- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-05-22
- Bylos Nr.
- e2-11815-854/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06559-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Čėsnienė
- Ieškovas
- D. M.
- Atsakovas
- ERGO Insurance SE
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Autotūzai“
- Advokatai
- Valentinas Račys
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. M. ieškinį atsakovei ERGO Insurance SE, veikiančiai per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, dėl draudimo išmokos priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Autotūzai“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 49,92 Eur draudimo išmoką, 5 proc. metinių palūkanų nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško priteistos sumos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad autoįvykio metu buvo apgadintas ieškovei nuosavybės teise priklausantis automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Atsakovė yra kalto dėl autoįvykio asmens draudikas, todėl turi pareigą atlyginti visą eismo įvykio metu nukentėjusiajai padarytą žalą. Paaiškino, kad ieškovės automobilis buvo nuvežtas remontuoti, todėl laikotarpiu nuo 2018-02-26 iki 2018-03-01 juo negalėjo naudotis. Ieškovė kreipėsi į UAB „Autotūzai“ ir išsinuomojo pakaitinį automobilį (duomenys neskelbtini). Su automobilio nuomotoju ieškovė susitarė, jog už nuomos paslaugas atsiskaitys ne nuomininkas, bet draudimo kompanija, esant nuomininko prašymui. Atsakovė su nuomos paslaugų apmokėjimo tvarka bei nuomos laikotarpiu sutiko, tačiau ginčija nuomoto automobilio kainą. UAB „Autotūzai“ išrašytą sąskaitą – faktūrą 120 Eur sumai atsakovė apmokėjo tik iš dalies (neapmokėta 49,92 Eur suma). Atsakovės teigimu, ieškovei buvo išnuomotas per brangus automobilis, todėl ji nesutinka sumokėti visos sumos.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad ieškovė yra realiai patyrusi išlaidas, kurių priteisimo reikalauja pareikštu ieškiniu. Pažymėjo, kad nukentėjęs asmuo norėdamas gauti žalos atlyginimą draudikui privalo ne tik pateikti dokumentus būtinus civilinei atsakomybei ir žalos dydžiui nustatyti, bet ir iš anksto suderinti savo veiksmus bei gauti draudiko rašytinį patvirtinimą. Ieškovė nebendradarbiavo, nederino savo veiksmų su atsakove bei nesiėmė priemonių galimai sumažinti, todėl atsakovė pagrįstai sumažino draudimo išmoką už pakaitinio automobilio nuomą.
Trečiasis asmuo pateiktame atsiliepime prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad atsakovei buvo pateikti visi jos prašyti dokumentai, kurie pagrindė ieškovės žalą, susijusią su pakaitinio automobilio nuoma. Atsakovė savo įstatyme numatytos pareigos nevykdė ir nekompensavo visų ieškovės patirtų nuostolių. Pažymėjo, kad iš apklaustų automobilių nuomos kompanijų UAB „Autotūzai“ nuomos kaina ne tik neviršija rinkos kainos, bet ir yra pati žemiausia.
Teismo posėdžio metu atvykę šalių atstovai palaikę raštu išdėstytus argumentus. Trečiojo asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, byla išnagrinėta jam nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 247 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
Ieškovė automobiliu (duomenys neskelbtini), valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), disponuoja lizingo sutarties su AB SEB bankas pagrindu (el.b.l. 41).
2018-02-19 įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovės privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu draustos transporto priemonės valdytojas apgadino ieškovės automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) (el.b.l. 39, 24).
Ieškovės automobilio vairuotojas R. Š. kreipėsi į atsakovę su pretenzija, nurodydamas įvykio aplinkybes bei transporto priemonės apgadinimus (el.b.l. 41).
Ieškovės automobilį remontavo UAB „Autoekspertų grupė“. Už automobilio remontą atsakovė sumokėjo šiai įmonei tiesiogiai pagal jos ieškovei išrašytą sąskaitą (el.b.l. 33-34).
