Panevėžio apygardos teismo sprendimas

2008-12-30 · Civilinė byla Nr. 2-314-278/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2008-12-30
Bylos Nr.
2-314-278/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Birutė Valiulienė
Ieškovas
V.Siurbienei, K.Dobrovolskienei, Vidos Siurbienės, Justinos Siurbytės, Kristinos Dobrovolskienės
Atsakovas
G.Banevičienei, Gitanai Banevičienei, Deividui Banevičiui, Tomui Banevičiui, Ugnei Banevičiūtei
Kategorijos
  • 11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 11.7.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 17.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 16.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 34.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 34.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.5.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 73.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 73.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-314-278/2008Procesinio sprendimo kategorija: 11.1; 11.7.2; 17.1; 16.2.4; 34.2; 34.5; 44.2.4.2; 44.5.2.4; 73.2.1; 73.2.6.1;
NuorašasPANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008m. gruodžio 30d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo teisėja Birutė Valiulienė,sekretoriaujant Daivai Benevičiūtei,dalyvaujant ieškovėms V.Siurbienei, K.Dobrovolskienei, jų atstovui adv. N.Jurčiukoniui,atsakovei G.Banevičienei, jos atstovui adv. Č.Petroniui,atsakovų atstovams E.Bernotavičienei, adv. R.Jasevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių Vidos Siurbienės, Justinos Siurbytės, Kristinos Dobrovolskienės ieškinį atsakovams Gitanai Banevičienei, Deividui Banevičiui, Tomui Banevičiui, Ugnei Banevičiūtei, uždarajai akcinei bendrovei (toliau UAB) „AG Sistemos“, Akcinei bendrovei (toliau AB) „Lietuvos draudimas“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir,

Aprašomoji dalis

Nustatė:

