Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2009-07-21 · Civilinė byla Nr. 2A-426/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-07-21
Bylos Nr.
2A-426/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Konstantinas Gurinas, Virginija Čekanauskaitė, Danutė Milašienė
Ieškovas
V. S., J.
Atsakovas
G. B., D. B., T. B., U. B., uždarajai akcinei bendrovei ,,AG Sistemos“, akcinei bendrovei ,,Lietuvos draudimas“
Kategorijos
  • 44.5.2.16pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-426/2009Procesinio sprendimo kategorijos: 44.5.2.16, 44.8 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. liepos 21 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Danutės Milašienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo akcinės bendrovės ,,Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-314-278/2008 pagal ieškovių V. S. , J. S. ir K. D. ieškinį atsakovams G. B. , D. B. , T. B. , U. B. , uždarajai akcinei bendrovei ,,AG Sistemos“ ir akcinei bendrovei ,,Lietuvos draudimas“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovės V. S. , J. S. ir K. D. 2008 m. gegužės 13 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams G. B. , D. B. , T. B. , U. B. , UAB ,,AG Sistemos“ ir AB ,,Lietuvos draudimas“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad 2007 m. rugpjūčio 6 d. autoįvykio metu, kurį sukėlė neblaivus E. B. , žuvo ieškovių sutuoktinis ir tėvas Č. S. , dėl ko jos patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Ieškovių nuomone, šią žalą CK 5.53 straipsnio pagrindu privalo atlyginti atsakovai G. B. , D. B., T. B. ir U. B. visa jų paveldėto turto rinkos verte palikimo priėmimo dieną, todėl prašė priteisti iš minėtų atsakovų 240 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo V. S. , 238 273,60 Lt neturtinės žalos atlyginimo J. S. bei 120 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo K. D.. Be to, ieškovės teigė, jog dalis atsakomybės dėl nelaimingo atsitikimo tenka ir atsakovui UAB „AG Sistemos”, neužtikrinusiam Č. S. saugių darbo sąlygų, todėl iš šio atsakovo prašė priteisti po 160 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo V. S. ir J. S. kiekvienai, 80 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo K. D. bei kiekvienai ieškovei po 33 333,33 Lt atsakovo nepagrįstai gautos draudimo išmokos.

Ieškovė V. S. taip pat nurodė, kad atsakovas AB ,,Lietuvos draudimas“, apdraudęs autoįvykio kaltininko transporto priemonės VW Transporter valdytojo E. B. civilinę atsakomybę privalomuoju draudimu, privalo atlyginti ieškovės turėtas 9 220 Lt laidojimo išlaidas bei 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė atsisakė savo reikalavimo atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ dalyje dėl 1 290 Lt priteisimo ir prašė priteisti iš minėto atsakovo 7 930 Lt laidojimo išlaidoms atlyginti.

