- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-23
- Bylos Nr.
- 2-1467/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir klausimas išspręstas iš esmės.
- Teisėjai
- Vigintas Višinskis, Donatas Šernas, Vytas Milius
- Ieškovas
- R. W.
- Atsakovas
- A. K. K., R. U., uždarosioms akcinėms bendrovėms „Meicė", „Trakų Investicijos", „Arvydų giria", „Užupio Investicijos", "Meicė" "Užupio Investicijos" "Arvydų giria" "Trakų Investicijos"
- Kategorijos
- 110.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Vyto Miliaus, Donato Šerno, Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. W. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 16 d. nutarties, kuria tenkintas prašymas dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo, civilinėje byloje Nr. 2-1130-661/2011 pagal ieškovo R. W. ieškinį atsakovams A. K. K., R. U., uždarosioms akcinėms bendrovėms „Meicė", „Trakų Investicijos", „Arvydų giria", „Užupio Investicijos" dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas R. W. kreipėsi į teismą ir ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų A. K. K., UAB „Trakų Investicijos", UAB „Arvydų giria" ir UAB „Užupio Investicijos" 489 068 Lt UAB „Meicė“ naudai ir 4 001 121,58 Lt R. W. naudai, o taip pat priteisti procesines palūkanas ir pripažinti negaliojančia 2009 m. rugpjūčio 7 d. akcijų pirkimo - pardavimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Trakų Investicijos" ir R. U., negaliojančia ab initio bei taikyti dvišalę restituciją. Ieškinio reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. vasario 11 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino ir areštavo ginčijamą UAB „Meicė“, A. K. K., R. U., UAB „Trakų investicijos“, UAB „Arvydų giria“ ir UAB „Užupio investicijos“ priklausantį turtą, o šiam nepadengiant 4 500 189,58 Lt sumos, teismas nutarė areštuoti kitą A. K. K., UAB „Trakų investicijos“, UAB „Arvydų giria“ bei UAB „Užupio investicijos“ priklausantį turtą, turtines teises ir pinigines lėšas likusiai sumai.
Šalies argumentai
Atsakovas A. K. K. pateikė prašymą taikyti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo 2 071 680 Lt sumai. Nurodė, kad 2009 m. spalio 5 d. jis su Didžiojoje Britanijoje registruota įmone IndusView Ltd sudarė Preliminariąją bendrijos jungtinės veiklos sutartį, pagal kurią įsipareigojo apmokėti numatytos steigti uždarosios akcinės bendrovės įstatinį kapitalą tokia tvarka ir terminais: 600 000 svarų sterlingų iki 2011 m. balandžio 25 d.; 1 000 000 svarų sterlingų iki 2011 m. liepos 25 d.; 1 000 000 svarų sterlingų iki 2011 m. spalio 25 d. Tuo tarpu nevykdant įsipareigojimų sutartyje numatytais terminais ir tvarka, atsakovas A. K. K. įsipareigojo sumokėti 600 000 svarų sterlingų baudą. Visgi A. K. K. neturi tiek papildomo turto, kad jį areštavus beveik 4 milijonų litų sumai, galėtų dar sumokėti ir 600 000 Svarų sterlingų įmoką. Atitinkamai VĮ „Registrų centras“ duomenimis ieškovui priklausančio nekilnojamojo turto vertė yra apie 2 000 000 Lt, o A. K. K. žiniomis ieškovas R. W. dar patrauktas atsakovu dviejose civilinėse bylose, kuriose pareikšti turtiniai reikalavimai daugiau kaip 800 000 Lt sumai. Tokiu būdu atsakovas A. K. K. įrodinėjo, kad jam gali atsirasti 2 071 680 Lt nuostoliai, kurių atlyginimas gali būti apsunkintas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. kovo 16 d. nutartimi atsakovo A. K. K. prašymą tenkino ir įpareigojo įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą 2 071 680 Lt galimiems atsakovo nuostoliams užtikrinti arba pateikti atitinkamai sumai banko garantiją. Teismas sprendė, kad atsakovas pateikė įrodymus (preliminariąją bendrijos jungtinės veiklos sutartį), jog galimai patirs apie 2 071 680 Lt nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas R. W. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 16 d. nutartį. Nurodo šiuos argumentus:
1. Atsakovas neįrodė, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių jis galimai patirs realius nuostolius, nes pagal atsakovo nurodytai sutarčiai taikytiną teisę sutartinė civilinė atsakomybė galimai yra neįmanoma, jeigu sutartis pažeista ne nuo sutarties šalies valios priklausančių veiksmų. Be to, atsakovas A. K. K. nepateikė įrodymų, kad dėl nagrinėjamoje byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo jis neturės daigiau turto, dėl ko negalės sumokėti įmokos pagal preliminariąją sutartį, o tai paneigia ir pagal minėtą sutartį prisiimtų įsipareigojimų (2 600 000 svarų sterlingų) dydis.
