- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-12-30
- Bylos Nr.
- 2-19474-894/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-14647-2016-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Urbanavičiūtė
- Ieškovas
- A. R.
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl neteisėto atleidimo iš užimamų pareigų bei neišmokėtų išmokų susijusių su darbo santykiais.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašo: 1. Pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu; 2. Priteisti iš atsakovės: 2.1. Dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką; 2.2. 5956,52 Eur už naktinį darbą; 2.3. 2649,98 Eur už darbą poilsio dienomis; 2.4. 280,90 Eur už darbą šventinėmis dienomis; 2.5. 3969,76 Eur už viršvalandinį darbą; 2.6. 332,67 Eur už nepanaudotas atostogas; 2.7. 300,00 Eur neturtinės žalos (reikalavimo dydį ieškovas galutinai suformulavo 2016 m. gruodžio 6 d. teismo posėdžio metu) (4 t., b. l. 12).
Ieškovas nurodė, kad 2015 m. sausio 29 d. įsidarbino uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju. Su ieškovu buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis, nustatant 390,00 Eur mėnesinį darbo užmokestį. 2016 m. vasario 5 d. darbo sutartyje buvo padaryti pakeitimai nustatant 500,00 Eur mėnesinį darbo užmokestį. Ieškovas nurodė, kad sutarties pasirašymo metu jam buvo išaiškinta, jog jo darbas bus susijęs su kelionėmis - reisais Lietuva – Vokietija – Lietuva. Ieškovas pažymėjo, kad darbdavys su ieškovu darbo grafiko nederino. Ieškovas pažymėjo, kad jam atostogaujant 2016 m. birželio 22 d. pablogėjo sveikata ir buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas. 2016 m. birželio 28 d. nuvykus pas gydytoją, ieškovas buvo informuotas, kad yra atleistas iš darbo. Ieškovo atleidimo iš darbo pagrindas - Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 1 punktas. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovas 2016 m. birželio 28 d. atsakovei išsiuntė prašymą dėl duomenų pateikimo. 2016 m. liepos 9 d. atsakovė ieškovui išsiuntė įmonės įsakymą dėl ieškovo atleidimo iš darbo nurodydama kitus (Darbo kodekso 235 ir 237 str.) atleidimo pagrindus, nei nurodyti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – VSDFV). Ieškovo nuomone, atsakovė įsakymą dėl ieškovo atleidimo surašė 2016 m. birželio 23 d. ir atgaline data, t. y. nuo 2016 m. birželio 21 d. atleido ieškovą iš darbo bei informavo VSDFV. Ieškovas nurodė, kad jokių drausminių nuobaudų dirbdamas pas atsakovę neturėjo, jokių pasiaiškinimų iš jo dėl darbo drausmės pažeidimų niekas nereikalavo. Ieškovas pažymėjo, kad dėl atleidimo iš darbo jam pablogėjo sveikata, ieškovas patyrė stresą, kas įtakojo neturtinės žalos kilimą. Nurodė, kad dirbo poilsio ir švenčių dienomis, naktinį darbą bei viršvalandžius ir jam už šį darbą nebuvo sumokėta. Taip pat nurodė, kad darbdavys jam neišmokėjo 332,67 Eur už nepanaudota atostogas (1 t., b. l. 24-28; b. l. 39-43; b. l. 141-143).
