmeniui 2008-07-24 patvarkymu Nr. 0093/08/00841 buvo išaiškinta, jog antstolė išieško ne tik skolą hipotekos kreditoriui, bet ir 14,40 Lt sumą iš S. G., 14,40 Lt iš L. G., 951,24 Lt iš L. G., taip pat skolininkai turėtų sumokėti 4 836 Lt vykdymo išlaidų. Taigi ieškovė ir tretysis asmuo S. G. žinojo, jog išieškojimas nėra baigtas ir negalėjo tikėtis, kad vykdymo veiksmai byloje nevyksta, juo labiau, prie antstolės P. K. vykdomo išieškojimo CPK 759 str. numatyta tvarka prisijungus iš kitiems antstoliams - D. Š. ir R. K.. Visi procesiniai dokumentai ieškovei ir trečiajam asmeniui S. G. buvo siunčiami registruotu paštu, todėl remiantis CPK 604 str. teismas pripažino juos įteiktais praėjus 5 dienoms nuo išsiuntimo. Be to, ieškovė ir tretysis asmuo atsisakydavo priimti jiems asmeniškai antstolio kontoroje įteikiamus procesinius dokumentus, t.y. vengė bendradarbiavimo su antstoliu. Pirmosios instancijos teismas nesutiko su ieškovės argumentais, kad ieškovė nebuvo informuota apie 2009-04-03 varžytines, nebuvo apie jas skelbta viešai ir tai sutrukdė jai pasinaudoti CPK 715 str. numatyta teise. Ieškovė neįvardijo, kokiu būdu būtų pasinaudojusi CPK 715 str. numatyta teise, kurie tose varžytinėse parduodami daiktai turėtų būti parduodami pirma kitų. Varžytinėse buvo parduodami kiemo statiniai (tvora, lauko tualetas, šulinys, baseinas – 2 vnt., atliekų duobė), t.y. turtas, kuris Nekilnojamojo turto registre registruotas kaip vienas turtinis vienetas, turintis vieną unikalų numerį. Kadangi varžytinėse buvo parduodamas tik vienas turtinis vienetas, todėl ieškovė nebūtų galėjusi pasinaudoti skolininkų teise, numatyta CPK 715 str. Teismas sprendė, kad ieškinio motyvai dėl antstolės šališkumo, šiai areštavus daugiau skolininkų turto, nei reikėjo išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, dėl turto pardavimo iš varžytinių akto nepagrįsto patvirtinimo nėra teisiškai reikšmingi, nes ieškinyje formuluojamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu 2009-04-07 turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr. (duomenys neskelbti) ;, o ne prašoma priteisti neteisėtais antstolės veiksmais, parduodant turtą iš varžytinių, bei neteisėtais teismo veiksmais, tvirtinant varžytinių aktą, padarytą žalą. Be to, antstolės šališkumo klausimas jau buvo keliamas tokiais pačiais pagrindais ir buvo išspręstas 2008-10-08 Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo nutartimi. Iš varžytinių parduoto turto vertė buvo nustatyta nekilnojamojo turto ekspertizės aktu Nr. 008/05-30:06 ir sudarė 10 000 Lt, jo vertė iki 23 000 Lt pakilo tik varžytinių metu, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad buvo parduotas žymiai didesnės vertės turtas, nei buvo išieškojimo suma. Atsakovė R. E. K. varžytinėse dalyvavo kaip pirkėja, kadangi varžytinėse buvo parduodamas turtas, kurio dalis yra R. E. K. priklausančiame žemės sklype.