2018-02-26 trečiasis asmuo elektroniniu paštu kreipėsi į atsakovę, nurodydamas, kad kreipiasi kaip ieškovės atstovas. Paaiškino, kad su juo sudaryta pakaitinio automobilio ((duomenys neskelbtini), 2 L dyzelinas) nuomos sutartis, pridėjo jos kopiją, taip pat ieškovės vardu rašytą prašymą atsakovei, kuriuo pranešta apie tai, kad iš trečiojo asmens automobilio remonto laikotarpiu išsinuomotas automobilis (el.b.l. 26, 29-30, 31, 32).
Tą pačią 2018-02-26 dieną atsakovė elektroniniu paštu atsakė į trečiojo asmens laišką, nurodydama, kad pakaitinis automobilis tokiu įkainiu suderintas su atsakove nebuvo ir nebus apmokamas (el.b.l. 26).
2018-03-02 elektroniniu paštu (el.b.l. 38) trečiasis asmuo ieškovės vardu kreipėsi į atsakovę, pridėdamas sąskaitą, išrašytą už pakaitinio automobilio nuomą 4 paras po 30 Eur už parą, iš viso 120 Eur (el.b.l. 35), taip pat ieškovės vardu prašymą už automobilio nuomą išmoką pervesti tiesiogiai trečiajam asmeniui (el.b.l. 36).
Trečiasis asmuo į bylą pateikė jo 2018 m. kovo mėn. vykdytą susirašinėjimą su kitomis automobilių nuomos kompanijos, tuo įrodinėdamas, kad jo nuomoto automobilio kaina neviršijo rinkos kainos (el.b.l. 48-73). Trečiasis asmuo taip pat pateikė duomenis apie tai, kad kitais atvejais atsakovė jam už nukentėjusiųjų pakaitinių automobilių nuomą apmokėdavo (el.b.l. 74-83).
Atsakovė į bylą pateikė su UAB „Litideal“ sudarytą ilgalaikę sutartį dėl automobilių nuomos (el.b.l. 164-173).
Dėl ginčo ribų
Nagrinėjamoje byloje atsakovė nekvestionavo ieškovės teisės išsinuomoti automobilį sugadinto automobilio remonto laikotarpiu ir neginčijo, kad atsakovė iš principo turi pareigą atlyginti ieškovei pakaitinio automobilio nuomos išlaidas. Byloje nekilo ginčo ir dėl pakaitinio automobilio nuomos laikotarpio (CPK 182 straipsnio 5 punktas, 187 straipsnis). Dalį pakaitinio automobilio nuomos išlaidų atsakovė atlygino.
Atsakovė šiuo atveju nesutinka su ieškovės reikalaujamu priteisti patirtu pakaitinio automobilio nuomos dienos įkainiu, argumentuodama tuo, kad jei ieškovė būtų bendradarbiavusi su atsakove, iš anksto pranešusi apie tai, kad pakaitinis automobilis jai bus reikalingas, atsakovė būtų jai galimybę išsinuomoti pakaitinį automobilį sugadinto eismo įvykio metu automobilio nuomos laikotarpiu užtikrinusi, o pakaitinio automobilio išlaidos tuomet būtų buvusios mažesnės.
Dėl ieškovės teisės gauti likusią draudimo išmokos dalį
Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalį - eismo įvykio žala – tai per eismo įvykį padaryta žala nukentėjusio trečiojo asmens turtui, nukentėjusiam trečiajam asmeniui ir (ar) neturtinė žala arba žala, kuri atsirado vėliau kaip eismo įvykio padarinys. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai. Šio principo esmė ta, jog žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Kartu teismas atkreipia dėmesį, kad tai nereiškia besąlyginės nukentėjusiojo teisės į bet kokių patirtų išlaidų atlyginimą. CK 1.137 straipsnyje yra įtvirtinti pagrindiniai civilinių teisių įgyvendinimo principai, o pagal šio straipsnio 2 dalį, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų.
Įvykus eismo įvykiui, kuris gali būti pripažintas draudžiamuoju, draudėjui, naudos gavėjui ir (ar) nukentėjusiam trečiajam asmeniui atsiranda pareiga pateikti draudikui visus turimus dokumentus ir informaciją apie draudžiamojo įvykio aplinkybes ir pasekmes, būtinus nustatant draudimo išmokos dydį, o draudikas turi pareigą tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dėdamas reikiamas pastangas, turi teisę gauti informaciją apie įvykio aplinkybes ir padarinius iš bet kurio asmens (Draudimo įstatymo 96 straipsnio 1, 2, 4 dalys).