Šalies argumentai

ieškovės V.Siurbienė, J.Siurbytė, K.Dobrovolskienė nurodė, kad 2007 08 06, apie 17val., autoįvykio metu, kurį sukėlė neblaivus E.Banevičius, žuvo Č.Siurbis, dėl ko jos patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Teigia, kad tiesiogine nelaimingo atsitikimo priežastimi buvo pripažinti E.Banevičiaus padaryti KET pažeidimai, sąlygoję eismo įvykio kilimą ir Č.Siurbio žūtį, todėl esant E.Banevičiaus nusikalstamiems veiksmams (60 proc. kaltės), CK 5.53str. pagrindu atsakovai G.Banevičienė, D.Banevičius, T.Banevičius, U.Banevičiūtė privalo atsakyti už jo nusikalstamais veiksmais ieškovėms padarytą žalą visa jų paveldėto turto rinkos verte palikimo priėmimo dieną ir atlyginti ieškovių patirtą neturtinę žalą. Nurodo, kad 2007 10 04, sudarant turto apyrašą, nebuvo aprašytas visas E.Banevičiui priklausantis turtas, nes atsakovai turėjo paveldėti ir E.Banevičiaus individulią įmonę. Mano, jog E.Banevičiaus IĮ yra veikianti, kas leidžia manyti, jog atsakovai, siekdami išvengti žalos atlyginimo, sąmoningai nuslėpė nuo teismo antstolio šį turtą. Be to, šią aplinkybę patvirtina ir tas faktas, kad atsakovų paveldėtas palikėjo prievolėmis apsunkintas nekilnojamas turtas buvo grąžintas trečiajam asmeniui, nors jokių rimtų priežasčių, išskyrus E.Banevičiaus mirtį, nutraukti 2004 12 06 išlaikymo iki gyvos galvos sutartį nebuvo, o sutartį atsakovai privalėjo vykdyti. Ieškovės nurodė, kad nepaisant to, jog nelaimingo atsitikimo kilimą didžiąja dalimi įtakojo automobilio VW valdytojo nusikalstami veiksmai, dalis atsakomybės dėl nelaimingo atsitikimo tenka ir atsakovui UAB „AG Sistemos”, neužtikrinusiai Č.Siurbiui saugių darbo sąlygų, todėl UAB „AG Sistemos“ privalo atlyginti dėl darbdavio neteisėtų veiksmų atsiradusią neturtinę žalą bei nepagrįstai gautą draudimo išmoką, žuvus darbuotojui. Teigia, jog tirant nelaimingą atsitikimą darbe buvo nustatyta, kad nelaimingo atsitikimo metu cecho meistras Č.Siurbis atliko nesulygtą darbą, nes vykdė krovininio automobilio vairuotojo funkcijas; jo sveikatos būklė, kaip krovininio automobilio vairuotojo, prieš nelaimingą atsitikimą nebuvo tikrinama ir jis nebuvo instruktuotas vairuoti automobilį, skirtą kroviniams vežti; be to, Č.Siurbis prieš nelaimingą atsitikimą darbo metu vartojo alkoholinius gėrimus, todėl įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, o vadovas, nesiėmė priemonių, užkirsti kelią darbuotojo alkoholinių gėrimų vartojimui. Ieškovių nuomone, alkoholio vartojimas, sąlygojo Č.Siurbio reakcijos sulėtėjimą, dėmesio susilpnėjimą ir ši aplinkybė buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu ir Č.Siurbio mirtimi. Nurodo, jog žuvus Č.Siurbiui, ieškovė Vida Siurbienė neteko ne tik šeimos maitintojo, kurio pajamos sudarė didžiąją šeimos pajamų dalį, bet ir itin artimo žmogaus ir mylimo sutuoktinio, su kuriuo kartu išgyveno daugiau kaip 20 metų. Žuvus sutuoktiniui, sumažėjo ieškovės bendravimo galimybės jai itin sunku pačiai tvarkytis nuosavame name, jį tinkamai prižiūrėti. Namas, kuriame Č.Siurbis gyveno su šeima, buvo statomas paties Č.Siurbio ir jo žūties metu nebuvo užbaigtas statyti ir įrengti. Žuvus sutuoktiniui ir šeimai netekus pagrindinio pragyvenimo šaltinio bei asmens, stačiusio namą, ieškovės prarado galimybę užbaigti gyvenamojo būsto statybas bei įrengimą. Be to, gyvenamasis namas yra kūrenamas malkomis, todėl šildymo sezono metu ieškovėms tenka kreiptis pagalbos į pašalinius asmenis. Dėl šių aplinkybių ieškovė V.Siurbienė kenčia stiprius emocinius išgyvenimus dėl sutuoktinio netekties, todėl ieškovė savo neturtinę žalą, patirtą dėl sutuoktinio žūties vertina 240 000Lt. Nurodė, kad Justina Siurbytė neteko tėvo itin svarbiu savo gyvenimo momentu - besimokant paskutinėje vidurinės mokyklos klasėje, kai tėvo parama, tiek moralinė, tiek ir materialinė bei patarimai apsisprendžiant dėl tolimesnių studijų ir profesijos, jai buvo ypač reikalingi ir svarbūs. Netekusi tėvo ieškovė patyrė stiprų dvasinį skausmą, nuolat kenčia dėl tėvo netekties ir savo patirtą neturtinę žalą vertina 240000Lt. Vyresnioji duktė K.Dobrovolskienė taip pat patyrė neturtinę žalą, nes sukūrusi šeimą palaikė artimus ir glaudžius santykius tėvu. Teigia, kad 2006 09 07 gimęs sūnus Titas Dobrovolskis, neteko senelio, kas neigiamai atsilieps vaiko vystymuisi. Ieškovės nurodo, jog nelaimingo atsitikimo metu Č.Siurbis buvo apdraustas darbuotojų draudimu nuo nelaimingų atsitikimų. Draudimo sutartis buvo sudaryta tarp atsakovo UAB “AG Sistemos" ir UADB „ERGO Lietuva". Mano, kad darbuotojų draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartimi apdraudus AB „AG Sistemos" darbuotojus, buvo apdrausti Č.Siurbio, o jo mirties atveju - jo įpėdinių, turtiniai interesai, susiję su Č.Siurbio sveikata ir gyvybe. Draudimo išmoka buvo išmokėta draudimo sutartyje nurodytam naudos gavėjui - atsakovui UAB „AG Sistemos", tačiau tai, prieštarauja draudimo sutarties trečiojo asmens naudai esmei, todėl atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai gavo draudimo išmoką dėl Č.Siurbio mirties. Ieškovė V.Siurbienė teigia, jog AB „Lietuvos draudimas" be pagrindo, motyvuodamas tuo, kad ieškovei VSDFV Panevėžio skyriaus išmokėjo vienkartinę 27 120Lt draudimo išmoką, atsisakė atlyginti ieškovės išlaidas kapavietės sutvarkymui. Ieškovės V.Siurbienė, J.Siurbytė, K.Dobrovolskienė prašė teismą priteisti iš atsakovų G.Banevičienės, D.Banevičiaus, T.Banevičiaus ir U.Banevičiūtės 240 000Lt neturtinės žalos atlyginimo ieškovei V.Siurbienei, 238 273,60Lt neturtinės žalos atlyginimo ieškovei J.Siurbytei, 120 000Lt neturtinės žalos atlyginimo ieškovei K.Dobrovolskienei; priteisti iš atsakovo UAB „AG Sistemos" 160 000Lt neturtinės žalos atlyginimo ieškovei V.Siurbienei, 160 000Lt neturtinės žalos atlyginimo ieškovei J.Siurbytei; 80 000Lt neturtinės žalos atlyginimo ieškovei K.Dobrovolskienei bei kiekvienai ieškovei po 33 333,33Lt atsakovo nepagrįstai gautos draudimo išmokos; priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas" ieškovei V.Siurbienei 9 220Lt draudimo išmoką laidojimo išlaidoms atlyginti bei 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Bylos nagrinėjimo metu ieškovė V.Siurbienė ieškinio atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ dalyje dėl 1290Lt atsisako ir šioje dalyje bylą prašo nutraukti bei priteisti iš atsakovo 7930Lt laidojimo išlaidoms atlyginti. Kitoje dalyje ieškovės V.Siurbienė, K.Dobrovolskienė, jų ir ieškovės J.Siurbytės atstovas ieškinį prašo pilnai tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovo UAB „AG Sistemos“ atstovas ieškinį prašo atmesti. Nurodo, kad Č.Siurbis gamybos cecho meistru pradėjo dirbti nuo 2004 09 01 ir į jo pareigas įėjo vadovavimas balkonų atitvarų gamybai bei montavimui. Gaminių pristatymui į objektus atsakovas 2005 01 26 įsigijo krovininį automobilį VW LT55, kurį perdavė gamybos cecho meistro Č.Siurbio žinion. Nurodo, kad padidėjus darbuotojo darbo krūviui, 2006 09 01 UAB "AG Sistemos" direktoriaus įsakymu Nr. 59 K-3 Č.Siurbiui darbo užmokestis buvo padidintas iki 2 955Lt. Šio įsakymo pagrindu buvo pakeista ir Č.Siurbio darbo sutartis. Teigia, jog nors Č.Siurbio darbo sutartyje tiesiogiai ir nebuvo nurodyta, kad į jo darbo pareigas įeina ir krovininio automobilio vairavimas, tačiau darbo užmokesčio padidinimo priežastis, dėl ko neprieštaravo Č.Siurbis, leidžia teigti, kad darbo sutarties šalys dėl krovinių vežimo darbdavio automobiliu buvo susitarusios. Nelaimės metu Č.Siurbis į Uteną vyko patikrinti pateiktų balkonų atitvarų kokybės ir nuvežti komplektuojančias detales, kas įėjo į jo darbines pareigas, todėl ieškovių teiginys, kad autoįvykio metu Č.Siurbis dirbo darbo sutartimi nesulygtą darbą, yra nepagrįstas. Atsakovo atstovas nurodo, kad darbuotojas turėjo teisę vairuoti automobilius, kurie skirti kroviniams vežti ir kurių leidžiamas maksimalus svoris didesnis kaip 3500 kg, o automobilis buvo techniškai tvarkingas. Be to, automobiliu VW LT-55,v/n AHM 513 Č.Siurbis važinėjo kiekvieną dieną, todėl jam buvo žinoma visa informacija apie automobilio manevringumą, stabdymo kelią, transporto priemonės valdymą avarinėse situacijose ir kasdienis papildomas darbdavio instruktažas nebuvo reikalingas. Nurodo, kad Č.Siurbis buvo bendrovės pagrindinio gamybinio padalinio vadovas ir į jo pareigas įėjo instruktuoti pavaldžius darbuotojus saugos ir sveikatos klausimais, jis pasirašytinai buvo supažindintas ir su "Darbuotojo, vairuojančio tarnybinį transportą arba savo transportą darbo reikalais saugos ir sveikatos instrukcija" Nr. 7. Teigia, kad ieškovių teiginiai, jog dėl darbdavio kaltės avarijos metu Č.Siurbis nežinojo kaip elgtis, nesiėmė jokių priemonių išvengti susidūrimo su kitu automobiliu, yra nepagrįsti, nes susidūrimo metu Č.Siurbis važiavo pakankamai lėtai, o autoįvykio kaltininko E.Banevičiaus vairuojamas automobilis važiavo dideliu greičiu ir staigiu manevru rėžėsi į priešais atvažiuojantį UAB "AG Sistemos" automobilį. Mano, kad esant nurodytoms aplinkybėms išvengti susidūrimo nebuvo galima ir jokie instruktažai negalėjo turėti įtakos autoįvykiui. Teigia, kad darbdavio kaltės dėl žuvusiojo girtumo nėra, nes dėl to yra kaltas žuvusysis, be to, Č.Siurbio kraujyje buvo nustatytas tik 0,21 promilės etilo alkoholio ir toks jo kiekis kraujyje neturėjo įtakos nelaimingam atsitikimui atsirasti. Nurodo, jog Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyrius ir Panevėžio miesto apylinkės prokuratūra autoįvykio kaltininku įvardijo Evaldą Banevičių, pažeidusį KET reikalavimus, kas sąlygojo eismo įvykio kilimą ir Č.Siurbio žūtį. Mano, kad atsakovas UAB "AG Sistemos" užtikrino Č.Siurbio saugias darbo sąlygas ir nepažeidė jokių teisės normų reikalavimų, kas sąlygotų nelaimingo atsitikimo kilimą, kurio metu jis žuvo ir atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, įtakojusių nelaimingo atsitikimo kilimą, todėl ieškovių reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo UAB "AG Sistemos" atžvilgiu yra nepagrįstas. Nurodo, jog ieškinyje išvardinti neturtinės žalos motyvai nėra tikri ir pakankami reikalauti didelės neturtinės žalos. Be to, nurodo, kad ieškovė V.Siurbienė nebuvo savo vyro Č.Siurbio išlaikoma, nes ji iki nelaimingo atsitikimo dirbo ir tebedirba. Ieškovės Justina Siurbytė ir Kristina Dobrovolskienė yra pilnametės, abi gali pasirūpinti savimi, kas turi įtakos patirtos neturtinės žalos dydžiui. Ieškovių prašymas priteisti iš atsakovo 100 000Lt gautą draudimo išmoką, taip pat atmestinas, nes iki sudarant draudimo sutartį nuo nelaimingų atsitikimų Č.Siurbis darbdaviui davė sutikimą, kad draudiminio įvykio atveju draudimo išmoka būtų mokama draudimo sutartyje nurodytam naudos gavėjui UAB "AG Sistemos“, todėl atsakovas pagrįstai gavo draudimo išmoką.

