Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų sprendimas

Pareiškėjas Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2019 m. lapkričio 27 d. nutartimi prašo ištirti, ar Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio tvarkymo specialiojo planas, patvirtintas Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2015 m. gegužės 28 d. sprendimo Nr. T11-166 1 punktu, toje dalyje, kuri nustato A. B. ir V. B. priklausančiam žemės sklypui, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), apsaugos ir naudojimo režimą - ŽŪGK 2.1/MŪGK 1.1 „ekstensyvaus tradicinio ūkininkavimo su intensyviu tradiciniu ūkininkavimu miško teritorijoje“, neprieštarauja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio (aktuali nuo 2014 m. sausio 1 d. galiojanti straipsnio redakcija) 1 dalies 7 punktui.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų galima daryti išvadą, kad tik 2016 m. spalio 11 d. skundžiamu sprendimu pareiškėjas buvo informuotas, jog jo planuojama veikla (suformuoti ūkininko statybos ūkį) prieštarauja Specialiojo plano nuostatoms. Pažymėtina, kad Teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio (aktuali nuo 2014 m. sausio 1 d. galiojanti straipsnio redakcija) 1 dalies 7 punkte numatytas vienas iš teritorijų planavimo tikslų – „derinti fizinių ir juridinių asmenų ar jų grupių, savivaldybių ir valstybės interesus dėl teritorijos naudojimo ir veiklos plėtojimo teritorijoje sąlygų“.

Žemės įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad žemės ūkio paskirties žemė, atsižvelgiant į žemės savininkų, kitų naudotojų ir visuomenės interesus, tvarkoma pagal patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus: tikslinamos esamų ūkių žemės valdų ribos; formuojamos naujos ūkių žemės valdos; statomos ūkininkų sodybos ir žemės ūkio veiklai reikalingi ūkiniai statiniai, tiesiami keliai su tvirta danga; įrengiami tvenkiniai; sodinamas miškas; žemės ūkio naudmenomis paverčiami miškai, pelkės ir krūmai bei kitos ne žemės ūkio naudmenos.

Pareiškėjas nutartyje nurodo, kad atsižvelgiant į paminėtas teises normas, teismui kyla abejonių, ar Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio tvarkymo specialusis planas, patvirtintas Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2015 m. gegužės 28 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) 1 punktu, toje dalyje, kuri nustato pareiškėjui A. B. ir jo tėvui priklausančiam žemės sklypui, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), apsaugos ir naudojimo režimą - ŽŪGK 2.1/MŪGK1.1“ ekstensyvaus tradicinio ūkininkavimo su intensyviu tradiciniu ūkininkavimu miško teritorijoje“ neprieštarauja Teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio ( aktuali nuo 2014 m. sausio 1 d. galiojanti straipsnio redakcija) 1 dalies 7 punktui.

Dėl kilusių abejonių Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai administracinę bylą dėl Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio tvarkymo specialiojo plano, patvirtinto Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2015 m. gegužės 28 d. sprendimo Nr. T11-166 1 punktu, toje dalyje, kuri nustato pareiškėjui A. B. ir trečiajam suinteresuotam asmeniui V. B. priklausančiam žemės sklypui, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), apsaugos ir naudojimo režimą – ŽŪGK 2.1/MŪGK 1.1 „ekstensyvaus tradicinio ūkininkavimo su intensyviu tradiciniu ūkininkavimu miškų teritorijose“, teisėtumo ištyrimo išskyrė į atskirą administracinę bylą. Sustabdė Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų administracinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal pareiškėjo A. B. patikslintą skundą atsakovei Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai dėl Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2016 m. spalio 11 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl sąlygų kaimo plėtros žemėtvarkos projektui“ panaikinimo ir atsakovės Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo A. B. 2016 m. spalio 3 d. prašymą Nr. (duomenys neskelbtini), iki įsiteisės administracinio teismo sprendimas dėl Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio tvarkymo specialiojo plano teisėtumo ištyrimo.

