Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Rasa Lapėnienė

supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), netekėjusi, įgijusi vidurinį išsilavinimą, nedirbanti, Užimtumo tarnyboje neregistruota, neteista;

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. M. Z. 2022 m. spalio 1 d. apie 06.12 val. magistraliniame kelyje A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda, ties 48 km, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, būdama neblaivi, vairavo jai nuosavybės teise priklausančią motorinę transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 2,02 promilių etilo alkoholio koncentracija.

2. Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 281¹ straipsnio 1 dalimi, tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

3. Veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Pagal teismų praktiką tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-511/2018).

4. Kaltinamosios M. Z. kaltę, padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, be jos paties prisipažinimo, patvirtina bylos įrodymų visuma.

4.1. Kaltinamoji M. Z., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino. Paaiškino, kad 2022 m. spalio 1 d. (apklausos protokole nurodyta apklausos atlikimo dienos data – 2022 m. spalio 3 d.) nakties metu Vilniuje buvo naktiniame klube, kur vartojo alkoholį. Vartojo vyną, kokį kiekį suvartojo negali nurodyti, tačiau suvartojo daug. Tikslaus laiko neprisimena, galimai apie 3.30 val., išėjusi iš klubo su taksi išvažiavo į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Namuose buvo apie pusvalandį laiko, ten viena išgėrė apie pusę 0,7 l talpos šampano butelio. Būdama namuose, nusprendė vykti į Kauną aplankyti draugo. Buvo stipriai apsvaigusi nuo alkoholio, tačiau sėdo į jai nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir išvažiavo į Kauną. Koks tuo metu buvo tikslus laikas, negali nurodyti, galimai tai buvo 4 val., galimai vėliau. Išvažiavusi iš Vilniaus miesto, važiavo automagistrale Vilnius–Kaunas. Važiuodama alkoholio nevartojo. Važiavo viena. Suvokė, kad vairuoja neblaivi, tačiau vis tiek nusprendė važiuoti. Kažkuriuo metu, važiuodama automagistrale, neteko sąmonės, galimai užmigo. Atsipeikėjusi pastebėjo, kad yra atsitrenkusi į kelyje esančius atitvarus, o prie jos priėję vyrai anglų kalba teiravosi, ar jai viskas gerai. Po to ji vėl neteko sąmonės. Atsipeikėjusi pastebėjo, kad įvykio vietoje, ties Elektrėnų sav., yra atvykę policijos pareigūnai ir greitoji medicinos pagalba. Medikų pagalbos atsisakė, nors jai skaudėjo galvą ir kaklą, skauda ir šiuo metu. Iki įvykio važiuodama nebuvo niekur atsitrenkusi. Važiuojant, kiek prisimena, miegoti nenorėjo. Narkotinių ar psichotropinių medžiagų nebuvo pavartojusi. Policijos pareigūnams patikrinus jos blaivumą, jai buvo nustatytas daugiau nei dviejų promilių neblaivumas. Su alkotesterio parodymais sutiko. Teisę vairuoti transporto priemonę yra įgijusi nuo 2018 m.. Tai yra pirmas kartas, kai neblaivi vairavo transporto priemonę. Sutinka, kad baudžiamoji byla būtų baigta teismo baudžiamuoju įsakymu ir jai būtų paskirta baudos bausmė, prašo baudos mokėjimą išskirstyti dalimis (t. 1, b. l. 100–103, 131–137).

