- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-07-20
- Bylos Nr.
- AS-520-477-12
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00019-2012-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ramūnas Gadliauskas (pirm.), Irmantas Jarukaitis, Dalia Višinskienė (pran.)
- Pareiškėjas
- R. G.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio skyriui
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
- 63.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Irmanto Jarukaičio ir Dalios Višinskienės (pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. G. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 31 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. G. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio skyriui, tračiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja R. G. (toliau – ir pareiškėja) 2012 m. sausio 26 d. kreipėsi su skundu į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydama: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) Panevėžio skyriaus (toliau – ir atsakovas) 2011 m. gruodžio 27 d. sprendimą Nr. (2.32)3-22084 „Dėl prašymo perkelti į kitas pareigas“ (toliau – ir Sprendimas); 2) pripažinti neteisėtu VSDFV direktoriaus M. S. 2011 m. gruodžio 23 d. raštą Nr. P-152 „Dėl R. G. tinkamumo užimti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus Biržų skyriaus vedėjos pareigas“; 3) priteisti iš VSDFV 100 000 Lt turtinės ir 60 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.
Vykdydama Panevėžio apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 2 d. nutartimi nustatytą įpareigojimą, pareiškėja 2012 m. vasario 21 d. patikslino savo 2012 m. sausio 26 d. skundą ir nurodė vienintelį reikalavimą – panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio skyriaus 2011 m. gruodžio 27 d. sprendimą Nr. (2.32)3-22084 „Dėl prašymo perkelti į kitas pareigas“.
II.
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2012 m. gegužės 31 d. nutartimi administracinę bylą nutraukė kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai.
Nustatė, jog VSDFV direktoriaus 2011 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. P-511 pareiškėja R. G. yra atleista iš VSDFV Biržų skyriaus direktoriaus A lygio 14 kategorijos įstaigos vadovo pareigų nuo 2011 m. gruodžio 30 d. Pareiškėja šio įsakymo neginčijo.
Rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsniu, 15 straipsnio 1 dalimi ir darė išvadą, kad administracinėje byloje ginčo dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, t. y. sukelia teisines pasekmes. Nustatė, jog R. G. reikalavimas panaikinti VSDFV Panevėžio skyriaus 2011 m. gruodžio 27 d. sprendimą Nr.( 2.32)3-22084 „Dėl prašymo perkelti į kitas pareigas“ jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis yra tarpinis sprendimas, todėl negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, nes nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ar nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis.
III.
Pareiškėja R. G. atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 31 d. nutartį. Atskirajame skunde išdėstyti šie argumentai:
Teismas, priimdamas 2012 m. vasario 2 d. nutartį, neišsamiai išnagrinėjo ir įsigilino į pareiškėjos skundo reikalavimų esmę, neaiškiai nurodė, kokie konkretūs trūkumai turėtų būti pašalinti. Teigia, jog vykdydama šią nutartį 2012 m. vasario 20 d. pareiškėja savo reikalavimus sukonkretino, palikdama prašymą pripažinti nepagrįstu ir panaikinti VSDFV Panevėžio skyriaus 2011 m. gruodžio 27 d. sprendimą Nr. (2.32)3-22084, kurio teisinės pasekmės akivaizdžios – pareiškėja prarado galimybę tęsti darbą valstybės tarnyboje VSDFV Panevėžio skyriaus Biržų skyriaus vedėjos pareigose. Teismo posėdžio pradžioje teisėjai pateikus klausimą dėl papildomų reikalavimų ir pareiškėjai juos išsakius žodžiu, pareiškėja išgirdo teisėjos nuomonę, kad šio sprendimo naikinimas nesukelia teisinių pasekmių, yra tik tarpinis ir negali būti tenkinamas, todėl daugiau prašymų teismui pateikti pareiškėja neišdrįso. Tai vertina, kaip ABTĮ 81 straipsnio pažeidimą.Skundas buvo paduotas, laikantis ABTĮ 15 straipsnio reikalavimų, nes skundžiamas valstybinio administravimo funkcijas vykdančio subjekto priimto teisės akto (sprendimo) teisėtumas ir pagrįstumas.Pareiškėja kategoriškai nesutinka, kad VSDFV Panevėžio skyriaus Sprendimas, kuriuo atsisakoma ją priimti kaitumo būdu į valstybės tarnautojos pareigas, nesukelia jokių pasekmių. Teigia, jog VSDFV Panevėžio skyriaus 2011 m. gruodžio 27 d. sprendimas Nr. (2.32)3-22084 tiesiogiai lėmė 2011 m. gruodžio 30 d. VSDFV įsakymo Nr. P-511 atsiradimą, todėl akivaizdu, kad VSDFV Panevėžio skyriaus Sprendimas nėra tarpinis, o yra esminis ir pirminis.