Atsakovas Klaipėdos rajono savivaldybės administracija atsiliepime nurodė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio tvarkymo specialusis planas, patvirtintas Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2015 m. gegužės 28 d. sprendimo Nr. T11-166 1 punktu, toje dalyje , kuri nustato pareiškėjui A. B. ir jo tėvui priklausančiam žemės sklypui, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), apsaugos ir naudojimo režimą - ŽŪGK 2.1/MŪGK1.1“ ekstensyvaus tradicinio ūkininkavimo su intensyviu tradiciniu ūkininkavimu miško teritorijoje“ prieštarauja Teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio ( aktuali nuo 2014 m. sausio 1 d. galiojanti straipsnio redakcija) 1 dalies 7 punktui.

Nurodo, kad Specialusis planas buvo pradėtas rengti 2012 m. liepos 5 d. ir 2015 m. gegužės 28 d. patvirtintas vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo 3 strraispnio1 dalimi, kurioje nustatyta, kad „ iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentai, dėl kurių rengimo kreiptasi planavimo sąlygų, gali būti baigiami rengti, derinami, tikrinami ir tvirtinami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą“, todėl nagrinėjimo atveju yra aktuali teritorijų planavimo įstatymo redakcija , galiojusi iki 2014 m. sausio 1 d.

Pažymi, kad Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 27 dalyje numatyta, kad Specialusis teritorijų planavimas – atskiroms veiklos sritims reikalingų teritorijų erdvinio organizavimo, tvarkymo , naudojimo, apsaugos priemonių planavimas. To paties straipsnio 26 dalyje nustatyta, kad Specialusis planas ( projektas) - teritorijų planavimo dokumentas, kuriame , atsižvelgiant į teritorijų planavimo lygmenis ir tikslus, nustatytos atskiroms veiklos sritims reikalingų teritorijų vystymo, infrastruktūros tvarkymo ir ( ar ) apsaugos kryptys, priemonės ir reikalavimai. Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 25 dalis numato, kad Teritorijų planavimo dokumentų derinimas- procedūra, kurios metu tarpusavyje suderinami parengtų ir galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, patikrinama, ar buvo laikytasi planavimo sąlygų ir kitų teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Teritorijų planavimo tikslai nustatyti Teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 7 punkte- suderinti fizinių ir juridinių asmenų ar jų grupių, visuomenės, savivaldybių ir valstybės interesus dėl teritorijos ir žemės sklypų naudojimo bei veiklos plėtojimo šioje teritorijoje sąlygų. Teigia, kad vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalimi, specialieji planai rengiami, kai juos rengti yra numatyta pagal įstatymus ar kitus teisės aktus, kai bendrojo teritorijų planavimo dokumentai nėra parengti, kai galiojančių bendrojo ar detaliojo planavimo dokumentų sprendiniai planuojamai veiklai nėra parengti arba būtina detalizuoti bendrojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinius. Specialiojo teritorijų planavimo procesą reglamentuoja Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio nuostatos. Jį sudaro parengiamasis etapas, teritorijų planavimo dokumento rengimo etapas, sprendinių pasekmių vertinimo etapas ir baigiamasis etapas. Be to nustatyta, kad prieš pradėdamas rengti specialiojo teritorijų planavimo dokumentus planavimo organizatorius Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka raštu kreipiasi į joje nurodytas institucijas, kad pateiktų planavimo sąlygas.

Nurodo, kad Teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio numato, kad Specialiųjų planų rengimo, svarstymo, derinimo, tikrinimo, tvirtinimo ir galiojimo tvarką nustato šis Įstatymas, atitinkamą veiklą reglamentuojantys įstatymai ir specialiųjų planų rengimo taisyklės. Pagal kompetenciją ministerijos rengia atskirų rūšių specialiųjų planų rengimo taisykles ir tvirtina jas kartu su Aplinkos ministerija. Specialiųjų planų sprendiniai turi neprieštarauti įstatymais ar Vyriausybės nutarimais nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų reikalavimams, galiojantiems atitinkamo lygmens bendrojo teritorijų planavimo dokumentams, kitiems teisės aktams ir turi būti patvirtinti šio Įstatymo bei 18 straipsnio 1 dalyje nurodytų taisyklių nustatyta tvarka. Minėto įstatymo 18 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad patvirtintas specialusis planas įsigalioja kitą dieną po to, kai savivaldybių sprendimas dėl specialiojo plano patvirtinimo paskelbimas vietinėje spaudoje, jei pačiame sprendime nenustatyta vėlesnė jo įsigaliojimo data.