Atsiliepimas

Atsakovas AB ,,Lietuvos draudimas“ su pareikštais jam reikalavimais nesutiko, prašė juos atmesti. Nurodė, kad yra apdraudęs E. B. vairuotos transporto priemonės civilinę atsakomybę privalomuoju draudimu, todėl dėl ginčo autoįvykio yra išmokėjęs draudimo išmokas: 1 726,40 Lt J. S. , 1 726,40 Lt A. V. neturtinei žalai atlyginti bei 1 525 Lt A. V. laidojimo išlaidoms atlyginti. Atsakovo teigimu, jis atsisakė mokėti V. S. draudimo išmoką dėl Č. S. kapavietės sutvarkymo išlaidų kompensavimo bei prarastų pajamų atlyginimo, nes šiai ieškovei išmokėta 27 120 Lt valstybinio socialinio draudimo išmoka viršijo kapavietės sutvarkymo išlaidas. Atsakovo nuomone, pagal CK 6.290 straipsnio pirmąją dalį, socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį, nes išmokėjus socialinio draudimo išmokas valstybė įgyja regreso teisę išieškoti iš žalos padariusio asmens, šiuo atveju iš draudiko. Tuo tarpu neįskaičiavus draudimo sumos, nukentėjusysis gautų daugiau nei jam padaryta žalos.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio apygardos teismas 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo UAB „AG Sistemos“ V. S. ir J. S. po 15 000 Lt, o K. D. - 10 000 Lt neturtinę žalą bei 5 procentų dydžio metinių palūkanų; priteisė iš atsakovų G. B. , D. B. , T. B. ir U. B. solidariai V. S. ir J. S. po 800 Lt kiekvienai, o K. D. – 500 Lt neturtinės žalos atlyginimą bei 5 procentų dydžio metinių palūkanų. Taip pat teismas priteisė iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ V. S. 7 150 Lt laidojimo išlaidų bei 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo 2008 m. gegužės 14 d. iki sprendimo įvykdymo dienos ir 214,50 Lt žyminio mokesčio valstybei, o bylą dalyje dėl 1 290 Lt laidojimo išlaidų priteisimo nutraukė. Likusią ieškinio dalį teismas atmetė bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Iš dalies patenkindamas ieškovės V. S. reikalavimus atsakovui AB ,,Lietuvos draudimas“, teismas sprendė, kad atsakovas AB ,,Lietuvos draudimas“ privalo atlyginti ieškovei jos turėtas laidojimo išlaidas, nes buvo apdraudęs E. B. civilinę atsakomybę. Grįsdamas šią išvadą, teismas nurodė, jog E. B. civilinė atsakomybė privalomuoju draudimu buvo apdrausta 2007 m. liepos 3 d., todėl pagal įvykio metu galiojusio Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio pirmosios dalies nuostatas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, buvo 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 500 eurų dėl neturtinės žalos padarymo) bei 100 000 eurų dėl žalos turtui. Teismas atmetė atsakovo teiginius, jog žala ieškovei yra atlyginta, nurodydamas, jog atsakovas teismui nepateikė jokių duomenų, kad jis, kaip E. B. civilinę atsakomybę apdraudęs asmuo, būtų išmokėjęs ieškovei V. S. kokias nors lėšas turtinei žalai padengti ar padengęs kitų asmenų (pavyzdžiui, VSDFV Panevėžio skyriaus) turėtas išlaidas (CPK 178 str.).

Taip pat teismas nustatė, jog žuvus Č. S. ir nelaimingą atsitikimą darbe pripažinus draudiminiu įvykiu, vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu žuvusiojo šeimos nariams buvo išmokėtos vienkartinės ir mokamos periodinės draudimo išmokos, tai yra ieškovei V. S. VSDFV Panevėžio skyrius išmokėjo 27 120 Lt vienkartinę draudimo išmoką, o Panevėžio rajono savivaldybės administracija – 780 Lt laidojimo pašalpą. Tačiau teismas atmetė atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ argumentus, jog minėta ieškovei išmokėta valstybinio socialinio draudimo išmoka viršija kapavietės sutvarkymo išlaidas, o pagal CK 6.290 straipsnio pirmąją dalį socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, turi būti įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Grįsdamas šią išvadą, teismas išaiškino, kad laidojimo pašalpa negali būti siejama su VSDFV išmokama vienkartine draudimo išmoka apdraustajam mirus dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba ūmios profesinės ligos. Pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio pirmąją dalį nelaimingų atsitikimų darbe socialinis draudimas nustatytais atvejais kompensuoja dėl draudiminių įvykių (nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo ar profesinių ligų) negautas pajamas šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims, o jų mirties dėl draudiminių įvykių atvejais - jų šeimos nariams. Teismo nuomone, ši įstatymo nuostata reiškia, kad privalomuoju socialiniu draudimu yra saugomi, draudžiami asmens turtiniai interesai ir įstatymo nustatytais atvejais kompensuojami turtiniai asmens praradimai, bet ne laidojimo išlaidos. Tuo tarpu CK 6.291 straipsnio pirmoji dalis nustato, kad mirus nukentėjusiajam asmeniui, jo laidojimo išlaidas turėjusiam asmeniui atlygina tas asmuo, kuris yra atsakingas už žalą, susijusią su nukentėjusiojo asmens gyvybės atėmimu.