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su patikslintu ieškiniu nesutinka. Nurodė, jog 2015 m. rugpjūčio 25 d. ieškovui paskirta drausminė nuobauda - įspėjimas. Ieškovas pasirašė įspėjimą, drausminės nuobaudos įstatyme nustatytu terminu neskundė. Drausminė nuobauda paskirta už tai, jog ieškovas pažeidė Vairuotojo pareiginių nuostatų 2.7 p., Tarnybinių automobilių eksploatavimo taisyklių 5 p., neinformavo atsakovo apie eismo įvykį, į kurį pateko atsakovei priklausanti transporto priemonė. Atsakovė nurodė, kad 2016 m. kovo 10 d. ieškovui paskirta drausminė nuobauda - papeikimas už tai, jog jis vairuodamas atsakovei priklausančią transporto priemonę viršijo leistiną greitį ir pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus bei Vairuotojų pareiginių nuostatų 2.13 p. 2016 m. birželio 13 d. ieškovas tyčia sunaikino atsakovei priklausantį turtą — apdaužė automobilio stiklą, kurio vertė 558,36 Eur. 2016 m. birželio 20 d. ieškovas negrąžino atsakovei 50,00 Eur komandiruotės išlaidoms skirtos pinigų sumos bei nepateikė įrodymų, kur panaudojo šią sumą. 2016 m. birželio 21 d. atsakovė pareikalavo ieškovo pasiaiškinti dėl įmonei padarytos žalos, tačiau ieškovas sunaikino prašymo egzempliorių, be darbdavio leidimo paliko darbo vietą. Po šio įvykio ieškovas į darbą neatvyko. Atsakovė pažymėjo, kad kreipėsi į Darbo ginčų komisiją dėl 608,36 Eur žalos priteisimo iš ieškovo. 2016 m. birželio 21 d. direktoriaus įsakymu ieškovui paskirta drausminė nuobauda - atleidimas iš darbo. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovas nuo 2016 m. birželio 21 d. darbovietėje nebuvo ir jokio prašymo išleisti jį kasmetinių atostogų bei nedarbingumo pažymėjimo atsakovei nepateikė. Matydama, jog dėl sistemingai besikartojančių pažeidimų efektyvus darbas su ieškovu yra neįmanomas, ieškovas savo elgesiu kelia grėsmę darbdavio materialinių vertybių saugumui, atsakovė priėmė įsakymą atleisti ieškovą iš darbo. Atsakovė atsiliepime papildomai teismui paaiškino, jog ieškovas naktimis ir viršvalandžių nedirbo. Ieškovas dirbo 8 val. per dieną nuo 8.00 val. iki 18.00 val. Atsakovė nurodė, kad ieškovui už nepanaudotas atostogas sumokėta suma sudaro 487,51 Eur. Dalis ieškovui mokėtinų sumų buvo pervedami į antstolio sąskaitas vykdant priverstinį išieškojimą, o ieškovui už darbą šventinėmis ar poilsio dienomis suteiktos papildomos poilsio dienos. Atsakovės nuomone, ieškovo argumentai dėl jo patirtos neturtinės žalos yra nepagrįsti (1 t., b. l. 51-56).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas dalinai
Nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė 2015 m. sausio 29 d. sudarė darbo sutartį, pagal kurią ieškovas įsidarbino vairuotoju už 390,00 Eur mėnesinį darbo užmokestį (nuo 2016 m. vasario 5 d. nustatytas 500,00 Eur darbo užmokestis). Šalys susitarė dėl 8 val. darbo dienos (40 val. darbo savaitės) (1 t., b. l. 7-8). 2015 m. rugpjūčio 25 d. ieškovui buvo skirta pastaba (1 t., b. l. 68). 2016 m. kovo 10 d. atsakovės direktoriaus įsakymu Dėl drausminės nuobaudos (papeikimo) skyrimo A. R. paskirta drausminė nuobauda – papeikimas (1 t., b. l. 71). 2016 m. birželio 20 d. atsakovės direktorius pasirašė Reikalavimą pasiaiškinti raštu (1 t., b. l. 64). 2016 m. birželio 21 d. atsakovės vadovas priėmė įsakymą, kuriuo ieškovui skyrė drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo už darbo tvarkos taisyklių ir pareiginių nuostatų nevykdymą (1 t., b. l. 15).
2016 m. gruodžio 6 d. teismo posėdyje ieškovas sumažino ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo nuo 1000,00 Eur iki 300,00 Eur (4 t., b. l. 12).
Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal galiojančias teismų praktikos suformuluotas įrodinėjimo taisykles darbo bylose dėl drausminės nuobaudos skyrimo teisėtumo ir pagrįstumo pareiga įrodyti, kad drausminė nuobauda skirta teisėtai ir pagrįstai, tenka darbdaviui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2005; 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-635/2005, 2012 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2012). Teismui tikrinant darbuotojui paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumą, darbdaviui tenka pareiga įrodyti darbuotojo neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir kaltės buvimą. Darbdavio įrodinėjamos konkrečios aplinkybės turi būti pagrįstos ne formaliais darbuotojo darbo trūkumais, o konkrečiu darbo drausmės pažeidimu. Neteisėtu darbuotojo elgesiu pripažįstamas toks asmens elgesys, kuris neatitinka norminių teisės aktų nustatytų taisyklių, taip pat darbo tvarkos taisyklių, pareiginės instrukcijos. Neteisėtai veikai paprastai būdinga tai, kad ja ne tik pažeidžiamas norminis teisės aktas, bet ir nukentėjusiojo (šiuo atveju – darbdavio) subjektyvioji teisė, pakenkiama jo tam tikram interesui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-178/2005; 2007 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-565/2007; 2008 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2008).
Dėl 2015 m. rugpjūčio 25 d. drausminės nuobaudos
Teismo posėdyje atsakovės vadovas paaiškino, kad įsakyme padarytas rašymo apsirikimas ir 2015 m. rugpjūčio 25 d. ieškovui skirta nuobauda – pastaba, o ne įspėjimas. Teismas vertina, jog, nepaisant teksto viršuje įrašyto žodžio „Įspėjimas“, iš dokumento turinio yra aišku, kad 2015 m. rugpjūčio 25 d. ieškovui buvo skirta drausminė nuobauda - pastaba (1 t., b. l. 68). Atitinkamai teismas atmeta, kaip nepagrįstą ieškovo argumentą, kad ši drausminė nuobauda pripažintina neteisėta jau vien tuo pagrindu, kad Darbo kodekse nėra numatyta nuobaudos rūšies – įspėjimo.
Pagal DK 240 straipsnio 1 dalį, prieš skirdamas drausminę nuobaudą, darbdavys turi raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo. Šio įstatymo reikalavimo tikslas – užtikrinti darbuotojo teisę pasiaiškinti darbdaviui dėl jam priskiriamo drausmės pažeidimo. Pasiaiškinime darbuotojo pateikta informacija įgalina darbdavį spręsti, ar darbuotojas iš tikrųjų padarė darbo drausmės pažeidimą, o jei padarė, tai kokia dėl to yra darbuotojo kaltė (jos forma ir laipsnis). Savo ruožtu darbdavys, pareikalaudamas pasiaiškinti, turi aiškiai suformuluoti, kokiu konkrečiai darbo drausmės pažeidimu yra įtariamas darbuotojas, nurodyti pažeidimo padarymo laiką, vietą, darbuotojo kaltės įrodymus, kitas reikšmingas aplinkybes, nustatyti protingą terminą pasiaiškinimui pateikti. Taigi, pasiaiškinimo institutu ne tik garantuojama darbuotojo teisė pasiaiškinti, bet ir siekiama maksimaliai užtikrinti, kad darbdavys, prieš skirdamas drausminę nuobaudą, žinotų visas aplinkybes, reikšmingas drausminei atsakomybei taikyti ir drausminei nuobaudai parinkti. Įstatymo leidžiama darbdaviui skirti darbuotojui drausminę nuobaudą ir be pasiaiškinimo, jeigu darbuotojas per darbdavio nustatytą terminą be svarbių priežasčių pasiaiškinimo nepateikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2009). Atsakovės vadovas A. K. teismo posėdyje patvirtino, kad prieš skiriant aptariamą drausminę nuobaudą, raštu nepareikalavo darbuotojo raštiško pasiaiškinimo dėl darbo drausmės pažeidimo, kaip tai numato Darbo kodekso 240 straipsnio 1 dalis. Konstatuotina, kad atsakovė padarė procedūrinį pažeidimą.