Atsakovė G.Banevičienė ir jos atstovas ieškinį prašo atmesti. Nurodo, jog ieškovės negali būti tinkamomis ieškovėmis civilinio proceso prasme, nes Č.Siurbio mirties dieną buvo pilnametės ir darbingos. Teigia, kad aplinkybė, jog J.Siurbytė, būdama vyresnė negu 18 metų mokosi bendrojojo lavinimo mokyklos dieniniame skyriuje negali pakeisti CK 6.284 straipsnio turinio, kadangi jokių išimčių pilnamečiams besimokantiems asmenims šis straipsnis nenumato. Ieškovė V.Siurbienė nėra velionio išlaikytinė, nes ji turi stabilias darbines pajamas. Teigia, kad CK 6.284 straipsnis taikomas tik tuo atveju, jei nukentėjęs asmuo nėra apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu įstatymų nustatyta tvarka, tačiau ieškovės nurodo, kad Č.Siurbis buvo apdraustas socialiniu draudimu ir jos yra gavusios socialinio draudimo išmokas. Mano, kad reikalavimas priteisti iš atsakovės ir jos vaikų neturtinę žalą nesant įstatymu nustatyto atvejo yra teisiškai nepagrįstas, prieštarauja CK 6.250 str. 2 d. nuostatoms. Nurodo, kad dėl autoįvykio yra kaltas ir nukentėjusysis, nes ieškovių teigimu, Č.Siurbys prieš pradėdamas vairuoti transporto priemonę, vartojo alkoholinius gėrimus, prieš reisą nebuvo privalomai patikrinta jo sveikatos būklė, neturėjo pakankamų vairuotojo įgūdžių, todėl pamatęs priešpriešiais atvažiuojantį automobilį pasimetė. Mano, jog sprendžiant ginčą netaikytinas CK 5.52 straipsnis, nes atsakovai palikimą priėmė pagal aprašą, todėl ginčas galimas tik dėl CK 5.53 straipsnio taikymo arba jo netaikymo, t.y., ribotos paveldimo turto apimtimi civilinės atsakomybės. Teigia, kad iš antstolio, vykdžiusio Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 09 24 nutartį civilinėje byloje Nr. S2-6100-488/2007 surašytų turto aprašų, atsakovai priėmė palikimą susidedantį iš automobilių AUDI 100 - 2000Lt vertės ir VAZ 2101-100Lt vertės, t.y., paveldėjo turto bendrai 2100Lt sumai. Kadangi paveldėtas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl 1/2 dalis turto priklauso atsakovei, o ginčas byloje galėtų vykti tik dėl 1050Lt. Nurodo, jog nekilnojamasis turtas su priklausiniais ir žemės sklypu, esantys Krantinės gt. 18, Nevėžio kaime, Panevėžio rajone, įsiteisėjusia Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 03 27 nutartimi grąžinti rentos gavėjui Bronislovui Viktorui Banevičiui, o rentos gavėjas neatsako už rentos davėjo skolas.

