- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-28
- Bylos Nr.
- P-7-552/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00019-2012-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Irmantas Jarukaitis (pirm.), Anatolijus Baranovas, Ramūnas Gadliauskas (pran.)
- Pareiškėjas
- R. G.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
- 80.13pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. G. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A438-688/2014 pagal pareiškėjos R. G. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja R. G. skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydama: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Valdyba) Panevėžio skyriaus 2011 m. gruodžio 27 d. sprendimą „Dėl prašymo perkelti į kitas pareigas“ Nr. (2.32)3-22084, kuriuo atsakovas netenkino pareiškėjos prašymo dėl perkėlimo tarnybinio kaitumo būdu į kitas pareigas; 2) įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus, susijusius su pareiškėjos perkėlimu tarnybinio kaitumo būdu į kitas pareigas; 3) įpareigoti atsakovą nuo 2012 m. sausio 1 d. priimti pareiškėją tarnybinio kaitumo būdu į A lygio 14 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo Valdybos Panevėžio skyriaus Biržų skyriaus vedėjo pareigas ir priteisti vidutinio darbo užmokesčio kompensaciją už priverstinės pravaikštos nuo 2012 m. sausio 1 d. laiką.
Pareiškėja paaiškino, kad Valdybos Panevėžio skyriui 2011 m. gruodžio 16 d. pateikė prašymą perkelti ją tarnybinio kaitumo būdu į nuo 2012 m. sausio 1 d. steigiamas Valdybos Panevėžio skyriaus Biržų skyriaus vedėjo pareigas, nes tuo metu jos užimta Valdybos Biržų skyriaus direktoriaus pareigybė dėl Valdybos teritorinių skyrių reorganizavimo nuo 2011 m. gruodžio 30 d. buvo naikinama. Pareiškėjos manymu, ji atitiko tiek bendruosius, tiek ir specialiuosius reikalavimus, keliamus į valstybės tarnautojo pareigas priimamam asmeniui, nustatytus Valdybos Panevėžio skyriaus Biržų skyriaus vedėjo pareigybės aprašyme. Pareiškėja nurodė, jog Valdybos Panevėžio skyrius neprivalėjo atsižvelgti į Valdybos 2011 m. gruodžio 23 d. rašte nurodytą informaciją apie jos tarnybinę veiklą. Pareiškėjos teigimu, šis raštas nei turiniu, nei forma neatitinka sprendimams keliamų reikalavimų, jame tėra išreikšta tuometinio Valdybos vadovo asmeninė nuomonė. Pareiškėja tvirtino, kad Valdybos Panevėžio skyriaus Biržų skyriaus funkcijos yra žymiai siauresnės už buvusias, kadangi nuo 2012 m. sausio 1 d. šiam struktūriniam padaliniui tėra priskirti pensijų skyrimo ir jų mokėjimo klausimai. Pareiškėjos nuomone, Valdybos vadovo atsisakymas priimti sprendimą dėl jos perkėlimo tarnybinio kaitumo būdu, kuris buvo grindžiamas tuo, kad pareiškėja buvo bausta tarnybine nuobauda, prilygsta antros tarnybinės nuobaudos už tą patį pažeidimą paskyrimui. Be to, atsakovas turėjo atsižvelgti į jos ilgametę ir nepriekaištingą tarnybą Valdybos Biržų skyriaus direktoriaus pareigose, taip pat ir į tai, kad Valdyba, 2011 m. gruodžio 8 d. įteikdama padėkos raštą, jos įvykdytą tarnybinį pažeidimą įvertino kaip neesminį.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius atsiliepimu į pareiškėjos skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas, remdamasis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 20 straipsnio 4 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 24 d. nutarimu Nr. 1114 patvirtintų Valstybės tarnautojo perkėlimo tarnybinio kaitumo būdu į kitas karjeros valstybės tarnautojo pareigas taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 7 ir 8 punktais, nurodė, kad šiose teisės normose įtvirtintas teisinis reguliavimas nenumato, jog valstybės tarnautojo prašymas perkelti jį į kitas pareigas tarnybinio kaitumo būdu privalo būti tenkinamas. Todėl Valdybos Panevėžio skyrius turėjo diskrecijos teisę apsispręsti