Vilniaus apygardos teismo nutartis

2023-05-19 · Civilinė byla Nr. eB2-1099-866/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-05-19
Bylos Nr.
eB2-1099-866/2023
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00901-2021-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Pikelienė
Suinteresuotas asmuo
R. R.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. eB2-1099-866/2023 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00901-2021-0Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.11 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2023 m. gegužės 19 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė,sekretoriaujant Audingai Petrauskienei,

dalyvaujant ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Salonas-restobaras“ nemokumo administratoriaus atstovei A. B.,

suinteresuotam asmeniui R. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau BUAB) „Salonas-restobaras“ nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau UAB) „Audmina“ pareiškimą dėl BUAB „Salonas-restobaras“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuotas asmuo R. R..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 4 d. nutartimi nutarta iškelti UAB „Salonas-restobaras“ (juridinio asmens kodas 304949890, registracijos adresas: (duomenys neskelbtini) bankroto bylą supaprastinta tvarka; įmonės nemokumo administratoriumi paskirti UAB „Audmina“ (sąrašo Nr. N-JA0112, adresas (duomenys neskelbtini). Nutartis įsiteisėjo 2021 m. lapkričio 9 d.

Šalies argumentai

2. Nemokumo administratorius pareiškimu prašo: vadovaujantis JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3, 5 punktais pripažinti BUAB ,,Salonas – restobaras“ bankrotą tyčiniu; vadovaujantis JANĮ 70 straipsnio 3 dalimi nustatyti kaltu R. R., kurio (kurių) veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą; vadovaujantis JANĮ 13 straipsnio 2 dalies 3 punktu apriboti BUAB ,,Salonas – restobaras“ buvusio vadovo R. R. teisę 5 metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.

3. Nurodė, kad BUAB ,,Salonas - restobaras“ vadovo pareigas iki bankroto bylos iškėlimo Vilniaus apygardos teisme ėjo R. R. (nuo 2018 m. lapkričio 12 d.) ir akcininkas (nuo 2018 m. lapkričio 15 d.), kuris vadovavo keletui įmonių ir kurios vykdo tą pačią veiklą, bei kurių veikla buvo perkeliama iš vienos įmonės į kitą.

4. Nemokumo administratorius nustatė, kad R. R., vadovavo(-auja) keturioms įmonėms: UAB ,,Melorsa“ (išregistruota); UAB ,,Skonių pasaulis“ (bankrutuojanti), įregistruota 2020 m. vasario 27 d., UAB ,,Salonas – restobaras“ (bankrutavusi); UAB ,,Skonių paslaptys“ (vykdanti veiklą) įregistruota 2021 m. lapkričio 15 d. Anot nemokumo administratoriaus, prieš UAB ,,Melorsa“ bankrotą, vadovas R. R. perkėlė minėtos įmonės darbuotojus į UAB ,,Salonas – restobaras“, taip pat perleido UAB ,,Melorsa“ teises ir pareigas, bei skolas. UAB ,,Salonas – restobaras“ perėmęs bankrutuojančios UAB ,,Melorsa“ skolas (AB ,,Volfas engelman”, UAB ,,Prike Lietuva”, UAB ,,Samsonas”), iš pat pradžių jų nedengė ir taip tik didino žalą kreditoriui.

5. Be to, bankroto proceso metu BUAB ,,Salonas – restobaras“ vadovas nevykdė teismo įpareigojimo perduoti visą bankrutuojančios įmonės turtą nemokumo administratoriui. Vykdant veiklą BUAB ,,Salonas-restobaras“ buvo įgijusi ilgalaikio turto maisto gamybai, baldų ir kitos įrangos iš UAB ,,Melorsa“, už bendrą 29 967,19 Eur su PVM (PVM sudaro 5 238,72 Eur). Nemokumo administratoriaus nuomone, įmonės turtą buvęs vadovas R. R. pasisavino ir galimai naudoja kitos savo vardu vadovaujamos įmonės veiklai vykdyti, t. y. UAB ,,Skonių paslaptys“.

6. Nemokumo administratorius pažymi, kad nors BUAB ,,Salonas – restobaras“ yra bankrutavęs, toliau naudoja šį pavadinimą kaip prekinį ženklą, vykdo kitos įmonės veiklą tose pačiose patalpose (duomenys neskelbtini); Facebook paskyra yra aktyvi, nurodyti tie patys kontaktai (duomenys neskelbtini), vyksta renginiai, tai įrodo, kad R. R. maitinimo verslo veikla yra tęsiama dar ir bankrutavusios įmonės UAB ,,Salonas – restobaras“ vardu.