Atsakovo AB "Lietuvos draudimas" atstovė ieškinį bendrovės atžvilgiu prašo atmesti. Nurodo, kad atsakovas yra apdraudęs transporto priemonės VW Transporter valst. Nr. MVL 755, civilinę atsakomybę privalomuoju draudimu, todėl dėl 2007 08 06 įvykusio autoįvykio AB „Lietuvos draudimas" yra išmokėjęs draudimo išmokas - 1726,40Lt Justinai Siurbytei, 1726,40Lt Antanui Valikoniui neturtinei žalai atlyginti bei 1525Lt Antanui Valikoniui laidojimo išlaidoms atlyginti. Nurodo, jog dėl Č.Siurbio kapavietės sutvarkymo išlaidų kompensavimo bei prarastų pajamų atlyginimo V.Siurbienei buvo atsisakyta mokėti draudimo išmoką, nes jai išmokėta 27120Lt valstybinio socialinio draudimo išmoka viršijo kapavietės sutvarkymo išlaidas. Nurodo, kad CK 6.290str.1d. numatyta, jog socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Tokia taisyklė nustatyta todėl, kad išmokėjus socialinio draudimo išmokas valstybė įgyja regreso teisę išieškoti iš žalos padariusio asmens, šiuo atveju iš Draudiko. Teigia, jog neįskaičiavus draudimo sumos, nukentėjusysis gautų daugiau nei jam padaryta žalos.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad 2007m. rugpjūčio 6d. apie 17val., važiuojant per Raguvėlės gyvenvietę, į Č.Siurbio vairuojamą transporto priemonę - krovininį automobilį VW LT, v/n AHM 513, priklausantį UAB „AG Sistemos“, atsitrenkė automobilis VW, vairuojamas Evaldo Banevičiaus. Iš Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros 2007 11 30 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamoje byloje Nr. 76-1-564-07 matyti, kad dėl eismo įvykio yra kaltas žuvęs automobilio VW Transporter v/n AHM 513 vairuotojas E.Banevičius, kuris pažeidė Kelių eismo taisyklių 64, 68, 144, 172 punktų reikalavimus ir jo veikoje yra nusikaltimo, numatyto BK 281str.5d. požymiai (1t., b.l. 25-27). Ieškovės nurodo, kad nepaisant to, jog dėl vyro ir tėvo žūties yra kaltas E.Banevičius, dalis atsakomybės dėl nelaimingo atsitikimo kilimo tenka ir atsakovui UAB „AG Sistemos“, neužtikrinusiam Č.Siurbiui saugių darbo sąlygų. Teismas konstatuoja, kad šie ieškovių teiginiai iš dalies yra pagrįsti, nes saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų sudarymas, kurio realus įgyvendinimas užtikrinamas nustatant pagrindinius teisinius darbuotojų saugos ir sveikatos (t.y., darbo aplinkos, darbo vietų, darbo organizavimo) reikalavimus, darbdavio pareigą garantuoti darbuotojų saugą ir sveikatą, šios pareigos įgyvendinimo kontrolę bei atsakomybę už pažeidimą yra vienas iš darbo santykių teisinio reglamentavimo principų (DK 2str.1d.5p.). Darbuotojo teisė į saugias darbo sąlygas apima galimybę turėti saugią darbo aplinką tiek jo tiesioginių darbo pareigų atlikimo vietoje, tiek darbuotojui esant kitoje vietoje darbdavio pavedimu ar jo interesais. Neteisėtiems darbdavio veiksmams ar neveikimui dėl darbuotojo žūties konstatuoti lemiamą reikšmę turi tai ar darbdavys laikėsi teisinės pareigos, sudarydamas užtikrinančias darbuotojo saugumą sąlygas. Kai ne visi saugos reikalavimai įvykdomi, turi būti vertinama, kiek jie objektyviai buvo žalos priežastis bei lėmė neigiamas pasekmes. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad Č.Siurbis gamybos cecho meistru pradėjo dirbti nuo 2004 09 01 ir į jo pareigas įėjo vadovavimas balkonų atitvarų gamybai bei montavimui. Iš atsakovo atstovo paaiškinimų matyti, kad gaminių pristatymui į objektus UAB „AG Sistemos“ 2005 01 26 įsigijo krovininį automobilį VW LT55, kurį perdavė gamybos cecho meistro Č.Siurbio žinion (1t., b.l.89-90). UAB "AG Sistemos" direktoriaus 2006 09 01 įsakymu Nr. 59 K-3 dėl padidėjusio darbo krūvio, Č.Siurbiui buvo padidintas darbo užmokestis, o įsakymo pagrindu pakeista ir jo darbo sutartis Nr.3 (1t., b.l. 86). Atsakovas nurodo, kad nors Č.Siurbio darbo sutartyje tiesiogiai ir nebuvo nurodyta, kad į jo darbo pareigas įeina ir krovininio automobilio vairavimas, tačiau darbo užmokesčio padidinimo priežastis, dėl ko neprieštaravo Č.Siurbis, leidžia teigti, kad darbo sutarties šalys dėl krovinių vežimo darbdavio automobiliu buvo susitarusios. Minėtas teiginys vertintinas kritiškai dėl sekančių motyvų. Byloje nustatyta, kad minėta transporto priemone VW LT55 Č.Siurbis naudojosi ilgą laiką, naudojosi ja ne tik darbe, bet grįždavo šia transporto priemone į namus, todėl nepaneigta, kad šia transporto priemone jis naudojosi ir 2005m.. Kadangi krovininis mikroautobusas buvo įsigytas 2005m. sausio mėn. bei perduotas Č.Siurbio žinion, nuo to laikotarpio turėjo padidėti ir jo atlyginimas, tačiau įsakymas, kuriuo Č.Siurbiui buvo padidintas darbo užmokestis, priimtas tik 2006 09 01, t. y., praėjus daugiau kaip pusantrų metų nuo faktinio darbų apimties pasikeitimo. Iš 2004 09 01 darbo sutartyje Nr. 3 esančių įrašų matyti, kad 2006 09 01 įsakymu Nr. 59K-3 buvo pakeista darbo sutarties 3d., t.y, susitarimas dėl darbo užmokesčio (1t., b.l.28-30). Pakeitime nurodyta, kad „nuo 2006 09 01 mokėti mėnesinę algą 2965.00 litus“. Duomenų, kad darbo sutarties šalys nuo 2005 01 26 ar nuo 2006 09 01 iki 2007 08 06 būtų susitarusios dėl darbo sutarties 1.2. p. „darbo funkcijos“ pakeitimo, darbo sutartyje nėra, nors esminė darbo sutarties sąlyga negalėjo būti keičiama vienašaliu darbdavio administracijos aktu. Be to, įvertintina ir ta aplinkybė, kad Č.Siurbis nebuvo pasirašytinai supažindintas su 2006 09 01 įsakymu Nr. 59 K-3 (1t., b.l. 86). Aplinkybė, kad 2007 08 06 nelaimingo atsitikimo darbe metu Č.Siurbis dirbo darbo sutartimi nesulygtą darbą, konstatuota ir Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus nelaimingo atsitikimo darbe aktu (1t., b.l.34-37). Be to, šiuo aktu konstatuota, kad Č.Siurbio sveikata, kaip krovininio automobilio vairuotojo, nebuvo tikrinta ir jis nebuvo instruktuotas vairuoti transporto priemonę kroviniams vežti. Šis aktas nėra nuginčytas, kas duoda pagrindą daryti išvadą, jog nelaimingo atsitikimo darbe metu Č.Siurbis atliko darbo sutartimi nesulygtas darbo funkcijas. Nors atsakovas teigia, kad Č.Siurbiui nereikėjo jokio papildomo instruktavimo ar apmokymų dėl transporto priemonės vairavimo, nes automobiliu buvo vežami nedideli kroviniai, be to, į Č.Siurbio pareigas įėjo instruktuoti jam pavaldžius darbuotojus saugos ir sveikatos klausimais, jis buvo supažindintas su darbuotojo, vairuojančio tarnybinį transportą instrukcija, važinėjo ilgą laiką VW LT 55, todėl instruktažas jam nebuvo reikalingas, o transporto priemonės techninės charakteristikos gerai žinomos, teismas šiuos teiginius vertintina kritiškai. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pagal krovininio mikroautobuso VW LT 55 technines charakteristikas ši transporto priemonė nėra priskiriama prie lengvųjų automobilių klasės, todėl automobilio masė bei jo gabaritai leidžia teigti, jog automobilio manevringumas ir vairavimo ypatumai iš esmės skiriasi nuo lengvojo automobilio. Tai patvirtina ir aplinkybė jog krovininėms transporto priemonėms, kurios skirtos kroviniams vežti ir kurių leidžiamas maksimalus svoris yra didesnis kaip 3500 kg, reikalaujamas specialus vairuotojo parengimas („C" kategorija). Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad Č.Siurbis vairavimo egzaminus ir specialiuosius „C" kategorijos vairuotojo apmokymus praėjo 1984m., tačiau duomenų, kad Č.Siurbis iki 2005m. būtų vairavęs transporto priemones, kurioms reikalingas specialus apmokymas, teismui nepateikta (1t., b.l.91). Esant paminėtai aplinkybei darytina išvada, kad 1984m. pravesti apmokymai negali būti prilyginami privalomajam darbuotojo instruktavimui saugos ir sveikatos darbe klausimais pradėjus dirbti su didesniu pavojaus šaltiniu praėjus daugiau nei 20 metų po apmokymų. Be to, Nelaimingo atsitikimo darbe akte yra nurodyta, jog Č.Siurbis nebuvo instruktuotas vairuoti automobilių skirtų kroviniams, kurių leidžiamas maksimalus svoris didesnis kaip 3500 kg, vežti, o UAB „AG Sistemos" krovininio automobilio vairuotojo saugos ir sveikatos instrukcija nepateikta, sveikatos būklė, kaip krovininio automobilio vairuotojo nebuvo tikrinta (1t., b.l. 34-37). Teismui pateiktoje „Darbuotojo, vairuojančio tarnybinį transportą arba savo transportą darbo reikalais" instrukcijoje (toliau Instrukcija) nėra nurodoma kaip dirbti su krovininiais automobiliais, joje pateikiami tik bendrojo pobūdžio saugos reikalavimai (1t., b.l.92-98,100). Be to, minėta instrukcija paruošta 2005 02 01, joje yra Č.Siurbio parašas, tačiau kada jis buvo supažindintas su šiuo dokumentu, nenurodoma. Instrukcijos 1.6.p. numato, jog naujai pradedantieji dirbti arba perkelti į naują darbą, o vėliau - periodiškai - darbuotojai privalo būti nustatyta tvarka instruktuojami darbo vietoje ir patikrinami, kaip įsisavino reikalavimus; 1.7.4.p. įpareigoja darbdavį instruktuoti darbuotojus, pasikeitus gamybos technologiniams procesams, pakeitus darbo vietą, pasikeitus darbo sąlygoms, turinčioms įtakos saugai darbe. Tačiau atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jis tinkamai įvykdė instrukcijos reikalavimus ir instruktavo Č.Siurbį, kaip pats nurodo, 2006 09 01, pakeitus darbo sutarties sąlygas. Ta aplinkybė, kad Č.Siurbis dažnai vairavo krovininį automobilį, instruktuodavo darbuotojus saugos ir sveikatos klausimais nėra pakankamas pagrindas pripažinti, jog Č.Siurbis, dirbdamas cecho meistru, juos instruktuodavo krovininių automobilių vairavimo klausimais, ar kad jam buvo žinoma kaip tinkamai elgtis ir manevruoti didelių gabaritų ir masės krovininį automobilį avarinėse situacijose, todėl atsakovo teiginiai, kad 2007 08 06 jokie Č.Siurbio veiksmai, vairuojant krovininį automobilį negalėjo įtakoti kelių eismo įvykio pasekmių, vertintini kritiškai (1t., b.l.87). Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros 2007 11 30 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 76-1-564-07 konstatuojama, jog apžiūrėjus eismo įvykio vietą nebuvo rasta jokių stabdymo žymių. Dėl paminėto, ieškovių teiginiai, kad Č.Siurbis, būdamas įstatymų nustatyta tvarka darbdavio neinstruktuotas saugos ir sveikatos klausimais, nesiėmė jokių priemonių susidūrimui išvengti, kas ne tik sąlygojo tragiškų eismo įvykio pasekmių atsiradimą, bet ir buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu, atsakovo nėra paneigti. Ieškovių teiginys, kad Č.Siurbis turėjo būti nušalintas nuo darbo, nes įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė galėjo turėti įtakos jo reakcijai vairuojant transporto priemonę, atmestinas. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad žuvusio Č.Siurbio kraujyje nustatyta nedidelė (0,21 prom.) alkoholio koncentracija, kuriai esant nėra draudžiama vairuoti transporto priemonę. Neginčijamų įrodymų, kad važiuodamas kartu su Č.Siurbiu įmonės vadovas A.Gaivenis pastebėjo jog darbuotojas yra išgėręs ir turėjo pagrindą jį nušalinti nuo darbo, ar su Č.Siurbiu vadovas būtų pats girtavęs, teismui nepateikta. Ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad dėl savo būsenos buvo atsakingas tik pats Č.Siurbis, todėl neatmestina, kad ir jo paties neatsakingumas turėjo įtakos kilusioms pasekmėms.