4.2. Liudytojas Povilas Verbyla, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022 m. spalio 1 d., jam dirbant kartu su Vilniaus AVPK Elektrėnų PK Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu Vytautu Mankumi, tarnybiniu automobiliu patruliuojant Elektrėnuose, apie 06.16 val. buvo gautas pranešimas iš Vilniaus OVS budėtojo, kad kelyje E85 – eismo įvykis. Į atitvarus įvažiavo moteris, galimai neblaivi. Bando šalintis. Anglų kalba kalbantis pranešėjas ją sustabdė. Moteriai – kojos trauma. Stovi apie 48/263 kelio kilometre, pravažiavus nusukimą į Elektrėnus, į Kauno pusę. Atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko pranešėjas S. G. S., kuris jiems nurodė, kad su juo automobiliu kartu važiavo ir eismo įvykį matė K. H. S. ir K. R.. Minėti asmenys bendravo anglų kalba, kiek suprato, jie apie įvykį nurodė, jog važiavo iš Vilniaus į Alytų A1 keliu, kai pastebėjo priekyje važiuojantį „BMW“ markės automobilį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį 48 kilometre sumėtė ir jis atsitrenkė į dešinėje kelio pusėje buvusius kelio atitvarus. Kadangi asmenys skubėjo į namus bei bendravo anglų kalba, jie nebuvo apklausti. Įvykio vietoje, A1 kelyje, 48 kilometro dešinėje kelio pusėje, pastebėjo į atitvarus atsitrenkusį „BMW“ automobilį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jo priekinėje vairuotojo vietoje sėdėjo M. Z., ji buvo akivaizdžiai neblaivi, nuo jos sklido alkoholio kvapas, ji kalbėjo nerišliai ir sunkiai galėjo pastovėti ant kojų. Paklausus, ar M. Z. vartojo alkoholio, ji atsakė, kad vartojo prieš trisdešimt minučių ir kad važiuoja iš Vilniaus į Kauną. Patikrinus M. Z. neblaivumą alkoholio matuokliu „Alcotest Drager 7510“, Nr. ARKB-0365, patikros sertifikato Nr. 1710578, pirmu patikrinimu 6.26 val. jai nustatytas 2,29 promilių neblaivumas, antru tikrinimu 6.42 val. – 2,02 promilių neblaivumas. Automobilio vairuotoja M. Z. jiems nurodė, kad ji, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, vairavo minėtą transporto priemonę ir jos nesuvaldžiusi trenkėsi į dešinės pusės kelio atitvarus. Apie įvykį buvo informuotas Vilniaus AVPK budėtojas ir Vilniaus AVPK Elektrėnų PK Operatyvinės grupės tyrėjas. Automobilio vairuotoja buvo pristatyta į Elektrėnų PK tolimesniems tyrimo veiksmams atlikti (t. 1, b. l. 38–41).

4.3. Liudytojas G. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022 m. spalio 1 d., galimai apie 4 val., jis vyko automobiliu kartu su savo draugais H. S. K. ir R. K.. Jis sėdėjo automobilio gale, ant galinės sėdynės. Automobilį vairavo H. S. K.. Bevažiuojant, ties Elektrėnų sav., jis išgirdo kažkokį garsą, dėl ko prabudo ir pro langą kartu su draugais stebėjo priešais juos važiuojantį „BMW“ automobilį, kuris mėtėsi po kelią – į kairę kelio pusę, į dešinę kelio pusę. Jiems važiuojant paskui, vienu momentu automobilis trenkėsi į kairę kelio pusę, po to – į dešinėje kelio pusėje esančius atitvarus ir sustojo. Jiems sustojus už minėto automobilio, nuėjo pažiūrėti, ar vairuotojui viskas gerai. Priėjęs pamatė už vairo sėdinčią merginą, kuri tuo metu viršutine kūno dalimi buvo persisvėrusi į dešinę pusę, gulėjo ant keleivio sėdynės. Jis, pro langą pamatęs merginą, skambino į bendrąjį pagalbos centrą numeriu „112“ pranešti apie įvykį ir tuo pat metu maždaug tris–keturis kartus pabeldė į langą. Merginai atsigavus, ji atidarė automobilio langą. Tuo metu pajuto, kad iš automobilio salono sklinda karštas oras. Jis teiravosi, ar jai yra viskas gerai. Mergina sakė, kad jai viskas gerai, klausė jų, kas atsitiko ir kas jie. Jie merginai paaiškino, kas įvyko. Pokalbio su mergina metu buvo matyti, kad ji yra neblaivi. Kadangi nebuvo taip arti merginos, neužuodė nuo jos sklindančio alkoholio kvapo. Po to mergina nusprendė važiuoti toliau (jiems apie tai pasakė), tačiau jie jai važiuoti neleido. Tuo metu jis pakartotinai paskambino į bendrąjį pagalbos centrą numeriu „112“, pranešė apie įvykį ir apie tai, kad mergina nori pasišalinti iš eismo įvykio. Iki policijos atvykimo mergina iš automobilio nebuvo išlipusi. Atvykus policijos pareigūnams, jie paaiškino įvykio aplinkybes. Po to pareigūnai bendravo su mergina, jie išvyko. Merginos automobilyje nebuvo matyti jokių alkoholinių gėrimų butelių. Mano, kad eismo įvykio priežastis – galimai jos neblaivumas ir didelis automobilio važiavimo greitis. Merginos nepažįsta, matė ją pirmą kartą (t. 1, b. l. 46–49).