Teigia, kad Kraštovaizdžio tvarkymo specialiųjų planų rengimo taisyklės ( toliau- ir Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. D1-264 (neteko galios 2014 m. sausio 1 d.) nustatė reikalavimus Kraštovaizdžio planų rengimui, derinimui, tvirtinimui bei keitimui, planavimo proceso dalyvių tarpusavio santykius šiame procese. Taisyklių 22 punkte nustatyta Kraštovaizdžio plano rengimo pradžia- Planavimo organizatoriui viešai paskelbus apie priimtą sprendimą (nutarimą, įsakymą, potvarkį) dėl Kraštovaizdžio plano rengimo pradžios ir planavimo tikslų. Taisyklių 25 punkte nustatyta, kad Kraštovaizdžio plano rengimo etapą sudaro trys stadijos, kurių metu atliekama analizė, nustatomi prioritetai ir parengiami sprendimai. Užbaigus kiekvieną plano rengimo etapo stadiją, turi būti gautas planavimo organizatoriaus pritarimas. Taisyklių 34 punkte numatyta, kad Kraštovaizdžio plano procedūrų dokumentus sudaro: planavimo organizatoriaus sprendimas dėl Kraštovaizdžio plano rengimo , planavimo darbų programa, planavimo sąlygos, sprendinių poveikio vertinimo ataskaita, konsultavimosi ar viešo svarstymo ataskaita, derinimo ar išvadų dokumentai, valstybinės teritorijų planavimo priežiūros institucijos patikrinimo aktas.

Pažymi, kad visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese tvarką nustato Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatai ( toliau- Nuostatai), patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 (2007 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 247 redakcija). Šių nuostatų antrajame skyriuje yra numatyta Bendrojo visuomenės dalyvavimo teritorijų dalyvavimo procese tvarka, o ketvirtame skyriuje numatyta rajono lygmens teritorijų planavimo dokumentų viešumas. Nuostatų 17 punktas numato, kad Savivaldybės ar jos dalies teritorijų bendrojo ir specialiojo planavimo dokumentų projektų rengimo viešumas užtikrinamas atliekant Nuostatų 5 punkte ( išskyrus 5.2 punktą) nurodytas procedūras.

Atsakovas nurodo, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. AV-1367 pradėtas rengti Klaipėdos rajono savivaldybės kraštovaizdžio tvarkymo specialusis planas ir patvirtinta planavimo darbų programa. Klaipėdos rajono savivaldybės direktorius 2012 m. rugpjūčio 29 d. patvirtino techninę specifikaciją Kraštovaizdžio specialiojo plano rengimo paslaugoms. Buvo išduotos planavimo sąlygos rajono lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentams rengti: 1) 2012 m. liepos 19 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento planavimo sąlygos Nr. ( 4)-LV4-2329; 2) 2012 m. liepos 23 d. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio ir aplinkosaugos skyriaus planavimo sąlygos Nr. KA6-544; 3) 2012 m. liepos 24 d. Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos ; 4) 2013 m. kovo 26 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Klaipėdos skyriaus planavimo sąlygos Nr. 12PLS-( 14.12.42) 38; 5) 2013 m. kovo 29 d. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus planavimo sąlygos Nr. ( 12.13) Ar.5-420.