dėl pareiškėjos prašymo tenkinimo ar netenkinimo. Atsakovo teigimu, šią jo teisę nulėmė atsakomybė už jam nustatytų uždavinių ir pavestų funkcijų efektyvų įgyvendinimą. Teisės aktai, reglamentuojantys valstybės tarnautojo perkėlimą į kitas pareigas, nedraudžia priimant sprendimą dėl valstybės tarnautojo pateikto prašymo, atsižvelgti į rekomendaciją apie jo tarnybinę veiklą, todėl, atsakovo teigimu, jis turėjo teisę remtis Valdybos 2011 m. gruodžio 23 d. rašte Nr. P2-152 pateikta informacija. Atsakovo teigimu, jis vadovavosi leistinais įrodymais ir neviršijo suteiktų įgaliojimų. Taip pat atkreipė dėmesį, kad Valdybos Panevėžio skyrius ir Valdyba yra du savarankiški subjektai ir jų dalyvavimas valstybės tarnautojo perkėlimo į kitas pareigas tarnybinio kaitumo būdu procedūrose yra skirtingas. Pagal nustatytą teisinį reglamentavimą atsakovui nėra priskirta funkcija priimti sprendimą perkelti pareiškėją tarnybinio kaitumo būdu iš tuometinio Valdybos Biržų skyriaus direktoriaus pareigų į naujai steigiamas Valdybos Panevėžio skyriaus Biržų skyriaus vedėjo pareigas. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėja ginčo nagrinėjimo metu yra praradusi valstybės tarnautojo statusą, todėl jos prašymui įgyvendinti nėra teisinių galimybių.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepimu į pareiškėjos skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Valdyba be argumentų, išdėstytų atsakovo atsiliepime į skundą, pažymėjo, kad valstybės tarnautojo perkėlimą tarnybinio kaitumo būdu į kitas karjeros valstybės tarnautojo pareigas reglamentuojantys teisės aktai suponuoja įstaigos vadovo diskrecijos teisę apsispręsti dėl valstybės tarnautojo perkėlimo, tačiau imperatyviai neįpareigoja tenkinti tokio prašymo. Valdyba nurodė, kad prašančio perkelti tarnybinio kaitumo būdu asmens atitiktis specialiesiems reikalavimams nelemia teisėto lūkesčio, o tik sudaro sąlygas būti priimtam į valstybės tarnautojo pareigas. Taip pat trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad atsakovas, siekdamas efektyviai įgyvendinti įstaigai priskirtas funkcijas, turėjo diskrecijos teisę pasirinkti darbuotoją. Atsakovo sprendimas yra paremtas objektyviais kriterijais ir priimtas nepažeidžiant viešojo administravimo principų ir ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų. Valdybos 2011 m. gruodžio 23 d. rašte Nr. P2-152 nurodyti duomenys yra teisingi ir objektyviai pagrįsti rašytiniais dokumentais. Valdybos Panevėžio skyriaus Biržų skyriaus vedėjo pareigybės aprašymas nustato, kad šiam valstybės tarnautojui yra priskirtos funkcijos planuoti ir organizuoti Biržų skyriaus darbą (7.1 p.), dalyvauti vidaus kontrolės sistemos kūrime, vykdyti jos priežiūrą ir tobulinimą (7.27 p.), todėl asmeniui, vykdančiam prieš tai įvardintas pareigas, ir yra nustatytas specialus reikalavimas gebėti planuoti ir organizuoti skyriaus darbą (6.5 p.). Remdamasi Valdybos Vidaus audito departamento 2010 m. gruodžio 31 d. Valdybos Biržų skyriaus Vidaus veiklos ir valdymo audito ataskaitos Nr. AT-27 (toliau – ir Ataskaita Nr. AT 27) duomenimis, Valdyba teigė, kad atliktas auditas atskleidė, jog nustatyti teisės aktų nesilaikymo atvejai yra tiesiogiai susiję su pareiškėjos, tuometinės Valdybos Biržų skyriaus vadovės, vykdytos vidaus kontrolės ir valdymo trūkumais. Remdamasi 2009–2010 metų metinių veiklos vertinimo ataskaitomis, Valdyba teigė, kad Valdybos Biržų skyriaus, priklausiusio C grupės (mažiausių) teritorinių skyrių kategorijai, į kurią pateko 27 skyriai, veiklos vertinimo kriterijų reikšmės buvo žemiausios. Tai ir sudarė pagrindą abejoti dėl pareiškėjos tinkamumo užimti Valdybos Panevėžio skyriaus Biržų skyriaus vedėjo pareigas. Be to, duomenys apie tarnybinį nusižengimą ir paskirtą tarnybinę nuobaudą leido spręsti, kad pareiškėja negali būti vertinama kaip