Šalies argumentai

Ieškovė L. G. apeliaciniu skundu (b.l. 168-171) prašo panaikinti Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2010-07-19 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai susiaurino antstolio pareigas informuoti vykdymo proceso šalis. Vykdomosios bylos Nr. 0093/08/008295 medžiaga patvirtina, kad nei vienas antstolės P. K. siųstas vykdomasis dokumentas ieškovei nebuvo įteiktas. Todėl apie naujai vykdomus veiksmus ieškovei nebuvo žinoma ir nebuvo pranešta. Be to, antstolės pranešimai ieškovei negalėjo būti įtekti dėl objektyvių priežasčių, kadangi ji gydėsi ligoninėje. CPK 706 str. 2 d. nustatyta, apie parduodamą iš varžytinių turtą skelbiama skelbimu, iškabinamu ir ant paties parduodamo nekilnojamojo turto, kas užtikrina, jog skolininkui bus žinoma apie įtvyksančias varžytines. Ieškovo teisės vykdymo procese nebuvo užtikrintos, kas sąlygojo neteisėtą turtą iš varžytinių pardavimą. Pirmosios instancijos teismas taip pat padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovė nebūtų galėjusi pasinaudoti teise nurodyti koks turtas varžytinėse parduotinas pirmasis, kadangi CPK nuostatos nedraudžia antstoliui parduoti dalies turto, jeigu jo užtenka išieškomai sumai padengti. Kiemo statinius sudaro 6 objektai, taigi kiekvienas iš jų galėjo būti parduotas atskirai, nurodant, jog įgyjama nuosavybės teisė į 1/6 dalį lauko statinių. Turtas buvo parduotas už 4 kartus didesnę sumą, nei reikėjo išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Todėl viso jo pardavimas nebuvo būtinas. Kadangi antstolė netinkamai vykdė savo pareigas, ieškovė negalėjo pasinaudoti teise gera valia padengti išieškomą sumą ir vykdymo išlaidas ar nurodyti kitą turtą, iš kurio būtų tikslingiau vykdyti išieškojimą, ar nurodyti turto dalį, kuri parduotina pirmiausiai. Aplinkybė, jog turto pardavimo iš varžytinių aktas gali būti ginčijamas tik CPK 602 str. numatytais pagrindais, nedraudžia konstatuoti, jog toks aktas yra niekinis ir prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Turto pardavimo iš varžytinių aktas savo esme yra prilyginamas sandoriui. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepasisakė dėl argumentų, susijusių su ginčijamo akto nepagrįstu patvirtinimu ir CPK 725 str. nuostatų pažeidimu. Pažymi, jog CPK varžytinių akto tvirtinimo tvarkos pažeidimo klausimo nagrinėjimą sieja ne tik su reikalavimu taikyti civilinę atsakomybę, bet taip pat šio klausimo nagrinėjimas yra svarbus sprendžiant dėl akto pripažinimo teisėtu. Pažeidus CPK 725 str. nustatytą akto tvirtinimo tvarką, toks aktas negali sukelti teisinių pasekmių ir būti nuosavybės teisę patvirtinančiu dokumentu. Nagrinėjamoje byloje buvo keliamas klausimas dėl turto pardavimo iš varžytinių akto teisėtumo, o tokiai aplinkybei aptvirtinti ar paneigti turėjo būti analizuojami argumentai susiję ne tik su CPK 715 str., nuostatų pažeidimu, bet ir su CPK 725 str. pažeidimu.

Tretysis asmuo S. G. pareiškimu (b.l. 198) prisideda prie apeliacinio skundo ir prašo jį tenkinti, panaikinti Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2010-07-19 sprendimą ir priimti naują sprendimą byloje.

Atsiliepimas

Atsakovė R. E. K. atsiliepimu (b.l. 186-189) prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2010-07-19 sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovė nenurodė, kokias procesines ar materialinės normas pažeidė pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, nenurodė, kokių įrodymų neištyrė ar kokias klaidas padarė. Byloje buvo įvertinti visi šalių pateikti įrodymai, aiškiai konstatuotos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai. Ieškovė kvestionuoja sprendimo teisėtumą, remdamasi savo subjektyviu CPK nuostatų aiškinimu, nesiremia suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, susijusia su vykdymo procesu. Pažymi, jog įstatymo leidėja įsakmiai yra nustatęs skolininkui pareigą domėtis vykdymo procesu. Skelbimo apie varžytines neiškabinimas ant tvoros, ką ieškovė vertina kaip pažeidimą, yra sunkiai realizuojamas veiksmas. Antstolė pagrįstai nustatė daiktų pardavimo iš varžytinių eiliškumą. Įsiteisėjusiomis teismo nutartimis yra konstatuota, jog ieškovė ir tretysis asmuo S. G. nevykdė skolininko pareigų ir trukdė antstolei operatyviai vykdyti vykdomuosius dokumentus. Ginčo objekto rinkos vertė buvo įvertinta eksperto išvada, taigi pasirinkimas ir išieškomų sumų nukreipimas į šį turtą grindžiamas ne tik pakankama verte išieškomai sumai padegti, bet taip pat ir tuo, jog tokio turto realizavimas nesudarytų kliūčių ieškovei ir trečiajam asmeniui S. G. naudotis jiems bendrąja jungtine nuosavybes teise priklausančiu gyvenamuoju pastatu, žemės sklypu bei ūkio pastatais. Realizuotas turtas yra gretimame sklype, kuris ieškovei ir trečiajam asmeniui nepriklauso, todėl laikytina, jog tokio turto pasirinkimas ir realizavimas įvykdytas laikantis procesinių teisės normų. Ieškovė neįrodė skolininko teisės pasinaudoti CPK 715 str. normos pažeidimo. Be to, šiuo atveju CPK 715 str. teisė net negalėjo būti įgyvendinta, kadangi buvo realizuojamas tik vienas nekilnojamojo turto vienetas.

