Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas), Romualdo Čaikos ir Algimanto Spiečiaus (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens „Braxton industrial limited“ ir pareiškėjo bendros įmonės–uždarosios akcinės bendrovės „Litranservis“ kasacinius skundus dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 24 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 20 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo bendros įmonės–uždarosios akcinės bendrovės „Litranservis“ prašymą pripažinti varžytynes neteisėtomis; asmuo, kurio veiksmai skundžiami, – antstolis R. V., suinteresuoti asmenys: Telesia Limited, uždaroji akcinė bendrovė „Trinapolis“, „Braxton industrial limited“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

Antstolis, vykdydamas Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2005 m. gegužės 25 d. vykdomąjį raštą, 2005 m. rugsėjo 2 d. pardavė iš varžytynių skolininko turtą. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, vertindami antstolio veiksmų teisėtumą, nustatė, kad antstolis 2005 m. rugpjūčio 12 d. registruotu laišku išsiuntė pareiškėjui pranešimą apie varžytynes, apie būsimas varžytynes taip pat paskelbė specialiame antstolių interneto tinklalapyje, likus mėnesiui iki varžytinių – 2005 m. rugpjūčio 2 d. laikraštyje „Sostinės skelbimai”, t. y. nepažeidė CPK 706 straipsnio, reglamentuojančio pranešimo apie varžytynes tvarką. Antstolis, įkainodamas parduodamo iš varžytynių turtą, nepažeidė CPK 681 straipsnio, pagrįstai rėmėsi 2005 m. kovo 22 d. UAB Korporacijos „Matininkai” atlikta administracinių patalpų įvertinimo ataskaita ir joje nustatyta patalpų rinkos kaina; skolininkas per įstatyme nustatytą terminą nepareiškė prieštaravimų dėl turto įkainojimo. Antstolis taip pat pagrįstai varžytynėse parduodamą turtą išskyrė į atskirus objektus, skelbime apie varžytynes nurodė kiekvieno parduodamo objekto pradinę kainą. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad skolininkui buvo suteikta teisė pasiūlyti savo pirkėją, tačiau šis nevykdė įstatymo reikalavimų; taip pat nebuvo pažeista skolininko teisė nurodyti, kurį turtą parduoti pirmiausia, nes Vilniaus 1–ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2005 m. gegužės 25 d. vykdomajame rašte buvo nurodyta parduodamo turto eiliškumo tvarka.

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje tiria, ar pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai teisingai aiškino procesinės teisės normas, reglamentuojančias skolininko turto pardavimo iš varžytynių tvarką, ar nenukrypo nuo teismų praktikos (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai).

Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu įgyvendinamas teismo sprendimas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisines ir turtines teismo sprendimo pasekmes. Antstolis, vykdydamas teismo sprendimus, privalo griežtai laikytis įstatyme nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės ir teisėti jų interesai. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus ir nepažeisti kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų jų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Dėl to teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų teisėtumo, turi patikrinti ir įvertinti skunde nurodytus argumentus ir įsitikinti, ar antstolis, atlikdamas vykdymo veiksmus, nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų, dėl kurių pažeidimo turto pardavimo iš varžytynių aktą būtų galima pripažinti negaliojančiu (CPK 602 straipsnis).

Dėl kasacinių skundų argumentų, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė CPK 706 ir 707 straipsnių nuostatas, tinkamai neinformavo skolininko apie varžytynių datą