4.4. Vilniaus AVPK Elektrėnų PK Reagavimo skyriaus tyrėjo Povilo Verbylos tarnybinio pranešimo dėl eismo įvykio duomenimis, 2022 m. spalio 1 d., dirbant kartu su Vilniaus AVPK Elektrėnų PK Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu Vytautu Mankumi patruliuojant Elektrėnuose, apie 06.16 val. buvo gautas pranešimas iš Vilniaus OVS budėtojo, kad kelyje E85 – eismo įvykis. Į atitvarus įvažiavo moteris, galimai neblaivi. Bando šalintis. Anglų kalba kalbantis pranešėjas ją sustabdė. Moteriai – kojos trauma. Stovi apie 48/263 kelio kilometre, pravažiavus nusukimą į Elektrėnus, į Kauno pusę. Atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko pranešėjas S. G. S., su juo automobiliu važiavo ir eismo įvykį matė K. H. S. ir K. R.. Minėti asmenys bendravo anglų kalba, kiek suprato, jie paaiškino, jog važiavo iš Vilniaus į Alytų A1 keliu, kai pastebėjo priekyje važiuojantį „BMW“ markės automobilį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį 48 kilometre sumėtė ir jis atsitrenkė į dešinėje kelio pusėje buvusius kelio atitvarus. Kadangi asmenys skubėjo į namus bei bendravo anglų kalba, jie nebuvo apklausti. A1 kelyje, 48 kilometro dešinėje kelio pusėje, stovėjo į atitvarus atsitrenkęs „BMW“ automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jo vairuotojo vietoje sėdėjo M. Z., ji buvo akivaizdžiai neblaivi, nuo jos sklido alkoholio kvapas, kalbėjo nerišliai, sunkiai stovėjo ant kojų. Paklausus, ar M. Z. vartojo alkoholio, ji atsakė, kad vartojo prieš trisdešimt minučių, taip pat nurodė, kad važiuoja į Kauną iš Vilniaus. Patikrinus M. Z. neblaivumą alkoholio matuokliu „Alcotest Drager 7510“, pirmu tikrinimu 6.26 val. jai buvo nustatytas 2,29 promilių neblaivumas, antru tikrinimu 6.42 val. – 2,02 promilių neblaivumas. Dėl neblaivumo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-37420-22 pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Kadangi buvo apgadinti atitvarai, buvo surinkta eismo įvykio medžiaga ROIK (duomenys neskelbtini) ir pradėta administracinė teisena ROIK: (duomenys neskelbtini). Automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvežtas į saugojimo aikštelę, esančią Eišiškių pl., Vilniuje (t. 1, b. l. 60–61).

4.5. Neblaivumo nustatymo akto duomenimis, M. Z. nustatyti neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. M. Z. nurodžius, kad alkoholį ji vartojo prieš trisdešimt minučių, alkotesteriu „Alcotest Drager 7510“, Nr. ARKB-0365, patikros sertifikato Nr. 1710578, atliktas tikrinimas: pirmuoju tikrinimu 6.26 val. jai nustatytas 2,29 promilių neblaivumas, antruoju tikrinimu 6.42 val. – 2,02 promilių neblaivumas. M. Z. sutiko su patikrinimo rezultatais, akte pasirašė (t. 1, b. l. 27).

4.6. Alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnale užfiksuota, kad M. Z., 2022 m. spalio 1 d. 6.26 val. nustatytas 2,29 promilių neblaivumas, o 6.42 val. nustatytas 2,02 promilių neblaivumas (t. 1, b. l. 23–25).

4.7. Patikros sertifikato duomenimis, alkotesterio „Drager Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0365, patikros sertifikatas Nr. 1710578 galioja iki 2022 m. lapkričio 27 d., alkotesteris yra tinkamas naudoti (t. 1, b. l. 26).