nepriekaištingai besilaikanti valstybės tarnautojų etikos taisyklėse įtvirtintų pagarbos žmogui ir valstybei bei pavyzdingumo principų, todėl negalės būti pavyzdžiu institucijos kolektyvui ir jo lyderiu. Todėl atsakovas, gavęs tokio pobūdžio duomenų, Valdybos nuomone, turėjo pagrindą suabejoti pareiškėjos galimybėmis nepriekaištingai vykdyti Valdybos Panevėžio skyriaus Biržų skyriaus vedėjo pareigas ir tapti pavyzdžiu įstaigos kolektyvui. Taip pat Valdyba akcentavo, jog, vykdant valstybės tarnautojo perkėlimo į kitas pareigas tarnybinio kaitumo pagal pareiškėjos prašymą, yra reikalingi dviejų institucijų sprendimai. Valdyba sprendimo perkelti pareiškėją į Valdybos Panevėžio skyriaus Biržų skyriaus vedėjo pareigas priimti nebegali, kadangi ji yra praradusi valstybės tarnautojo statusą (yra atleista iš valstybės tarnybos ir jos atleidimas nėra nustatyta tvarka nuginčytas).
II.
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 26 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos apeliacinį skundą, 2013 m. kovo 15 d. nutartimi šį skundą iš dalies tenkino, Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. sprendimą panaikino ir bylą perdavė nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 1 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.
Teismas pažymėjo, kad, kaip matyti iš Valdybos Panevėžio skyriaus 2011 m. gruodžio 27 d. rašto Nr. (2.32)3-22084, atsakovas, priimdamas sprendimą netenkinti pareiškėjos prašymo perkelti ją į kitas pareigas tarnybinio kaitumo būdu, rėmėsi Valdybos 2011 m. gruodžio 23 d. rašte Nr. P2-152 pateikta informacija apie tuometinio Valdybos Biržų skyriaus veiklos vertinimą ir šios institucijos vadovės R. G. tarnybinę veiklą. Teismas sprendė, kad Valdybos 2011 m. gruodžio 23 d. raštas Nr. P2-152 vertintinas kaip Valdybos Panevėžio skyriaus sprendimo netenkinti valstybės tarnautojo prašymo sudėtinė dalis, kurioje nurodyti nesutikimą pagrindžiantys motyvai. Atsižvelgęs į tai, kad abu raštai buvo įteikti pareiškėjai, teismas darė išvadą, jog jai buvo tinkamai pranešta apie atsakovo sprendimą dėl jos prašymo perkelti į kitas valstybės tarnautojo pareigas tarnybinio kaitumo būdu ir jo motyvus.
Teismas nustatė, kad Valdybos direktorius 2011 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. V 518 patvirtino Valdybos teritorinio skyriaus Pensijų skyriaus vedėjo tipinį aprašymą. Specialūs reikalavimai, keliami nuo 2012 m. sausio 1 d. įsteigtai Valdybos Panevėžio skyriaus Biržų skyriaus vedėjo pareigybei, buvo nustatyti Valdybos Panevėžio skyriaus direktoriaus 2011 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. V-132 patvirtintame šios pareigybės apraše. Abiejuose teisės aktuose yra suformuluoti analogiški įvardintai pareigybei keliami specialūs reikalavimai. Įvardintų teisės aktų 6.5 punkte yra įtvirtintas reikalavimas gebėti planuoti ir organizuoti skyriaus darbą, formuoti tikslus ir uždavinius. Teismo vertinimu, keliant Valdybos Panevėžio skyriaus Biržų skyriaus vedėjui tokį reikalavimą, yra siekiama, kad šiai institucijai vadovautų asmuo, gebantis užtikrinti teisės aktais šiam padaliniui nustatytų uždavinių ir pavestų funkcijų tinkamą įgyvendinimą. Iš Valdybos Panevėžio skyriaus Biržų skyriaus vedėjui priskirtų funkcijų matyti, kad didžioji jų dalis yra tiesiogiai susijusi su šios įstaigos ir joje dirbančių specialistų veiklos planavimu, organizavimu ir kontrole. Be to, šiam valstybės tarnautojui yra pavesta priimti teisines pasekmes sukeliančius sprendimus, analizuoti informaciją apie pensijų ir kompensacijų skyrimo ir mokėjimo klaidas, specialistų darbo procedūras ir jų darbo krūvį. Sugretinus tuometiniam Valdybos Biržų skyriaus direktoriui ir Valdybos Panevėžio skyriaus Biržų skyriaus vedėjui priskirtas funkcijas, matyti, kad pastarojo valstybės tarnautojo funkcijos yra apibrėžtos