- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-13
- Bylos Nr.
- TS-66-1058/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrė Telksnienė
- Nuteistasis
- A. K.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. rugsėjo 10 d. nutarimo Nr. 59-139, kuriuo buvo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. K. Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus, taip pat BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 5, 7 ir 8 punktus bei BK 253 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, jam paskirta galutinė subendrinta 14 metų laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 4 d. nuosprendžiu Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 30 d. nuosprendis pakeistas, veika iš BK 129 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktų bei BK 22 straipsnio 1 dalies, 129 straipsnio 2 dalies 5, 7 ir 8 punktų perkvalifikuota į BK 129 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmės paskirtos pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus ir 253 straipsnio 1 dalį, subendrintos bausmių apėmimo būdu, ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – 14 metų laisvės atėmimo.
Bausmės vykdymo pradžia – 2008 m. rugsėjo 6 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2022 m. rugsėjo 6 d., 2/3 dalį laisvės atėmimo bausmės A. K. atliko 2018 m. sausio 6 d., neatliktos bausmės dalis 2021 m. rugsėjo 10 d. – 11 mėnesių ir 27 dienos.
Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2021 m. rugsėjo 10 d. nutarimu Nr. 59-139 nutarta netaikyti nuteistajam A. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Nutarime nurodyta, kad nuteistasis Komisijai pristatomas šeštą kartą. Atsižvelgusi į tai, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, nustatyta ir vidutinė smurtinio elgesio pasireiškimo tikimybė, nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja įvairiose pozityvaus užimtumo priemonėse, įgijo profesines kvalifikacijas, išreiškė motyvaciją dalyvauti tam tikrose intervencinėse socialinės reabilitacijos priemonėse, mediacijos procese, pastaruoju metu stengiasi labiau riboti savo elgesį bei laikytis nustatytų taisyklių, tačiau akivaizdi pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nestebima, viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo eigoje nuteistojo elgesys nepasižymėjo nuoseklia teigiama dinamika, buvo stebima atsakingumo, rizikingų situacijų vengimo bei atsiribojimo nuo neigiamos aplinkos įtakos stoka, į tai, kad jis bausmės atlikimo laikotarpiu skatintas 16 kartų, tačiau baustas 17 kartų, nuobaudos buvo skirtos už nustatytos tvarkos pažeidimus (du kartus baustas už psichiką veikiančių medžiagų vartojimą bei fizinio ir psichinio smurto panaudojimą kitų nuteistųjų atžvilgiu, kartą už disponavimą mobilaus ryšio telefonu bei už sąmoningą, bendru sutarimu ir vieningais veiksmais masinių neramumų kėlimą, šiurkštų viešosios tvarkos pažeidimą), neigiamas nuostatas darbinės veiklos pataisos įstaigoje, atžvilgiu, darbinės patirties stygių, prievolės atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą perteikimą savo artimiesiems, Komisija vienbalsiai padarė išvadą, kad A. K. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. K. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Komisijos 2021 m. rugsėjo 10 d. nutarimą Nr. 59-139 ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodoma, kad Komisijos nutarimas nepagrįstas, neobjektyvus ir visiškai nemotyvuotas, jo asmens duomenys įvertinti visiškai formaliai. Jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra visiškai įvykdęs prieš pusę metų buvusios Komisijos teiktas rekomendacijas ir atlikęs reikiamą laisvės atėmimo bausmės dalį t. y. visiškai atitinka BVK 157 straipsnio taikymo formalųjį pagrindą. Jis yra atlikęs 13 metų laisvės atėmimo bausmės, į įkalinimo įstaigą pateko būdamas (duomenys neskelbtini) metų, per tuos 13 metų jo požiūris į gyvenimą pasikeitė kardinaliai, prisiima atsakomybę už savo veiksmus. Nevartoja alkoholio, pakeitė gyvenimo stilių ir prioritetus, nori grįžti į šeimą, kad galėtų atlikti tėvo