4.8. Įvykio vietos apžiūros protokolo duomenimis, buvo apžiūrėta, aprašyta ir nufotografuota įvykio vieta – A1 kelias Vilnius–Kaunas–Klaipėda, 48 kilometras, dešinė kelio pusė, prie Kakliniškių k., Elektrėnų sav., bei automobilis „BMW“, valst Nr. (duomenys neskelbtini). Įvykio vieta yra apšviesta kelio apšvietimu. Apžiūrimas objektas yra automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis yra 48 kilometre, dešinėje kelio pusėje. Apžiūrimas automobilis stovi šalikelėje, priekiu į Kauno kryptį, dešinysis automobilio šonas liečiasi su kelio atitvarais. Apžiūrimo automobilio kairysis šonas yra visas apgadintas, t. y. priekinis kairės pusės sparnas, kairės pusės vairuotojo durelės, kairės pusės keleivio durelės ir kairės pusės galinis sparnas. Toliau apžiūrint automobilį iš priekio yra matomas apgadintas variklio dangtis, priekinis bamperis, dešinės pusės žibintai. Toliau apžiūrint automobilį iš dešinio šono yra matomi viso dešinio šono apgadinimai, tai yra dešinys priekinis sparnas, dešinės pusės priekinės keleivio durelės, dešinės pusės galinės keleivio durelės, dešinės pusės galinis sparnas. Automobilio dešinės pusės priekyje nėra rato. Toliau apžiūrint automobilį, atidarius vairuotojo dureles, yra matomas vairas, kuris susuktas į dešinę pusę. Automobilio pavarų svirties padėtis – ties pirma pavara. Automobilio keleivių durelės neatsidaro po apgadinimų, taip pat neatsidarė variklio dangtis bei bagažinės dangtis. Tęsiant įvykio vietos apžiūrą, nuo automobilio galo einant palei kelio atitvarus, Vilniaus kryptimi paėjus apie 140 metrų, yra matomi apgadinti kelio atitvarai, kurių kairėje pusėje, griovyje, yra matomas automobilio ratas su automobilio važiuoklės elementais. Įvykio vietoje reikšmingų daiktų ir objektų nerasta ir nepaimta (t. 1, b. l. 8–18).

4.9. Policijos registruojamų įvykių registro BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2022 m. spalio 1 d. 6.16 val. adresu – (duomenys neskelbtini), registruotas eismo įvykio pranešimas. Skiltyje „Aplinkybės“ nurodyta, kad kelyje E85 – eismo įvykis; į atitvarus įvažiavo moteris, galimai neblaivi; bando šalintis; anglų kalba kalbantis pranešėjas ją sustabdė; moteriai – kojos trauma; stovi apie 48/263 kelio kilometre, pravažiavus nusukimą į Elektrėnus, į Kauno pusę. Pranešėjo skambučio pradžios data ir laikas – 2022 m. spalio 1 d. 06:12 val. Skiltyje „Papildoma informacija apie patikrinimą“ nurodyta, kad 2022 m. spalio 1 d. apie 06.16 val., kelyje Vilnius–Kaunas–Klaipėda, 48 km., dešinėje pusėje, M. Z., būdama neblaivi (jai antru tikrinimu alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“, Nr. ARKA-0365, nustatytas 2,02 promilių neblaivumas), vairuodama jai priklausantį automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jo nesuvaldė ir atsitrenkė į atitvarus. Taip apgadino jai priklausantį automobilį ir atitvarus (t. 1, b. l. 19–22).

4.10. Priverstinio transporto priemonės nuvežimo (paėmimo) akto duomenimis, 2022 m. spalio 1 d. 07.20 val. transporto priemonė – automobilis „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš Kakliniškių k., Elektrėnų sav. A1D pusės, 48 km, nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, esančią Eišiškių pl. 127, Vilniuje (t. 1, b. l. 32–33).

4.11. VĮ „Regitra“ duomenų bazės pažymos apie kelių transporto priemones duomenimis, keleivinio automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė yra M. Z., gim. 1995 m. birželio 6 d. (t. 1, b. l. 30).

4.12. VšĮ „Emprekis“ duomenimis, vidutinė automobilio „(duomenys neskelbtini)“, 2008 m. gamybos, vertė su PVM yra 3 870 Eur. (t. 1, b. l. 31).

Motyvuojamoji dalis

5. Taigi, pati kaltinamoji pripažino padariusi nusikalstamą veiką, jos parodymus patvirtina ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo metu (protokoluose, tarnybiniuose pranešimuose ir kt.) užfiksuoti duomenys. Teismo vertinimu, bylos įrodymų visuma yra pakankama M. Z. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jos kaltei pagrįsti. Įvykio metu kaltinamoji vairavo motorinę transporto priemonę, būdama neblaivi, kai jai nustatytas daugiau nei 1,51, t. y. 2,02, promilių neblaivumas. Kaltinamosios veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

6. Prokurorė siūlo procesą baigti, priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, ir skirti kaltinamajai 90 MGL (4 500 Eur) dydžio baudą (paskirtą bausmę sumažinus 1/3 – 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą), taip pat taikyti kaltinamajai baudžiamojo poveikio priemonę – 3 (trejiems) metams uždraudžiant jai naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, bei baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant nusikalstamos veikos padarymo priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

7. Dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Teisę surašyti baudžiamąjį įsakymą turi teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnio 2 dalis). Teismo baudžiamasis įsakymas yra nuosprendis, kurį teismas priima nerengdamas bylos nagrinėjimo teisme (BPK 41 straipsnis).