konkrečiai, detaliai ir išsamiai. Valdybos Panevėžio skyriaus nuostatų, patvirtintų Valdybos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. V-394, 26 punkte nustatyta, kad Valdybos Panevėžio skyriaus padalinio vadovas yra atsakingas už padalinio uždavinių, veiklos tikslų ir funkcijų įgyvendinimą, padalinio darbo planavimą, organizavimą, koordinavimą ir kontrolę bei už kitų jam pavestų funkcijų vykdymą. Iš to teismas nepagrįstu pripažino pareiškėjos teiginį, kad nuo 2012 m. sausio 1 d. Valdybos Panevėžio skyriaus Biržų skyriuje dirbančių specialistų skaičius yra žymiai sumažėjęs, o jo veikla susiaurėjusi, todėl ir skyriaus vedėjo funkcijos yra žymiai siauresnės.
Teismas, spręsdamas dėl Valdybos Panevėžio skyriaus sprendimo netenkinti pareiškėjos prašymo pagrįstumo, rėmėsi duomenimis apie pareiškėjos tarnybinę veiklą ir jos vadovaujamo tuometinio Valdybos Biržų skyriaus veiklos vertinimą. Kaip matyti iš Ataskaitos Nr. AT-27 viešųjų pirkimų srityje buvo pateiktos 5 didelio reikšmingumo ir 2 vidutinio reikšmingumo rekomendacijos, žmogiškųjų išteklių valdymo srityje – 2 vidutinio reikšmingumo rekomendacijos, finansinių išteklių valdymo srityje – 2 vidutinio reikšmingumo ir 1 mažo reikšmingumo rekomendacija, materialinių išteklių srityje – 1 mažo reikšmingumo rekomendacija bei 2 vidutinio reikšmingumo rekomendacijos korupcijos ir kitos nesąžiningos veiklos prevencijos srityje. Minėto audito metu nustatyti įvairūs pažeidimai rodo priemonių, užtikrinančių vidaus kontrolę visose išvardintose tuometinio Valdybos Biržų skyriaus veiklos srityse, ypatingai – viešųjų pirkimų srityje, trūkumą. Tuometinio Valdybos Biržų skyriaus vidaus kontrolės funkcijas privalėjo vykdyti pareiškėja, todėl teismas darė išvadą, jog ji nesiėmė reikiamų priemonių, skirtų užtikrinti teisės aktų reikalavimų laikymąsi skyriaus žmogiškųjų, materialinių, finansinių išteklių valdymo ir viešųjų pirkimų srityse, o jos veikla nurodytoje skyriaus valdymo srityje nebuvo efektyvi. Valdybos Vidaus audito departamento 2011 m. vasario 15 d. pažymos apie Valdybos Biržų skyriaus 2010 m. gruodžio 31 d. ataskaitoje Nr. AT-27 pateiktų rekomendacijų įgyvendinimą Nr. AT4-7 duomenys patvirtina, kad pareiškėja, tuometinė šio skyriaus direktorė, kai kurias rekomendacijas įgyvendino tik iš dalies, o rekomendacijų dėl komandiruočių įforminimo apskritai neįgyvendino. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, taip pat rodo pareiškėjos gebėjimų vadovauti institucijai stoką. Valdybos direktorius, atsižvelgęs į atlikto Valdybos Biržų skyriaus vidaus veiklos ir valdymo audito rezultatus, 2011 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. P-28 sudarė pareiškėjos tarnybinio nusižengimo tyrimo komisiją. Šios komisijos parengtos išvados „Dėl valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Biržų skyriaus direktorės R. G. tarnybinio nusižengimo“ Nr. TN-13 (toliau – ir Išvada Nr. TN-13) duomenys patvirtina, kad atlikto tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, jog pareiškėja neatliko (netinkamai atliko) jos pareigybės aprašyme nustatytos funkcijos užtikrinti, kad Valdybos Biržų skyriaus veikloje būtų laikomasi įvairių teisės aktų nustatytos pareigos tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis. Valdybos direktorius, remdamasis nurodyta išvada, 2011 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. P-69 pareiškėjai paskyrė tarnybinę nuobaudą – pastabą, kuri nebuvo panaikinta. Dėl šios priežasties teismas neturėjo pagrindo abejoti atlikto tarnybinio patikrinimo išvadomis apie pareiškėjos įvykdytą tarnybinį nusižengimą ir jai paskirtos tarnybinės nuobaudos pagrįstumu. Teismo vertinimu, nurodyti duomenys taip pat sudarė pagrindą Valdybos Panevėžio skyriui priimti sprendimą netenkinti pareiškėjos prašymo dėl jos perkėlimo tarnybinio kaitumo būdu.
