Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2024-12-23 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-1490-1096/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. eII-1425-1096/2024Nutartis · 2024-10-23Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. II-1490-1096/2024Nutartis · 2024-12-23Vilniaus miesto apylinkės teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-12-23
Bylos Nr.
II-1490-1096/2024
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01690-2024-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Kristina Grinevičiūtė-Gelgotė
Pažeidėjas
N. T.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. II-1490-1096/2024
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01690-2024-5Procesinio sprendimo kategorijos: 21.10.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. gruodžio 23 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Grinevičiūtė-Gelgotė,sekretoriaujant Andželikai Junevičiūtei, vertėjaujant Giedriui Račkauskui,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui N. T.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens N. T., gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. rugpjūčio 19 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-22067-2024 (ROIK: (duomenys neskelbtini)).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2024 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-22067-2024 (toliau – ir Nutarimas) N. T. (toliau – ir pareiškėja) pripažinta kalta padariusi administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 3 dalyje, dėl to, kad ji 2024 m. kovo 27 d. 15.36 val., Vilniaus mieste, Žvejų – Kalvarijų g., vairuodama automobilį rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone, be to, vairavo automobilį neturėdama teisės vairuoti. Tuo N. T. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14, 20 punktus, ir už tai jai paskirta galutinė 350 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 6 mėnesius (el. b. l. 14-16).

Šalies argumentai

Pareiškėja N. T. pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, prašydama panaikinti Nutarimą iš dalies, palikti baudą, tačiau neatimti teisės vairuoti transporto priemones.

Skunde pareiškėja teigia, jog savo kaltę pripažįsta ir supranta atsakomybę už padarytą administracinį nusižengimą. Gailisi, kad taip atsitiko. Lietuvos vairuotojo pažymėjimą gavo šių metų spalio 15 d. Vairuotojo pažymėjimas jai reikalingas, kad galėtų produktyviai dirbti turimame darbe, dažnai naudoja automobilį darbo tikslais – važinėja į susitikimus mieste, vežioja įmonės įrangą ir reklaminius produktus, dažnai vyksta į komandiruotes Lietuvoje ar Lenkijoje. Be to, lanko Baltarusijos Respublikoje gyvenantį tėtį, kuris serga onkologine liga. Šiuo metu sunku nusipirkti autobuso bilietus dėl transporto srauto į Baltarusiją apribojimo. Prašo, atkreipti dėmesį, jog per 2 metų vairavimo patirtį, niekada nesikreipė į teismą, niekada nebuvo patekusi į avariją ar padariusį rimtą pažeidimą. Visada vairuoja atsargiai ir gerbia eismo dalyvius. Neseniai gyvena Lietuvoje ir naudoja telefone esantį navigatorių. Todėl, gali būti, kad paėmė į navigatorių į rankas, norėdama pamatyti, kur važiuoti, kartais dėl ryškios saulės sunku įžiūrėti ir dėl to gali būti padarytas pažeidimas. Prašo apsvarstyti galimybę neatimti iš jos vairuotojo pažymėjimo arba sutrumpinti teisių atėmimo terminą (b. l. 2).

Atsiliepimas

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius atsiliepime į pareiškėjos skundą prašo jo netenkinti ir palikti galioti Nutarimą nepakeistą.

Atsiliepime nurodo, kad dėl pareiškėjos argumentų taikyti jos atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas pažymėtina, kad ANK 34 straipsnio 6 dalyje, iš tikrųjų, nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo, protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgt taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtinais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant; tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ir ją žymiai sušvelninti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad aplinkybės, jog asmuo kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, teisė vairuoti reikalinga dėl darbo ir rūpinimosi artimaisiais, nesuteikia jokio prioriteto administracinei atsakomybei švelninti.

Pareiškėja nepateikė aplinkybių, kurios būtų išimtinės ir leistų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį. Mano, kad paskirta nuobauda yra adekvati tokio pobūdžio nusižengimo pavojingumui ir neprieštarauja teisingumo ir protingumo principams, kas įvertinus administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nelaikytina per griežta ir neteisinga (b. l. 13-14).