Darbuotojų saugos ir sveikatos 25 straipsnio 4 punkte nustatyta darbdavio pareiga užtikrinti, kad darbuotojai įsidarbindami ir darbo metu įmonėje gautų visapusišką informaciją apie darbuotojų saugos ir sveikatos organizavimą įmonėje, apie esamą ir galimą profesinę riziką, parengtas priemones rizikai šalinti ar išvengti. Aukščiau paminėti duomenys leidžia konstatuoti, kad darbdavio UAB „AG Sistemos“ neteisėti veiksmai (neveikimas), nepakankamas rūpestingumas, nors ir nelėmė, bet pakankamu laipsniu turėjo įtakos žalos atsiradimui, todėl tarp šių neteisėtų veiksmų ir žalos yra netiesioginis priežastinis ryšys, pakankamas atsakovo UAB „AG Sistemos“ civilinei atsakomybei kilti. Trečiojo asmens veiksmai, buvę tiesiogine darbuotojo mirties priežastimi, nėra šalinanti darbdavio atsakomybę sąlyga, jeigu šis savo neteisėtais veiksmais ar neveikimu neapsaugojo darbuotojo nuo nelaimingo atsitikimo ir, nors ir netiesiogiai, taip prisidėjo prie įvykio atsiradimo. DK 250 straipsnyje nustatyta, jog darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą. Ši norma blanketinė, nes nukreipia į CK, kurio 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikalstamų veiksmų asmens sveikatai arba dėl asmens gyvybės atėmimo. Pagal CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Šią žalą darbdavys turi atlyginti pagal CK 6.284 straipsnio nuostatas nepriklausomai nuo to, ar asmuo buvo apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu, nes Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nenustatytas neturtinės žalos atlyginimas (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.284 straipsniai, DK 250 straipsnis). Civilinėje teisėje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas, o teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, turi vadovautis bendraisiais žalos atlyginimo sąlygas nustatančiomis normomis, taip pat atsižvelgti į specifinius, tik šios kategorijos byloms būdingus kriterijus, t.y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250str.2d., 6.263str.2d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt.. Kadangi neturtinę žalą įvertinti pinigais neįmanoma, todėl priteisiant neturtinę žalą siekiama nustatyti kuo teisingesnę kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant kuo teisingesnę kompensaciją, kuri kiek galima visapusiškai kompensuotų nukentėjusiajam padarytą žalą. CK 6.283 str.1d. nustato, jog jeigu fizinis asmuo suluošinamas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus jo patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (CK 6.284str.1d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad CK 6.284 str.1d. pateikiamas asmenų, turinčių teisę į žalos atlyginimą yra pernelyg siauras bei konstatavo kad nepaisant darbingumo, teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi ir pilnamečiai vaikai, jeigu santykiai su žuvusiuoju buvo gana artimi ir glaudūs (civilinė byla 3K-3-351/2007). Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad dėl Č.Siurbio žūties dvasinį sukrėtimą patyrė tiek jo žmona, tiek ir dukterys, kuriuos siejo glaudūs tarpusavio santykiai. Be to, žuvus sutuoktiniui, žlugo šeimos planai, pasikeitė V.Siurbienės asmeninis gyvenimas, sumažėjo bendravimo galimybės, jai tenka vienai rūpintis nebaigto namo statyba, šeimos ūkiu, išlaikyti besimokančią dukrą Justiną Siurbytę. Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad žuvus sutuoktiniui, žymiai sumažėjo ir šeimos pajamos, nes V.Siurbienės gaunamas darbo užmokestis (apie 653Lt) yra ženkliai mažesnis nei Č.Siurbio gautos pajamos (2965Lt). Dėl tėvo žūties dvasinius išgyvenimus patyrė Č.Siurbio dukterys, nes Justina Siurbytė tėvo neteko besimokydama paskutinėje vidurinės mokyklos klasėje, kai abiejų tėvų patarimai apsisprendžiant dėl tolimesnių studijų ir profesijos, jai buvo ypač reikalingi ir svarbūs. Kadangi ieškovė K.Dobrovolskienė artimai bendravo su tėvu, be to, ieškovės teigimu ir ši aplinkybė nepaneigta, Č.Siurbis teikė dukrai ir materialinę pagalbą, todėl žuvus Č.Siurbiui, neturtinę žalą patyrė ir vyresnioji duktė K.Dobrovolskienė, nes sukūrusi šeimą palaikė artimus ir glaudžius santykius su tėvu (1t., b.l.17-23, 28-30). Dėl paminėto, teismas konstatuoja, kad tiek sutuoktinė, tiek ir abi žuvusiojo dukterys turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Nustatant neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia ir į žalą padariusio asmens kaltę, priežastinį ryšį tarp darbdavio veiksmų (neveikimo) - jo pareigos užtikrinti saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas bei kilusias neigiamas pasekmes. Pagal suformuotą teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo, teismas privalo atsižvelgti į darbdavio veiksmus, kurie nors minimaliai turi įtakos šios žalos atsiradimui. Įvertinus aukščiau paminėtas aplinkybes, atsakovo UAB „AG Sistemos“ kaltės dydį dėl autoįvykio, minimalią šio atsakovo įtaką (kaltu pripažintas E.Banevičius ir teismas konstatuoja, kad dėl įvykio jo kaltė sudaro 95proc.) bei aplinkybę, jog priteisus ieškovių prašomą žalos atlyginimo dydį atsakovui gali atsirasti pernelyg sunkios neigiamos pasekmės ir nukentėti ne tik paties atsakovo, bet ir jo verslo partnerių, kitų asmenų, susijusių su atsakovu darbo ar verslo santykiais, teisėti interesai, paties žuvusiojo neatsakingumą, ką pripažįsta ieškovės, darytina išvada, kad neturtinei žalai atlyginti iš atsakovo UAB „AG Sistemos“ V.Siurbienės ir J.Siurbytės naudai priteistina po 15000Lt, o K.Dobrovolskienei - 10 000Lt neturtinė žala, nes ji turi atskirą šeimą, yra darbinga, todėl jai padaryta neturtinė žala yra mažesnė.