Atsiliepimas

7. Suinteresuotas asmuo VMI prie LR FM atsiliepimu nemokumo administratoriaus pareiškimą palaiko.

8. Suinteresuotas asmuo R. R. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad jokių įmonės dokumentų neturi. Paaiškino, kad bankroto iškėlimo dienai įmonė turto turėjo, tačiau jis buvo išparduotas tam, kad atsiskaityti su darbuotojais, tiekėjais ir kitais kreditoriais, tačiau pažymėjo, kad jam kaip akcininkui nebuvo grąžintos įmonei paskolintos lėšos.

9. Paaiškino, kad investavo į UAB „Melorsa“ picerijų tinklą, veikusių Prisma prekybos centruose, tačiau 2017-2018 metais, Prisma likviduojantis buvo nutrauktos patalpų nuomos sutartys ir jam buvo pasiūlyta vykyti veiklą (duomenys neskelbtini), kur ir persikėlė UAB „Melorsa“ veikla, bei buvo įsteigta UAB „Salonas-restobaras“. Tačiau veiklos rezultatas nebuvo teigiamas, įmonė negeneravo pakankamai pajamų, tačiau pažymėjo, kad buvo stengiamasi tęsti veiklą, atsiskaityti su kreditoriais, jis asmeniškai perėmė dalį įmonės skolų, kas sudaro apie 110 000 Eur. Pažymėjo, kad nesiekė jokiais tyčiniais veiksmais sukelti įmonės nemokumo, o siekė įmonės veiklos tęstinumo. Matydamas, kad įmonė susiduria su finansiniais sunkumais, buvo įsteigta UAB „Skonių pasaulis“, vėliau UAB „Skonių paslaptys“. Teigė, kad naujos įmonės buvo steigiamos siekiant išlaikyti veikslo tęstinumą, dalį įmonių skolų perimant jam asmeniškai, be to nurodė, kad UAB „Salonas-restobaras“ dideles skolas perėmė UAB „Skonių pasaulis“, vėliau UAB „Skonių paslaptys“. Teigė, kad jis kaip akcininkas paskolino įmonei apie 70 000 Eur įrangai įsigyti, dar tuomet kai buvo vykdyta UAB „Melorsa“ veikla.

10. Teismo posėdžio metu nemokumo administratorės atstovė pažymėjo, kad nebuvo pateikta duomenų apie vadovo nurodomas aplinkybes, susijusias su turto pardavimu ir kreditorinių reikalavimų tenkinimu, o nemokumo administratoriui pavyko gauti tik dalinius buhalterinės apskaitos dokumentus iki 2019 m. liepos 31 d. Nurodė, kad veikla buvo pradėta vykdyti 2019 metais, tačiau nuo pat veiklos vykdymo pradžios nebuvo siekiama atsiskaityti su kreditoriais ir įsipareigojimai tik didėjo. Teigė, kad iš buhalterinės apskaitos dokumentų nenustatyta, kad įmonės turtas buvo perduotas UAB „Skonių pasaulis“, taigi turėjo likti įmonės žinioje. Nurodė, kad viena darbuotoja dirbusi įmonėje perėjo dirbti į UAB „Skonių pasaulis“, be to, susijusių ir vėliau veikusių/veikiančių įmonių veikloje naudojami tie patys rekvizitai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Teismo nustatytos aplinkybės ir išvados

Dėl faktinių bylos aplinkybių ir nemokumo momento

11. Byloje nustatyta, kad uždaroji akcinė bendrovė Salonas-restobaras, į. k. 304949890, Juridinių asmenų registre įregistruota 2018 m. lapkričio 12 d. Pagrindinė Bendrovės veikla nuo 2018 m. gruodžio 21 d. - maitinimo ir gėrimų teikimo. Juridinių asmenų registro duomenimis, paskutinis bendrovės vadovas (nuo 2018 m. lapkričio 12 d.) ir akcininkas (nuo 2018 m. lapkričio 15 d.) yra R. R..