Antstolė P. K. atsiliepimu (b.l. 191-196) prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2010-07-19 sprendimą palikti nepakeistą. Pažymi, jog visi procesiniai dokumentai atsakovei buvo siųsti vykdomuosiuose dokumentuose nurodytu adresu –(duomenys neskelbti) . Šis adresas nesikeitė, todėl pagal CPK 604 str., 605 str., 613 str., 3 d., 644 str. 2 p. nuostatas dokumentai laikomi įteiktais tinkamais. Ieškovė nepagrįstai teigia, jog pažeista varžytinių organizavimo ir vykdymo tvarka. Antstolė, priėmusi patvarkymą parduoti skolininkės ir trečiojo asmens turtą iš pirmųjų varžytinių, šį patvarkymą persiuntė vykdymo proceso dalyviams registruotu paštu, paskelbė skelbimą apie būsimas varžytines specialiame internetiniame tinklalapyje, vietinėje spaudoje bei antstolės kontoroje esančioje skelbimų lentoje. Ieškovė neįrodė teisės pasinaudoti CPK 715 str. teise pažeidimo, nurodant, koks turtas parduotinas iš varžytinių pirmiausiai. Buvo realizuotas tik vienas turtinis vienetas, turintis vieną unikalų numerį, kaip tai buvo numatyta 2009-02-26 patvarkymu skelbiant apie pirmąsias skolininko turto varžytines. Todėl CPK 715 str. įtvirtinta skolininko teisė privalomai nurodyti antstoliui, koks turtas turi būti parduodamas pirmiau kitų, net negalėjo būti įgyvendinta. Turto pardavimo iš varžytinių akto, kaip sandorio, pripažinimo negaliojančiu pagrindams reglamentuoti yra specialiai skirtas CPK 602 str. Teismo sprendimu turto pardavimo iš varžytinių aktas gali būti pripažintas negaliojančiu tik CPK 602 str. pagrindais. Tokia pozicija atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką c.b. Nr. 3K-3-218/2009. Vykdomųjų bylų medžiaga akivaizdžiai paneigia deklaruojamą CPK 602 str. 5 p. pažeidimą.

Tretysis asmuo UAB „BTA draudimas“ (b.l. 180-182) prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2010-07-19 sprendimą palikti nepakeistą. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovė nuo 2008-04-22 arešto ginčo turtui taikymo iki varžytinių pradžios buvo informuota apie vykdomosios bylos eigą. Visi proceso dalyviai buvo informuoti apie būsimas varžytines. Turto nebuvo areštuota per daug, kadangi prie išieškojimo buvo prisijungę ir kiti antstoliai. Antstolė nepažeidė turto arešto akto surašymo tvarkos, nei turto įkainojimo, nei pačių varžytinių paskelbimo tvarkos. Byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog turto pirkėja buvo nesąžininga. Ginčo aktas praėjus beveik dviems mėnesiams po varžytinių buvo patvirtintas Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo. Teismas tvirtina aktą tik tuo atveju, kai šalys neskundžia antstolio veiksmų dėl varžytinių. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog turto pardavimo iš varžytinių aktas gali būti nuginčytas tik CPK 602 str. numatytais pagrindais, o tokių pagrindų nagrinėjamoje byloje nustatyta nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus (CPK 3 str. 8 d.), taigi apeliacinio skundo teiginiai dėl parduoto iš varžytinių turto procedūrų įgyvendinimo įvertintini vadovaujantis jų atlikimo metu galiojusiomis Civilinio proceso kodekso normomis.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos ir vykdomųjų bylų medžiagas, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino ir taikė proceso įstatymo nuostatas, reglamentuojančias vykdomosios bylos eigą ir jos pasibaigimo pagrindus, vykdymo procesų dalyvių informavimą ir skolininko teisių šiame procese užtikrinimą, turto pardavimą iš varžytinių, taip pat nepažeidė materialiosios teisės normų, tinkamai ir motyvuotai pasisakė dėl pagrindų teismo patvirtintam varžytinių aktui nuginčyti, tinkamai įvertino faktinius vykdomosios bylos, kurioje ginčo turtas buvo išvaržytas ir parduotas R. E. K., aspektus. Tokiu atveju skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

