Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant pareiškėjai J. R., jos atstovei advokato padėjėjai Donatai Slavinskaitei Gargasei, suinteresuotam asmeniui V. V., jos atstovėms advokatėms E. V., N. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. R. pareiškimą dėl asmeninio testamento patvirtinimo, suinteresuotas asmuo V. V.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja teismui pateiktu pareiškimu prašė patvirtinti palikėjos E. V., mirusios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) asmeninio testamento dalį, kuriuo ji žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), po savo mirties paliko J. R., kuri ją slaugė iki mirties, teikė medicininę pagalbą, laidojo.

Teismo posėdžio metu pareiškėja prašė tenkinti pareiškimą. Pareiškėja J. R. ir jos atstovė advokato padėjėja Donata Slavinskaitė Gargasė paaiškino, kad E. V. prižiūrėjo nuo 2007 m., kuomet ji susižeidė ranką, klubą ir negalėjo vaikščioti. E. V. buvo kaimynė gyveno 2 antrame aukšte, o pareiškėja 5 aukšte. Visą laiką prižiūrėjo viena tik vėliau pablogėjus sveikatai padėdavo socialinė darbuotoja R. U. apie metus laiko. Kai mirė E. V. ji rado testamentą, kreipėsi į notarę, tačiau notarė nurodė kreiptis į teismą. E. V. sakė pareiškėjai, kad visą turtą paliks jai, kad viskas yra sutvarkyta ir pareiškėja ras. E. V. prašė pareiškėjos pakviesti notarę ir (duomenys neskelbtini) atvykus notarei į namus ji sudarė oficialiųjų testamentą, tuo metu dalyvavo ir pareiškėja. E. V. norėjo oficialiuoju testamentu turtą palikti tam, kas ją prižiūrės, tačiau notarė paaiškino, kad negalima taip rašyti, kad turi parašyti tiksliai arba nerašyti nieko. Tada E. V. paliko oficialiuoju testamentu butą ir po kelių dienų pareiškėjai pasakė, kad nebijotų, nes viską sutvarkė. Asmeninio testamento turinio pareiškėja nematė. Pareiškėja asmeninį E. V. testamentą rado po mirties (duomenys neskelbtini) E. V. oficialiuoju testamentu žemės sklypo pareiškėjai nepaliko, nes abejojo pačios pareiškėjos sveikata. E. V. pareiškėjai yra sakiusi, kad palikus visą turtą pareiškėjai ir pareiškėjai mirus pirmiau nieks neprižiūrėtų jos, todėl ji žemės sklypą pasiliko sau. Pareiškėjai E. V. yra sakiusi, kad giminėms nieko nenori palikti, nes jos ir taip yra turtingos. E. V. duodavo pareiškėjai 100–130 Eur už nuperkamas maisto prekes. Laidojimo išlaidoms paliko 1000 Eur. E. V. už jai reikalingus pirkinius atsiskaitydavo su pareiškėja, sumokėdavo pagal pateiktus pirkimo kvitus. Oficialusis testamentas nepanaikino asmeninio testamento, o tik tą jo dalį, kuria paliktas pareiškėjai butas. Civilinis kodeksas imperatyviai nenumato, kad įpėdinio vardo, pavardės nenurodymas darytų testamentą negaliojančiu. Asmens valia gali būti numanoma, ji buvo išreikšta tik nebuvo įvardinta asmens vardu ir pavarde.