12. R. R. taip yra/buvo ir kitų įmonių akcininkas ir vadovas, t. y. UAB ,,Melorsa“, juridinio asmens kodas 304564962, likviduota 2021 m. rugpjūčio 11 d.; UAB „Skonių pasaulis“, juridinio asmens kodas 305485553, 2022 m. vasario 22 d. iškelta bankroto byla; UAB „Skonių paslaptys“, juridinio asmens kodas 305936650. Bylos duomenimis, nurodytų susijusių įmonių veiklą buvo/yra vykdoma tuo pačiu adresu (duomenys neskelbtini), o šios bylos nagrinėjimo metu, toliau naudojamasi Salonas-restobaras rekvizitais komunikacijai, kontaktams.

13. Vilniaus apygardos teisme 2021 m. rugpjūčio 13 d. gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau VMI) pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo. Pareiškime be kita ko buvo nurodyta, kad bendrovės mokestinė nepriemoka ir delspinigiai susidarė nesumokėjus bendrovės deklaruoto 2019 m. birželio, liepos mėnesių mokestinių laikotarpių pridėtinės vertės mokesčio, 2019 m. mokestinio laikotarpio pelno mokesčio ir 2020 m. gegužės, birželio mėnesių mokestinio laikotarpio pridėtinės vertės mokesčio, bei nesumokėjus pridėtinės vertės mokesčio, šio mokesčio baudos, bendrovei priskaičiuoto mokestinio patikrinimo metu; bendrovės prašymais VMI su bendrove buvo sudariusi 2019 m. rugsėjo 23 d. mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08) 327-14645 (dėl 10 742,00 Eur sumokėjimo išdėstymo nuo 2019 m. rugpjūčio 19 d. iki 2021 m. birželio 25 d.) ir 2019 m. spalio 4 d. mokestinės paskolos sutartį. Nr. (23.24-08) 327-14978 (dėl 2982,00 Eur mokėjimo išdėstymo nuo 2019-08-26 iki 2021-06-25). Bendrovė nesilaikė mokestinių paskolų sutarčių sąlygų, mokestinės paskolos sutartys buvo nutrauktos, įmokos, numatytos pagal šias sutartis, kreditorei VMI sumokėtos nebuvo. Nuo 2020-03-18 Bendrovė buvo įtraukta į sąrašą „Juridiniai asmenys, kuriems iki 2020-12-31 be pateikto prašymo taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19“.

14. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 4 d. nutartimi, nutarta iškelti UAB „Salonas-restobaras“ (juridinio asmens kodas 304949890, registracijos adresas: (duomenys neskelbtini) bankroto bylą supaprastinta tvarka. Nutartis įsiteisėjo 2021 m. lapkričio 9 d.

15. Byloje pateiktais duomenimis, 2018 m. lapkričio 11 d. trišale sutartimi, be kita ko atsižvelgiant į tai, kad pagal Sutartį-2 UAB „Melorsa“ buvo įsipareigojusi iš UAB „Prike Lietuva“ nupirkti ir apmokėti alkoholinių ir nealkoholinių gėrimų už 42 000 Eur be PVM sumą, bei į tai, kad likusi neįvykdyta dalis sudaro 35 056,11 Eur sumą, ir į tai, kad pagal Sutartį-1 UAB „Melorsa“ yra skolinga 1 334,76 Eur, susitarta, kad UAB „Salonas-restobaras“ perima visus UAB „Melorsa“ įsipareigojimus pagal Sutartis. Taigi, šios sutarties pagrindu UAB „Salonas-restobaras“ įsipareigojo už UAB „Melorsa“ grąžinti 1 334,76 Eur skolą ir įsigyti prekių už 35 056,11 Eur sumą.

16. Pagal byloje pateiktą 2018 m. lapkričio 28 d. Teisių ir pareigų perleidimo ir skolos perkėlimo sutartį, UAB „Melorsa“ 468,55 Eur skola AB „Volfas Engelman“ perkelta UAB „Salonas-restobaras“, taip pat UAB „Salonas-restobaras“ be kitų įsipareigojimų perėmė ir UAB „Melorsa“ teisę į 10 376,91 Eur grąžintino avanso sumą.

17. Bylos duomenimis, UAB „Salonas-restobaras“ iš UAB „Melorsa“ įsigijo baldų ir įrangos už bendrą 29 967,19 Eur su PVM sumą. Nemokumo administratoriui įmonės turto ir dokumentų buvęs įmonės vadovas neperdavė. Dalį dokumentų nemokumo administratorius gavo iš buhalterinę apskaitą tvarkiusios įmonės.