ir sūnaus pareigas. Komisija priimdama skundžiamą nutarimą visiškai neįvertino teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių, nurodytų socialinio tyrimo išvadoje, jos net nebuvo įvardintos komisijos nutarime, taip pat nutarime visiškai nėra akcentuojama jo pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Pataisos namuose mokėsi, dalyvavo visose socialinės reabilitacijos programose. Bausmės atlikimo laikotarpiu jis skatintas 16 kartų, per paskutinius laisvės atėmimo bausmės vykdymo metus buvo skatintas vieną kartą. Dalyvavo paskaitoje apie taikinamojo tarpininkavimo organizavimą ir vykdymą laisvės atėmimo vietų įstaigose. Pateikė prašymą dalyvauti mediacijos procese siekdamas atsiprašyti nukentėjusiosios bei susitarti dėl priteistos žalos mokėjimo, savo iniciatyva dalyvavo kassavaitinėse individualiose psichologinėse konsultacijose. Savarankiškai dalyvauja įvairiose pozityvaus užimtumo priemonėse ir aktyviai įsitraukia į sportinius renginius bei varžybas. Komisijos nutarime visiškai neįvertintas jo socialinis bendravimas su šeima, nepilnamečiu vaiku ir artimaisiais, visiškai neatsižvelgta į tai, jog jis turi garantuotą darbą, gyvenamąją vietą, kurioje gali būti taikoma intensyvi priežiūra. Nesutinka su Komisijos nurodoma aplinkybe, kad jis stokoja motyvacijos dirbti pataisos įstaigoje. Dar 2021 m. vasario 10 d. nutarime buvo nurodyta, kad jis sutinka dirbti pataisos įstaigos administracijos pasiūlytą darbą, keturis kartus 2016 m. ir kartą 2017 m. pats kreipėsi į VĮ „M“ dėl įdarbinimo, tačiau įdarbintas nebuvo. Šiuo metu pataisos įstaigoje nedirba, tačiau sutiktų užsiimti darbine veikla už pataisos ištaigos ribų. Pateikė UAB „T“ 2021 m. sausio 5 d. direktoriaus G. Š. raštą, kuriame nurodoma, kad po paleidimo iš pataisos ištaigos, bus įdarbintas pagalbiniu darbuotoju. Komisija neįvertino ir to, kad jis 2020 m. rugsėjo mėnesį pradėjo mokytis (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Stengiasi dirbti, prisideda prie gerbūvio tvarkymo darbų, buvo skatintas už gerbuvio darbų atlikimą. Nors Komisija buvo nurodžiusi, kad jis atliko nemokamus darbus bibliotekos patalpose, taip pat kitus gerbūvio darbus, vis tiek padarė nepagrįstą išvadą, kad jis stokoja motyvacijos dirbti pataisos namuose. Nutarime taip pat nepagrįstai nurodoma, kad neišmokėti civiliniai ieškiniai yra veiksnys didinantis jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Dar 2021 m. vasario 10 d. nutarime buvo nurodyta, kad jis vykdomųjų dokumentų dėl skolos neturi, priteistą įsiskolinimą 1662,91 EUR Valstybinei ligonių kasai atlygino, priteistą ieškinį dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos (6087,81 EUR) moka. Šiuo metu iš jo išieškota 1424,56 EUR. Savo noru kas mėnesį perveda po 20 EUR Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, siekdamas greičiau įvykdyti turimas finansines prievoles. Prisideda prie vaiko išlaikymo. Artimųjų pagalba ir savo iniciatyva dengia priteistą ieškinį. Taigi net ir būdamas įkalinimo įstaigoje padengė dalį iš jo priteistų sumų, priešingai nei nurodo Komisija laisvėje galės dirbti ir gauti legalias pajamas. Jam pritaikius lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, pradės dirbti ir galės didesnėmis sumomis prisidėti prie žalos atlyginimo ir visiškai padengti iš jo priteistą neturtinę žalą. Yra teistas tik vieną kartą, jokių turtinių nusikaltimų nėra įvykdęs, todėl neaišku, kaip iš jo asmeniškai priteista žala gali didinti jo nusikalstamo elgesio riziką. Mano, kad teigiamai jį apibūdinančių duomenų visuma nusveria neigiamus faktus, todėl galima teigti, kad jis savo elgesį ir gyvenimo būdą pakeitė pakankamai ir esmingai, atitinkamai toliau nėra prasmės jį laikyti (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, o lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra neprieštaraus teisingumo principui bei bausmės paskirčiai. Papildomai pateikė teismų praktiką bylose dėl lygtinio apleidimo ir pažymėjo, kad teismų praktikoje yra atvejų, kuomet lygtinis paleidimas taikytas ir esant blogesnei faktinei situacijai, nei jo atveju.