Suinteresuotas asmuo V. V. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame prašė jį atmesti. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo V. V. ir jos atstovės advokatės E. V., N. G. palaikė atsiliepime išdėstytas aplinkybes bei paaiškino, kad E. V. yra sakiusi V. V., kad yra verčiama užrašyti visą turtą pareiškėjai J. R.. Kitu atveju pareiškėja neglobotų E. V.. E. V. yra V. V. pusseserė, jų motinos buvo seserys. Su E. V. bendraudavo telefonu kas savaitę, palikėja sakė, kad butą užrašė, o žemę pasilieka sau, nes nežino, kas bus su ja. Žemė turi likti giminėms. Už pareiškėjos teikiamą priežiūrą palikėja atsiskaitydavo, davė 2000 Eur laidotuvėms. Palikėjos valia dėl žemės sklypo palikimo nėra aiški. Nėra aišku, ką reiškia asmeniniame testamente nurodyta sąlyga slaugyti. Ar tai reiškia slaugyti namuose, ar ligoninėje. Nėra aišku ką reiškia teiks medicininę pagalbą. Neaišku ar pareiškėja turi teisę teikti medicininę pagalbą. Taip pat nėra aiškus parašymas testamente dėl palaidojimo, ar tai reiškia, kad apmokės laidojimo išlaidas ar finansuos laidotuves, suteiks laidojimo paslauga taip neaišku parašymas dėl kapo tvarkymo, kas prižiūrės, kiek laiko, kokia tvarka. Valia turi būti aiški ir konkreti. Socialinės slaugos paslaugas teikė taip pat socialinė darbuotoja R. U., todėl ji taip pat galėtų pretenduoti į palikimą. Palikėja savo valią aiškiai išreiškė oficialiame testamente dėl buto ir piniginių lėšų. Palikėjos valia dėl žemės sklypo oficialiajame testamente neišreikšta. Jeigu palikėja būtų norėjusi ji būtų išreiškusi savo valią oficialiajame testamente. Artimiausia giminaitė yra panašaus amžiaus, palikėja nežinojo kas su ja gali atsitikti, todėl norėjo, kad žemę paveldėtų įpėdinis pagal įstatymą.

Liudytojas P. G. parodė, kad dirba žemės ūkio bendrovėje, kuri nuomojo iš palikėjos E. V. žemės sklypą. Bendraudavo su palikėja, atveždavo jai pinigus už nuomą. Palikėja yra sakiusi, kad jos giminaičiai yra mirę. Maždaug prieš metus laiko E. V. yra sakiusi, kad butą, žemę paliks tam kas ją prižiūrės.

Liudytoja R. U. parodė, kad yra lankomosios priežiūros specialistė, lankydavo E. V. 3 kartus per savaitę po 1,5 val.. Matydavo, kad E. V. prižiūrėdavo pareiškėja. E. V. iki mirties buvo protaujanti ir aiškiai išreikšdavo savo mintis. Jai yra sakiusi visą turtą paliks tam žmogui, kuris ja rūpinsis. Visus dokumentus žadėjo sutvarkyti pasibaigus pandemijai.

Liudytoja V. Č. parodė, kad pažįsta pareiškėją kaip E. V. globėją. Ji pati yra medikė slaugytoja, padėdavo slaugyti E. V., lankydavo kartą per mėnesį. Su E. V. apie palikimo klausimus nekalbėjo, bet yra girdėjusi, kad ji nori palikti turtą tam, kas iki mirties ją prižiūrės, šiuo atveju J. R.. Tai yra girdėjusi gal lapkričio, gal gruodžio mėn. 2020 m.

Liudytoja M. Š. parodė, kad apie 10 dienų prižiūrėjo E. V., kai J. R. buvo išvykusi pas savo sūnų atostogų. Už priežiūrą atsilygindavo pati palikėja E. V.. Palikėja E. V. 2020 m. per Kūčias pasakė, kad turtą paliksiu J. R., jeigu mane prižiūrės.

Liudytoja Valerija D. K. parodė, kad pareiškėja yra jos kaimynė, pažįstama. Žino, kad pareiškėja rūpinosi, prižiūrėjo E. V. kasdien. Apie E. V. ketinimus ir valią palikti turtą nežino, apie tai nekalbėdavo.

Liudytoja Ramutė M. S. parodė, kad pažįsta pareiškėja, bendrauja su ja, yra kaimynė. Pareiškėja prižiūrėdavo E. V.. Pati liudytoja lankydavo E. V., pakeisdavo knygas iš bibliotekos. E. V. yra sakiusi, kad surašė raštelį, pagal kurį visas turtas liks J. R. už priežiūrą, nes palikėja vaikų neturi. E. V. iki pat mirties buvo protaujanti. Iki palikėjos mirties raštelio nematė tik po palikėjos mirties raštelį parodė pareiškėja.