Nustatydamas ieškovei iš minėto atsakovo priteistinos sumos dydį, teismas teigė, kad atsakovas neginčija ieškovės nurodytų turėtų 7 930 Lt laidojimo išlaidų dydžio. Teismas įvertino tai, kad V. S. buvo išmokėta 780 Lt laidojimo pašalpa, kuri CK 6.291 straipsnio antrosios dalies pagrindu turi būti įskaitoma į atlygintinos žalos dydį, todėl atmetė ieškinį atsakovui AB ,,Lietuvos draudimas“ dėl 780 Lt priteisimo bei priteisė ieškovei 7 150 Lt laidojimo išlaidų atlyginimą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas AB ,,Lietuvos draudimas“ prašo panaikinti minėto teismo sprendimo dalį dėl 7 150 Lt turtinės žalos atlyginimo priteisimo, šioje dalyje priimti naują sprendimą ir ieškovės V. S. ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo AB ,,Lietuvos draudimas“ atžvilgiu atmesti. Nurodo, kad teismas nepagrįstai atmetė atsakovo argumentus, jog turtinė žala ieškovei yra atlyginta. Taip pat teismas, apelianto nuomone, nepagrįstai nurodo, kad atsakovas nepateikė jokių duomenų, jog jis, kaip E. B. civilinę atsakomybę apdraudęs asmuo, būtų išmokėjęs ieškovei kokias nors lėšas turtinei žalai padengti ar padengęs kitų asmenų turėtas išlaidas. Apelianto teigimu, pagal CK 6.290 straipsnio pirmąją dalį socialinio draudimo išmokos yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Tokia taisyklė nustatyta todėl, kad išmokėjus socialinio draudimo išmokas valstybė įgyja regreso teisę išieškoti iš žalą padariusio asmens (šiuo atveju iš draudiko). Jei socialinio draudimo sumos nebūtų įskaitomos, nukentėjusysis gautų daugiau nei jam padaryta žalos. Be to, CK 6.291 straipsnio antroji dalis taip pat numato laidojimo išlaidų atlyginimą, tai yra įstatymų numatytais atvejais mokama laidojimo pašalpa įskaitoma į laidojimo išlaidas. Apelianto nuomone, pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą, apdraustajam mirus, išmokama šimto vidutinių mėnesių draudžiamųjų pajamų laidojimo pašalpa, kuri turi būti įskaitoma į laidojimo išlaidas. Todėl laidojimo išlaidos išieškomos iš žalos padariusio asmens (šiuo atveju draudiko) tik tiek, kiek jų nepadengia išmokėta laidojimo pašalpa. Apelianto teigimu, CK 6.290 straipsnio antroji dalis yra specialioji norma, nustatanti, kad į atlygintinos žalos dydį įskaitomos tik privalomojo socialinio draudimo išmokos. Be to, Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų eismo įvykių metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių V dalies 55 punkte taip pat numatyta, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos dėl eismo įvykio patirto sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, ir laidojimo pašalpa įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Atsakingas draudikas moka nukentėjusiajam trečiajam asmeniui likusios žalos dydžio išmoką, kiek jos nepadengia socialinis draudimas ir privalomas sveikatos draudimas.