CPK 700 str. nustatyta, kad turto pardavimas iš varžytynių yra speciali procesinė turto realizavimo forma. Tai priverstinis turto perleidimas kito asmens nuosavybėn specialia įstatyme nustatyta tvarka, siekiant gauti lėšas atsiskaityti su turto savininko kreditoriais. Nagrinėjamu atveju antstolė šią priemonę taikė vykdydama 951,24 Lt skolos UAB „Vilniaus vandenys“ naudai išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0093/08/00295, po 14,40 Lt iš apeliantės ir trečiojo asmens, S. G. išieškojimą valstybės naudai vykdomosiose bylose Nr. 0093/07/02246 ir Nr. 0093/07/02243, taip pat susidarius 5224 Lt vykdymo išlaidoms aptartose vykdomosios bylose bei įvykdytose vykdomosiose bylose Nr. 0093/08/008412 (dėl L. G. turto arešto pagal 2007-12-28 Vilniaus m. 1-ojo apyl. teismo hipotekos skyriaus nutartį) ir Nr. 0093/08-00841 dėl 25 219,02 Lt skolos AB SEB Vilniaus bankui išieškojimo (pagal 2008-03-15 Vilniaus m. 1-ojo apyl. teismo hipotekos skyriaus nutartį), bei esant prisijungus prie antstolės P. K. vykdomo išieškojimo antstoliams R. K. ir D. Š. (CPK 759 str.). Nors paskelbus apie 2008-08-20 įvysiančias turto varžytines apeliantė skolą hipotekos kreditoriui AB SEB Vilniaus bankui sumokėjo, 2008-07-25 patvarkymu antstolė jai išaiškino ir apie nepabaigtas išieškoti skolas bei vykdymo išlaidas, būtinybę jas apmokėti, siekiant nutraukti varžytinių procedūrą, informavo ir apie kitų antstolių išieškomas sumas, prisijungiant prie išieškojimo pas antstolę P. K.. Šios varžytinės buvo sustabdytos teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones (v.b. Nr. 0093/08/00841, v.b.l. 114-115, 173) Objektyviai sumažėjus išieškomos skolos dydžiui (sumokėjus 25 219,02 Lt skolą AB SEB Vilniaus bankui), antstolė 2008-10-29 turto arešto aktu areštavo vienintelį nekilnojamąjį daiktą, t.y. kiemo statinius (tvora, lauko tualetas, šulinys, baseinas – 2 vnt., atliekų duobė), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbti) , iš dalies esantį žemės sklype (duomenys neskelbti) (v.b. Nr. 0093/08/00295, v.b.l. 35-37), kurį, atsižvelgdama į 2008-05-30 nekilnojamojo turto ekspertizės aktą Nr. 08/05-30:06, įvertino 10 000 Lt suma. Šio turto pirmosios varžytinės, nustatant pradinę parduodamo objekto kainą 8000 Lt, galiausiai buvo paskelbtos 2009-04-03 antstolės 2009-02-26 patvarkymu (v.b. Nr. 0093/08/00295, v.b.l. 49-51), varžytinės įvyko (v.b.l. 72-77), o ginčo turtas (kiemo statiniai) buvo parduotas atsakovei R. E. K. už 23 000 Lt. Turto pardavimo iš varžytinių 2009-04-07 aktą patvirtino apylinkės teismo teisėja 2009-06-05 rezoliucija (v.b.l. 80-81). Varžytinėse gauta suma paskirstyta išieškotojams ir vykdymo išlaidoms apmokėti, dalis likusios grąžintinos apeliantei sumos - 16 344,18 Lt - antstolės 2009-06-17 patvarkymu (v.b.l. 97) pervesta prisijungusiems prie šio išieškojimo antstoliams, atitinkamai 141,74 Lt R. K., ir 16 202,44 Lt – D. Š..