Liudytoja A. S. parodė, kad suinteresuotas asmuo yra jos teta, t. y. motinos sesuo, o su pareiškėja yra kartą bendravusi. Telefonu bendraudavo su E. V. ir kurios sužinojo, kad pareiškėja prižiūrėdavo E. V., tačiau už visas paslaugas ji atsiskaitydavo su pareiškėja. E. V. turėjo nusiskundimų globėja. Apie paveldėjimo klausimus su palikėja liudytoja nenorėjo kalbėti, tačiau E. V. liudytojai yra sakiusi, kad yra verčiama parašyti testamentą ir užrašyti visą turtą. Palikėja priversta parašė raštelį dėl viso turto palikimo. E. V. sakė, kad pakvietus notarę užrašė pareiškėjai butą. Kitą turtą norėjo pasilikti dar sau ir kad jis po mirties liktų V..

Pareiškimas atmetamas.

Byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė E. V., gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenusi adresu (duomenys neskelbtini). E. V. buvo netekėjusi, vaikų neturėjo. E. V. (duomenys neskelbtini) testamentu, patvirtintu Kėdainių rajono I-ojo notarų biuro notarės Aušros Rabačiauskienės, butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir visus piniginius indėlius, esančius bet kuriame Lietuvos Respublikos banke ar kredito įstaigoje, paliko J. R.. Kėdainių rajono I-ojo notarų biuro notarė Aušra Rabačiauskienė (duomenys neskelbtini) liudijimu patvirtino, kad J. R. priėmė E. V. palikimą. E. V. nuo (duomenys neskelbtini) neterminuotai nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros poreikis. Pagal 1994 m. rugsėjo 26 d. Valdybos sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) E. V. vardu įregistruota nuosavybės teisė į 23.9000 ha bendro ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) E. V. vardu atidarytoje sąskaitoje AB „Swedbank“ esančių lėšų likutis – 687,36 Eur. Pagal testamentų registro išrašą 2021 m. vasario 26 d. E. V. palikimą taip pat priėmė V. V..

Testamentas – vienašalis sandoris, kuriame išreikštas jį sudariusio asmens patvarkymas dėl jam priklausančio turto paveldėjimo. Po testatoriaus mirties testamente nurodyti asmenys paveldi palikėjo turtą, t. y. testamentai sukuria paveldėjimo teisinius santykius. Taigi testamento instituto paskirtis – užtikrinti fiziniam asmeniui teisę savo valia, kuri išviešinama po mirties, pasirinkti įpėdinius ir paskirstyti jiems po testatoriaus mirties liekantį palikimą. Įstatymu pripažįstami oficialieji ir asmeniniai testamentai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.27 straipsnis). Notaro ar kito įstatymu įgalioto asmens patvirtinti testamentai yra oficialieji (CK 5.28 straipsnis). Asmeninis testamentas – tai testatoriaus ranka surašytas testamentas, kuriame nurodyta testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data, vieta ir kuris išreiškia testatoriaus valią ir yra jo pasirašytas (CK 5.30 straipsnio 1 dalis). Asmeninis testamentas atitinka oficialųjį tik tuo atveju, jeigu nustatyta tvarka buvo perduotas saugoti notarui ar konsuliniam pareigūnui užsienyje (CK 5.31 straipsnio 1, 2 dalys). Jeigu asmeniniai testamentai nebuvo perduoti saugoti nurodytiems asmenims, jie turi būti per vienerius metus po testatoriaus mirties pateikti teismui ir jo patvirtinti (CK 5.31 straipsnio 4 dalis). Teismo patvirtintas asmeninis testamentas įgyja oficialiojo testamento statusą. Tai reiškia, kad asmeninis testamentas, kuris nebuvo perduotas saugoti notarui ar konsuliniam pareigūnui, gali sukurti paveldėjimo teisinius santykius tik tuo atveju, jeigu per nustatytą terminą buvo pateiktas teismui ir teismas jį patvirtino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-248/2015). CK 5.30 straipsnio 1 dalyje nustatyti asmeniniam testamentui privalomi reikalavimai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas, asmeninio testamento sudarymo tvarką ir formą reglamentuojančių teisės normų tikslą, yra pažymėjęs, kad, atsižvelgiant į asmeninio testamento tikslą – suteikti palikėjui galimybę pačiam surašyti jam priklausančio turto patvarkymą mirties atveju, įstatyme nustatytais testamento sudarymo reikalavimais siekiama užtikrinti, jog testatoriaus vidinė valia atitiktų jos išorinę išraišką testamente. Kadangi asmeninis testamentas sukuria teisinį paveldėjimo santykį tik po testatoriaus mirties, tai CK 5.30 straipsnio normos pagal savo prigimtį laikomos imperatyviosiomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2004; 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2009, 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-248/2015). Dėl to teismas, nagrinėdamas prašymą patvirtinti asmeninį testamentą, patikrina, ar jis atitinka CK 5.30 straipsnyje nustatytus reikalavimus asmeninio testamento formai, turiniui, ar jame yra išreikšta testatoriaus valia dėl jam priklausančio turto paveldėjimo. Testatoriaus valia yra esminis būtinas testamento elementas; ji turi būti išreikšta taip, kad būtų aišku, jog asmuo duoda patvarkymą būtent dėl paveldėjimo po jo mirties. Įstatyme įtvirtinta testamento ir konkrečiai – asmeninio testamento samprata neleidžia patvirtinti tokio asmeninio testamento, kuris neatitinka šių esminių reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2004, 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013). Taigi visais atvejais inter alia prieš tvirtinant asmeninį testamentą turi būti patikrinama, ar pateiktame tvirtinti testamente išreikšta testatoriaus valia būtent dėl paveldėjimo ir ar ji išreikšta tinkamai. Itin atidžiai būtina vertinti asmens valią, išreikštą nebūdingomis sandoriui (asmeniniam testamentui) sudaryti aplinkybėmis. Jei valia buvo išdėstyta tik konkrečiu tikslu, be pakankamo pagrindo negalima valios išreiškimo tikslo aiškinti plečiamai, nes tai gali iškreipti arba net iš esmės pakeisti asmens valią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-248/2015).