Atsiliepimas
Atsakovas VSDFV Panevėžio skyrius atsiliepimu į pareiškėjos atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.
Atsiliepime nurodo, jog 2011 m. gruodžio 19 d. Panevėžio skyriuje buvo gautas VSDFV Biržų skyriaus direktorės R. G. 2011 m. gruodžio 16 d. prašymas perkelti ją tarnybinio kaitumo būdu iš įstaigos vadovo – Biržų skyriaus A lygio 14 kategorijos – direktoriaus pareigų į karjeros valstybės tarnautojo – VSDFV Panevėžio skyriaus Biržų skyriaus A lygio 14 kategorijos vedėjo pareigas nuo 2012 m. sausio 1 d. VSDFV Panevėžio skyrius gavo VSDFV, tuometinio pareiškėjos darbdavio, 2011 m. gruodžio 23 d. raštą Nr. P2-152 „Dėl R. G. tinkamumo užimti Fondo valdybos Panevėžio skyriaus Biržų skyriaus vedėjo pareigas“. Atsižvelgus į šiame rašte nurodytą pareiškėjos tarnybinę veiklą bei VSDFV nuomonę dėl pareiškėjos tinkamumo užimti VSDFV Panevėžio skyriaus Biržų skyriaus vedėjo pareigas, priimtas sprendimą netenkinti pareiškėjos prašymo. Vadovaujantis Valstybės tarnautojo perkėlimo tarnybinio kaitumo būdu į kitas karjeros valstybės tarnautojo pareigas taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 24 d. nutarimu Nr. 1114, (toliau – ir Taisyklės) 8 punktu apie priimtą sprendimą 2011 m. gruodžio 27 d. raštu Nr. (2.32)3-22084 pareiškėja informuota, kad jos 2011 m. gruodžio 16 d. prašymas dėl perkėlimo į VSDFV Panevėžio skyriaus Biržų skyriaus vedėjo pareigas netenkinamas. Atsakovas teigia, jog teisės aktai, reglamentuojantys valstybės tarnautojo perkėlimą į kitas pareigas, nedraudžia įstaigai, gavusiai valstybės tarnautojo prašymą dėl jo perkėlimo (iš kitos įstaigos) į kitas karjeros valstybės tarnautojo pareigas, kreiptis į valstybės tarnautojo darbdavį, t. y. į asmenį, paskyrusį valstybės tarnautoją į pareigas, dėl rekomendacijos apie tarnybinę veiklą ir atsižvelgti į rekomendaciją priimant sprendimą dėl valstybės tarnautojo perkėlimo ar neperkėlimo į kitas pareigas. Mano, jog savo nesutikimą su VSDFV Panevėžio skyriaus raštu Nr. (2.32)3-22084 ir VSDFV raštu Nr. P2-152 pareiškėja nepagrįstai argumentavo Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 43 straipsnio 3 dalimi. Ši VTĮ nuostata reglamentuoja, kad 6 mėnesius nuo atleidimo iš pareigų dėl pareigybės panaikinimo (VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 9 punktas) dienos, buvusiam įstaigos vadovui Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka siūlomos tos pačios ar žemesnės kategorijos įstaigos vadovo, o nesant galimybei – karjeros valstybės tarnautojo pareigos. VSDFV Panevėžio skyrius mano, kad Panevėžio apygardos administracinis teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė visas bylai svarbias aplinkybes, teisingai konstatavo kad VSDFV Panevėžio skyriaus 2011 m. gruodžio 27 d. sprendimas Nr. (2.32)3-22084 „Dėl prašymo perkelti į kitas pareigas“ jokių teisinių pasekmių pareiškėjai nesukelia, todėl teismo nutartis yra pagrista ir teisinga, naikinti jos nėra teisinio pagrindo.
Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepimu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti.
Atsiliepime nurodo, jog pareiškėja VSDFV direktoriaus 2011 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. P-511 atleista iš VSDFV Biržų skyriaus direktoriaus A lygio 14 kategorijos įstaigos vadovo pareigų 2011 m. gruodžio 30 d., pareiškėja minimo įsakymo (atleidimo fakto) neginčijo. Mano, jog atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja nebėra valstybės tarnautoja, darytina išvada, kad net ir pareiškėjos 2012 m. sausio 24 d. skunde suformuluoto reikalavimo tenkinimo atveju, t. y. panaikinus VSDFV Panevėžio skyriaus 2011 gruodžio 27 d. sprendimą dėl perkėlimo į žemesnes valstybės tarnautojo pareigas kaitumo būdu, pareiškėjos teisinė padėtis nepasikeistų, t. y. šio reikalavimo tenkinimas nesukeltų pareiškėjai jokių teisinių pasekmių.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas tenkintinas.
Pareiškėja R. G. atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 31 d. nutartį, kuria teismas administracinę bylą nutraukė kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai.
