Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Milda Remeikienė, sekretoriaujant Irmai Daukšaitei-Gavelienei, dalyvaujant ieškovei R. R., jos atstovei advokato padėjėjai N. Š., nedalyvaujant atsakovui G. R., trečiajam asmeniui AB Swedbank, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės R. R. ieškinį atsakovui G. R. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinyje ir teismo posėdyje ieškovė paaiškino, kad su atsakovu susituokė 2009 m. rugpjūčio mėn. 27 d. Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure, akto įrašo Nr. 1666 (santuokos liudijimo originalas pridedamas). Turi nepilnametį sūnų, H. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) (gimimo liudijimo kopija pridedama) iš ankstesnės santuokos. Bendrų nepilnamečių vaikų neturi. Santuokos pradžioje su atsakovu palaikė gerus santykius, vienas kitą gerbė, visuomet buvo ištikima ir lojali šeimai. Tačiau laikui bėgant vis dažniau kildavo konfliktai dėl buitinių dalykų, kol galų gale dėl konfliktų dažnumo suprato, kad santuokiniai ryšiai nutrūko ir išblėso jausmai vienas kito atžvilgiu. Dėl to neliko pagarbos ir lojalumo. Mano, kad niekas jos ir atsakovo nebesieja, nes nebeveda šeimos ūkio ir nebegyvena santuokinio gyvenimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, prašo, santuoką, įregistruotą 2009 m. rugpjūčio mėn. 27 d. Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure, akto įrašas Nr. 1666, nutraukti dėl abiejų kaltės. Remiantis LR CK 3.69 str. 1 d. nuostatomis po santuokos nutraukimo prašo palikti santuokinę „R." pavardę, o atsakovui - „R." pavardę. Atsakovas nerodo jokių pastangų susitaikymui, neatlieka šeiminių pareigų, jau gana seniai nusprendė su ieškove visiškai nebendrauti, todėl darytina išvada, kad tokie veiksmai ir nulėmė bendrų šeimos interesų, skatinančių išlaikyti santuoką, praradimą, o šeima yra faktiškai iširusi. Remiantis CK 3.54 str. 4 d., jeigu termino susitaikyti nustatymas iš esmės prieštarautų vieno sutuoktinio interesams, todėl terminas susitaikyti nenustatytinas. Santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise nei nekilnojamojo, nei kilnojamojo turto neįgijo. Nurodė, kad sutuoktiniai notarų biure sudarė ikivedybinę sutartį. Ikivedybinės sutarties 1 p. numato, kad po santuokos sudarymo, turtas, įgytas iki santuokos sudarymo, yra asmeninė kiekvieno nuosavybė; ikivedybinės sutarties 2 p. numato, kad bet koks turtas, įgytas po santuokos

sudarymo yra to sutuoktinio asmeninė nuosavybė, kurio vardu jis yra įregistruotas reikiamame registre. Asmenine nuosavybe tampa taip pat ir tos šalies pajamos iš profesinės arba kitokios veiklos ir jo asmeninio turto, draudimo išmokos, pensijos ir bet kokios kitos pajamos, lėšos banko sąskaitose, atidarytose tos šalies vardu, santaupos, taip pat vertybiniai popieriai, gautos dovanos ir bet koks kitas šiame punkte nenurodytas turtas; ikivedybinės sutarties 3 p. numato, kad prievolė grąžinti kreditus yra to sutuoktinio, kieno vardu yra sudarytos ir pasirašytos kredito sutartys. Už savo skolas kreditoriams kiekvienas sutuoktinis atsako asmeniškai bei savo turtu. Ieškovė R. R. iki santuokos sudarymo buvo įgijusi nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, kuris remiantis ikivedybine sutartimi ir po santuokos nutraukimo paliktinas ieškovės asmeninės nuosavybės teise: žemės sklypas, unikalus Nr.: 1901-0230-0284, esantis adresu Kauno m. (duomenys neskelbtini), 4986 Lt vidutinės rinkos vertės; pastatas-gyvenamasis namas, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), esantis Kauno m. (duomenys neskelbtini), 202000 Lt vidutinės rinkos vertės; Butas/Patalpa-Butas, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), esantis Kauno m. (duomenys neskelbtini)-2, 275163 Lt vidutinės rinkos vertės; automobilis MERCEDES BENZ, SL320, v.n (duomenys neskelbtini) vin kodas (duomenys neskelbtini), registruotas ieškovės R. R. vardu.

Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė, paaiškino jame nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti.

Atsakovas atsiliepimo nepateikė ir teismo posėdį neatvyko.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš santuokos liudijimo nustatyta, kad šalių santuoka įregistruota 2009-08-27 Kauno miesto CMB (įrašo Nr. 1666). Šalys santuokoje vaikų nesusilaukė.

Ieškovė nurodė, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Dėl santuokos nutraukimo pagrindo.

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pažymėtina, kad abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. SK-3-24/2010). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat išaiškinta, jog nustačius, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad vieno sutuoktinio kaltė (kaltės laipsnis) dėl santuokos nutraukimo būtų didesnė negu kito sutuoktinio (jeigia tokia aplinkybė nagrinėjamu atveju ir būtų nustatyta), nepaneigtų teismų išvados dėl būtent abiejų sutuoktinių kaltės egzistavimo. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011).