Iš pateikto E. V. vardu (duomenys neskelbtini) surašyto dokumento pavadinimu „Testamentas“ turinio matyti, kad dokumentas surašytas ranka, pasirašytas, nurodyta testamento sudarymo vieta – (duomenys neskelbtini).

Šis testamentas susideda iš dviejų dalių: pirmojoje nurodyta, kad E. V. po savo mirties palieka J. R. butą 50,27 kv. m., esantį (duomenys neskelbtini), buto Nr. (duomenys neskelbtini). Antrojoje dalyje nurodyta, kad po savo mirties 23,90 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) palieku tam kas slaugys mane iki mirties, teiks medicininę pagalbą, palaidos ir prižiūrės mano kapą.

Pirmoji testamento dalis, kurioje aiškiai išreikšta palikėjos E. V. valia jai priklausantį butą po savo mirties palikti pareiškėjai J. R., atitinka dalį oficialiojo testamento, sudaryto (duomenys neskelbtini) ir pavirtinto notarės, turinio, pagal kurį pareiškėja J. R. yra priėmusi E. V. palikimą.

Pareiškėja prašo teismo patvirtinti E. V. (duomenys neskelbtini) testamento dalį, kurioje buvo išreikšta palikėjos valia dėl žemės sklypo ir kuri neprieštarauja vėliau sudarytam (duomenys neskelbtini) oficialiajam testamentui (CK 5.35 straipsnio 2 dalis).

Ginčo, tarp byloje dalyvaujančių asmenų dėl to, kad (duomenys neskelbtini) dokumentas pavadinimu „Testamentas“ surašytas ir pasirašytas palikėjos E. V., nebuvo. Dokumente taip pat nurodytas jį surašiusio asmens vardas, pavardė, dokumento sudarymo vieta ir pilna data. Tarp šalių kilo ginčas dėl palikėjos išreikštos valios aiškumo. Testamente E. V. valia dėl 23,90 ha žemės sklypą palikimo po jos mirties išreikšta taip, kad nėra nurodytas joks konkretus įpėdinis fizinis ar juridinis asmuo, nurodant jo vardą ir pavardę ar pavadinimą, kuriam paliekamas turtas.

CK 5.5 straipsnis numato, kad įpėdiniais gali būti: 1) paveldint pagal įstatymą – fiziniai asmenys, kurie buvo gyvi palikėjo mirties momentu, palikėjo vaikai, gimę po jo mirties, taip pat Lietuvos valstybė; 2) paveldint pagal testamentą – fiziniai asmenys, kurie buvo gyvi palikėjo mirties momentu, taip pat kurie buvo pradėti jam esant gyvam ir gimė po jo mirties; testamente įvardyti dar nepradėti asmenys, jiems gimus; 3) paveldint pagal testamentą – juridiniai asmenys, kurie yra palikėjo mirties momentu arba steigiami vykdant palikėjo testamente išreikštą valią. 2. Įpėdiniais pagal testamentą taip pat gali būti valstybė, savivaldybės.