Teisėjų kolegija pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis) (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-268/2012). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuotas iš konstitucinio teisinės valstybės principo bei kitų Konstitucijos nuostatų kylantis imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, kuris išspręstų ginčą. Asmens teisė kreiptis į teismą suponuoja ir jo teisę į tinkamą teisinį procesą, ji yra būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga. Pabrėžtina, kad asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržoma, negali būti nepagrįstai apsunkinamas jos įgyvendinimas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimas).
Remiantis ABTĮ 5 straipsnio 1 dalimi, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalis nustato, jog skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.
Nepaisant to, kad įstatymas sieja galimybę kreiptis į teismą su manymu, jog yra pažeistos subjekto teisės ir interesai, teismas, gavęs skundą, privalo nustatyti, ar ginčijamas aktas arba veiksmai sukelia besikreipiančiam subjektui teisines pasekmes. Tuo atveju jeigu ginčijamas aktas arba veiksmas, kuris neturi įtakos besikreipiančio subjekto teisėms ir pareigoms, o toks subjektas nėra įgaliotas ginti viešąjį interesą, teismas turi atsisakyti priimti skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-204/2011, kt.).
Pirmosios instancijos teismas priėmė nagrinėti pareiškėjos skundą ir nutartimi administracinę bylą nutraukė. Teismas sprendimą nutraukti administracinę bylą motyvavo tuo, kad VSDFV direktoriaus 2011 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. P-511 pareiškėja R. G. yra atleista iš VSDFV Biržų skyriaus direktoriaus A lygio 14 kategorijos įstaigos vadovo pareigų nuo 2011 gruodžio 30 d. ir šio įsakymo pareiškėja neginčijo, o R. G. reikalavimas panaikinti VSDFV Panevėžio skyriaus 2011 m. gruodžio 27 d. sprendimą Nr.( 2.32)3-22084 „Dėl prašymo perkelti į kitas pareigas“ jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis yra tarpinis sprendimas, todėl negali būti ginčo administraciniame teisme objektu.
Pareiškėja tiek skunde (t. I, b. l. 2-6), tiek patikslintame skunde (t. I, b. l. 51-54), tiek ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (t. I, b. l. 196-197) įvardija, jos manymu, skundžiamu Sprendimu jai sukeltas pasekmes (pvz., galimybės būti priimtai eiti pareigas valstybės tarnyboje kaitumo tvarka). Pirmosios instancijos teismas šių pareiškėjos nurodytų aplinkybių neanalizavo, dėl jų nepasisakė.
Be to, iš teismo posėdžio protokolo matyti, jog pareiškėja siekė papildyti keliamus reikalavimus, teismo posėdžio metu teigė, jog „nori papildyti prašymą dėl sugrąžinimo į tarnybą“. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, ko konkrečiai siekė pareiškėja: ar ji kėlė reikalavimą dėl grąžinimo į tarnybą dėl to, kad yra atleista iš VSDFV Biržų skyriaus direktoriaus A lygio 14 kategorijos įstaigos vadovo pareigų (VSDFV direktoriaus 2011 m. gruodžio 29 d. įsakymas Nr. P-511) nepagrįstai ir neteisėtai, ar priėmimo į valstybės tarnybą po to, kai ji buvo atleista, ar kt. Teismas nenurodė, kokiais motyvais remdamasis nesuteikė pareiškėjai galimybės patikslinti (papildyti) skundą.
Panevėžio apygardos administraciniam teismui 2012 m. gegužės 31 d. nutartimi nutraukus administracinę bylą dėl VSDFV Panevėžio skyriaus 2011 m. gruodžio 27 d. sprendimo Nr.( 2.32)3-22084 „Dėl prašymo perkelti į kitas pareigas“ administracinis ginčas laikomas užbaigtu procesiniu sprendimu, t. y. pareiškėjai užkertamas kelias vėliau pakartotinai paduoti skundą dėl minėto Sprendimo. Todėl labai svarbu išanalizuoti visus pareiškėjos pateiktus argumentus, kuriais ji grindžia savo reikalavimus, išsiaiškinti, kokių pasekmių pareiškėja siekia, reikšdama reikalavimą dėl Sprendimo panaikinimo. Tik išsiaiškinus šias aplinkybes ir sudarius galimybę pareiškėjai patikslinti (papildyti) skundo reikalavimus, galima daryti išvadą, ar pareiškėjos ginčijamo Sprendimo panaikinimas sukels ar nesukels teisinių pasekmių.
Teisėjų kolegija daro išvadą, jog esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta, todėl panaikinama ir administracinė byla pagal pareiškėjos R. G. skundą perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui, o pareiškėjos R. G. atskirasis skundas tenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos R. G. atskirąjį skundą tenkinti.
Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 31 d. nutartį panaikinti ir administracinę bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Nutartis neskundžiama.