2. Jei atsakovas iš tikrųjų patirtų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškovas būtų pajėgus juos atlyginti, nes R. W. vien nekilnojamojo turto turi daugiau kaip už 2 236 310,29 Lt.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas A. K. K. prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 16 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad visas Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 11 d. nutartyje nurodytas UAB „Arvydų giria“ nekilnojamasis turtas teismo nutartį įvykdžiusio antstolio buvo įvertintas 800 000 Lt, o kitiems atsakovams neturint jokio kito nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, likusi ieškinio reikalavimo dalis yra užtikrinta visų atsakovų (įskaitant ir apeliantą) banko sąskaitų areštu, o tai rodo, kad atsakovas A. K. K. taip pat neturi tiek turto, kad jo užtektų ieškovo reikalavimui užtikrinti. Atitinkamai prieš ieškovas šioje byloje yra patrauktas atsakovu kitose dvejose bylose ir galimai iš jo bus priteista 815 071,28 Lt, todėl A. K. K. nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas UAB „Arvydų giria“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 16 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad A. K. K. pateikti įrodymai yra pakankami, siekiant pagrįsti realią ir neabejotiną nuostolių atsiradimo galimybę tuo atveju, jei tinkamai nebus įvykdyti įsipareigojimai partneriui IndusView UK Ltd. Tuo tarpu, jei atsakovai būtų finansiškai pajėgūs , jų atžvilgiu apskritai neturėjo būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės. Atitinkamai, jeigu ieškovas būtų pajėgus atlyginti atsakovo A. K. nuostolius, atsiradusius dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tai nuostolių atlyginimo užtikrinimui skirta pinigų suma būtų sumokama į depozitinę sąskaitą.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas UAB „Maicė“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 16 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad 2011 m. balandžio 25 d. įmoka sudaro tik dalį bendro įnašo pagal sutartį, o aplinkybė, kad steigiamos bendrovės kapitalas formuojamas keliais įnašais, taip pat įrodo, kad atsakovas neturi galimybių iš karto suformuoti kapitalo, todėl tai nustatytais terminais atliekama dalimis. Be to, ieškovas nepateikia jokių įrodymų, pagrindžiančių jo galimybes atlyginti nuostolius priėmus galutinį sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkinamas.
Užtikrinti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galinčių kilti atsakovo nuostolių padengimą asmuo, kurio prašymu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, gali būti įpareigojamas esant dviems sąlygoms, t. y. kai teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, pripažįsta esant galimybei tokiems nuostoliams atsirasti ateityje ir galimybei, kad nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas. Nagrinėjamu atveju savo prašymą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo (T. 1, b. l. 147 – 151) atsakovas A. K. K. grindė tuo, kad pagal preliminarią bendrijos jungtinės veiklos sutartį (T. 1, b. l. 152 – 162) jis iki 2011 m. balandžio 25 d. turėjo įmokėti naujos įmonės steigimui skirtus 600 000 eurų (prašyme dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo neteisingai nurodoma valiuta – svarai (T. 1, b. l. 153 – 159), o priešingu atveju, privalės sumokėti 600 000 eurų baudą (T. 1, b. l. 161). Minėtas aplinkybes pirmosios instancijos teismas laikė pakankamomis taikyti atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą (CPK 147 str.), tačiau su tokia išvada teisėjų kolegija nesutinka.