Byloje nustatyta, kad dėl autoįvykio kilimo kaltu yra pripažintas E.Banevičius, kuris būdamas neblaivus sukėlė autoavariją, ko pasekoje žuvo pats bei Č.Siurbis, todėl neturtinę žalą ieškovės patyrė ir dėl jo nusikalstamų veiksmų. Įvykio metu automobilio VW valdytojo E.Banevičiaus civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“. Kadangi neturtinei žalai atlyginti 500 Eurų AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo ieškovei J.Siurbytei, todėl, E.Banevičiui žuvus, ir ieškovėms manant, kad E.Banevičiaus nusikalstamais veiksmais joms padaryta neturtinė žala nėra pilnai atlyginta, ieškovės turi teisę reikalauti priteisti šios žalos atlyginimą iš jo palikimą priėmusių asmenų (CK 5.52str.). CK 5.53str.1d. numato, kad įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu, o įpėdiniai, priėmę palikimą turto valdymo perėmimu arba padavę pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu (CK 5.52str.). Minėtas įstatymas, nustatantis įpėdinio atsakomybę už palikėjo skolas, apima visas palikėjo prievoles, kurios turi būti vykdomos jo turto sąskaita, todėl paveldėtojai atsako ir už palikėjo padarytą neturtinę žalą. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad žuvus E.Banevičiui, atsakovė G.Banevičienė kreipėsi į teismą dėl leidimo priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 09 24 nutarties pagrindu buvo aprašytas paveldėtas turtas, kurį sudaro automobilis Audi 100, įvertintas 2000Lt, automobilis VAZ 2101-100Lt vertės bei gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai ir žemės sklypas, esantys Nevėžio km., Panevėžio raj. (1t., b.l.150-154). Iš paaiškinimų teismui bei pateiktų dokumentų matyti, kad žuvus E.Banevičiui, jo tėvas B.V.Banevičius kreipėsi į teismą dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties panaikinimo ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 03 27 nutartimi patvirtinta taikos sutartis, kuria išlaikymo iki gyvos galvos sutartis buvo nutraukta, o B.V.Banevičiui nuosavybėn grąžintas žemės sklypas ir pastatai, esantys Nevėžio km., Panevėžio raj. (1t., b.l.148-149). Nors ieškovių teiginiai, kad atsakovai G.Banevičienė ir kt., paveldėję nekilnojamąjį turtą, privalėjo imtis priemonių šiam turtui išsaugoti, nes jokių rimtų priežasčių, išskyrus E.Banevičiaus mirtį, nutraukti 2004 12 06 išlaikymo iki gyvos galvos sutartį nebuvo, o atsakovai, paveldėję E.Banevičiaus prievoles šią sutartį, privalėjo vykdyti, atmestini. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškinį dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo teismui pareiškė B.V.Banevičius, sudaręs sutartį su sūnumi E.Banevičiumi, kuriam žuvus, sutarties vykdymo iš žuvusio sūnaus turto paveldėtojų atsisakė, nes nuo 2007 11 07 B.V.Banevičiui reikalinga speciali nuolatinė slauga, o jo teigimu, atsakovai teikti materialinės pagalbos, teikti kt. išlaikymo iki gyvos galvos sutartyje numatytų paslaugų, neturi galimybės (2t., b.l.87-92). Minėta Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 03 27 nutartis yra galiojanti ir teigti, kad ji yra neteisėta nėra pagrindo. Ta aplinkybė, kad atsakovai gyveno ir šiuo metu gyvena rentos gavėjui grąžintame name bei naudojasi pastatais, nėra neginčijamas įrodymas, kad išlaikymo iki gyvos galvos sutartis yra panaikinta siekiant išvengti žalos atlyginimo ieškovėms. Ieškovai nurodo, kad po E.Banevičiaus mirties, kaip žuvusiojo turtą, atsakovai G.Banevičienė ir kt. paveldėjo E.Banevičiaus individualią įmonę, tačiau šio turto antstoliui nenurodė ir į turto apyrašą neįtraukė, todėl teigia, kad atsakovai neturtinę žalą privalo atlyginti visu savo turtu. Nors atsakovė G.Banevičienė nurodo, kad jai nebuvo žinoma, kad vyras yra įregistravęs individualią įmonę, todėl šis turtas nebuvo įtrauktas į turto aprašą, tačiau ši aplinkybė vertintina kritiškai, nes su E.Banevičiumi atsakovė gyveno kartu, žinojo apie jo vykdomą veiklą. Be to, sužinojusi apie neįtrauktą į apyrašą turtą per tris darbo dienas nuo šių aplinkybių sužinojimo dienos privalėjo apie tai pranešti teismui, kad antstolis papildytų apyrašą, kas buvo padaryta 2008 01 04, paaiškėjus, jog į turto aprašą neįtrauktas keleivinis automobilis VAZ 2101 (CK 5.53str.7d., 1t., b.l.154-155). Ieškovės teigia, kad įmonė yra veikianti, tačiau atsakovė G.Banevičienė tai neigia, nurodo, kad įmonė veiklos nevykdo ir įmonę nori išregistruoti iš įmonių registro. Iš atsakovės paaiškinimų matyti, kad jos gaunamas darbo užmokestis yra nedidelis, su vaikais gyvena uošviui priklausančiame name, kito apart paveldėto turto neturi. Šią aplinkybę iš dalies patvirtina ir antstolio A.Bespalovo 2008 06 05 aktas apie turto neradimą, kuriame nurodoma, jog G.Banevičienė ir nepilnamečiai vaikai neturi turto, kurį būtų galima areštuoti (1t., b.l.197). Ieškovės teismui nepateikė neginčijamų duomenų kokia yra reali paveldėto turto rinkos vertė, todėl įvertinus byloje esamus duomenis bei tą aplinkybę, kad dalis paveldėto turto jungtinės nuosavybės teise priklauso Gitanai Banevičienei, kaip sutuoktinei, darytina išvada, kad po E.Banevičiaus mirties atsakovai realiai paveldėjo 1050Lt vertės turto (2100:2?1050Lt) bei 1/2d. individualios įmonės. Kadangi atsakovė G.Banevičienė nepateikė antstoliui visų duomenų apie realiai po vyro mirties paveldėtą turtą, todėl ieškovės pagrįstai nurodo, kad atsakovai už palikėjo skolas atsako visu savo turtu. Kokios vertės ir kokį turtą paveldėjo bei turi atsakovai, ar paveldėta E.Banevičiaus individuali įmonė yra veikianti ir kokia jos vertė, ieškovės jokių įrodymų teismui nepateikė, tačiau iš byloje surinktų įrodymų, atsakovės paaiškinimų teismas daro išvadą, kad atsakovų G.Banevičienės ir nepilnamečių vaikų turtinė padėtis yra ženkliai blogesnė negu ieškovių ir nors ši aplinkybė negali būti laikoma lemiamu kriterijumi nustatant žalos dydį, teismas mano esant būtinu atsižvelgti į nepilnamečių vaikų interesus bei tą aplinkybę, kad pagal teismui pateiktus įrodymus į turtą aprašą nebuvo įtraukta tik individuali įmonė (CPK 178str., 1t., b.l.150-155, 156). Duomenų, kad atsakovai paveldėjo ir kito E.Banevičiaus turto, teismui ieškovės nenurodė. Įvertinus aplinkybę, kad ieškovės nepateikė teismui jokių duomenų jog D.Banevičienė ir nepilnamečiai vaikai T.Banevičius, D.Banevičius, U.Banevičiūtė turi kito turto, apart paveldėtus du automobilius po tėvo mirties, atsakovai kaip ir ieškovės, dėl tėvo žūties patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus bei sukrėtimą, sumažėjo šeimos pajamos bei paties nukentėjusiojo Č.Siurbio kaltę, teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais mano esant tikslingu priteisti iš atsakovų solidariai ieškovių naudai 2100Lt neturtinę žalą, t.y., antstolio aprašyto turto verte, išskyrus žemės sklypą, gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, kurio dalis nuosavybės teise priklauso ir G.Banevičienei (CK 1.5 str., 5.52str.). Atsakovės G.Banevičienės teiginiai, kad ieškovės neturi reikalavimo teisės dėl neturtinės žalos atlyginimo, atmestini dėl aukščiau nurodytų motyvų.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad 2007 04 17 draudimo sutartimi, vienerių metų laikotarpiui, draudimo bendrovėje „Ergo Lietuva“ atsakovas UAB „AG Sistemos“ apdraudė savo darbuotojus nuo nelaimingų atsitikimų darbo metu pagal Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų taisyklių Nr. 009 (toliau Taisyklės) sąlygas. Iš draudimo liudijimo Nr. 710-770-109058 matyti, kad šia sutartimi buvo apdrausti atsakovo turtiniai interesai, susiję su apdraustųjų kūno sužalojimu ir mirtimi dėl nelaimingų atsitikimų, taip pat susiję su apdraustųjų liga, o draudikas įsipareigojo žuvus vienam draudėjo darbuotojui išmokėti 100 000Lt draudimo išmoką (1t, b.l.117-131). Ieškovių nuomone, ši draudimo sutartis yra trečiojo asmens naudai, todėl įvykus draudiminiam įvykiui, teisę gauti draudimo išmoką turėjo žuvusiojo įpėdiniai, o ne atsakovas UAB „AG Sistemos“. LR Draudimo įstatymo 112 str. numato, jog draudėjas gali sudaryti sveikatos draudimo sutartį dėl savo arba dėl kito asmens, kuris sudarius draudimo sutartį tampa apdraustuoju, turtinių interesų, susijusių su sveikata. Įstatymo 98 str. 2 d. numato, jog ši draudimo sutartis yra laikoma sudaryta asmens, kurio sveikata yra draudžiama naudai, jei draudimo sutartyje nėra nurodytas kitas naudos gavėjas, o šio straipsnio 3 dalis numato, kad gyvybės draudimo sutartis gali būti sudaroma asmens, kuris nėra apdraustasis, naudai tik tuo atveju, jeigu yra gautas raštiškas apdraustojo sutikimas. Iš draudimo sutarties matyti, kad įvykus draudiminiam įvykiui naudos gavėju yra nurodytas draudėjas, o iš atsakovo pateikto sutikimo matyti, kad Č.Siurbis 2007 04 19 sutiko, jog draudiminio įvykio atveju draudimo išmokos gavėju būtų UAB „AG Sistemos“ (1t., b.l.117-119). Lietuvos Teismo ekspertizės centras 2008 11 11 ekspertizės aktu konstatavo, jog sutikime, kad draudiminio įvykio atveju draudimo išmokos gavėja būtų UAB „AG Sistemos“ pasirašė pats Česlovas Siurbis (2t., b.l.72-75). Esant minėtoms aplinkybėms darytina išvada, kad atsakovas pagrįstai gavo draudimo išmoką. Ta aplinkybė, kad sutikime nurodyta data (2007 04 19) yra vėlesnė nei sudaryta draudimo sutartis, nėra pagrindas daryti išvadą, kad išmoką turi gauti ieškovės, nes 2007 04 17 sudaryta draudimo sutartis įsigaliojo tik 2007 04 19. Be to, Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutarties Nr. 710-770-109058 draudimo sutarties vykdymo sąlygų 7 punkte numatyta, kad įvykus draudiminiam įvykiui draudimo išmoka yra mokama draudimo sutartyje nurodytam naudos gavėjui tik tuo atveju, jeigu iki įvykstant draudiminiam įvykiui draudėjas buvo gavęs raštišką apdraustojo sutikimą, kad draudiminio įvykio atveju draudimo išmoka būtų mokama draudimo sutartyje nurodytam naudos gavėjui. Kadangi Č.Siurbio sutikimas buvo gautas iki įvykstant draudiminiam įvykiui, draudimo išmoka pagrįstai buvo išmokėta atsakovui UAB „AG Sistemos“ (1t., b.l.64,118). Ieškovių teiginiai, kad draudėjo paskyrimas naudos gavėju prieštarauja pačios draudimo nuo nelaimingų atsitikimo sutarties esmei ir paskirčiai, todėl atsakovas nepagristai ir neteisėtai gavo draudimo išmoką, yra nepagrįstas, nes tokia teisė draudėjui yra suteikta įstatymo. Be to, nurodydamos, kad atsakovas nepagrįstai gavo draudimo išmoką, ieškovės teismui nepateikė duomenų, kad minėta draudimo sutarties ar jos dalis yra pripažinta negaliojančia. Dėl paminėtų motyvų, tenkinti ieškinį šioje dalyje nėra pagrindo.