18. Bankroto byloje 2022 m. vasario 17 d. nutartimi patvirtintas kreditorių reikalavimų sąrašas. Nutartis įsiteisėjo 2022 m. kovo 1 d. Aktualus kreditorių reikalavimų sąrašas patvirtintas 2022 m. lapkričio 11 d. nutartimi.

19. Kreditorių reikalavimai vykdant įmonės veiklą formavosi sekančiai:

- UAB ,,Samsonas“ 1557, 17 reikalavimas atsirado pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 16 d. išduotą teismo įsakymą, pagal 2018 m. gruodžio 3 d. skolos perkėlimo sutartį. Delspinigiai pagal sutartį skaičiuoti nuo 2018 m. gruodžio 3 d. iki 2019 m. sausio 14 d.

- UAB “Įranga verslui” 142,80 Eur finansinis reikalavimas susidarė pagal neapmokėtas sąskaitas-faktūras už įrangą nuo 2018 m. gruodžio 3 d.

- UAB ,,LINDSTORM" reikalavimas 677,35 Eur pradėjo kauptis nuo 2018 m. gruodžio 31 d., už nepamokėtas sąskaitas faktūras.

- UAB ,,Tridens LT“ reikalavimas 215,08 Eur susidarė nuo 2019 m. sausio 9 d. už neapmokėtas sąskaitas-faktūras.

- VMI mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2019 m. vasario 26 d., iš jų PVM sudaro 16 426,00 Eur, PVM bauda 1 365,00 Eur, PVM delspinigiai 645,36 Eur, pelno mokestis 437,00 Eur; pelno mokesčio delspinigiai 5,46 Eur.

- AGATA 544,50 Eur įsiskolinimas susidarė nuo 2019 m. liepos 1 d. Neapmokėtos sąskaitos už muzikos naudojimą iki 2020 m. gruodžio 31 d.

- UAB “Švyturys-Utenos alus” 449,70 Eur finansinis įsiskolinimas susidarė nuo 2019 m. rugpjūčio 8 d. už neapmokėtas sąskaitas.

- RAB ,,Salas zivis“ reikalavimas susidarė 1 198,77 Eur, susidarė nuo 2019 m. rugpjūčio 30 d. už neapmokėtas sąskaitas faktūras.

- VSDFV Panevėžio skyriaus kreditoriaus reikalavimas atsirado 2020 m. II ketvirtyje -1 236,07 Eur įsiskolinimas.

- UAB „Prike Lietuva“ finansinis reikalavimas susidarė pagal reklamos. Vykdomasis dokumentas išduotas pagal 2021 m. kovo 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, nutartis įsiteisėjo 2021-07-20. Priteista skolos suma 4 500,00 Eur, 61,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

- Darbuotojai K. Č. įsiskolinimas atsirado 2019 m. gruodžio 1 d. – 2020 m. vasario 10 d., neišmokėtas darbo užmokestis priteistas 2020 m. kovo 16 d. DGK sprendimu.

- Darbuotojui R. J. pagal Kauno darbo ginčų komisijos 2020 m. sausio 27 d. sprendimą Nr. DGKS-564 skolos likutis 1 194,26 Eur, iš jų 590,48 Eur padengta Garantinio fondo lėšomis.

- Darbuotojai G. Z. pagal Kauno darbo ginčų komisijos 2020 m. balandžio 20 d. sprendimą Nr. DGKS-2491 skola sudarė 334,62 Eur, iš jų Garantinio fondo lėšomis padengta 325,44 Eur.