Teigia, kad 2013 m. gegužės 29 d. informacija apie rengiamą specialųjį planą paskelbta Klaipėdos rajono laikraštyje „Banga“, Klaipėdos rajono savivaldybės tinklalapyje www. klaipedos-r.lt, ir Klaipėdos rajono savivaldybės seniūnijų skelbimų lentose. Informacijoje buvo pateikta visuomenės informavimą ir dalyvavimą teritorijų planavime reglamentuojančiuose teisės aktuose nurodyta privaloma informacija: planavimo tikslai, planavimo terminai, planavimo darbų programa, planavimo organizatorius ir plano rengėjo kontaktiniai duomenys, pasiūlymų teikimo tvarka. Nurodė, kad 2013 m. spalio 9 d. informacija apie pradedamą rengti strateginį pasekmių aplinkai vertinimo apimties nustatymo dokumentą buvo paskelbta Klaipėdos rajono laikraštyje „Banga“ , Klaipėdos rajono savivaldybės tinklalapyje www. klaipedos-r-lt. 2014 m. sausio 15 d. informacija apie parengtą strateginį pasekmių aplinkai vertinimo apimties nustatymo dokumentą buvo paskelbta Klaipėdos rajono laikraštyje „Banga“ , Klaipėdos rajono savivaldybės tinklalapyje www. klaipedos-r-lt. 2014 m. kovo 3 d. įvyko viešas susirinkimas skirtas visuomenei susipažinti su strateginiu pasekmių aplinkai vertinimo ataskaitos dokumentu bei projekto planu. Viešajame susirinkime dalyvavo specialiojo plano organizatorius, rengėjas ir visuomenės atstovai. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. birželio 11 d. raštu Nr. ( 5.1.42)-A5-3165 Klaipėdos rajono savivaldybės administracija suderino Kraštovaizdžio tvarkymo specialiojo plano strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaitą. Klaipėdos rajono savivaldybės taryba 2014 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. T11-306 pritarė Kraštovaizdžio tvarkymo specialiojo plano pirmajam koncepcijos variantui. Nurodė, kad informacija apie patvirtintą specialiojo plano koncepciją ir parengtus sprendinius bei visuomenės susipažinimo tvarką paskelbta 2014 m. liepos 16 d. Klaipėdos rajono laikraštyje „Banga“ , Klaipėdos rajono savivaldybės tinklalapyje www. klaipedos-r-lt. Ir Klaipėdos rajono savivaldybės seniūnijų skelbimų lentose. Be to apie parengtą teritorijų planavimo dokumentą informaciniu pranešimu buvo informuotos savivaldybės, kurios ribojasi su Klaipėdos rajono savivaldybe. Susipažinti su teritorijų planavimo dokumento parengtais sprendiniais buvo galima nuo 2014 m. liepos 31 d. iki 2014 m. rugsėjo 2 d. pas planavimo organizatorių ir plano rengėją. Nuo 2014 m. rugpjūčio 7 d. iki rugsėjo 2 d. Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio tvarkymo specialusis planas viešai eksponuotas Klaipėdos rajono savivaldybės patalpose. Viešas susirinkimas visuomenės pareikštiems pasiūlymams ir plano sprendiniams aptarti įvyko 2014 m. rugsėjo 2 d. Pastabas bei pasiūlymus planavimo organizatoriui buvo galima teikti raštu per visą plano rengimo laikotarpį iki viešo susirinkimo ir jo metu. Pažymėjo, kad per visą specialiojo plano rengimo laikotarpį raštu nebuvo gauta nei vieno visuomenės pasiūlymo. A. B. taip pat nepasinaudojo galimybe dalyvauti specialiojo plano rengimo procedūrose ir jokių pasiūlymų neteikė. Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijų planavimo komisijos 2015 m. kovo 19 d. kompleksinio derinimo protokolu Nr. TP10-14 nutarta derinti planavimo organizatoriaus Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus specialųjį planą , numatantį apibrėžti planuojamos teritorijos kraštovaizdžio tvarkymo svarbiausias kryptis, nustatyti kraštovaizdžio tvarkymo zonas pagal žemėnaudos pobūdį, funkcinį prioritetą bei naudojimo intensyvumą, pateikti tikslinius formuojamo gamtinio, kaimiškojo ir miestietiško kraštovaizdžio struktūros optimalumo (kokybės) rodiklius, įvertinančio prioriteto ( konservacinių, rekreacinių , ekologinės apsaugos, ūkinių , gyvenamųjų ir kt.) zonų reikalavimus, numatyti priemones ir apribojimus, užtikrinančius formuojamo gamtinio, kaimiško ir miestietiško kraštovaizdžio kokybę, gamtinio karkaso formavimą, gamtos ir kultūros paveldo vertybių išsaugojimą.