Atsiliepimo į apeliacinį skundą CPK 318 straipsnio nustatyta tvarka negauta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Kaip žinoma, apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti tiek faktinį, tiek teisinį apeliacinio skundo pagrindą bei absoliučius teismo sprendimo negaliojimo pagrindus, tačiau bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 1 d.). Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovės V. S. ieškinio reikalavimą dėl 7 150 Lt turtinės žalos, tai yra kapavietės sutvarkymo išlaidų, priteisimo iš atsakovo AB ,,Lietuvos draudimas“, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias nagrinėjamam klausimui, tinkamai išaiškino, pritaikė teisės normas, ir jį patenkindamas, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Todėl naikinti šią teismo sprendimo dalį, kurią skundžia minimas atsakovas, jo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, nėra pagrindo (CPK 263 str. 1 d.). Absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantas, remdamasis CK 6.290 straipsnio pirmąja dalimi, teisingai nurodo, jog socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį, o pagal CK 6.291 straipsnio antrąją dalį įstatymų numatytais atvejais mokama laidojimo pašalpa įskaitoma į laidojimo išlaidas. Tačiau šios normos neduoda pagrindo sutikti su apeliantu, kad Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 27 straipsnio pagrindu išmokama šimto vidutinių mėnesių draudžiamųjų pajamų pašalpa turi būti įskaitoma į laidojimo išlaidas, o laidojimo išlaidos, nagrinėjamu atveju - kapavietės sutvarkymo išlaidos, išieškomos iš žalos padariusio asmens, nagrinėjamu atveju - iš draudiko atsakovo AB ,,Lietuvos draudimas“, tik tiek, kiek jų nepadengia minėta išmoka, apelianto vadinama laidojimo pašalpa.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio pirmąją dalimi, kurioje įvardijama, kad nelaimingų atsitikimų darbe socialinis draudimas minima pašalpa šio Įstatymo nustatytais atvejais kompensuoja dėl draudiminių įvykių negautas pajamas šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims, o jų mirties dėl draudiminių įvykių atvejais - jų šeimos nariams, teisingai nurodė, jog šiuo privalomuoju socialiniu draudimu yra saugomi, draudžiami asmens turtiniai interesai ir įstatymo nustatytais atvejais kompensuojami turtiniai asmens praradimai, bet ne laidojimo išlaidos. Tokios teismo išvados pagrįstumą patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. lapkričio 27 d. nutartyje išdėstytos išvados (civilinė byla Nr. 3K-3-1331/2002). Pastarojoje civilinėje byloje buvo nagrinėjamas ginčas pagal Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro, ginančio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus interesus, ieškinį atsakovui A. M. dėl žalos atlyginimo, tai yra regresinį ieškinį dėl Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo pagrindu išmokėtų lėšų išieškojimo. Taigi, nors šios bei nagrinėjamos civilinės bylos ratio decidendi skiriasi, tačiau, teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje yra aktualūs kasacinio teismo argumentai dėl CK 6.291 straipsnio antrosios dalies aiškinimo.

Minimoje nutartyje nurodyta, jog CK 6.291 straipsnio antroji dalis, kuri numato, kad įstatymų nustatytais atvejais išmokama laidojimo pašalpa įskaitoma į laidojimo išlaidas, turi būti aiškinama sistemiškai su kitomis CK šeštosios knygos XXII skyriaus trečiojo skirsnio normomis, todėl darytina išvada, kad šiame CK straipsnyje nurodytą laidojimo pašalpą įstatymų leidėjas sieja su žalos atlyginimu fizinio asmens mirties atveju, tačiau tai nėra laidojimo pašalpa, kuri išmokama pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo nuostatas. Kasacinis teismas nurodė, jog ši pašalpa, lygi vieno šimto vidutinių mėnesinių atlyginimų, nelaikytina socialinio draudimo išmoka, nes tai nėra žalos atlyginimas deliktinės atsakomybės prasme, ir laikė, jog tai yra valstybės skiriama socialinė pašalpa mirus apdraustajam asmeniui, kai valstybinio socialinio draudimo įmokas už ji moka jo darbdavys ir tokiam asmeniui žuvus dėl nelaimingo atsitikimo darbe, žuvusiojo šeima įgyja teisę į laidojimo pašalpą. Šis teismas nurodė, kad pagal CK 6.291 straipsnio antrąją dalį į laidojimo išlaidas įskaitytina laidojimo pašalpa, numatyta Lietuvos Respublikos įstatymu ,,Dėl paramos mirties atveju“ (2000 m. gegužės 23 d. įstatymas Nr. VIII-1704). Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad ieškovė V. S. reikšdama ieškinio reikalavimą, šią 780 Lt laidojimo pašalpą yra įskaičiusi (t.1, b. l. 113 – 121).

Remiantis paminėtu, darytina išvada, jog teismas šioje byloje teisingai sprendė, kad ieškovės V. S. ieškinio reikalavimo dėl 7 150 Lt kapavietės sutvarkymo išlaidų priteisimo atžvilgiu yra taikytina CK 6.291 straipsnio pirmoji dalis, nustatanti, jog mirus nukentėjusiajam asmeniui, jo laidojimo išlaidas turėjusiam asmeniui atlygina tas asmuo, kuris yra atsakingas už žalą, susijusią su nukentėjusiojo asmens gyvybės atėmimu ir, nesant ginčo dėl šių išlaidų dydžio, jas ieškovei privalo atlyginti draudikas atsakovas AB ,,Lietuvos draudimas“ (CK 6.249, 6.270 str., Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str.).