Prokuroras atsiliepimo į nuteistojo A. K. skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo skundas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, ir kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės. BVK 158 straipsnyje yra numatytas sąrašas aplinkybių, kurioms esant asmenys negali būti paleisti iš pataisos įstaigos lygtinai. Nagrinėjamu atveju minėtų aplinkybių, kurioms esant negalima taikyti lygtinio paleidimo nėra nustatyta.
Teismas, susipažinęs su Vilniaus pataisos namų pateikta medžiaga, konstatuoja, kad A. K. atitinka formalias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, numatytas BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte, tačiau pažymi, kad įstatyme nurodytų formalių kriterijų atitikimas yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, jo elgesį iki bei po nusikalstamų veikų padarymo, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Teismų praktikoje ne kartą pabrėžta, jog nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga. Lygtinio paleidimo institutas negali būti suprantamas kaip savitikslis, automatinis procesas, nes tai prieštarautų įstatymų leidėjo valiai. Būtent teismui yra suteikta kompetencija, įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, spręsti dėl to, ar konkretus asmuo jau yra pasirengęs gyventi laisvėje nepažeisdamas įstatymų (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-79-312/2017, 1S-27-209/2019).
Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad A. K. Komisijai pristatomas šeštą kartą. Su teisėsaugos pareigūnais jis pirmą kartą susidūrė 23 metų, amžius pirmojo teistumo metu – (duomenys neskelbtini) metai, kas rodo, jog neigiamos nuteistojo nuostatos įstatymų ginamų vertybių atžvilgiu susiformavo pakankamai anksti. Nuteistasis anksčiau neteistas, tačiau šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, paskirtą už vieno labai sunkaus ir vieno apysunkio nusikaltimų padarymą, kurių vienas susijęs su tyčiniu žmogaus gyvybės atėmimu iš chuliganiškų paskatų, kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, sukėlusiu negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį, o kitas su neteisėtu disponavimu šaunamaisiais ginklais. Nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarytos veikiant bendrininkų grupėje, o labai sunkus nusikaltimas padarytas kaltinamajam peržengus bendrininkų susitarimo ribas, kas rodo didesnį nuteistojo asmenybės pavojingumą. Nors išvardintos aplinkybės jau buvo įvertintos skiriant bausmę ir sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo negali būti sureikšminamos, tačiau jos leidžia įvertinti nuteistojo asmenybę bei kartu su kitomis reikšmingomis aplinkybėmis sudaro pagrindą abejoti, jog paleistas lygtinai nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, nuo 2017 m. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje A. K. ir kiti nuteistieji kaltinami dalyvavus nusikalstamo susivienijimo veikloje, vykdžius turto prievartavimą, veikiant nusikalstamame susivienijime ir neteisėtu disponavimu labai dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu. Nors galutinis procesinis sprendimas byloje dar nėra priimtas, tačiau tai taip pat neigiamai charakterizuoja nuteistąjį (vien kaltinimo pareiškimas rodo, jog nuteistojo elgesys atliekant bausmę nebuvo nepriekaištingas, priešingu atveju kaltinimai jam nebūtų pareikšti) ir leidžia abejoti teigiamais jo elgesio pokyčiais bausmės atlikimo metu, sudarančiais pagrindą išvadai, jog būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų.