Apeliantė kvestionuoja varžytinių aktą tuo pagrindu, kad ji nebuvo informuota apie paskelbtas ir įvykusias varžytines, nei vienas jai siųstas pranešimas nebuvo įteiktas, o bylą nagrinėjęs teismas į tai neatsižvelgė. Skundo argumentai, kad antstolė neįvykdė informavimo pareigos, neatitinka tikrovės. Ginčo tarp šalių, kad vykdymo procesiniai dokumentai buvo jai ir bendraskoliui siunčiami, nėra. Tokių pranešimų bei patvarkymų siuntimą registruotu paštu faktą patvirtinančių dokumentų yra kiekvienoje antstolės vykdytoje byloje (v.b. Nr. 0093/08/00841, b.l. 39-40,50-51, 61-62, 88-89, 106-113, 164, 193, 195; v.b. Nr. 0093/08/02243, b.l. 68-69, 74-75), įskaitytinai ir v.b. Nr. 0093/08/00295 (b.l. 24-25, 55-56). CPK 604 str. nustato prezumpciją, kad procesiniai dokumentai, siunčiami registruotu laišku vykdymo proceso dalyviams laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo jų išsiuntimo dienos. Taigi, pagal įstatymą, antstoliui įrodžius išsiuntimo faktą, dokumentų negavimo faktą, objektyvias jų negavimo priežastis turi įrodyti gaunantis asmuo, šiuo atveju tai apeliantė. Tačiau teisėjų kolegijos išvadai susiformuoti, kad apeliantė antstolės siunčiamų dokumentų yra negavusi būtent dėl objektyvių priežasčių (kaip skunde nurodoma ligos, dėl gydimosi ligoninėje ar kitų panašių aplinkybių), vykdomųjų bylų duomenys neleidžia. Jokių tokias faktines aplinkybes patvirtinančių įrodymų (gydymo įstaigų pažymų), kad daugiau nei vienerius metus, kol vyko išieškojimas 5 vykdomose bylose, apeliantė buvo gydymo įstaigoje, nepateikta. Dar daugiau, kai kuriais atvejais ji pati buvo atsisakiusi pasirašyti ir patvirtinti vieno ar kito veiksmo atlikimą (dokumento gavimą) (v.b. Nr. 0093/08/00841, v.b.l. 89, 90-91, 95-96), tačiau kai kurių antstolės surašytų dokumentų asmeninis jai įteikimas vis tik yra patvirtinamas apeliantės parašu, kaip antai 2008-04-07 antstolės patvarkymo vykdomojoje byloje Nr. 0093/08/00841 (šios v.b.l. 26-27), kurioje vykdymo proceso dalyviai buvo informuoti apie areštuotus daiktus (žemės sklypą, gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus bei kiemo statinius adresu (duomenys neskelbti) ), įteikiant jiems turto arešto aktą bei turto aprašą ir įpareigojant pareikšti savo nuomonę dėl šių daiktų vertės. Be to, minėtu patvarkymu skolininkai S. G. ir L. G. įpareigoti per 5 dienas nuo šio patvarkymo gavimo dienos nustatyti iš varžytinių parduodamų daiktų eiliškumą, o šios pareigos neįvykdžius, pati antstolė nurodė tvarką, pagal kurią turtas būtų parduodamas, pradedant nuo kiemo statinių ir baigiant gyvenamuoju namu ir galiausiai – žemės sklypu. Nors 2008-04-21 pareiškimu skolininkai prašė sustabdyti išieškojimą, nurodydami apie skundo dėl antstolio veiksmų teismui padavimą Nr. 0093/08/00841 (v.b. Nr. 0093/08/00841, v.b.l. 52), tačiau kitos pardavimo iš varžytinių tvarkos, nei antstolė nustatė, nepasiūlė. Aplinkybė, kad apeliantė pasinaudojo teise skųsti antstolės vykdomosiose bylose atliekamus procesinius veiksmus teismui (teismų informacinės sistemos LITEKo duomenys, Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo c.b. 2-5178-608/2008), taip pat neleidžia teisėjų kolegijai suabejoti, kad skolininkės procesinės teisės ir pareigos jai buvo žinomos.