Kiekvienas fizinis asmuo gali testamentu palikti visą savo turtą arba jo dalį (neišskiriant ir įprastinio namų apstatymo bei apyvokos reikmenų) vienam ar keliems asmenims, kurie yra arba nėra įpėdiniai pagal įstatymą, taip pat valstybei, savivaldybėms, juridiniams asmenims (CK 5.19 straipsnio 1 dalis).

Taigi, sistemiškai aiškinant CK 5.5 straipsnio nuostatas su CK 5.19 straipsnio 1 dalies nuostatomis, spręstina, kad asmuo sudarydamas testamentą turi jame nurodyti įpėdinį – fizinį ar juridinį asmenį, valstybę ar savivaldybę, kuriam palieka visą ar dalį savo turto (CK 1.9 straipsnis). Pateiktame teismui tvirtinti E. V. surašytame (duomenys neskelbtini) testamente nėra nurodytas ir įvardintas konkretus įpėdinis, kuriam paliekamas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) testamente E. V. nenurodžius konkretaus įpėdinio, o tik abstrakčiai išdėsčius, kad žemę palieku tam kas slaugys mane iki mirties, teiks medicininę pagalbą, palaidos ir prižiūrės mano kapą, testamento turinys vertintinas kaip nesuprantamas. Pagal CK 5.16 straipsnio 1 dalies 3 punktą, testamentas, kurio turinys nesuprantamas, negalioja. Tokį nurodytų nuostatų aiškinimą atitinka ir notarės, tvirtinusios E. V. (duomenys neskelbtini) testamentą, atsisakymas į šį testamentą įtraukti E. V. patvarkymą dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), palikimo nenurodant konkretaus įpėdinio. Tokią aplinkybę, kad notarė, tvirtinusi (duomenys neskelbtini) oficialiųjų testamentą dėl buto ir piniginių lėšų palikimo, nurodė E. V., jog ši testamente turi tiksliai nurodyti įpėdinį, teismo posėdžio metu patvirtino pati pareiškėja J. R., dalyvavusi E. V. surašant ir notarei patvirtinant oficialųjį testamentą (teismo posėdžio garso įrašas nuo 33 min. 28 sek. iki 34 min. 00 sek.).

Teismas, tvirtindamas asmeninį testamentą, negali pakeisti, iškreipti, aiškinti plečiamai palikėjo valios. Nors liudytojai P. G., R. U., V. Č., M. Š., R. M. S. teismo posėdžio metu parodė, kad palikėja E. V. buvo jiems išsakiusi tai, kad turtas liks tam, kas ją prižiūrės, tačiau kaip paaiškino pareiškėja J. R. oficialiuoju testamentu E. V. žemės sklypo nenorėjo palikti pareiškėjai, dėl to, kad galbūt turto prireiks pačiai palikėjai ateityje, tuo atveju, jeigu pareiškėja mirs pirmiau (teismo posėdžio garso įrašas nuo 35 min. 40 sek. iki 36 min. 34 sek.). Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo V. V. paaiškino, kad bendraujant su E. V., ji pasakė, kad globėjai paliko butą, o viso turto nenori jai palikti. E. V. nežinojo kas su ja bus, todėl pasakė, kad žemės sklypą pasilieka sau ir jis turi likti giminėms pagal paveldėjimą (teismo posėdžio garso įrašas nuo 1 val. 3 min. 30 sek. iki 1 val. 5 min. 7 sek.). Liudytoja A. S. parodė, kad E. V. sakė jai, kad oficialiuoju testamentu pareiškėjai J. R. paliko butą, o žemės sklypą norėjo pasilikti sau, kad vėliau liktų V. (teismo posėdžio garso įrašas nuo 2 val. 38 min. 30 sek. iki 2 val. 40 min. 15 sek.). Šios aplinkybės, teismo vertinimu, patvirtina, tai, kad palikėja E. V. nebuvo neabejotinai apsisprendusi palikti žemės sklypą pareiškėjai J. R. ir aiškios valios dėl žemės sklypo palikimo konkrečiam įpėdiniui (duomenys neskelbtini) testamente neišreiškė, priešingai nei tai padarė (duomenys neskelbtini) oficialiajame testamente. Liudytojos R. U., R. M. S. patvirtino, kad E. V. buvo protaujanti, veiksni, todėl spręstina, kad E. V. norėdama išreikšti aiškią valią dėl žemės sklypo palikimo konkrečiam įpėdiniui galėjo papildyti ar pakeisti esamą testamentą ar sudaryti naują testamentą, tačiau to nepadarė (CK 5.35 straipsnio 1 dalis).