Visų pirma, pažymėtina, kad CPK 147 straipsnio prasme gali būti užtikrinamas tik nuostolių, galinčių kilti tiesiogiai dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimas, t. y. galimi nuostoliai pagal savo prigimtį turi būti tiesioginė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pasekmė ir šį priežastinį ryšį privalo įrodyti dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo besikreipiantis asmuo (CPK 12, 178 str.). Tuo tarpu, nors nagrinėjamu atveju atsakovas A. K. K. teigia, kad dėl ieškovo R. W. prašymu Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 11 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių jis nesugebės vykdyti savo įsipareigojimų pagal 2009 m. spalio 5 d. sutartį, dėl ko teks mokėti daugiau kaip 2 milijonų litų baudą, tačiau ir pats pripažįsta, kad joks atsakovo turtas, išskyrus pinigines lėšas bankų sąskaitose, nėra areštuotas (T. 2, b. l. 3). Atitinkamai, nors atsakovas prašymą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo atsakovas A. K. K. teikė praėjus daugiau kaip metams nuo laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo (T. 1, b. l. 145, 149), tačiau jokių duomenų apie savo areštuotas sąskaitas ir jose esantį pinigų likutį nepateikė (CPK 677 str.) ir tokiu būdu iš atsakovo A. K. K. pateiktų duomenų (T. 1, b. l. 164 – 168) iš viso neaišku, ar vykdant Lietuvoje Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 11 d. nutartį buvo realiai areštuotos kokios nors didelės atsakovo piniginės lėšos. Tuo tarpu atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas A. K. K. yra užsienio subjektas, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje (T. 2, b. l. 1), atsakovo pateikta preliminarioji bendrijos jungtinės veiklos 2009 m. spalio 5 d. sutartis taip pat sudaryta atsakovo gyvenamosios vietos valstybėje, o duomenų, kad Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 11 d. nutartį būtų leista vykdyti ir ji būtų įvykdyta Jungtinėje Karalystėje, nėra. Atitinkamai iš pagal jau minėtą 2009 m. spalio 5 d. sutartį atsakovo A. K. K. prisiimtų įsipareigojimų (iki 2011 m. spalio 25 d. sumokėti 2 600 000 eurų įnašą pradiniam kapitalui suformuoti, T. 1, b. l. 159) šiuo metu, teisėjų kolegijos nuomone, galima pagrįstai manyti, jog atsakovo A. K. K. finansinė padėtis Jungtinėje Karalystėje, iš kurioje turimų atlikti mokėjimų kildinamas atsakovo reikalavimas taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimą, yra pakankamai gera. Be to, jeigu atsakovas A. K. K. ir neįvykdytų savo įsipareigojimų pagal 2009 m. spalio 5 d. preliminariąją sutartį, šiuo metu, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo teigti, jog tai būtų susiję su Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 11 d. nutartimi pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis.
Taigi, teisėjų kolegijos nuomone, atsakovo A. K. K. pateikti duomenys nepatvirtina, kad nuostoliai gali atsirasti būtent dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 11 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, o nesant šios nuostolių atlyginimo instituto taikymui būtinos sąlygos, spręsti apie tai, kaip juos pavyktų išsiieškoti, jeigu pastarieji visgi atsirastų, nėra pagrindo.
Iš kitos pusės, atsakovo A. K. K. prašymo dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atmetimas nereiškia pripažinimo, jog teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės visiškai nesukelia ir negali sukelti atsakovui nuostolių atsiradimo, o šiuo metu tai reiškia tik tai, jog atsakovas, turėdamas įrodinėjimo pareigą, nepateikė įrodymų, kurie leistų teismui daryti išvadą dėl konkrečių prašyme nurodytų nuostolių atsiradimo galimybės (CPK 12 str., 178 str.). Tuo tarpu pateikus įrodymus dėl galimų nuostolių pobūdžio ir preliminaraus dydžio, atsakovui nedraudžiama pakartotinai kreiptis į teismą su motyvuotu prašymu dėl tokių nuostolių atlyginimo užtikrinimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-151/2010).
Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 16 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – atsakovo A. K. K. prašymas dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 16 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti atsakovo A. K. K. prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo.