- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-01-24
- Bylos Nr.
- 2-353-191/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-13184-2012-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edmundas Inokaitis
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
- Atsakovas
- A. B., M. J.
- Kategorijos
- 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
nedalyvaujant ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atstovui (gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant), atsakovams A. B., M. J. (apie posėdžio laiką ir vietą pranešta),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams A. B. ir M. J. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras ieškiniu prašo priteisti solidariai iš atsakovų A. B. ir M. J. 1170,00 Lt nuostolių atlyginimo regreso teise, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, ir visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas ieškinyje nurodė, kad Mažeikiuose 2011-09-24 dėl A. B., vairavusio M. J. priklausančią transporto priemonę HONDA PC04, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala – apgadinta D. K. priklausanti transporto priemonė VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Transporto priemonė HONDA PC04, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl dėl padarytos žalos buvo kreiptasi į ieškovą. AB „Lietuvos draudimas“, veikdama ieškovo vardu, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį ir atlygino D. K. padarytą žalą, išmokėdamas 996,00 Lt draudimo išmoką, o ieškovas kompensavo AB „Lietuvos draudimas“ išmokėtą 996,00 Lt draudimo išmoką. Nukentėjusiajai pateikus papildomus žalos dydį pagrindžiančius dokumentus, ieškovas jai išmokėjo 174,00 Lt draudimo išmoką. Iš viso nukentėjusiajai buvo sumokėta 1170,00 Lt draudimo išmoka. Kadangi avariją padariusi transporto priemonė nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl ieškovas, sumokėdamas reikalaujamą sumą, įgijo teisę reikalauti išmokėtos sumos iš bendraatsakovių – transporto priemonės vairuotojo ir savininko (b.l. 3-4).
Ieškovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai, ieškovas pateikė prašymą bylą nagrinėti ieškovo atstovui nedalyvaujant, byla nagrinėtina ieškovo atstovui nedalyvaujant (b.l. 78).
Atsakovas M. J. į teismo posėdį neatvyko, teismo šaukimas jam įteiktas viešo paskelbimo būdu (b.l. 77).
Atsiliepimas
Atsiliepime į pareikštą ieškinį nurodė, kad su pateiktų ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti. Nurodė, jog transporto priemonę HONDA PC04, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijo apie 2001 metus, ji sugedo, teko ardyti ir remontuoti, tačiau atsakovui to padaryti nepavyko ir jis pardavė motociklą kaip dalių rinkinį. Pirkėjas žadėjo jį suremontuoti ir perregistruoti savo vardu. Dėl įvykio Mažeikiuose atsakovas gavo kvietimą į teismą. Kaip suprato, motociklas buvo perleidžiamas iš rankų į rankas, kol jį kažkas suremontavo. Nei vieno iš byloje dalyvavusių asmenų atsakovas nepažįsta, jų niekada nebuvo sutikęs, todėl įtakoti jų veiksmų negalėjo. Jokių pretenzijų į motociklą neturi, pardavė jį prieš dešimt metų, gavo pinigus. Nuostolius turėtų atlyginti tas asmuo, kuris kaltas dėl eismo įvykio (b.l. 50).
Atsakovas A. B. į teismo posėdį neatvyko, procesiniai dokumentai ir šaukimas jam įteikti asmeniškai (b.l. 47, 74), atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Byla nagrinėjama šalims nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Byloje esančia medžiaga nustatyta, kad Mažeikiuose 2011-09-24 dėl A. B., vairavusio transporto priemonę HONDA PC04, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala – apgadinta D. K. priklausanti transporto priemonė VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 5, 7-8). Transporto priemonė HONDA PC04, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), eismo įvykio metu buvo registruota atsakovo M. J. vardu (b.l. 6). Kadangi transporto priemonė autoįvykio metu nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, AB „Lietuvos draudimas“, veikdamas ieškovo vardu (b.l. 10-14), nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį (b.l. 19-20, 25) ir atlygino D. K. padarytą žalą, išmokėdamas 996,00 Lt draudimo išmoką (b.l. 26), o ieškovas kompensavo AB „Lietuvos draudimas“ išmokėtą 996,00 Lt draudimo išmoką (b.l. 15-18, 21, 22, 27). Nukentėjusiajai pateikus papildomus žalos dydį pagrindžiančius dokumentus (b.l. 23), ieškovas jai išmokėjo 174,00 Lt draudimo išmoką (b.l. 24, 28. Iš viso nukentėjusiajai buvo sumokėta 1170,00 Lt draudimo išmoka.