Teismų praktikoje pripažįstama, kad draudimo santykių ypatumai lemia šių santykių dalyvių pareigą ypač glaudžiai bendradarbiauti ir kooperuotis, padedant įgyvendinti vienas kitam savo teises bei vykdyti pareigas (CK 6.38 straipsnio 3 dalis). Dėl to ypač svarbu, kad ne tik sudarydamos sutartį, bet ir ją vykdydamos šalys viena kitai atskleistų visą reikšmingą informaciją, o įvykus draudžiamajam įvykiui – išsamiai ir sąžiningai pateiktų informaciją apie įvykį, dėl jo kilusias pasekmes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2011; 2017 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-421/2017 ir kt.).
Teismas sutinka, kad šiuo atveju ieškovė, nepranešdama atsakovei iš anksto apie tai, kad jai bus reikalingas pakaitinis automobilis, nederindama su atsakove pakaitinio automobilio nuomos kainos, netinkamai vykdė bendradarbiavimo ir kooperavimosi pareigas. Tokioje situacijoje atsakovei įrodžius, kad pakaitinio automobilio nuomos išlaidos faktiškai galėjo būti mažesnės, būtų pagrindas mažinti reikalaujamą sumą.
Tačiau pažymėtina, kad Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (toliau - TPVCAPDĮ) 19 straipsnio 3 dalyje ir Draudimo įstatymo 98 straipsnio 7 dalyje draudikui nustatyta pareiga įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką. Taigi, ieškovei pateikus įrodymus apie jos faktiškai patirtas pakaitinio automobilio nuomos išlaidas, būtent atsakovei tenka pareiga įrodyti, kad ieškovei tinkamai vykdant bendradarbiavimo pareigas šios išlaidos būtų buvusios mažesnės.
Nagrinėjamu atveju tokiems teiginiams pagrįsti atsakovė pateikė 2011-12-01 su UAB „Litideal“ sudarytą ilgalaikę sutartį dėl automobilių nuomos (Atlygintinų asistavimo paslaugų teikimo sutartis Nr. 2011-VL-07). Sutinkina su ieškovės atstovu, kad iš sutarties 1.1, 1.2, 2.1 punktų nuostatų darytina išvada, kad sutarties šalys susitarė, jog sutartis bus taikoma atvejams, kuomet atsakovės klientai yra apsidraudę savanoriškuoju (kasko) draudimu. Šiuo atveju svarbu ir tai, kad sutartimi susitarta dėl ne aukštesnės nei kompaktinės klasės automobilių nuomos (Sutarties 3.1 p.). Prie sutarties pridėtame priedas Nr. 5, pakaitinių automobilių suteikimo kainoraštyje 2014-07-14, nurodytos ekonominės ir kompaktinės klasės automobilių kainos litais. Ieškovė dėl eismo įvykio atidavė remontuoti naudotą vienatūrį automobilį, vadovaujantis jau minėto CK 6.251 straipsnio 1 dalies nuostatomis, ji turėjo teisę į analogišką (tos pačios klasės) pakaitinį automobilį. Taigi aptarti atsakovės pateikti nelaikytini tinkamais, įrodinėjant, kad 2018 m. kovo mėn. pakaitinio automobilio nuomos kaina ieškovei būtų buvusi mažesnė.
Atsakovės pateiktas 2015-03-16 UAB „Litideal“ raštas (el.b.l. 171-173) su jame nurodytomis automobilių nuomos kainomis taip pat nelaikytinas pakankamu įrodymu, jog ieškovė atsakovei tarpininkaujant būtų galėjusi išsinuomoti analogišką jos turėtam pakaitinį automobilį už 14,48 Eur per dieną. Nurodyta kaina yra už automobilius tokios klasės kaip Toyota Yaris ir Toyota Corolla. Taigi, už akivaizdžiai žemesnės klasės automobilius nei ieškovės turėtasis ir jos išsinuomotas. Minėtame rašte nurodyta (duomenys neskelbtini) ar panašaus automobilio kaina būtų 20,27 Eur per dieną. Duomenų apie tai, kiek būtų kainavusi universalo ar vienatūrio automobilio nuoma, rašte nėra. Taigi iš šio rašto taip pat negalima daryti išvados, kiek būtų kainavusi ieškovės turėtam ir/ar jos išsinuomotam adekvataus automobilio nuoma.