20. Iškeliant bankroto bylą be kita ko nustatyta, kad Bendrovė 2019 - 2020 m. finansinės atskaitomybės dokumentų JAR nėra pateikusi. Iš bendrovės JAR pateikto 2018 m. finansinių metų atskaitomybės balanso matyti, jog viso turto vertė buvo lygi 13 989 Eur (visas turtas trumpalaikis), mokėtinų sumų ir įsipareigojimų dydis - 9 069 Eur (visa nurodyta suma yra per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai). Įmonė registruotino turto neturi. Bendrovė į Pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų (toliau – PVM) registrą įregistruota 2019 m. sausio 22 d., tačiau Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2020 m. liepos 30 d. sprendimu Nr. (17.26-40) RES-124004 išregistruota iš PVM mokėtojų mokesčių administratoriaus iniciatyva. 2020 m. sausio - balandžio mėn. PVM deklaracijose nedeklaravo prekių tiekimų ar paslaugų teikimų, ar prekių įsigijimų iš kitų valstybių narių, nepateikė 2020 m. gegužės ir birželio mėn. PVM deklaracijų, i.SAF duomenų (gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų-faktūrų registrų) už 2020 m. balandžio – birželio mėn., nepateikė metinės pelno mokesčio deklaracijos už 2019 m., neturi samdomų darbuotojų, nemoka mokesčių, neatsiliepia į mokesčių administratoriaus raginimą pateikti paaiškinimus apie vykdomą ekonominę veiklą.

21. JAR 2019 m. birželio 27 d. pateiktame balanse už 2018 m. nurodyta, kad įmonė turėjo turto už 13 989 Eur, iš jų 10 337 Eur - piniginės lėšos, 2 495 Eur – atsargos, 1 157 Eur - per vienerius metus gautinos sumos. Įsiskolinimas VMI 2019 m. liepos 1 d. sudarė 13 267,23 Eur, UAB „Samsonas“ – 1 557,17 Eur, UAB ,,Tridens“ - 265,08 Eur, viso - 15 089,48 Eur. Kas sudarė įmonės turtą 2019 m. liepos 1 d. duomenų byloje nepateikta, todėl teismas vertina įmonės deklaruotus duomenis už 2018 metus. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas sutinka su nemokumo administratoriaus pozicija, kad atsižvelgiant į įmonės įsipareigojimų ir turto santykį įmonė laikytina nemokia nuo 2019 m. liepos 1 d.

Dėl bankroto pripažinimo tyčiniu pagrindų

22. Pagal JANĮ 70 straipsnio 1 dalį teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, jog jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

23. Vadovaujantis JANĮ 70 straipsnio 2 dalimi teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į šiuos požymius: 1) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai; 2) turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina, turtas perleistas neatlygintinai, atsiskaitymas už turtą atidėtas juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su juridiniu asmeniu atsiskaityta veiklos nevykdančių juridinių asmenų ir (arba) juridinių asmenų, nepateikusių Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių, akcijomis; 3) kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą; 4) juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas; 5) veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje.

24. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje aiškinant minėtas įstatymo nuostatas yra nurodyta, kad JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatyti požymiai taikytini tik esant bent vienai privalomai JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytai sąlygai. Vadinasi, vien JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių nustatymas nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo manyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1511-450/2020; 2020 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1461-241/2020).

25. Iki JANĮ įsigaliojimo 2020 m. sausio 1 d. suformuota kasacinio teismo praktika bylose dėl bankroto pripažinimo tyčiniu taip pat išlieka aktuali. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jau nemoki tapusi įmonė nebegali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau pabloginta. Todėl net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

26. Jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse (dabar JANĮ 70 straipsnio 2 dalis)) gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

27. Taigi, pripažįstant bankrotą tyčiniu, ypač svarbus įmonės nemokumo momento nustatymas, nes tik nustačius tokį faktą, galima analizuoti buvusių bendrovės vadovų veiksmus ir nustatyti priežastinio ryšio tarp šių veiksmų ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp įmonės nemokumo ir jos būklės pabloginimo (ne)egzistavimą, taip pat tuo remiantis padaryti pagrįstas išvadas, ar įmonės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu.

28. Kaip nurodyta aukščiau teismas sprendė, kad įmonė buvo nemoki nuo 2019 m. liepos 1 d. Vėliau buhalterinė apskaita nebuvo vedama, vėlesni dokumentai įmonės nemokumo administratoriui neperduoti, todėl nėra galimybės nustatyti tikslesnio įmonės nemokumo momento.

Dėl JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3 punkto taikymo

29. Pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3 punktą teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, gali atsižvelgti į tai, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą.

30. CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

31. Kasacinio teismo praktikoje atsiskaitymų eiliškumo pažeidimas nepripažįstamas tyčinio bankroto požymiu tais atvejais, kai tokiais veiksmais nėra siekiama apriboti kreditorių galimybes nukreipti išieškojimą į įmonės turtą, bet yra sąžiningai siekiama vertingų tikslų (pvz., tęsti įmonės veiklą, atliekant einamuosius mokėjimus arba atsiskaitant su kreditoriais, nuo kurių priklauso tolesnė įmonės veikla). Teisiškai reikšmingu taip pat pripažįstamas atsiskaitymų eiliškumo pažeidimo mastas (ar suteikiant pirmenybę perleidžiama esminė įmonės turto dalis, taip nepaliekant galimybių atsiskaityti su ankstesniais kreditoriais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-219/2017; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018; 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-313/2019).

32. Taip pat kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad turi būti ne tik pažeistas atsiskaitymo eiliškumas, bet ir apribotos kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą, išieškojimo pirmenybė sąmoningai teikiama tos pačios eilės kreditoriams ir taip padaryta žinant, jog kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti išieškojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-313/2019).

33. Kai nurodyta aukščiau, byloje nustatyta, kad faktiškai nuo pat įmonės veiklos pradžios nebuvo laikomasi atsiskaitymo eiliškumo. Tai iš esmės patvirtino ir buvęs įmonės vadovas teismo posėdžio metu. Mokėjimo eiliškumo pažeidimą patvirtina tiek kreditorių reikalavimų formavimosi eiliškumas, tarp kurių ir mokesčių nemokėjimas, nepaisant taikyto skolos išdėstymo, tiek ir paties buvusio vadovo paaiškinimai, t. y. jis nurodė, kad visą įmonės turtą realizavo ir dalinai atsiskaitė su kreditoriais, tačiau nepateikė teismui nei dokumentų pagrindžiančių turto perleidimą ir gautas sumas, nei duomenų apie kreditorius, kuriems buvo padengti įsipareigojimai, jų įsiskolinimo laiką, dydį ir pan. Teismo vertinimu, darytina išvada, kad byloje nėra duomenų pagrindžiančių, jog apskritai mokėjimų eiliškumo tvarkos įmonėje buvo laikomasi. Todėl, sutikina su nemokumo administratore, kad bankrotas pripažintinas tyčiniu JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.

Dėl JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 5 punkto taikymo

34. JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytas požymis, į kurį teismas gali atsižvelgti pripažindamas bankrotą tyčiniu yra tuomet, kai veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje.

35. Nagrinėjamu atveju, buvęs įmonės vadovas teismo posėdžio metu teigė, kad vieną po kitos įmones steigia siekdamas veiklos tęstinumo. Byloje nustatyta, kad įmonės įsigytas turtas iš UAB „Melorsa“ nemokumo administratoriui nebuvo perduotas. Nors įmonės vadovas teismo posėdžio metu teigė, kad visą įmonės turtą realizavo ir dalinai atsiskaitė su įmonės kreditoriais, tačiau šių aplinkybių jokiais rašytiniais įrodymais nepagrindė. Atsižvelgiant į tai, kad tiek UAB „Salonas-restobaras“, tiek UAB „Skonių pasaulis“, tiek veikianti įmonės UAB „Skonių paslaptys“ restoranų veiklą vykdė/vykdo tuo pačiu adresu (duomenys neskelbtini), todėl labiau tikėtina, kad įmonės turtas, kurį sudaro baldai ir įranga, naudojama vėliau įsteigtų įmonių veikloje. Priešingų įrodymų byloje nepateikta.

36. Nors teismas negali pritarti, nemokumo administratoriaus argumentams, kad vieno darbuotojo perėjimas, atsižvelgiant į įmonės veiklos pobūdį, rodo veiklos perkėlimą, tačiau sutiktina, kad veiklos tęstinumą papildomai pagrindžia tų pačių rekvizitų naudojimas, veiklos vykdymas tose pačiose patalpose. Kita vertus, įmonės vadovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad steigiant naują įmonę perimama ir dalis skolų, kurių dalį kaip kad teigė jis perima ir pats asmeniškai, tačiau jokių konkrečių duomenų nepateikė. Nors byloje pateiktas suinteresuoto asmens banko sąskaitos išrašas patvirtina, jog reikšmingi įsiskolinimai išieškomi iš R. R., tačiau kiek tai konkrečiai susiję su UAB „Salonas-restobaras“, duomenų nepateikta, nepaisant to, kad teismas net keltą kartų atidėjo teismo posėdį, suteikdamas visas galimybes tokius duomenis pateikti.

37. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas pareiškimą tenkina, dėl bankroto pripažinimo JANĮ 70 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 3, 5 punktų pagrindu tenkina.

Dėl kaltų asmenų

38. JNAĮ 70 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, pripažinęs bankrotą tyčiniu, ta pačia nutartimi nustato asmenį (asmenis), kurio (kurių) veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą.

39. Nagrinėjamu atveju toks asmuo yra buvęs BUAB „Salonas-restobaras“ akcininkas ir vadovas R. R.. Šiuo aspektu byloje ginčo nebuvo.

Dėl vadovo teismų apribojimo

40. JANĮ 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę apriboti juridinio asmens vadovo teisę nuo 1 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, jeigu jis: 1) neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, kai pagal šį įstatymą tą privalėjo padaryti; 2) veikimu ar neveikimu sukėlė tyčinį bankrotą; 3) įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti juridiniam asmeniui bankroto bylą neperdavė nemokumo administratoriui turto, dokumentų ir (ar) informacijos. JANĮ 13 straipsnio 2 dalyje nustatytos alternatyvios sąlygos, todėl teismas turi teisę apriboti juridinio asmens vadovo teisę eiti pareigas, esant bent vienai iš nurodytų sąlygų.

41. Kasacinio teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje (ši iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusio ĮBĮ nuostata turiniu yra beveik identiška nagrinėjamu atveju taikytinoms JANĮ 13 straipsnio 2–3 dalių nuostatoms) įtvirtinta teisės norma yra prevencinio pobūdžio, ja siekiama dvejopo tikslo: pirma, įspėti įmonės vadovą, kad jis tinkamai vykdytų ĮBĮ (nagrinėjamu atveju – JANĮ) jam nustatytas pareigas dėl bankroto bylos iškėlimo laiku ir bankroto proceso metu; antra, pašalinti iš verslo rinkos asmenis, kurie, vadovaudami verslo subjektams, nevykdo įstatymo nustatytų pareigų, nesilaiko sąžiningo verslo praktikos ir dėl to viešieji, privatūs juridiniai ir fiziniai asmenys patiria normalios verslo rizikos neatitinkančių turtinių praradimų, t. y. šia norma siekiama apsaugoti viešuosius ir privačius asmenis nuo nesąžiningų vadovų, nevykdančių įstatymo reikalavimų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-690/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-462-553/2022).

42. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad įmonė nemoki laikytina nuo 2019 m. liepos 1 d., tačiau įmonės vadovas dėl nemokumo bylos iškėlimo nesikreipė, bankroto bylos iškėlimą inicijavo VMI. Teismas konstatavo, kad yra pagrindas pripažinti bankrotą tyčiniu. Taip pat, nustatyta, kad įmonės dokumentai (nuo 2019 m. liepos 31 d.) ir įmonės turtas nemokumo administratoriui neperduoti. Atsižvelgiant į tai spręstina, kad egzistuoja pagrindas buvusio įmonės vadovo atžvilgiu taikyti nemokumo administratorės prašomą nurodytą sankciją.

43. Teismas, vadovaudamasis ekonomiškumo principu bei atsižvelgdamas į tai, kad tokio pobūdžio sankcija siekiama apsaugoti visuomenę, išlaikyti aukštus įmonių standartus ir užkirsti kelią neteisėtam ar nesąžiningam elgesiui (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-795-910/2022 29 punktą), sprendžia, kad šiuo atveju tikslinga apriboti teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojo penkeriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

BUAB „Salonas-restobaras“ (juridinio asmens kodas 304949890) bankrotą pripažinti tyčiniu, o kaltu dėl tyčinio bankroto sukėlimo asmeniu pripažinti R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Apriboti suinteresuoto asmens R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, penkeriems metams.

Šios nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti nemokumo administratorei bei netekusiems įgaliojimų juridinio asmens valdymo organų nariams.

Šios nutarties patvirtintą kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jos įsiteisėjimo dienos išsiųsti Juridinių asmenų registrui; Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos; Vilniaus apygardos prokuratūrai.

Įpareigoti nemokumo administratorių per 3 dienas nuo nutarties kopijos gavimo dienos informuoti kreditorius apie priimtą nutartį.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama paduodant atskirąjį skundą Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Asta Pikelienė