Pastebėtina, kad testatorius įpėdinį gali paskirti nurodydamas sąlygą ar sąlygas, kurias jie privalo įvykdyti, kad galėtų paveldėti (CK 5.36 straipsnio 1 dalis). (duomenys neskelbtini) testamente įpėdinis, kuriam būtų pavestos vykdyti tam tikros sąlygos, kad galėtų paveldėti, nepaskirtas. Tam tikros sąlygos slaugyti, teikti medicininę pagalbą, palaidoti, prižiūrėti kapą pavestos vykdyti neįvardintam asmeniui (tam kas). Taigi, tokiu atveju yra sukuriama situacija, kai bet kuris asmuo atlikęs veiksmus, atitinkančius minėtas sąlygas ar dalį jų, galėtų pretenduoti paveldėti visą ar tam tikrą dalį tokiame testamente nurodyti turto, o tai prieštarauja paveldėjimo pagal testamentą institutui, nes testatorius turi teisę savo nuožiūra palikti visą savo turtą ar jo dalį vienam ar keliems asmenims, kurie yra arba nėra įpėdiniai pagal įstatymą, taip pat valstybei, savivaldybėms, juridiniams asmenims (CK 5.19 straipsnio 1 dalis).

Įvertinus pareiškėjos paaiškinimus ir liudytojų P. G., R. U., V. Č., M. Š., R. M. S. parodymus, spręstina, kad E. V. (duomenys neskelbtini) testamente nustatydama neįvardintam asmeniui (tam kas) tam tikras pareigas savo atžvilgiu, norėjo, kad ja būtų rūpinamasi iki jos mirties. Tai atitiktų vienos iš šalių, pagal rentos ar išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, valią, šiuo atveju rentos ar išlaikymo gavėjo, tačiau rentos sutartis ar išlaikymo iki gyvos galvos sutartis yra dvišalis sandoris, kuriems sudaryti reikalinga abiejų šalių (rentos mokėtojo ir rentos gavėjo) suderinta ir įstatymų nustatyta tvarka išreikšta valia, o tuo tarpu testamentas yra vienašalis sandoris.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes ir argumentus, pareiškėjos prašymas, patvirtinti palikėjos E. V. (duomenys neskelbtini) asmeninį testamentą, atmetamas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Bylą nagrinėjant ypatingosios teisenos tvarka dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, tačiau tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (CPK 442 straipsnio 1 dalies 14 punktas, 443 straipsnio 6 dalis). Nagrinėjamu atveju, šioje byloje dalyvaujančių asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi buvo akivaizdžiai priešingas, pareiškėja J. R. prašė teismo patvirtinti E. V. asmeninį testamentą, o suinteresuotas asmuo V. V. prašė teismo atmesti tokį prašymą ir netvirtinti asmeninio testamento. Esant priešingam dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumui, pareiškimą atmetus, suinteresuoto asmens patirtos byloje 1452,00 Eur išlaidos už advokato teisines paslaugas priteisiamos iš pareiškėjos. Šių išlaidų dydis neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (aktuali redakcija) patvirtintų Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo nustatytų dydžių.

Pareiškimą atmetus, panaikintinos Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2021 m. kovo 25 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292, 579–582 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atmesti pareiškimą dėl asmeninio testamento patvirtinimo.

Priteisti iš pareiškėjos J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) suinteresuoto asmens V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 1452,00 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt dviejų eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2021 m. kovo 25 d. nutartimi taikytas laikinosios apsaugos priemones.

Nutarties patvirtintą kopiją siųsti pareiškėjos ir suinteresuoto asmens atstovėms, įsiteisėjusios nutarties patvirtintą kopiją siųsti Kėdainių rajono 1-ojo notarų biuro notarei Aušrai Rabačiauskienei.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.