Tokios teismo išvados pagrįstumo nepaneigia apelianto argumentas, susijęs su Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių penktosios dalies 55 punkto nuostatomis. Atsakovas nurodo, jog pagal šią įstatymo normą socialinio draudimo išmokos, mokamos dėl eismo įvykyje patirto sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, ir laidojimo pašalpa įskaitomos į atlygintinos žalos dydį, o atsakingas draudikas moka nukentėjusiajam trečiajam asmeniui likusios žalos dydžio išmoką, kiek jos nepadengia socialinis draudimas ir privalomas sveikatos draudimas. Tačiau cituojant minimą normą nenurodoma jos dalis, kuri yra aktuali nagrinėjamoje byloje, tai yra, kad tuo atveju, jeigu asmuo dėl eismo įvykio miršta, jo laidojimo išlaidos atlyginamos mirusiojo šeimos nariams arba kitiems jį laidojusiems asmenims tiek, kiek jos viršija laidojimo pašalpas, gautas pagal teisės aktus. Tuo tarpu, kaip buvo nurodyta šioje nutartyje anksčiau, ieškovei V. S. buvo išmokėta 780 Lt laidojimo pašalpa.

Taip pat atmetami apelianto argumentai, kurie grindžiami CK 6.291 straipsnio antrosios dalies komentaru (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Šeštoji knyga, Prievolių teisė (I). Justicija, Vilnius, 2003, psl. 403). Remdamasis šiuo komentaru, apeliantas laiko, jog pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą, apdraustajam mirus, išmokama šimto vidutinių mėnesių draudžiamųjų pajamų dydžio laidojimo pašalpa, todėl ji turi būti įskaitoma į laidojimo išlaidas. Tačiau, kaip minėta, pagal šį įstatymą vieno šimto vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų dydžio pašalpa nėra laidojimo pašalpa, kuri siejama su turtinio pobūdžio žalos, tai yra su laidojimu susijusių išlaidų, kompensavimu, o kitokio pobūdžio pašalpa mirusio darbuotojo šeimai. Dėl to ir įskaitymas su laidojimo išlaidomis negalimas. Komentare pateikiami išaiškinimai negali pakeisti įstatymo, nes tai yra teisės mokslininkų nuomonė dėl konkrečios teisės normos aiškinimo, kuri gali būti laikoma pagalbiniu šaltiniu, siekiant nustatyti neaiškios teisės normos turinį, tačiau negali šio turinio keisti.

Dėl apelianto argumentų, kad valstybė, išmokėjusi socialinio draudimo išmokas, įgyja regreso teisę išieškoti iš žalą padariusio asmens (šiuo atveju iš draudiko), teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme priimtas ir bus nagrinėjamas 2009 m. vasario 13 d. gautas Lietuvos apeliacinio teismo prašymas dėl CK 6.290 straipsnio pirmosios dalies ta apimtimi, kuria, pareiškėjo teigimu, nėra nustatytos aiškios socialinio draudimo išmokų, mokamų sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, įskaitymo į atlygintinos žalos dydį ribos, taip pat dėl šio straipsnio trečiosios dalies ta apimtimi, kuria, pareiškėjo teigimu, nėra nustatyta aiški draudimo išmokas išmokėjusių socialinio draudimo įstaigų regreso teisės į žalą padariusį asmenį taikymo apimtis, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio pirmajai daliai, 30 straipsnio antrajai daliai, 52 straipsniui bei konstituciniam teisinės valstybės principui (Bylos Nr. 11/2009).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo AB ,,Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą, daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis turėtų būti panaikinta skunde nurodytais motyvais, taip pat CPK 320 straipsnio antrojoje dalyje nurodytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu,

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2008 m. gruodžio 30 sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Virginija ČekanauskaitėKonstantinas GurinasDanutė Milašienė