Transporto priemonių, skirtų važiuoti žeme, taip pat mopedų, priekabų ir puspriekabių, išskyrus bėgines transporto priemones, valdytojų civilinės atsakomybės draudimas reglamentuojamas Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme. Vienas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo bruožų yra jo privalomumas. Šiuo draudimu siekiama užtikrinti tiek nukentėjusiųjų nuo transporto priemonių, tiek asmenų, naudojančių jas, turtines teises ir interesus. Pagal TPVCAPD Įstatyme įtvirtintą teisinį reglamentavimą tuo atveju, kai žala padaroma neapdrausta transporto priemone, draudimo išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims išmoka Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (Įstatymo 17 str. 1 d. 1 p.). TPVCAPD Įstatyme nustatyta, kad sudaryti draudimo sutartį yra transporto priemonės savininko pareiga (Įstatymo 4 str. 2 d., 43 str. 2 d.).
Atsakovas M. J. teigia, kad transporto priemonę HONDA PC04, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė asmeniui, kuris pažadėjo suremontavęs motociklą perregistruoti savo vardu. Atsakovas, įregistruotas registre automobilio savininku, teigdamas, kad yra pardavęs automobilį kitam asmeniui, kuris turi pareigą grąžinti ieškovui šio nukentėjusiam trečiajam asmeniui išmokėtą draudimo išmoką, gali gintis sandorio sudarymo faktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-07 nutartis civilinėje byloje 3K-7-300/10). CPK 178 str. numatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti, o CPK 185 str. numatyta, kad teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas, reiškiantis, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Kodėl vienas įrodymas lemia didesnę tikimybę negu kitas, sprendžia teismas, remdamasis LR CPK 185 str. suformuluotomis įrodymų vertinimo taisyklėmis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (LR CPK 3 str. 7 d.).
Teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą, bei atsakovo M. J. atsiliepime nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių daryti pagrįstas išvadas dėl transporto priemonės perleidimo sandorio buvimo. Atsakovas galėjo visomis leistinomis ir teisėtomis priemonėmis įrodinėti tokio sandorio buvimo faktą, tačiau to nepadarė. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012-04-27 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-47-715/2012, kuriuo A. B. pripažintas kaltu pagal BK 281 str. 2 d., nuspręsta motociklą HONDA PC04, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užvedimo raktelį su pakabuku grąžinti M. J.. Esant šioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad atsakovo nurodytos aplinkybės neįrodytos ir nepagrįstos.