Vertinant A. K. galimybes integruotis visuomenėje svarbu atsižvelgti ir į jo išsilavinimą bei darbinę patirtį. Bausmės atlikimo metu jis mokėsi, įgijo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kvalifikacijas bei (duomenys neskelbtini) profesiją, nuo 2021 m. tęsia mokslus mokydamasis (duomenys neskelbtini) profesijos. Taigi nuteistojo motyvacija mokytis ir kvalifikacija yra pakankama. Kita vertus, jam stinga darbinės patirties, jo darbinę veiklą sudaro tik apie 2 metai legalaus darbo Lietuvoje. Iki nuteisimo nuteistasis nedirbo, yra dirbęs užsienyje, tačiau nelegaliai. Nuteistasis 2010 m. gegužės 13 d. atvykęs į Pravieniškių pataisos namų-atvirąją koloniją, pildydamas anketą nurodė, kad sutinka dirbti pataisos įstaigos administracijos pasiūlytą darbą. Taip pat keturis kartus 2016 m. ir kartą 2017 m., pats yra kreipęsis į VĮ „M“ dėl įdarbinimo, tačiau įdarbintas nebuvo. Vėlesnis jo elgesys rodė, jog jis nemotyvuotas dirbti pataisos įstaigoje. 2019 m. gegužės 24 d. atsisakė dirbti įstaigos administracijos pasiūlytą darbą valgykloje, nenurodydamas pateisinamų priežasčių, taip pat 2019 m. liepos 6 d. nevykdė duoto nurodymo sutvarkyti būrio bendrojo naudojimo patalpas pagal patalpų tvarkymosi grafiką, taigi jo nuostatos darbinės veiklos atžvilgiu nėra išimtinai teigiamos. Anksčiau nuteistasis yra skatintas už gerbūvio darbų atlikimą, pastaruoju metu taip pat buvo stebimas jo įsitraukimas į gerbūvio darbus, ką teismas vertina teigiamai, tačiau šiuo metu pataisos namuose jis nedirba, dirbti čia nemotyvuotas dėl mažo atlyginimo. Nurodytos aplinkybės ir oficialios darbo patirties stoka sudaro pagrindą abejoti, kad išėjus į laisvę nuteistojo darbinė motyvacija bus pakankama ir jis nesusidurs su finansiniais sunkumais. A. K. lygtinio paleidimo atveju turėtų darbo vietą, byloje yra pateiktas tai patvirtinantis raštas. Tačiau kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, nuteistasis atlygiui už darbą gali būti itin išrankus, atitinkamai gali pritrūkti ir motyvacijos išlaikyti ilgalaikius darbinius santykius bei turimą darbo vietą.
Įvertinimo metu nebuvo gauta duomenų, kad A. K. yra būdingos finansinės problemos, susijusios su kompulsyviu elgesiu (pvz., lošimu, įsiskolinimais ir pan.), iki nusikaltimo įvykdymo jis neturėjo išskirtinių finansinių įsipareigojimų. Pataisos namų Turto valdymo skyriaus duomenimis, vykdomųjų dokumentų dėl skolos išieškojimo nuteistasis neturi. Asmens byloje yra informacijos, kad priteistą įsiskolinimą 1662,91 EUR Valstybinėms ligonių kasoms sumokėjo pilnai. Teisingumo ministerijai civilinėje byloje Nr. e2-27462-775/2016 regreso tvarka iš jo buvo priteistas smurtinių nusikaltimu padarytos žalos atlyginimas – 6087,81 EUR, savanoriškai sumokėta suma ir antstolės išieškota suma sudaro – 1424,56 EUR, liko sumokėti – 4663,25 EUR. Nuteistojo tėvas kiekvieną mėnesį perveda po 30 EUR įmokai į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą bei po 150 EUR A. K. buvusiai žmonai vaiko išlaikymui. Nuo 2020 m. sausio mėnesio nuteistasis kiekvieną mėnesį savanoriškai perveda po 20 EUR Teisingumo ministerijai, greitesniam priteistos žalos atlyginimui. Taigi nuteistasis savo iniciatyva bei artimųjų pagalba stengiasi padengti priteistus ieškinius, ką teismas neabejotinai vertina teigiamai. Kita vertus, turimi ieškiniai reikalauja tolesnių tinkamų lėšų paskirstymo įgūdžių bei pastovaus pajamų šaltinio, todėl tokiu atveju itin svarbios yra nuteistojo galimybės išlaikyti ilgalaikius darbinius santykius. Paminėtina ir tai, kad nusikalstamais veiksmais padaryta žala yra asmeninio pobūdžio, dalies šios naštos perkėlimas artimiesiems, nepatvirtina, kad nuteistasis šiuo metu išėjęs į laisvę sugebėtų savarankiškai susitvarkyti su turimais finansiniais įsipareigojimais.