CPK 706 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu iš varžytynių parduodamas skolininkui priklausantis nekilnojamasis turtas, kurio vieneto vertė viršija šimtą tūkstančių litų, apie būsimas varžytynes antstolis paskelbia antstolių kontoros skelbimų lentoje, turto buvimo vietos vietiniame laikraštyje ir specialiame interneto tinklapyje ne vėliau kaip likus vienam mėnesiui iki varžytynių dienos. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad antstolis pasirašytinai praneša išieškotojui ir skolininkui asmeniškai arba registruotu laišku apie turto pardavimo iš varžytynių laiką ir vietą. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad antstolis apie įvyksiančias varžytynes viešai paskelbė prieš vieną mėnesį specialiame antstolių internetiniame tinklapyje (www.antstoliai.lt) ir turto buvimo vietos vietiniame laikraštyje „Sostinės skelbimai“. Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms, bylą nagrinėję teismai pagrįstai pripažino, kad apie būsimas nekilnojamojo turto varžytynes buvo pranešta laiku ir tinkamai, nepažeidžiant CPK 706 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Skelbimuose apie varžytynėse parduodamą nekilnojamąjį turtą buvo nurodyti visi CPK 707 straipsnyje nustatyti duomenys (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini); T. 2, b. l. 20, 22). Be to, bylą nagrinėję teismai nustatė, kad skolininkui apie jo turto pardavimo iš varžytynių laiką ir vietą buvo pranešta registruotu laišku, kuris jam buvo išsiųstas 2005 m. rugpjūčio 12 d. Pagal CPK 604 straipsnį procesiniai dokumentai, vykdymo proceso dalyviams siunčiami registruotu laišku šio kodekso VI dalyje nustatytais atvejais, laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 706 straipsnio 3 dalis nenustato termino, prieš kiek laiko skolininkas turi būti informuotas apie varžytynių datą, todėl konstatuoja, kad antstolis, informuodamas skolininką apie varžytynių laiką ir vietą registruotu laišku likus mažiau kaip vienam mėnesiui iki varžytynių pradžios, nepažeidė CPK 706 straipsnio 3 dalies reikalavimų. Be to, skolininkas, žinodamas, kad jo turtas yra areštuotas ir bus parduodamas iš varžytynių (hipotekos teisėjo 2005 m. gegužės 25 d. nutartis priverstinai parduoti įkeistą turtą iš varžytynių), privalėjo pats domėtis vykdymo eiga, kaip to reikalaujama CPK 644 straipsnyje. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai, įvertinę šias aplinkybes, pagrįstai pripažino, kad antstolis nepažeidė CPK 706 ir 707 straipsnių reikalavimų, todėl šie kasaciniuose skunduose išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutartis kasacine tvarka (CPK 346 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstu kasatorių argumentą, kad skolininkas, registruotu laišku informuotas apie varžytynes, negalėjo tinkamai įgyvendinti savo teisės, iki varžytynių pradžios surasti iš varžytynių parduodamo turto pirkėjo. CPK 704 straipsnyje nustatyta skolininko teisė iki varžytynių pradžios pasiūlyti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją, kuris turi iki varžytynių pradžios į antstolio depozitinę sąskaitą sumokėti ne mažesnę pinigų sumą kaip turto arešto akte nurodyta realizuojamo turto vertė, arba mažesnę sumą, kurios užtektų visiškai padengti įsiskolinimams ir vykdymo išlaidoms, ir tik tokiu atveju turto pardavimas iš varžytynių būtų nutrauktas (CPK 704 straipsnio 2 dalis). Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad skolininkas pasiūlė iš varžytynių parduodamo turto pirkėją T. L., tačiau šis neįvykdė CPK 704 straipsnyje nustatytų pareigų, t. y. iki varžytynių pradžios į antstolio depozitinę sąskaitą neįmokėjo pinigų, kurių užtektų visiškai padengti įsiskolinimams ir vykdymo išlaidoms, todėl antstolis 2005 m. rugsėjo 2 d. patvarkymu pagrįstai nutarė neparduoti skolininko pasiūlytam pirkėjui T. L. skolininko areštuoto turto ir pratęsė atidėtų paskelbtų varžytynių vykdymą (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini); T. 2, b. l. 101–102). Teisėjų kolegija pažymi, kad nei skolininkas, nei kiti vykdymo procese dalyvavę asmenys šio antstolio patvarkymo įstatyme nustatyta tvarka ir terminais neskundė. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šias teismų nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai išaiškino ir taikė CPK 704 straipsnio nuostatas ir jų nepažeidė, todėl naikinti skundžiamas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutartis kasaciniuose skunduose išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Nepagrįsti kasacinio skundo argumentai, kad vykdant varžytynes buvo pažeista varžytynių vedimo tvarka ir buvo pažeista skolininko teisė nurodyti, kokį turtą varžytynėse parduoti pirmiausia. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad parduodamas iš varžytynių turtas buvo išskirtas į atskirus objektus, o skelbime apie varžytynes buvo nurodyta kiekvieno parduodamo objekto identifikacinis numeris ir pradinė kaina, todėl skelbimą perskaitę asmenys galėjo suprasti, kad skelbime nurodyti daiktai parduodami atskirai (šią faktinę aplinkybę nustatė ir tinkamai įvertino apeliacinės instancijos teismas). Visas įkeistas ir areštuotas skolininko turtas turėjo būti parduodamas vienų varžytynių metu, todėl, siekiant tinkamai įgyvendinti skolininko teises, įkeisti ir areštuoti daiktai turėjo būti parduodami atskirai, kad skolininkas galėtų įgyvendinti CPK 715 straipsnyje įtvirtintas teises. Šioje byloje teismai nustatė, kad skolininkas, turėdamas teisę pasinaudoti CPK 715 straipsnyje nustatyta teise nurodyti antstoliui, kurie tose varžytynėse parduodami daiktai turėtų būti parduodami pirmiausia, šia įstatyme jam suteikta teise nepasinaudojo, nors turėjo visas galimybes šia teise pasinaudoti tiek iki varžytynių pradžios, tiek ir varžytynių metu, nes skolininko atstovas dalyvavo varžytynėse, tačiau tokio prašymo skolininkas ir jo atstovas antstoliui nei raštu, nei žodžiu nepareiškė. Teisėjų kolegija nurodo, kad, esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms, pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai padarė teisingą išvadą, kad antstolis, vykdydamas viešąsias varžytynes, nepažeidė CPK 715 straipsnio reikalavimų. Iš teismų nustatytų byloje aplinkybių matyti, kad antstolio veiksmai parduodant skolininko turtą iš varžytynių buvo atlikti atsižvelgiant į skolininko ir išieškotojo interesų pusiausvyrą, nes varžytynėse pardavus pirmąjį objektą (administracines patalpas (duomenys neskelbtini), kurio kaina pakilo pakankamai, kad būtų grąžinta skola kreditoriui, antstolis nutraukė kitų skolininko hipotekos būdu įkeistų ir areštuotų daiktų varžytynes, taip apgindamas ir paties skolininko interesus, nes jam liko kitas kreditoriui įkeistas turtas, kuriuo dabar jis gali disponuoti savo nuožiūra. Byloje nėra duomenų, kad parduodant atskirus nekilnojamojo turto objektus būtų suklaidinti varžytynių dalyviai ir dėl to būtų buvusios pažeistos varžytynėse dalyvavusių asmenų teisės, todėl ir šie kasatorių argumentai yra atmetami kaip nepagrįsti. Pažymėtina ir tai, kad nė vienas iš varžytynėse dalyvavusių asmenų tokių antstolių veiksmų neskundė.