Atsakovui M. J. neįrodžius transporto priemonės perleidimo fakto, teismas sprendžia, kad atsakovas M. J., būdamas viešajame registre (teisiškai) įregistruotu transporto priemonės HONDA PC04, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininku, nevykdė pareigos rūpintis, kad jam priklausanti transporto priemonė būtų apdrausta transporto priemonių valdytojų privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, nors tokia įstatymo nuostata imperatyviai nustatyta TPVCAPD Įstatymo 4 str. 1 d. Atsakovas turėjo suvokti apie atitinkamą nors ir faktiškai parduotos transporto priemonė galimą riziką ir iš to kilsiančias neigiamas pasekmes asmeniškai jam, kol transporto priemonė viešajame registre yra jo nuosavybė. TPVCAPD Įstatymo 4 str. 3 d. nustatyta, kad šio straipsnio 2 d. nurodyti asmenys ir transporto priemonės valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės. Konstatuotina, kad atsakovas, parduodamas transporto priemonę kitam asmeniui, jos neišregistruodamas, o vėliau nepasirūpindamas jos draudimu, pažeidė imperatyvią įstatymo draudžiamąją normą ir tokiu elgesiu padarė neteisėtus veiksmus ieškovo atžvilgiu.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad TPVCAPD Įstatymo 23 str. 1 d. suteikta Biurui teisė reikalauti visos išmokos, sumokėtos tretiesiems asmenims už žalą, padarytą neapdrausta transporto priemone, tiek iš asmens, atsakingo už žalos padarymą, tiek iš asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad TPVCAPD Įstatymo 23 str. 1 d. aiškinimas nesudaro pagrindo teigti, jog atsirado dalinė atsakomybė, nes tokios atsakomybės esmė yra ta, kad kiekvienas iš žalą padariusių asmenų atsako tik už žalos dalį, priklausomai nuo jo atliktų veiksmų, jų sukeltų padarinių ir kaltės laipsnio. Kita vertus, TPVCAPD Įstatymo 23 str. 1 d. aiškinimas, kai atsako vienas, pažeidęs teisės reikalavimus, bet neatsako kitas, neatitiktų nei dalinės, nei solidariosios atsakomybės taikymo kriterijų. Transporto priemonės neapdraudimas tuo atveju, kai ją privaloma apdrausti, tokios transporto priemonės perdavimas naudoti ir jos naudojimas yra tyčiniai imperatyviųjų teisės normų reikalavimų pažeidimai. Taigi automobilio savininko atsakomybė Draudikų biurui atsiranda ne dėl žalos padarymo, bet dėl to, kad neįvykdė imperatyviosios įstatymo normos reikalavimų. Tokiu atveju savininko ir kaltininko solidarioji atsakomybė atsiranda ne iš CK 6.279 str. normos, kurioje nustatyta atsakomybė už kelių asmenų bendrai padarytą žalą, bet iš įstatymo. Kadangi šie asmenys pažeidė TPVCAPD Įstatymo 4 str. reikalavimus ir dėl tokių pažeidimų Draudikų biuras turėjo įstatyme nustatytą pareigą išmokėti draudimo išmoką, tai jie laikytini solidariaisiais skolininkais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-325/2008). Esant tokiam teisiniam reglamentavimui bei formuojamai teismų praktikai, ir atsižvelgiant į tai, kad autoįvykio metu padarytą žalą tretiesiems asmenims atlygino ieškovas, teismas konstatuoja, kad šioje byloje ieškovui solidariai turi atsakyti abu atsakovai, todėl ieškovo ieškinys pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas.
Vadovaujantis CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d., atsakovai privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Todėl iš atsakovų solidariai priteistinos 5 proc. metinės palūkanos nuo priteistos sumos (nuo 1170,00 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme 2012-10-05 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškinį patenkinus, ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 71,00 Lt žyminio mokesčio (b.l. 33) (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 88 str., 93 str.).
Nagrinėjant bylą susidarė išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, tačiau šios išlaidos yra mažesnės, nei CPK 96 str. 6 d. tvarka 2011 m. lapkričio 7 d. Teisingumo ministro ir Finansų ministro įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, todėl jos iš atsakovų valstybei nepriteistinos (CPK 96 str. 6 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 6.245 str., 6.263 str., 6.270 str., 6.280 str., CPK 93 str., 185 str., 186 str., 263 str., 270 str.,
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti.
Priteisti solidariai iš atsakovų A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) Mažeikių r., ir M. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Kaunas, ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, į.k. 125709291, buveinės adresas Algirdo g. 38, Vilnius, a.s. Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB banke, b.k. 70440, naudai 1170,00 Lt (vieną tūkstantį vieną šimtą septyniasdešimt litų) nuostolių atlyginimo regreso teise, 5 (penkių) proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos (nuo 1170,00 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme 2012-10-05 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 71,00 Lt (septyniasdešimt vieną litą) sumokėto žyminio mokesčio.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.