Pagal OASys vertinimo metodiką A. K. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Pabrėžtina, kad esant didesnei nei žema nusikalstamo elgesio rizikai lygtinis paleidimas galimas tik tuo atveju, jeigu yra matyti pažanga šią riziką mažinant. Išanalizavęs Komisijos nutarime bei Socialinio tyrimo išvadoje pateiktus duomenis, taip pat skundo argumentus bei nuteistojo asmens bylą, teismas neturi pagrindo išvadai dėl esminės A. K. pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, reikšmingus jo elgesio pokyčius. Šiuo metu nuteistasis bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, bausmės atlikimo metu už gerą elgesį bei aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, visuomeninėje veikloje ir prisidėjimą prie gerbūvio darbų skatintas 16 kartų, kas vertintina teigiamai. Kita vertus, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo išimtinai teigiamas. Iš viso nuteistasis bausmės atlikimo metu drausmine tvarka jis baustas net 17 kartų, didžioji dalis jo įvykdytų pažeidimų yra itin šiurkštūs, jis baustas už nustatytos tvarkos pažeidimus, du kartus baustas už psichiką veikiančių medžiagų vartojimą bei fizinio ir psichinio smurto panaudojimą kitų nuteistųjų atžvilgiu, kartą už disponavimą mobilaus ryšio telefonu bei už sąmoningą, bendru sutarimu, ir vieningais veiksmais masinių neramumų kėlimą, šiurkštų viešosios tvarkos pažeidimą. Taigi viso bausmės atlikimo metu nuteistojo elgesys stokojo disciplinuotumo bei nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymosi, jis savo elgesiu demonstravo neigiamas nuostatas į priežiūrą bei apribojimus. Nurodytos aplinkybės tik patvirtina, jog A. K. nesugeba savo elgesio visiškai kontroliuoti ir laikytis taisyklių net ir atlikdamas bausmę. Reikalavimų ir drausmės pažeidimus jis daugeliu atvejų linkęs paaiškinti ne asmeniniu siekiu priešintis administracijai, nenoru vykdyti keliamų reikalavimų, bet įstaigos administracijos subjektyviai inicijuotais veiksmais ar nepalankiai susiklosčiusiomis aplinkybėmis. Toks požiūris į įvykdytus pažeidimus bausmės atlikimo metu rodo, jog teigiamos išvados nepadarytos, siekiama pateisinti netinkamą elgesį. Atitinkamai abejotina nuteistojo motyvacija keisti elgesį teigiama linkme nestruktūruotoje aplinkoje, t. y. išėjus į laisvę. Abejones dėl pasikeitusio gyvenimo būdo kelia ir Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma aplinkybė, jog nuteistajam yra būdinga tvirta nuomonė ir įsitikinimai, kuriuos jis vertina kaip teisingus ir tinkamus, todėl nėra linkęs lengvai jų koreguoti.