Šalies argumentai

Pareiškėja teismo posėdžio metu palaikė savo skundą ir paaiškino , kad ji turi Baltarusijos Respublikos vairuotojo pažymėjimą, tačiau vėliau kaip paaiškėjo, jas reikėjo pakeisti į lietuviškas, nes turi nuolatinį leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Tai ji padarė, tačiau pavėluotai, spalio mėnesį. Buvo nustatytas pažeidimas dėl naudojimosi mobilaus ryšio priemone, yra priimtas sprendimas skirta baudą ir teisės vairuoti atėmimą 6 mėnesiams. Kaip paaiškėjo, jos teisės buvo negaliojančios, o ji to nežinojo. Apie įstatymus bei reikalavimus kokie yra Lietuvoje ji nežinojo. Išgyvena didelį stresą, liko be automobilio, be to, atimtos lietuviškos teisės, kurias neseniai gavo. Ėjo konsultuotis su teisininku ir policijos pareigūnas bandė paaiškinti, kokia yra susiklosčiusi situacija. Tačiau nuėjus į „Regitra“ paaiškėjo, kad ji iš tikrųjų turėjo pakeisti teises. Pažymi, kad į Lietuvą atvyko prieš dvejus metus, laukė leidimo nuolat gyventi Lietuvoje, tikslios datos kada išduotas negali nurodyti. Byloje pateikta nuotrauka, kurioje matosi, jog ji sėdi ir žiūri į telefoną, tačiau ji nebuvo sustabdyta dėl šio pažeidimo, apie tai sužinojo tik po kurio laiko. Kadangi ji pati yra ne vilnietė, ji nežino kelių, todėl naudojosi navigacija. Telefoną laikė rankoje. Šio nusižengimo neginčija. Tuo metu ji nežinojo, kad vairavo neturėdama teisės vairuoti. Tai supranta jau dabar. Todėl prašo neatimti teisės vairuoti, kurias gavo Lietuvoje. Paprastai baltarusiškos teisės Europoje galioje, neturėjo minties, kad Lietuvoje yra kažkaip kitaip. Dabar jau žino, kad jeigu asmuo turi nuolatinį leidimą gyventi, tai baltarusiškos teisės negalioja. Dėl nutarime išvardintų nusižengimų ginčo nekyla, tik prašo paskirti švelnesnę nuobaudą, t. y. neatimti specialios teisės vairuoti, kadangi automobilio reikia darbui, tėvas ligotas liko Baltarusijoje, kurį reikia lankyti. Šiuo metu ji dirba įmonėje (duomenys neskelbtini), kuri susijusi su Baltarusijos Respublikos verslais, donorais, nevyriausybinėmis organizacijomis, periodiškai važinėja į komandiruotes Lenkijoje. Jos prašymas tik sušvelninti bausmę (b. l. 17-20).

Atsiliepimas

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui apie paskirtą teismo posėdžio laiką, datą ir vietą buvo pranešta tinkamai, tačiau jos atstovas į teismo posėdį neatvyko. Pateiktame atsiliepime prašė administracinio nusižengimo bylą nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas

Nagrinėjant skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, teismas patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Nagrinėjamu atveju skundžiamu Nutarimu pareiškėja nubausta 350 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams, dėl to, kad ji 2024 m. kovo 27 d. 15.36 val., Vilniaus mieste, Žvejų – Kalvarijų g., vairuodama automobilį rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone, be to, vairavo automobilį neturėdama teisės vairuoti šios transporto priemonės, tuo pažeisdama KET 14, 20 punktus ir padarydama ANK 417 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 3 dalyje numatytus administracinius nusižengimus.

Pareiškėja iš esmės sutinka su padarytais administraciniais nusižengimais, numatytais ANK 417 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 3 dalyje, tačiau nesutinka su paskirtos specialiosios teisės atėmimu (teisės vairuoti transporto priemones).

ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė be kita ko, už draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymą.

ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones.

Pagal Kelių eismo taisyklių 14 punktą, be kita ko, draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės.

KET 20 punkte numatyta, kad motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojams draudžiama naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, jeigu jomis naudojamasi rankomis, išskyrus tuos atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas. Transporto priemonių vairuotojai turi vengti bet kokių su transporto priemonės vairavimu nesusijusių veiksmų.

