Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2011 m. vasario 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ mažmena ieškinį atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmetamas.

Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme, bei absoliučių procesinio sprendimo nagrinėjimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vadovaudamasis CPK 144-145 str. nuostatomis, pripažino, jog ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ mažmena ieškinyje nurodytos aplinkybės ir pateikti duomenys sudaro faktinį ir teisinį pagrindą atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtui taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Iš bylos dokumentų matyti, kad buvo iškelta civilinė byla dėl 35 098,85 Lt skolos, 2 597,31 Lt delspinigių, 6 proc. dydžio procesinių palūkanų, 1 131 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš skolininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ mažmena ieškinį atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t.y. 2011 m. vasario 28 d. nutartimi ieškinio reikalavimams užtikrinti areštavo skolininkui priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar nepakankant – pinigines lėšas, kurių vertė ar suma 35 098,85 Lt, leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų, esančių banko ir kitų kredito įstaigų sąskaitose, išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokesčius valstybei bei socialinio draudimo įmokas, atsiskaityti su kreditoriumi, nurodė, kad įsiskolinimo suma yra didelė, skolininkas vengia vykdyti prievolę, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti arba tapti negalimas teismo sprendimo įvykdymas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kurių pagrindu buvo tenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Pagal CPK 144 str. 1 d. teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatymas teismui suteikia teisę spręsti, ar būtina imtis civilinėje byloje laikinųjų apsaugos priemonių. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos tokios, kurios užkirstų galimybę išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo, bylos nagrinėjimo metu būtų užtikrinta ta pati atsakovo (skolininko) turtinė padėtis, kuri buvo iki ieškovo (kreditoriaus) kreipimosi į teismą. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, turi būti įvertinama reali grėsmė ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams. Taikant laikinąsias apsaugos priemones taip pat turi būti įvertintas jų tikslingumas, t.y. jos turi garantuoti būsimo teismo sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą.

Teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-23 nutartis civilinėje byloje Nr.2-786/2008, 2009-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr.2-323/2009, 2009-04-30 nutartis civilinėje byloje Nr.2-330/2009 ir kt.). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovo prašomą priteisti sumą bei tai, kad atsakovas vengia įvykdyti prievolę, priėjo prie išvados, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Apeliantas atskirajame skunde ginčija aplinkybę, kad 35 098,85 Lt suma įmonei yra didelė. Pažymėtina, kad skolos dydis nėra vienintelis kriterijus sprendžiant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau tai, kad ieškovo prašoma priteisti skola yra didelė, byloje nėra duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, yra reikšmingos aplinkybės, vertinant grėsmę būsimam teismo sprendimui įvykdyti ir nustatant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą, nes reikalavimų dydis objektyviai gali padidinti būsimo sprendimo neįvykdymo riziką. Gera skolininko turtinė padėtis gali būti viena iš reikšmingų aplinkybių, nesukeliančių pagrįstų abejonių dėl galimybės įvykdyti teismo sprendimą. Tokiu atveju laikinosios apsaugos priemonės netaikomos, jeigu įrodoma, kad kreditoriaus reikalavimų suma skolininkui pagal jo turimo turto vertę, gaunamas pajamas, turimo kapitalo dydį nėra didelė. CPK 306 str. 3 d., 338 str. nustatyta, kad apeliantas su skundu turi pateikti įrodymus, kuriais grindžia teismo nutarties ar jos dalies neteisėtumą ar nepagrįstumą. Tačiau skolininkas, turėdamas teisę į apeliaciją bei galimybę pateikti įrodymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepagrįstumo, teismui pateikė tik ataskaitą apie prekių likučius, kasos inventorizacijos aktą bei kreditorių sąrašą, tačiau nepateikė oficialių dokumentų – įmonės balanso ar pelno (nuostolių) ataskaitos, kurie turėjo būti pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovas nepaneigė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės, neįrodė, kad bylos nagrinėjimo metu bus užtikrinta ta pati skolininko turtinė padėtis, kuri buvo iki ieškovo kreipimosi į teismą. Be to, taikant laikinąsias apsaugos priemones, šalių nurodomos aplinkybės, kuriomis yra grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai, nenustatomos ir nevertinamos, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nevertina apelianto nurodytų argumentų, kad ieškovo nurodomas skolos dydis ir atsiradimo momentas neatitinka tikrovės.

Pažymėtina, kad pagal CPK 146 str. 2 d. teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, o pritaikęs jas panaikinti, jeigu atsakovas (skolininkas) įmoka reikalaujamą sumą į teismo specialiąją sąskaitą arba už atsakovą (skolininką) yra laiduojama, įkeičiamas turimas turtas. Taigi skolininkui neužkirstas kelias įmokėti reikalaujamą sumą į teismo specialiąją sąskaitą tam, kad būtų panaikintas turto areštas.

Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad atskirojo skundo motyvais nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina galioti nepakeista.

Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 2,90 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Netenkinus atskirojo skundo, nurodytos išlaidos priteistinos iš atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 321, 325, 331, 336, 337, 339 str., kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT 247300010112394300, AB „Swedbank”, įmokos kodas 5660) iš UAB „(duomenys neskelbtini) “ (j.a.k. (duomenys neskelbtini)) 2,90 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.