Iš tos pačios vykdomosios bylos Nr. 0093/08/00295 medžiagos matyti, kad apeliantei buvo išsiųstas ir pranešimas apie būsimas varžytynes (v.b.l. 49-51). Tokiomis aplinkybėmis kolegija prieina prie išvados, kad būtent pačios apeliantės pasyvumas ir net matomas piktnaudžiavimas teise, neabejotinai žinant apie vykdomąsias bylas (skolas bei pradėtas jų išieškojimo pas antstolę procedūras) ir nesidomint tokio proceso vykdymo eiga, neatsiliepiant į pranešimus dėl gaunamos iš antstolės korespondencijos (CPK 7 str.), iš esmės ir nulėmė tokią situaciją, o pranešimų neįteikimo jai priežastys buvusios subjektyvios, išimtinai priklausančios nuo pačios apeliantės (skolininkės) valios. Pažymėtina ir tai, 2008-09-09 nutartimi Vilniaus 3-asis apylinkės teismas taip pat konstatavo sumokėtos hipotekos kreditoriui skolos nepakankamumą vykdymui nutraukti, taigi apeliantė, būdama tokios teismo civilinės bylos iniciatore, skundo išnagrinėjimo rezultatą taip pat žinojo. Todėl nėra pagrindo pripažinti apeliantės teisių būti informuotai pažeidimo ar tokią jos teisę ginti.

Nepagrįsti ir apeliantės skundo teiginiai, kad ji, neturėdama informacijos apie tebesitęsiantį vykdymo procesą, negalėjo realizuoti savo teisių, numatytų CPK 602 str. 1 d. 5 p. ir 715 str. Viena vertus, kolegija jau nurodė apie faktinį tokio teiginio nepagrįstumą. Antstolis privalo išaiškinti skolininkui jo teisę susirasti ir pasiūlyti parduodamo daikto pirkėją bei nustatyti iš varžytynių parduodamų daiktų eiliškumą. Šia teise skolininkas gali pasinaudoti tiek iki varžytynių pradžios, tiek jų metu. Apeliantei, kaip nurodyta, tokia teisė buvo išaiškinta pasirašytinai – 2008-04-07 patvarkymu (v.b. Nr. 0093/08/00841, v.b.l. 26-27), taip pat išaiškinta, kokiomis sąlygomis galėtų būti nutrauktas išieškojimas (šios v.b.l. 95-96), įteikiant šį 2008-07-25 patvarkymą asmeniškai (apeliantė parašu atsisakė patvirtinti jo gavimą). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad skolininkui nepasinaudojus teise nurodyti parduodamo iš varžytinių turto tvarką, antstolis daiktų pardavimo eiliškumą nustato savarankiškai, ir tai nepažeidžia CPK 715 str. reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-06-29 nutartis c.b. Nr. 3K-3-310/2006).

Kita vertus, minėti apeliacinio skundo teiginiai nepagrįsti ir teisiškai. CPK 664 str. nustato išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilę. Taip pat įtvirtina galimybę pačiam skolininkui nurodyti varžytinėse parduodamų daiktų eilę, t.y. kurie iš jų turėtų būti parduodami pirmiausia (CPK 715 str.). Tačiau šioje situacijoje aktualu tai, kad aptariama pareiga antstolį saisto tik tuomet, kai būtent tose konkrečiose varžytinėse parduodama daugiau, nei vienas objektas ar daiktas. Nagrinėjamos bylos atveju antstolė nepažeidė nei vienos iš nurodytų teisės normų. Varžytinėse, atsižvelgiant į reikalingą sumą įsiskolinimams padengti, buvo parduodamas šis vienintelis, mažiausios ekonominės vertės nekilnojamasis objektas (daiktas), kuris atskirais vienetais neskaidytinas. Kadangi kiemo statiniai, kaip registruotinas viešame registre nekilnojamasis daiktas, turi vieną unikalų numerį, be to, ir ekspertų buvo įvertintas viena bendra kaina, tai kitoks šio pardavimo traktavimas kliudytų būsimam pirkėjui atskirai, išimtinai tik savo vardu, o ne bendro turto su skolininku pagrindu, įregistruoti įgytą iš varžytinių nekilnojamąjį daiktą sudarantį objektą viešame registre, išviešinant savo turimas nuosavybės teises, nepagrįstai apribotų disponavimą, o galimai ir visiškai eliminuotų galimybę parduoti – tokiomis sąlygomis varžytinės ir nebūtų įvykusios. Būtina pastebėti, kad šiuo atveju, pasirenkant parduodamą iš varžytinių daiktą, nepažeistas ir CPK 664 str. įtvirtintas skolininko turto pardavimo eiliškumas. Pasak įstatymų leidėjo, pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai. Antrąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto. Trečiąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto, išskyrus iš skolininkui priklausančios žemės ūkio paskirties žemės, jeigu skolininko pagrindinis verslas yra žemės ūkis ir iš skolininkui priklausančio gyvenamojo būsto, kuriame jis gyvena. Ketvirtąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančios žemės ūkio paskirties žemės, jeigu skolininko pagrindinis verslas yra žemės ūkis. Penktąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio gyvenamojo būsto, kuriame jis gyvena. Ši teisės norma įtvirtina šalių pusiausvyros principą. Eilės tvarka nustatyta imperatyviai ir išieškojimas galimas iš sekančios eilės turto galimas tik nesant pirmesnės eilės turto. Iš vykdomųjų bylų matyti, kad apeliantė turi ir kitų įsiskolinimų kreditoriams, jos turtas areštuotas. Nors vykdomojoje byloje Nr. 0093/07/02243 buvo areštuota transporto priemonė, o apeliantė įpareigota ją pristatyti antstolei (aptariamos v.b.l. 55-57, 67-68), ši tokios pareigos neatliko. Taigi antstolė į transporto priemonę objektyviai negalėjo nukreipti išieškojimo, nes nebuvo žinoma faktinė jo buvimo vieta ir būklė. Transporto priemonės yra kilnojamieji daiktai, kurių buvimo vietą kiekvienu konkrečiu atveju lemia juos valdančio (naudojančio) asmens veiksmai. Kadangi apeliantė nebendradarbiavo su antstole, neįvykdė pareigos pristatyti turimą transporto priemonę apžiūrai, todėl nėra pagrindo nesutikti su antstolės atsikirtimų argumentais, kad kito neareštuoto turto, išskyrus buvusį įkeistą hipoteka bei minėtą automobilį, nebuvo, taigi ir išieškojimo vykdyti pirmiau realizuojant šį kilnojamąjį daiktą nebuvo galima.