Atsakovas pažymėjo, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2015 m. balandžio 27 d. Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akte Nr. TP1-535 duota teigiama išvada dėl teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo. Klaipėdos rajono savivaldybės taryba 2015 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. T11-166 patvirtino Kraštovaizdžio tvarkymo specialųjį planą. 2015 m. birželio 25 d. Kraštovaizdžio tvarkymo specialusis planas registruotas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre ( registracijos unikalus kodas T00076315 ). Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2015 m. rugsėjo 24 d. sprendimu Nr. T11-289“ Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2015-05-28 sprendimo Nr. T11-166 ,,Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio tvarkymo specialiojo plano patvirtinimo“ pakeitimo“ Kraštovaizdžio tvarkymo specialiojo plano sprendiniai pripažinti Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano ( patvirtinto Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2011-02-24 sprendimu Nr. T11-111) sudedamąja dalimi.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad jam ir jo tėvui V. B. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 3,9500 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo sklypas). Ginčo sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio. Jo tėvas žemę įsigijo 2003 m. ir ūkininkauja. 2016 m. tėvas pareiškėjui padovanojo dalį žemės, kad jis galėtų ūkininkauti savarankiškai ir statytis ūkininko ūkio sodybą. Pareiškėjas pažymėjo, kad tėvui dovanojus žemę, jis gavo ūkininko pažymėjimą, suteikiantį teisę ūkininkauti, ir jo tikslas buvo žemę naudoti pagal paskirtį, o ne ją apsodinti mišku. Siekdamas pradėti ūkininkauti ir tuo tikslu pasistatyti ūkininko ūkio sodybą jam priklausančioje ginčo sklypo dalyje, pareiškėjas kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyrių prašymu organizuoti žemės sklypo kaimo plėtros žemėtvarkos projekto rengimą. Ši institucija sutiko organizuoti Žemėtvarkos projekto rengimą ir 2016 m. rugsėjo 28 d. priėmė įsakymą Nr. 12VĮ-1168-(14.12.2.) „Dėl kaimo plėtros žemėtvarkos projekto rengimo pradžios ir planavimo tikslų“, kuriame nurodė, jog planavimo tikslas – ūkininko sodybos vietos parinkimas, uždaviniai – žemės ūkio paskirties žemės sklypo suplanavimas, nustatant ūkininko sodybos statinių statybos zoną. Gavęs šį įsakymą, pareiškėjas 2016 m. spalio 3 d. kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją, prašydamas jam išduoti planavimo sąlygas Žemėtvarkos projektui rengti, tačiau Administracija 2016 m. spalio 11 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, jog planavimo sąlygų neišduos, nes numatoma veikla prieštarauja Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2015 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. T11-166 patvirtinto Klaipėdos rajono kraštovaizdžio tvarkymo specialiojo plano sprendiniams (toliau – ir Specialusis planas). Šiuo aspektu pareiškėjas pažymėjo, kad ginčo žemės sklypas iš šiaurės ir pietų pusės yra apsuptas namų valdų, kuriose jau stovi gyvenamieji namai su ūkiniais pastatais, todėl pareiškėjui nesuprantama, kodėl jam yra draudžiama rengti žemės sklypo kaimo plėtros žemėtvarkos projektą. Be to, atkreipė dėmesį, kad Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2011 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. T11-111 patvirtinto Klaipėdos rajono savivaldybės bendrojo plano (toliau – ir Bendrasis planas) sprendiniai ginčo žemės sklype leidžia ne tik ūkininkauti, bet ir statyti gyvenamąjį namą bei žemės ūkio paskirties pastatus. Tuo tarpu minėto Specialiojo plano sprendiniai ginčo žemės sklype leidžia vykdyti tik specialius gamtinio komplekso struktūros, kurią pakeitė ūkinė veikla, atkūrimo darbus, t. y. uždraudžiama ūkininkauti. Taigi, pareiškėjo manymu, Specialusis planas toje apimtyje, kurioje jo žemės sklypui nustatyti kraštovaizdžio tipo reglamentai ŽŪGK 2.1 / MŪGK 1.1, prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, konstituciniams teisėtų lūkesčių, proporcingumo principams ir toje apimtyje negali būti laikomas teisėtu. Atitinkamai pabrėžė, kad ginčijamas atsakovo Sprendimas pažeidžia pareiškėjo teises ir teisėtus lūkesčius. Remdamasis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, A. B. taip pat prašo teismo ištirti ar Specialusis planas atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnį, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (redakcija nuo 2016 m. birželio 3 d.) 21 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Teritorijų planavimo įstatymo (aktuali redakcija nuo 2016 m. gegužės 25 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.) 3 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (aktuali redakcija nuo 2016 m. spalio 7 d. iki 2016 m. lapkričio 17 d.) 4.39 straipsnio 1 dalį bei konstituciniam teisinės valstybės principą, konstitucinį teisėtų lūkesčių apsaugos principą ir konstitucinį proporcingumo principą.