Ieškovė nurodė, jog šeimoje nuolat kildavo buitiniai konfliktai, tarp sutuoktinių neliko pagarbos ir lojalumo, santuokiniai ryšiai nutrūko ir išblėso jausmai vienas kito atžvilgiu, sutuoktiniai nebeveda šeimos ūkio ir nebegyvena šeimyninio gyvenimo.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, bei į tai, kad atsakovas ieškovės nurodytų aplinkybių neneigė, yra pagrindas pripažinti, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.60 str. 3 d.).

Dėl turto padalinimo

Iš teismui pateiktų VĮ „Registrų centras" ir VĮ „Regitra" duomenų nustatyta, kad G. R. savo vardu registruoto turto neturi, ieškovės vardu yra registruoto nekilnojamojo turto bei transporto priemonių (b.l. 17-26)

Teismui pateikta 2009-08-05 ikivedybinė sutartis, patvirtina, kad sutuoktiniai 1 sutarties punktu susitarė, jog po santuokos sudarymo, turtas, įgytas iki santuokos sudarymo, yra asmeninė kiekvieno nuosavybė. Sutarties 2 p. numato, kad bet koks turtas, įgytas po santuokos sudarymo yra to sutuoktinio asmeninė nuosavybė, kurio vardu jis yra įregistruotas reikiamame registre, asmenine nuosavybe tampa taip pat ir tos šalies pajamos iš profesinės arba kitokios veiklos ir jo asmeninio turto, draudimo išmokos, pensijos ir bet kokios kitos pajamos, lėšos banko sąskaitose, atidarytose tos šalies vardu, santaupos, taip pat vertybiniai popieriai, gautos dovanos ir bet koks kitas šiame punkte nenurodytas turtas. Ikivedybinės sutarties 3 p. numato, kad prievolė grąžinti kreditus yra to sutuoktinio, kieno vardu yra sudarytos ir pasirašytos kredito sutartys. Už savo skolas kreditoriams kiekvienas sutuoktinis atsako asmeniškai bei savo turtu (b.l. 10-12).

Esant šioms aplinkybėms, bei atsižvelgiant į teismui pateiktus VĮ „Registrų centras" ir VĮ „Regitra" duomenis, iš kurių matyti, kad turtas yra registruotas tik ieškovės vardu, sutiktina su ieškovės ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, kad sutuoktiniai santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise jokio registruotino turto neįgijo, todėl turto dalinimo klausimas nespręstinas.

Dėl bendrų įsiskolinimų.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė R. R. 2007-07-07 su AB bankas „Hansabankas" sudarė kredito sutartį Nr. 07-027409-FA, kuria ieškovei suteiktas kreditas (b.l.27). Trečiasis asmuo AB „Swedbank“ bankas sutiko, kad ši prievolė yra asmeninė ieškovės prievolė.

Atsižvelgiant į tai, kad kreditas paimtas iki santuokos sudarymo bei vadovaujantis ikivedybinės sutarties 3 punktu, šis įsipareigojimas laikytinas asmenine ieškovės prievole, todėl darytina išvada, kad sutuoktiniai bendrų kreditorių neturi.

Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo

Santuokos pagrindu atsiranda sutuoktinių tarpusavio turtiniai ir asmeniniai neturtiniai santykiai. Santuoką nutraukus, šie santykiai nutrūksta išskyrus kai kurias teises ir pareigas, kurių tolimesnis įgyvendinimas turi būti išsprendžiamas santuokos nutraukimo momentu. Viena iš tokių pareigų yra sutuoktinių tarpusavio išlaikymo pareiga. Reikalauti priteisti išlaikymą galima tik esant santuokai, taip pat ją nutraukiant ar pripažįstant negaliojančia. CK 3.72 str. nustato buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo tvarką ir sąlygas. Teisės į išlaikymą neturi sutuoktinis, dėl kurio kaltės nutraukta santuoka, taip pat tas sutuoktinis, kurio turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti (CK 3.72 str. 1 ir 4 d.).

Šalims nereikalaujant išlaikymo vienai iš kitos, klausimas dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo nespręstinas.

Dėl sutuoktinių pavardžių

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 str. 1 d.). Po santuokos nutraukimo ieškovei paliekama pavardė – R., atsakovui – R..

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Santuoka nutraukus dėl abiejų sutuoktinių kaltės, t.y. nustačius, kad dėl santuokos nutraukimo yra kalta ir pati ieškovė, teismas sprendžia, kad ieškovei bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 str. 4 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nutraukti ieškovės R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo G. R., a.k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą ir įregistruotą 2009-08-27 Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure, akto įrašo Nr. 1666, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei R. R. palikti pavardę – R., atsakovui G. R. palikti prigimtinę pavardę – R..

Sprendimui įsiteisėjus, jo patvirtintą kopiją per tris darbo dienas išsiųsti Kauno m. CMB santuokos nutraukimo faktui įregistruoti.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.