Kolegija konstatuoja, kad antstolės nustatytas eiliškumas ir pasirinkimas (kurį skolininkės turtą pirmiausiai parduoti) atitiko įstatymų leidėjo poziciją šiuo klausimu, o šis pasirinkimas, kaip matyti iš nustatytų byloje faktinių aplinkybių, mažiausiai apeliantei ir skausmingas - dalis vieną nekilnojamąjį objektą (kiemo statiniai) sudarančių statinių yra kito asmens, būtent var-ytinių pirkėjos, atsakovės R. E. K. žemės sklype.

Teisėjų kolegija negali sutikti ir su skundo motyvais dėl varžytinių paskelbimo tvarkos pažeidimo, priešingai, ši tvarka nebuvo pažeista. CPK 706 str. 1 d. nustatyta, kad jeigu iš varžytynių parduodamas skolininkui priklausantis nekilnojamasis turtas, kurio vieneto vertė viršija šimtą tūkstančių litų, apie būsimas varžytynes antstolis paskelbia antstolių kontoros skelbimų lentoje, turto buvimo vietos vietiniame laikraštyje ir specialiame interneto tinklapyje ne vėliau kaip likus vienam mėnesiui iki varžytynių dienos. Kitais atvejais pakanka paskelbti tuo pačiu būdu prieš dvidešimt dienų. Vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad antstolė tokias savo pareigas įgyvendino. apie įvyksiančias varžytynes viešai paskelbė daugiau nei prieš vieną mėnesį specialiame antstolių internetiniame tinklapyje (www.antstoliai.lt) ir turto buvimo vietos vietiniame laikraštyje „Sostinės skelbimai“ (v.b. Nr. 0093/08/00295, v.b.l. 57-60). Šios teisės normos 2 d. numatyta dispozityvi galimybė (o ne imperatyvas) iškabinti skelbimą ant paties nekilnojamojo daikto vertinama konkrečioje situacijoje ir antstolio nesaisto. Todėl faktas, kad ant parduodamų kiemo statinių tvoros tokio skelbimo šiuo atveju nebuvo iškabinta, nepatvirtina nei varžytinių paskelbimo tvarkos pažeidimo, nei turto pardavimo iš varžytinių akto neteisėtumo. Pačiai apeliantei taip pat daugiau nei prieš mėnesį buvo išsiųstas patvarkymas apie jos turto pardavimo iš varžytynių laiką ir vietą. Kaip minėta, CPK 604 str. tvarka toks informavimas pripažintinas tinkamu (CPK 706 str. 3 d.).