Pareiškėja skunde prašo sušvelninti paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo terminą. Teismo posėdžio metu N. T. teigė, kad ji nežinojo jog vairuotojo pažymėjimas yra negaliojantis, kadangi, nežinojo, kad, kai gauni leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, reikia tuo pačiu pasikeisti vairuotojo pažymėjimą į lietuvišką. Tai sužinojus, ji tai atliko spalio mėnesį, tačiau jau buvo vėlu. Dėl padarytų pažeidimų ji prisipažįsta, gailisi, tačiau jai labai svarbu turėti vairuotojo pažymėjimą. Darbas susijęs su važinėjimu, dirba įmonėje (duomenys neskelbtini), kuri susijusi su Baltarusijos Respublikos verslais, donorais, nevyriausybinėmis organizacijomis, periodiškai važinėja į komandiruotes Lenkijoje. Lanko ligotą tėvą, esantį Baltarusijos Respublikoje, todėl važinėti su autobusu būtų nepatogu dėl to, kad tampa sudėtingiau nusipirkti autobuso bilietus dėl transporto srauto į Baltarusijos Respubliką apribojimo. Be to, patvirtina, kad byloje esančioje nuotraukoje ji yra, kurio metu užfiksuota besinaudojant mobilaus ryšio telefonu, tačiau naudojosi tam, kad pažiūrėti navigacija, kadangi ji nėra vilnietė ir nežino Vilniaus kelių. Prašo sušvelninti specialiosios teisės atėmimo terminą arba visai jo neskirti (b. l. 18-19). Analogiškas aplinkybes pareiškėja yra išdėsčiusi ir pateiktame skunde (b. l. 2).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog aptartų duomenų kontekste nėra pagrindo nesutikti su Institucijos pateiktu įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, jog byloje yra surinkta pakankamai N. T. kaltę padarius jai inkriminuojamus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 3 dalyje, pagrindžiančių duomenų. Nutarimas priimtas objektyviai, visapusiškai ir išsamiai išanalizavus ir ištyrus surinktus duomenis, įrodymus įvertinus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Taip pat administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Spręsdamas dėl administracinės nuobaudos skyrimo pagrįstumo teismas pažymi, kad ANK 34 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 str. 1 d.).

Atkreiptinas dėmesys, kad N. T. administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu dėl padaryto administracinio nusižengimo nuoširdžiai gailėjosi, paaiškino, kad nėra Lietuvos Respublikos pilietė, ji nežino įstatymų normų, todėl jai sunkiau yra orientuotis ir nagrinėjant skundo bylą teisme. Ji suprato, kad yra nubausta ir paskirta bauda turi sumokėti, tai ir padarė. Tačiau didžiausias keliamas klausimas dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės.

ANK 34 straipsnio 6 dalis numato, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą pažymėjo, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-37-2013, 2AT-53-2014, 2AT-57-139/2015). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Taigi skirti švelnesnę negu straipsnio sankcijoje numatyta nuobaudą, teismas gali tik tuo atveju, kai byloje yra nustatytos išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas asmeniui už jo padarytą pažeidimą aiškiai prieštarauja teisingumo principui, tačiau tai nereiškia, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ekstraordinarias aplinkybes. ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas yra susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusižengimo pavojingumą ir veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Ne visada formaliais kriterijais vadovaujantis paskirta įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą pažeidimą, sankcijoje numatyta nuobauda būtų teisinga įvertinus visas bylos aplinkybes bei kaltininko asmenybę.

Įvertinęs šias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, nuobaudos proporcingumo padarytam nusižengimui principu, teismas šiuo atveju nelaiko tikslinga taikyti N. T. atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sutrumpinti jai skirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Apibendrinant darytina išvada, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. rugpjūčio 19 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-22067-2024, kuriuo N. T. buvo nubausta pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, 424 straipsnio 3 dalį ir skirta 350 Eur bauda, ir administracinio poveikio priemonė, specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 6 mėnesiams, yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu 1, 6 dalimis, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4, 6 dalimis,

nutaria:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-22067-2024 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) palikti nepakeistą ir N. T. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

TeisėjaKristina Grinevičiūtė-Gelgotė