Teismas, vertindamas pareiškėjos teiginius, kad atsakovo sprendimą nulėmė Valdybos direktoriaus subjektyvi nuomonė apie pareiškėją, išreikšta 2011 m. gruodžio 23 d. rašte Nr. P2-152, teismas atsižvelgė į Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 5 punkte įtvirtintą tarnybinės pagalbos principą. Valdybos Panevėžio skyriui teisės normos nedraudė gauti duomenis apie asmens, pareiškusio valią būti perkeltam pas jį tarnybinio kaitumo būdu, tarnybinę veiklą, o juos gavus – atsižvelgti ne tik į gautą informaciją, bet ir į šio asmens darbdavio pareikštą nuomonę ir ja remtis priimant sprendimą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamo ginčo atveju nustatyta, jog pareiškėja nuo 2011 m. gruodžio 30 d., t. y. 2012 m. sausio 26 d. kreipdamasi su skundu į teismą, jau buvo atleista iš valstybės tarnautojo pareigų, tačiau dėl to ginčo nekėlė. Vėlesnis pareiškėjos atitinkamas reikalavimas nebuvo priimtas nagrinėti nusprendus neatnaujinti praleisto termino skundui paduoti. Teismas pažymėjo, kad ginčo nagrinėjimo metu pareiškėja yra netekusi valstybės tarnautojo statuso ir jo nustatyta tvarka nėra atkūrusi, todėl ji nebegali būti perkeliama tarnybinio kaitumo būdu į kitas valstybės tarnautojo pareigas. Be to, pagal Taisyklių 8 punkto nuostatas, įstaigoje, į kurią siekia būti perkeltas valstybės tarnautojas, valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo, nagrinėjamu atveju – Valdybos Panevėžio skyrius, gavęs šių Taisyklių 7 punkte nurodytą valstybės tarnautojo prašymą, buvo įgaliotas priimti sprendimą tik dėl valstybės tarnautojo prašymo tenkinimo ar netenkinimo. Teismas darė išvadą, kad atsakovas nėra įgaliotas atlikti pareiškėjos reikalaujamus atlikti veiksmus. Atmetęs pareiškėjos skundo reikalavimą įpareigoti Valdybos Panevėžio skyrių nuo 2012 m. sausio 1 d. priimti pareiškėją tarnybinio kaitumo būdu į A lygio 14 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo Valdybos Panevėžio skyriaus Biržų skyriaus vedėjo pareigas kaip nepagrįstą, teismas atmetė ir išvestinį reikalavimą dėl vidutinio darbo užmokesčio kompensacijos už priverstinės pravaikštos nuo 2012 m. sausio 1 d. laiką priteisimo.
III.
Pareiškėja, nesutikdama su Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 1 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą: 1) įpareigoti Valdybos direktorių priimti sprendimą dėl jos perkėlimo tarnybinio kaitumo būdu iš A lygio 14 kategorijos valstybės tarnautojo (vadovo) Biržų skyriaus direktoriaus pareigų į A lygio 14 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo Panevėžio skyriaus Biržų skyriaus vedėjo pareigas nuo 2012 m. sausio 1 d. paliekant turimą kvalifikacinę klasę; 2) įpareigoti Valdybos Panevėžio skyriaus direktorę priimti pareiškėją tarnybinio kaitumo būdu į A lygio 14 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo Panevėžio skyriaus Biržų skyriaus vedėjo pareigas nuo 2012 m. sausio 1 d. paliekant turimą kvalifikacinę klasę; 3) priteisti vidutinio darbo užmokesčio kompensaciją už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2012 m. sausio 1 dienos.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į pareiškėjos apeliacinį skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepimu į pareiškėjos apeliacinį skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. balandžio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A438-688/2014 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą ir pareiškėjos apeliacinį skundą atmetė.