Be to, teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovės pateiktuose dokumentuose nurodytos žymiai senesnės, nei šiam ginčui aktualus laikotarpis, automobilių nuomos kainos. Pati atsakovės atstovė teismo posėdžio metu pažymėjo, kad automobilių nuomos kainos neretai priklauso nuo įvairių veiksnių ir su laiku rinkos kaina kinta, tačiau nepateikė jokių įrodymų apie tai, kokiomis kainomis automobilius atsakovė nuomojosi būtent 2018 metais.
Įvertinęs atsakovės argumentus ir pateiktus įrodymus, teismas sprendžia, jog atsakovė šioje byloje neįrodė, kad ieškovės išlaidos pakaitinio automobilio nuomai galėjo būti mažesnės. Dėl to yra pagrindas ieškinį patenkinti ir priteisti ieškovei iš atsakovės 49,92 Eur, t.y. skirtumą nuo jos faktinių išlaidų ir atsakovės sumokėtos sumos už pakaitinio automobilio nuomą.
Ieškovės teisės į neišmokėtą draudimo išmokos dalį nepaneigia tai, kad ji nėra faktiškai apmokėjusi trečiajam asmeniui pastarojo ieškovei išrašytos sąskaitos už pakaitinio automobilio nuomą. Prievolę atsiskaityti ieškovė turi, o tai, kad trečiasis asmuo iki šiol nepareikalavo jos tinkamai įvykdyti yra jų tarpusavio susitarimo dalykas, nelemiantis ieškovės ir atsakovės tarpusavio santykių kitokio vertinimo.
Dėl procesinių palūkanų
Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 49,92 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. kovo 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovė už ieškinį sumokėjo 15 Eur žyminį mokestį, kuris jai priteistinas iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Ieškovė taip pat patyrė 700 Eur išlaidų už advokato pagalbą – 450 Eur už ieškinio parengimą ir 250 Eur už atstovavimą teismo posėdyje. Nors iš pateiktų pinigų priėmimo kvitų matyti, kad už ieškovę advokatui sumokėjo trečiojo asmens vadovas, sąskaitos išrašytos ieškovei, todėl būtent jai kilo įsipareigojimas jas apmokėti.
Spręsdamas priteistino šių išlaidų dydžio klausimą, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nors prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma už suteiktas advokato paslaugas neviršija rekomenduojamo priteisti maksimalaus dydžio, nurodyto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), Rekomendacijų 2 punkte taip pat nurodyta, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ginčo sumos dydį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; advokato darbo laiko sąnaudas ir kt.
Nagrinėjamu atveju byla nebuvo sudėtinga, nereikalavo specialių teisinių žinių, joje nebuvo sprendžiami nauji ar sudėtingi teisiniai klausimai. Teismas taip pat atsižvelgia į ieškinio sumą - 49,92 Eur. Atsižvelgtina ir į tai, kad, kaip pažymėjo atsakovė, ieškovė niekuomet su atsakove asmeniškai nebuvo susisiekusi, nesiėmė veiksmų apginti savo teises taikiu būdu, išspręsti ginčą ikiteisminėje stadijoje ir išvengti teisminio proceso.
Dėl nurodytų aplinkybių, pagrįsta ir atlygintina išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti suma šiuo atveju laikytina 400 Eur (CPK 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,
nusprendžia:
patenkinti ieškinį visiškai.
Priteisti ieškovei D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės ERGO Insurance SE, juridinio asmens kodas 10017013, veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, juridinio asmens kodas 302912288, 49,92 Eur (keturiasdešimt devynis eurus 92 ct) draudimo išmokos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 49,92 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. kovo 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 415 Eur (keturis šimtus penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.