Dėl kasacinių skundų argumentų, kad bylą nagrinėję teismai neteisingai aiškino ir taikė CPK 681 straipsnio nuostatas dėl areštuoto turto įkainojimo

CPK 681 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis, areštuodamas skolininko turtą, jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą ir arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad skolininkas ir išieškotojas, dalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per penkias dienas, skaičiuojant nuo turto arešto dienos; skolininkas ir išieškotojas, nedalyvavę areštuojant turtą prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per penkias dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad turto arešto aktas ir nekilnojamojo turto įkainojimas buvo surašyti dalyvaujant skolininko – BĮ UAB „Litranservis“ direktoriui S. K., ir šis aktas jam asmeniškai įteiktas 2005 m. birželio 28 d., tačiau BĮ UAB „Litranservis“ direktorius, gavęs šį aktą, jame nepažymėjo, kad nesutinka su antstolio nurodytu turto įkainojimu ir per penkias dienas nuo turto arešto akto gavimo dienos nepareiškė prieštaravimų dėl turto įkainojimo, kaip tai nustatyta CPK 681 straipsnio 3 dalyje. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad nepriklausomi turto UAB korporacijos „Matininkai“ vertintojai 2005 m. kovo 22 d. nustatė administracinių patalpų rinkos kainą ir nurodė, kad šių pastatų rinkos vertė vertinimo dieną yra 1 920 000 Lt (turtas varžytynėse buvo parduotas UAB „Trinapolis“ už 1 853 000 Lt). Turto vertinimas buvo atliktas tik prieš tris mėnesius iki turto arešto akto surašymo dienos, todėl bylą nagrinėję teismai pagrįstai nurodė, kad antstolis, areštuodamas skolininko turtą, įkainojo jį rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą ir į UAB korporacijos „Matininkai“ turto vertintojų nustatytą šio turto rinkos kainą, nes antstoliui nekilo abejonių dėl tokios realios šio turto rinkos vertės, juolab kad skolininkas, gavęs turto arešto aktą, per įstatyme nustatytą penkių dienų terminą nepareiškė prieštaravimų dėl jo kainos. Teisėjų kolegija nurodo, kad, esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms, pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai tinkamai išaiškino ir taikė CPK 681 straipsnio nuostatas ir jų nepažeidė.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai nenustatė, jog antstolis, iš varžytynių parduodamas skolininko turtą, pažeidė turto pardavimą iš varžytynių reglamentuojančius įstatymus, taip pat nenustatyti CPK 602 straipsnyje įtvirtinti pagrindai, kada teismas gali pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktus negaliojančiais, todėl naikinti skundžiamas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutartis kasaciniuose skunduose išdėstytais argumentais nėra pagrindo (CPK 359 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 24 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 20 d. nutartį palikti nepakeistas.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.