Pažymėtina, kad ginčai dėl norminio administracinio teisės akto teisėtumo nagrinėjami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo II skyriaus pirmajame skirsnyje nustatyta tvarka. Įstatymų leidėjas yra numatęs dvi administracinių teisės aktų teisėtumo patikrinimo rūšis: abstraktų prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą (ABTĮ 112 straipsnis) bei prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą ryšium su individualia byla (ABTĮ 113 straipsnis). Remiantis ABTĮ 113 straipsnio 1 dalimi, prašyti administracinio teismo ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, turi teisę šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kai tame teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo. Tokie ABTĮ 23 straipsnio 1 dalyje įvardyti asmenys yra: skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turintys teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, manantys, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2019 m. lapkričio 27 d. nutartimi nutarė A. B. prašymą dėl norminio akto ištyrimo tenkinti iš dalies. Pradėti tyrimą, ar Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio tvarkymo specialiojo plano, patvirtinto Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2015 m. gegužės 28 d. sprendimo Nr.T11-166 1 punktu, toje dalyje, kuri nustato pareiškėjui A. B. ir trečiajam suinteresuotam asmeniui V. B. priklausančiam žemės sklypui, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), apsaugos ir naudojimo režimą – ŽŪGK 2.1/MŪGK 1.1 „ekstensyvaus tradicinio ūkininkavimo su intensyviu tradiciniu ūkininkavimu miškų teritorijose“, neprieštarauja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio (aktuali nuo 2014 m. sausio 1 d. galiojanti straipsnio redakcija) 1 dalies 7 punktui.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau- ir LVAT) praktikoje pripažįstama, kad norminiai teisės aktai – tai rašytine forma išreikšti teisėkūros subjektų sprendimai (oficialūs rašytiniai dokumentai), kuriuose yra įtvirtintos teisės normos. Juose įtvirtinami bendro pobūdžio nurodymai tam tikrų visuomeninių santykių dalyviams, kurie orientuojami į ateitį ir numatomi taikyti daug kartų. Šie aktai adresuoti neapibrėžtam asmenų ratui arba adresuoti ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais. Jie visada abstraktūs ir apjungia tipinėmis, rūšinėmis savybėmis panašius visuomeninius santykius, toliau veikia po realizavimo individualiuose santykiuose ir konkrečių asmenų elgesyje (2003-03-24 sprendimas administracinėje byloje Nr. A5-63/2003, 2007-02-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A403-3/2007, 2012-05-11 nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-210/2012, 2013-03-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-555/2013, Administracinė jurisprudencija. 2013, 25, p. 180-191).

Specialusis planas, kurio dalies teisėtumą prašoma ištirti, pagal savo turinį laikytinas norminio pobūdžio administraciniu teisės aktu, kurio teisėtumo patikra atliktina pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau- ir ABTĮ) nustatytas taisykles.

Konstitucinis Teismas ne vienoje byloje yra konstatavęs, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja teisės aktų hierarchiją bei draudžia žemesnės galios teisės aktais nustatyti tokį reguliavimą, kuris konkuruotų su nustatytuoju aukštesnės galios, inter alia pačioje Konstitucijoje (Konstitucinio Teismo 1997 m. birželio 17 d., 2000 m. vasario 23 d., 2001 m. liepos 12 d., 2003 m. spalio 29 d. nutarimai).

Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 27 dalyje numatyta, kad Specialusis teritorijų planavimas – atskiroms veiklos sritims reikalingų teritorijų erdvinio organizavimo, tvarkymo , naudojimo, apsaugos priemonių planavimas. To paties straipsnio 26 dalyje nustatyta, kad Specialusis planas ( projektas) - teritorijų planavimo dokumentas, kuriame , atsižvelgiant į teritorijų planavimo lygmenis ir tikslus, nustatytos atskiroms veiklos sritims reikalingų teritorijų vystymo, infrastruktūros tvarkymo ir ( ar ) apsaugos kryptys, priemonės ir reikalavimai. Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 25 dalis numato, kad Teritorijų planavimo dokumentų derinimas- procedūra, kurios metu tarpusavyje suderinami parengtų ir galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, patikrinama, ar buvo laikytasi planavimo sąlygų ir kitų teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Teritorijų planavimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalimi, specialieji planai rengiami, kai juos rengti yra numatyta pagal įstatymus ar kitus teisės aktus, kai bendrojo teritorijų planavimo dokumentai nėra parengti, kai galiojančių bendrojo ar detaliojo planavimo dokumentų sprendiniai planuojamai veiklai nėra parengti arba būtina detalizuoti bendrojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinius. Specialiojo teritorijų planavimo procesą reglamentuoja Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio nuostatos. Jį sudaro parengiamasis etapas, teritorijų planavimo dokumento rengimo etapas, sprendinių pasekmių vertinimo etapas ir baigiamasis etapas. Prieš pradėdamas rengti specialiojo teritorijų planavimo dokumentus planavimo organizatorius Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka raštu kreipiasi į joje nurodytas institucijas, kad pateiktų planavimo sąlygas.

Teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio numato, kad Specialiųjų planų rengimo, svarstymo, derinimo, tikrinimo, tvirtinimo ir galiojimo tvarką nustato šis Įstatymas, atitinkamą veiklą reglamentuojantys įstatymai ir specialiųjų planų rengimo taisyklės. Pagal kompetenciją ministerijos rengia atskirų rūšių specialiųjų planų rengimo taisykles ir tvirtina jas kartu su Aplinkos ministerija. Specialiųjų planų sprendiniai turi neprieštarauti įstatymais ar Vyriausybės nutarimais nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų reikalavimams, galiojantiems atitinkamo lygmens bendrojo teritorijų planavimo dokumentams, kitiems teisės aktams ir turi būti patvirtinti šio Įstatymo bei 18 straipsnio 1 dalyje nurodytų taisyklių nustatyta tvarka. Minėto įstatymo 18 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad patvirtintas specialusis planas įsigalioja kitą dieną po to, kai savivaldybių sprendimas dėl specialiojo plano patvirtinimo paskelbimas vietinėje spaudoje, jei pačiame sprendime nenustatyta vėlesnė jo įsigaliojimo data.

Kraštovaizdžio tvarkymo specialiųjų planų rengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. D1-264 ( neteko galios 2014 m. sausio 1 d.) nustatė reikalavimus Kraštovaizdžio planų rengimui, derinimui, tvirtinimui bei keitimui, planavimo proceso dalyvių tarpusavio santykius šiame procese. Taisyklių 22 punkte nustatyta Kraštovaizdžio plano rengimo pradžia- Planavimo organizatoriui viešai paskelbus apie priimtą sprendimą ( nutarimą, įsakymą, potvarkį) dėl Kraštovaizdžio plano rengimo pradžios ir planavimo tikslų. Taisyklių 25 punkte nustatyta, kad Kraštovaizdžio plano rengimo etapą sudaro trys stadijos, kurių metu atliekama analizė, nustatomi prioritetai ir parengiami sprendimai. Užbaigus kiekvieną plano rengimo etapo stadiją, turi būti gautas planavimo organizatoriaus pritarimas. Taisyklių 34 punkte numatyta, kad Kraštovaizdžio plano procedūrų dokumentus sudaro: planavimo organizatoriaus sprendimas dėl Kraštovaizdžio plano rengimo , planavimo darbų programa, planavimo sąlygos, sprendinių poveikio vertinimo ataskaita, konsultavimosi ar viešo svarstymo ataskaita, derinimo ar išvadų dokumentai, valstybinės teritorijų planavimo priežiūros institucijos patikrinimo aktas.