Pasisakant dėl varžytinėse gautos sumos adekvatumo išieškomai sumai, kuri, pasak apeliantės, viršija skolą 4 kartus, kolegija ir šio skundo argumento nepripažįsta pagrįstu. Parduodamo daikto suma ženkliau padidėjo tik dėl tos priežasties, kad varžytinėse dalyvavo keli pirkėjai, suinteresuoti šio daikto įsigijimu, ir tai sąlygojo pradinės 8000 Lt suma įvertintų kiemo statinių kainos padidėjimą iki 23 000 Lt kainos. Tokia varžytinių eiga bei gauta parduotą turtą kaina atitinka ir pačios apeliantės interesus, kadangi leido sumažinti jos įsiskolinimus kitiems išieškotojams, prisijungusiems prie antstolės P. K. vykdomų išieškojimų.

Dar viena skundo argumentų grupė susijusi su tuo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino šio varžytinių akto teisėtumo bendraisiais sandorių negaliojimų pagrindais, apie kuriuos buvo kalbama ieškinyje, nepagrįstai nepasisakė dėl argumentų, susijusių su ginčijamo akto patvirtinimu ir CPK 725 str. nuostatų pažeidimu. Pastebėtina, kad tokie apeliantės teigianiai dėl nepagrįsto akto patvirtinimo teisme, yra deklaratyvūs, neįvardijant jokių konkrečių procesinės teisės normų pažeidimų, kuriuos padarė teismas spręsdamas minėtą klausimą. Tokia apeliantės pozicija neatitinka ir įstatymų leidėjo valios bei kasacinio teismo formuojamos praktikos tokios kategorijos bylose. Į tai pagrįstai atsižvelgė ir pirmosios instancijos teismas, atsisakęs vertinti šio akto pagrįstumą bei teisėtumą kitu, nei CPK 602 str.5 p. pagrindu. Suvienodindamas teismų praktiką kasacinis teismas yra konstatavęs, kad turto pardavimo iš varžytynių akto, kaip sandorio, pripažinimo negaliojančiu pagrindams reglamentuoti specialiai skirtas būtent CPK 602 str. Pastarosios teisės normos santykis su CK normomis, įtvirtinančiomis sandorių pripažinimo negaliojančiais bendruosius pagrindus, vertintinas kaip specialiosios teisės normos santykis su bendrosiomis teisės normomis. Taigi esant teisės aktų įtvirtintam dvigubam varžytynių teisėtumo kontrolės mechanizmui (antstolio ir teismo), teismo patvirtintas turto pardavimo iš varžytynių aktas pagal galiojančiuose teisės aktuose įtvirtintą teisinį reguliavimą vertintinas kaip teisinis rezultatas, kuris orientuoja į asmenų veiksmų skundimą bei civilinės atsakomybės taikymą ir kuriam teisės aktai nustato tik minimalias, specialiųjų teisės normų reglamentuojamas nuginčijimo galimybes. Pagrindas pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu civilinio proceso teisėje yra tik imperatyviųjų teisės normų esminiai pažeidimai, varžantys asmenų teises bei teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-23 nutartis c.b. Nr. 3K-7-90/2009), o tokių nagrinėjamos bylos situacijoje nebuvo nustatyta.

Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas bylą išsprendė teisingai, o šie ir kiti apeliacinio skundo argumentai prielaidų pakeisti ar panaikinti skundžiamą teismo sprendimą nesudaro.

Priimant apeliacinį skundą, apeliantei 590 Lt dalies žyminio mokesčio sumokėjimas pirmosios instancijos teismo nutartimi buvo atidėtas iki sprendimo apeliacinės instancijos teisme priėmimo (b.l. 175), šis nesumokėtas žyminis mokestis iš jos valstybės naudai priteistinas (CPK 80 str. 4 d., 96 str.).

Iš apeliantės taip pat priteistina valstybei 15,50 Lt procesinių dokumentų siuntimo apeliacinės instancijos teisme (pašto) išlaidų (b.l. 200) (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutarė:

Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2010 m. liepos 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš L. G. 590 (penkis šimtus devyniasdešimt) litų žyminio mokesčio ir 15 (penkiolika) litų 50 centų procesinių dokumentų siuntimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų valstybės naudai.

Kolegijos pirmininkė Dalia KačinskienėTeisėjai Andrutė KalinauskienėVirginijus Kairevičius