Ieškovė V.Siurbienė nurodo, kad AB “Lietuvos draudimas“, apdraudęs transporto priemonės VW Transporter Nr.MVL 755 valdytojo E.Banevičiaus civilinę atsakomybę privalomuoju draudimu, privalo atlyginti jos turėtas 7930Lt kapavietės sutvarkymo išlaidas. Prašo šią sumą priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“, o ieškinio dalies dėl 1290Lt atsisako ir bylą šioje dalyje prašo nutraukti. V.Siurbienės atsisakymas nuo 1290Lt reikalavimo įstatymo imperatyvioms nuostatoms neprieštarauja, todėl priimtinas ir šioje dalyje byla nutrauktina (2t., b.l.86, CPK 293str.4p.). Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad žuvus Č.Siurbiui ir nelaimingą atsitikimą darbe pripažinus draudiminiu įvykiu, vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu Č.Siurbio šeimos nariams buvo išmokėtos vienkartinės ir mokamos periodinės draudimo išmokos. Ieškovei V.Siurbienei VSDFV Panevėžio skyrius išmokėjo 27 120Lt vienkartinę draudimo išmoką, o Panevėžio rajono savivaldybės administracija - 780Lt laidojimo pašalpą (1t., b.l.16). Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad laidojimo išlaidas padengė ir UAB „AG Sistemos“ (1t., b.l.110-116). Atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ nurodo, kad ieškovei išmokėta valstybinio socialinio draudimo išmoka viršija kapavietės sutvarkymo išlaidas bei teigia, kad CK 6.290str.1d. numatyta, jog socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Vienok, šie atsakovo teiginiai vertintini kritiškai, nes laidojimo pašalpa negali būti siejama su VSDFV išmokama vienkartinė draudimo išmoka apdraustajam mirus dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba ūmios profesinės ligos. Pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalį nelaimingų atsitikimų darbe socialinis draudimas nustatytais atvejais kompensuoja dėl draudiminių įvykių (nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo ar profesinių ligų) negautas pajamas šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims, o jų mirties dėl draudiminių įvykių atvejais - jų šeimos nariams. Ši įstatymo nuostata reiškia, kad privalomuoju socialiniu draudimu yra saugomi, draudžiami asmens turtiniai interesai ir įstatymo nustatytais atvejais