Teisėjų kolegija rėmėsi Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1, 3 dalimis, 44 straipsnio 1 dalies 9 punktu, 44 straipsnio 5, 6 dalimis, 20 straipsniu, pažymėjo, kad, skirtingai nei Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje numatytu atveju, tarnybinio kaitumo atveju, karjeros valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo užimama pareigybė nėra naikinama, ji išlieka toliau, todėl tokiam valstybės tarnautojui ar įstaigos vadovui negresia galimybė būti atleistam iš valstybės tarnybos ir jis tokio perkėlimo atveju iš esmės siekia tenkinti kitokio pobūdžio socialinius, buitinius poreikius (dirbti ir gyventi tam tikroje vietovėje ir pan.), o ne pačią teisę dirbti darbą valstybės tarnyboje. Teisėjų kolegijos vertinimu, visi šie skirtumai lemia, kad minėtos teisės normos -Valstybės tarnybos įstatymo 20 straipsnis ir 43 straipsnio 1 dalis, yra skirtos reguliuoti skirtingus teisinius santykius, todėl jos negali būti tarpusavyje tapatinamos, pakeisti viena kitą ir pan. Priešingai, kiekviena iš jų turi būti taikoma tik tiems teisiniams santykiams, kurie atitinka jų dispozicijoje nurodytas sąlygas.
Teisėjų kolegija nustatė, kad Vyriausybės 2011 m. liepos 13 d. nutarimu Nr. 884 buvo pradėta Valdybos Biržų skyrius reorganizacija, kurios išdavoje Biržų skyrius nuo 2012 m. sausio 1 d. buvo prijungtas prie Valdybos Panevėžio skyriaus, o pareiškėjos užimta pareigybė panaikinta. Kadangi šios aplinkybės atitinka Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatytas sąlygas, teisėjų kolegija konstatavo, kad pareiškėjos siekis nuo 2012 m. sausio 1 d. užimti Valdybos Panevėžio skyriaus Biržų skyriaus vedėjo pareigas, galėjo būti įgyvendintas taikant Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies nuostatas, o ne Valstybės tarnybos įstatymo 20 straipsnio nuostatas. Teismas darė išvadą, kad tai lemia, jog atsakovo 2011 m. gruodžio 27 d. atsisakymas tenkinti pareiškėjos 2011 m. gruodžio 16 d. prašymą dėl jos perkėlimo į Valdybos Panevėžio skyriaus Biržų skyriaus vedėjo pareigas tarnybinio kaitumo būdu, t. y., remiantis Valstybės tarnybos įstatymo 20 straipsnyje nustatyta tvarka, iš esmės yra pagrįstas ir teisingas. Teisėjų kolegija konstatavo, kad pareiškėjos subjektinėms teisėms įtakos nedaro ir atsakovo 2011 m. gruodžio 21 d. pareiškėjai duotas sutikimas dėl jos perkėlimo tarnybinio kaitumo būdu į minėtas pareigas, kurį jis vėliau, 2011 m. gruodžio 27 d., atšaukė.
Teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėja Valdybos direktoriaus 2011 m. gruodžio 29 d. įsakymu nuo 2011 m. gruodžio 30 d. buvo atleista iš valstybės tarnybos pagal Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą (kai panaikinama valstybės tarnautojo pareigybė), tačiau šio įsakymo, o tuo pačiu ir atleidimo iš valstybės tarnybos, teismui nustatytu laiku neapskundė. Nesant nustatyta tvarka pradėto teisminio ginčo, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra ir teisinių prielaidų teismine tvarka revizuoti pareiškėjos atleidimo iš valstybės tarnybos teisėtumo bei pagrįstumo klausimus.
IV.
Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas pareiškėjos R. G. prašymas dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. A438-688/2014.