Bausmės atlikimo metu A. K. išlieka labiau susikoncentravęs į savęs realizavimą dabartinėje socialinėje aplinkoje ir tik pastaruoju metu stengiasi labiau orientuotis į savo resocializacijos bei integracijos procesą. Pastaruoju metu yra stebimas atsakingesnis, disciplinuotesnis nuteistojo elgesys bei tam tikras atsiribojimas nuo destabilizuojančios aplinkos įtakos, visgi įvertinus bausmės atlikimo laiką (jau yra atlikęs didžiąją dalį bausmės) ir nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, nėra pagrindo teigti, kad jo nuostatos ir mąstymas iš esmės yra pakitę, o stebimi pokyčiai yra ilgalaikiai ir nuoseklūs. Socialinio tyrimo išvadoje kaip nuteistojo kriminogeniniam elgesiui įtakos turintys veiksniai vis dar nurodomi nepakankamas sugebėjimas atsiriboti nuo rizikingų situacijų, nepakankamas savo elgesio pasekmių vertinimas bei problemų sprendimo įgūdžiai. Šiuo metu nuteistasis geba identifikuoti sritis, kurios yra susijusios su jo nusikalstamo elgesio raiška, supranta savo atsakomybės ribas už sukeltas veiksmų pasekmes, pripažįsta, kad turi tam tikrų trūkumų, tačiau jų nėra linkęs išskirti. Nuteistajam būdingos tam tikros kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos, jis siekia išlaikyti nuteistųjų bendruomenėje atitinkantį jo lūkesčius statusą. Nuteistojo pasitikėjimas savimi bei siekis išlaikyti subjektyviai suvokiamą savigarbos bei savo statuso lygį, gali riboti jo mąstymo lankstumą keičiant savo nuostatas bei vertybinius įsitikinimus, požiūrį į save ir apriboti tam tikras savęs realizavimo galimybes. Analizuojant nuteistojo įvykdytą nusikaltimą bei elgesį pataisos įstaigoje matyti, kad jam būdingas instrumentinės agresijos panaudojimas. Šiuo metu yra nustatyta vidutinė jo smurtinio elgesio pasireiškimo tikimybė. Nuteistojo instrumentinės agresijos panaudojimo atvejai, nepakankamas savo veiksmų pasekmių įvertinimas, konstruktyvių problemų sprendimo būdų paieškos stoka, nepakankamas gebėjimas atsiriboti nuo rizikingų situacijų, aplinkos įtakos, atsakingumo stoka yra susiję su jo nusikalstamo bei nustatytas taisykles pažeidžiančio elgesio raiška.
Nuteistasis nėra socialiai atsiskyręs, jis palaiko ryšius su mama, tėvu, broliu ir sūnumi, vykdo Individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo tam tikrose programose, pozityvaus užimtumo priemonėse, psichologo konsultacijose, užsirašė individualioms konsultacijoms dėl smurto prevencijos, įvykdė anksčiau teiktas Komisijos rekomendacijas, paskutiniu metu stebimos pastangos laikytis nustatytų taisyklių bei reikalavimų pataisos įstaigoje, stengiasi padengti priteistus ieškinius, lygtinio paleidimo atveju turėtų gyvenamąją vietą bei darbą. Minėtas aplinkybes teismas laiko svarbiomis, vertinant nuteistojo pastangas pakeisti savo elgesį teigiama linkme ir resocializuotis visuomenėje, tačiau pažymi, kad pastaruoju metu tinkamas nuteistojo elgesys, galiojančių drausminių nuobaudų neturėjimas, dalyvavimas tam tikrose užimtumo programose, turimi socialiniai ryšiai, gyvenamosios vietos ir darbo turėjimas lygtinio paleidimo atveju, visų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos reikšmingų aplinkybių kontekste, negali būti laikomos išskirtinėmis aplinkybėmis, nulemiančiomis sprendimą taikyti asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Komisijos 2021 m. rugsėjo 10 d. nutarimas Nr. 59-139, yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jo naikinti. Visuomenės interesas reikalauja, kad nusikalstamas veikas padaręs asmuo atliktų jo padarytoms nusikalstamoms veikoms adekvačią bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o tuo pačiu būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, todėl, įvertinęs nuteistojo elgesį visos bausmės atlikimo metu, pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri šiuo metu negali būti laikoma esmine, jį charakterizuojančius duomenis, teismas daro išvadą, kad lygtinis nuteistojo paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrins bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo. Tuo pačiu teismas neturi pagrindo neabejotinai išvadai, jog nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistojo nurodyta teismų praktika bylose dėl lygtinio paleidimo šių teismo išvadų nepaneigia, kadangi kiekvienas lygtinio paleidimo taikymo atvejis yra individualus ir tiek Komisija, tiek teismas spręsdami lygtinio paleidimo taikymo klausimą remiasi visuma konkrečioje situacijoje reikšmingų aplinkybių, kurios šiuo atveju lėmė sprendimą netaikyti A. K. lygtinio paleidimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu,
nutaria:
atmesti nuteistojo A. K. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. rugsėjo 10 d. nutarimo Nr. 59-139, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.