kompensuojami turtiniai asmens praradimai, bet ne laidojimo išlaidos. CK 6.291str.1d. nustato, kad mirus nukentėjusiajam asmeniu, jo laidojimo išlaidas turėjusiam asmeniui atlygina tas asmuo, kuris yra atsakingas už žalą, susijusią su nukentėjusiojo asmens gyvybės atėmimu. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad E.Banevičiaus civilinė atsakomybė privalomuoju draudimu buvo apdrausta 2007 07 03, todėl pagal įvykio metu galiojusio LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo 11 straipsnio 1 dalies nuostatas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, buvo 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 500 eurų dėl neturtinės žalos padarymo) bei 100 000 eurų dėl žalos turtu (2004 03 27 įstatymo redakcija, šio įstatymo 2007 05 17 redakcijos 11str. pastaba, 1t., b.l. 39). Atsakovas teismui nepateikė jokių duomenų, kad jis, kaip E.Banevičiaus civilinę atsakomybę apdraudęs asmuo, būtų išmokėjęs ieškovei V.Siurbienei kokias nors lėšas turtinei žalai padengti ar padengęs kitų asmenų (pvz., VSDFV Panevėžio skyriaus) turėtas išlaidas, todėl teiginiai, kad ieškovei žala yra atlyginta, atmestini (CPK 178str.). Kadangi AB „Lietuvos draudimas“ buvo apdraudęs E.Banevičiaus civilinę atsakomybę, todėl privalo atlyginti ieškovei V.Siurbienei jos turėtas laidojimo išlaidas, kurių dydžių atsakovas neginčija. Iš šalių paaiškinimų matyti, kad dėl kapavietės sutvarkymo V.Siurbienė turėjo 7930Lt išlaidų (2t., b.l.84-85). Įvertinus, jog V.Siurbienei buvo išmokėta 780Lt laidojimo pašalpa, kuri CK 6.291str.2d. pagrindu turi būti įskaitoma į atlygintinos žalos dydį, V.Siurbienės turėtos laidojimo išlaidos sudaro 7150Lt ir jos priteistinos iš atsakovo, o ieškinys dėl 780Lt atmestinas.

Žyminis mokestis valstybės biudžetui, nuo kurio mokėjimo paduodant ieškinį ieškovės yra atleistos, proporcingai patenkintų reikalavimų dydžiu priteistinos iš atsakovų, o išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, priteistinos iš ieškovių, nes patenkintų reikalavimų suma yra ženkliai mažesnė nei prašoma priteisti neturtinė žala (CPK 81str.1d.1p., 83str.1d.3p.4p., 88str.1d.3p., 96str.1d.,2d. 1t., b.l.1).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, 293 straipsnio 4 punktu teismas

nusprendė:

ieškovių Vidos Siurbienės, Justinos Siurbytės, Kristinos Dobrovolskienės ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „AG Sistemos“ (į.k. 300013844) Vidos Siurbienės ir Justinos Siurbytės naudai kiekvienai po 15 000Lt (penkiolika tūkstančių Lt), o Kristinos Dobrovolskienės naudai - 10 000Lt (dešimt tūkstančių Lt) neturtinę žalą bei 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo 2008 05 14 iki sprendimo įvykdymo dienos.

Priteisti solidariai iš atsakovų Gitanos Banevičienės (į.k. 47106030780), Deivido Banevičiaus (į.k. 39203280578), Tomo Banevičiaus (į.k. 39403072815), Ugnės Banevičiūtės (į.k. 6000115419) 800Lt (aštuonis šimtus Lt) neturtinės žalos Vidos Siurbienės, 800Lt (aštuonis šimtus Lt) Justinos Siurbytės ir 500Lt (penkis šimtus Lt) neturtinės žalos Kristinos Dobrovolskienės naudai bei 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo 2008 05 14 iki sprendimo įvykdymo dienos.

Kitoje dalyje ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo iš atsakovų UAB „AG Sistemos“, Gitanos Banevičienės, Deivido Banevičiaus, Tomo Banevičiaus, Ugnės Banevičiūtės, atmesti.

Priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ (į.k.110051834) 7150Lt (septynis tūkstančius šimtą penkiasdešimt Lt) laidojimo išlaidų bei 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo 2008 05 14 iki sprendimo įvykdymo dienos ieškovės Vidos Siurbienės naudai ir 214,50Lt (du šimtus keturiolika Lt 50ct) žyminio mokesčio valstybės naudai. Bylą dalyje dėl 1290Lt laidojimo išlaidų priteisimo iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“, nutraukti, o kitoje dalyje ieškinį šiam atsakovui, atmesti.

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „AG Sistemos“ 1200Lt (vieną tūkstantį du šimtus Lt), iš atsakovų Gitanos Banevičienės (į.k. 47106030780), Deivido Banevičiaus (į.k. 39203280578), Tomo Banevičiaus (į.k. 39403072815), Ugnės Banevičiūtės (į.k. 6000115419) po 15,75Lt (penkiolika Lt) žyminio mokesčio valstybės naudai.

Priteisti iš ieškovių Vidos Siurbienės (a.k. 45707310672), Justinos Siurbytės (a.k. 48902231043), Kristinos Dobrovolskienės (a.k. 48802040692) po 23Lt (dvidešimt tris Lt) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu valstybės naudai.

Sprendimui įsiteisėjus, grąžinti ieškovei Kristinai Dobrovolskienei (a.k. 48802040692) į Panevėžio apygardos teismo specialiąją sąskaitą LT 307300010002389014 AB bankas „Swedbank“ rašysenos ekspertizės atlikimui įneštą 214,86Lt (du šimtus keturiolika Lt 86ct) sumą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui per šį teismą.

Teisėja (parašas)Tikra:Teisėja: Birutė Valiulienė