Šalies argumentai
Pareiškėja prašo atnaujinti procesą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 153 straipsnio 2 dalies 12 punkte įtvirtintu pagrindu ir nurodo, kad 2014 m. birželio 11 d. jai paaiškėjo nauja aplinkybė, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. spalio 9 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2009-561/2012 analogiškus Valdybos ir Valdybos Vilniaus skyriaus veiksmus pripažino neteisėtais ir tenkino pareiškėjos prašymą. Nepalankaus sprendimo jų atžvilgiu Valdyba ir Valdybos Vilniaus skyrius neskundė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pareiškėjos pateiktas prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A438-688/2014.
Vertindama pateiktą pareiškėjos prašymą, teisėjų kolegija, visų pirma, pabrėžia, jog Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas šiame skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka. Šioje teisės normoje vartojama įsiteisėjusio teismo baigiamojo akto (teismo sprendimo, nutarimo ar nutarties) sąvoka reiškia, kad šalių ginčas išspręstas galutinai ir nebegali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis, t. y. minėtas teismo baigiamasis aktas įgyja res judicata galią. Procesas administracinėje byloje, užbaigtoje įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu, gali būti atnaujintas tik ypatingais atvejais (siekiant pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus, padarytus sprendžiant bylą), laikantis ABTĮ IV skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos ir negali būti tapatinamas su apeliaciniu procesu, kuris reglamentuotas ABTĮ III skyriaus normomis.
Ši pozicija atitinka ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) pateiktus išaiškinimus šiuo klausimu. EŽTT savo praktikoje yra pažymėjęs, jog vienas iš esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas. Vadovaujantis šiuo principu, prašymai atnaujinti procesą turi būti ribojami laiko atžvilgiu, ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant neformaliai. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisės atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamomis aplinkybėms (žr. EŽTT 1999 m. spalio 28 d. sprendimą byloje Brumarescu v. Rumunija, 2002 m. liepos 25 d. sprendimą byloje Sovtransavto Holding v. Ukraina, 2007 m. kovo 1 d. sprendimą byloje Sypchenko v. Rusija, 2007 m. kovo 15 d. sprendimą byloje Volkov v. Rusija).
Procesas gali būti atnaujinamas pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punktą, kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą. Būtinybė atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu turi būti pagrįsta atitinkamais įrodymais (nuorodomis į konkrečiose bylose priimtus vienodos administracinių teismų praktikos atitinkamu klausimu formavimui aktualius įsiteisėjusius Lietuvos vyriausio administracinio teismo sprendimus ar nutartis) (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P146-2/2010, 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P438-146/2014).
Pareiškėja, prašydama atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkte įtvirtintu pagrindu, nurodo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 9 d. sprendimą. Visų pirma, pažymėtina, kad vienodą administracinių teismų praktiką formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (ABTĮ 13 str., 20 str. 3 d.), o ne apygardų administraciniai teismai. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad administracinėje byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą ir pareiškėjos nurodytoje administracinėje byloje Nr. I-2009-561/2012 skiriasi ratio decidendi. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl atsisakymo perkelti pareiškėją tarnybinio kaitumo būdu į konkrečias pareigas, o pareiškėjos nurodomoje administracinėje byloje buvo sprendžiamas ginčas dėl valstybės tarnautojos atleidimo iš pareigų teisėtumo. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, nagrinėdamas bylą, teisės normas taiko pirmiausia atsižvelgdamas ir įvertindamas nustatytas konkrečios bylos faktines aplinkybes, todėl kiekvienas teismo pateiktas teisės normų aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos faktinių aplinkybių kontekste.
Nagrinėjamu atveju, nors pareiškėja savo prašyme ir remiasi ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punktu, numatančiu, kad procesas gali būti atnaujintas, kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą, tačiau nepateikia jokių konkrečių argumentų, kurie liudytų, kad šioje byloje buvo nukrypta nuo esamos administracinių teismų praktikos ar kad šiame ginče kyla teismų praktikos formavimui reikšmingų klausimų. Pareiškėjai nenurodžius bylų, nuo kuriose formuojamos praktikos galimai nukrypta administracinėje byloje Nr. A438-688/2014, taip pat nenurodžius ir nepagrindus kitų ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje nustatytų pagrindų proceso atnaujinimui, remiantis ABTĮ 159 straipsnio 1 dalimi, procesą atnaujinti atsisakytina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos R. G. prašymo atnaujinti procesą netenkinti.
Neatnaujinti proceso administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. G. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Nutartis neskundžiama.