8. Nagrinėjamu atveju prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu pateiktas laikantis BPK 419 straipsnio reikalavimų. Kaltinamajai paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka, prašo piniginę baudą leisti sumokėti dalimis.

9. BK 54 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).

10. Kaltinamoji neteista, per trejų metų laikotarpį administracine tvarka bausta vienuolika kartų, baudos sumokėtos, nedirba. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe šiuo atveju pripažintina tai, kad ji savo kaltę dėl jai pareikšto kaltinimo visiškai pripažino, taip pat gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); kaltinamosios atsakomybę sunkinančios aplinkybės nenustatytos, skiriant bausmę kaltinamajai atsižvelgiama ir į tai, kad ji padarė nesunkų nusikaltimą.

11. Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajai už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmę – 90 MGL (4 500 Eur) dydžio baudą. Remiantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, ir kaltinamajai skirtina 60 MGL dydžio bauda. Atsižvelgiant į kaltinamosios prašymą, baudos dydį, nustatytinas 10 (dešimties) mėnesių terminas baudai sumokėti (BPK 352 straipsnio 1 dalis).

12. Pagal BK 67 straipsnio 1 dalį baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Taigi, baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama iš esmės tų pačių tikslų, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti arba apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-396/2011). Baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 1 dalis) arba kitais baigtiniame sąraše išvardytais atvejais (BK 67 straipsnio 2 dalis).

13. Vienos iš baudžiamojo poveikių priemonių rūšių, įtvirtintų BK 67 straipsnio 2 dalyje, yra uždraudimas naudotis specialia teise (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas).

14. BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių transporto priemones ir panašiai) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.

15. Vadovaujantis aptartojo BK 68 straipsnio nuostatomis, atsižvelgus į kaltinamosios asmenybę, jos padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei siekiant prevencinių tikslų, kaltinamajai taip pat skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trejiems metams.

16. BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar rezultatas.

17. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose: Nr. 2K-50-788/2018, Nr. 2K-34-699/2018, Nr. 2K-51-699/2018, Nr. 2K-80-511/2018, Nr. 2K-114-628/2019 ir kt.).

18. Teismų praktikoje akcentuojama, kad turto konfiskavimas yra būtina priemonė, siekiant užtikrinti vairavimo apsvaigus kriminalizavimo tikslus – šių tikslų įgyvendinimas, netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant buvo padaryta nusikalstama veika, konfiskavimo, nėra įmanomas. Priešingu atveju kiltų situacija, kai asmuo turimą turtą – automobilį – galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti, taip nebūtų užtikrintas prevencinis pobūdis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-114-1073/2018, Nr. 2K-119-976/2018 ir Nr. 2K-134-1073/2018); taip pat galėtų susidaryti situacija, kad kaltininko asmeniniai interesai vertinami aukščiau nei valstybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018). Turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims.

19. Teismų praktikoje nurodoma, kad, sprendžiant klausimus dėl BK 72 straipsnio nuostatų netaikymo, asmens asmenybė, šeimos narių interesai ar automobilio vertė nėra laikomi išimtinėmis aplinkybėmis, o tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ir protingumo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-77-648/2019).

20. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis).

21. Bylos duomenimis nustatyta, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso kaltinamajai.

22. Taigi, automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pripažintinas nusikalstamos veikos priemone, jį (aptariamą automobilį) kaltinamoji naudojo nusikalstamai veikai daryti. Įvertinęs pastarąsias aplinkybes bei vadovaudamasis BK 72 straipsnio 3 dalimi, teismas sprendžia, kad turto konfiskavimo taikymas šiuo atveju galimas ir laikytinas proporcingu padarytam nusikaltimui.

23. Kaltinamajai skirtos kardomosios priemonės – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas ir specialios teisės sustabdymas (teisės vairuoti transporto priemones), paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420–422 straipsniais,

nusprendžia:

M. Z. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 90 MGL (4 500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. Z. paskirti bausmę – 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą, įpareigojant M. Z. šią baudą sumokėti per dešimt mėnesių nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

M. Z. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti M. Z. 3 (trejus) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo, paskyrimo dienos – 2022 m. spalio 1 d..

Konfiskuoti M. Z. priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN kodas (duomenys neskelbtini)).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus 2022 m. spalio 3 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

M. Z. skirtas kardomąsias priemones – specialios teisės sustabdymą (teisės vairuoti transporto priemones), dokumentų (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą, – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, – panaikinti.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, M. Z. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti VĮ „Regitra“.

Šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis, baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Tačiau teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.