Teismas pažymi, kad atsakovės pozicija dėl pagrindo, kuriuo skirta ginčijama nuobauda yra nenuosekli. Viena vertus, atsiliepime nurodyta, kad drausminė nuobauda paskirta už tai, jog ieškovas pažeidė Vairuotojo pareiginių nuostatų 2.7 punktą, Tarnybinių automobilių eksploatavimo taisyklių 5 punktą, t.y. neinformavo atsakovės vadovo apie eismo įvykį, į kurį pateko atsakovei priklausanti transporto priemonė. Kita vertus, atsakovės vadovas A. K. teismo posėdyje paaiškino, kad pastaba ieškovui skirta už tai, jog darbuotojas apie eismo įvykį neinformavo draudiko. Iš į bylą atsakovės pateikto ieškovo 2015 m. spalio 16 d. paaiškinimo turinio matyti, kad darbuotojas pasiaiškinimą teikė dėl to, kad apie 2015 m. gegužės 26 d. patirtą eismo įvykį neinformavo draudiko (1 t., b. l. 69). Iš į bylą pateiktų atsakovės lokalinių teisės aktų turinio darytina išvada, jog ieškovui nebuvo priskirta pareiga apie patirtą eismo įvykį informuoti transporto priemonės draudiką. Teismas pažymi, jog teismo posėdyje A. K. patvirtino, jog žala atsakovei dėl ieškovo neveikimo nėra kilusi (2016 m. gruodžio 6 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 1 val. 47 min. 26 s.). Teismas sprendžia, jog atsakovė neįrodė, koks konkrečiai jos interesas buvo pažeistas ieškovo veiksmais ar neveikimu.
Atsakovė nepateikė neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, jog apie minėtą pažeidimą (2015 m. gegužės 26 d. eismo įvykį) sužinojo ne anksčiau, kaip vienas mėnuo iki drausminės nuobaudos paskyrimo. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad atsakovė praleido vieno mėnesio terminą drausminei nuobaudai paskirti (DK 241 str. 1 d.).
Atsakovei neįrodžius būtinų drausminės atsakomybės sąlygų - žalingų padarinių, priežastinio neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir žalingų padarinių ryšio, ieškovo kaltės, o taip pat nustačius, kad atsakovė nepareikalavo darbuotojo raštu pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimo, taip pažeisdama DK 240 straipsnio 1 dalį, praleido vieno mėnesio terminą drausminei nuobaudai paskirti (DK 241 str. 1 d.), 2015 m. rugpjūčio 25 d. ieškovui paskirta drausminė nuobauda – pastaba – naikintina, kaip neteisėta.
Dėl 2016 m. kovo 10 d. drausminės nuobaudos
2016 m. kovo 10 d. atsakovės direktoriaus įsakyme Dėl drausminės nuobaudos (papeikimo) skyrimo nurodyta, kad vadovaujantis gaunamais dokumentais iš kelių policijos dėl vairuotojo A. R. padarytų darbo pažeidimų (DK 234 str., 235 str. 7 p.) ir vadovaujantis Darbo kodekso 237 straipsniu, A. R. skiriama drausminė nuobauda – papeikimas už darbo tvarkos taisyklių ir pareiginių nuostatų nevykdymą (1 t., b. l. 71). Teismas akcentuoja, jog iš aptariamo įsakymo dėl drausminės nuobaudos paskyrimo turinio nėra aišku, už kokį konkretų pažeidimą nuobauda buvo paskirta. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad ieškovui paskirta drausminė nuobauda - papeikimas už tai, jog jis vairuodamas atsakovei priklausančią transporto priemonę viršijo leistiną greitį ir pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus bei Vairuotojų pareiginių nuostatų 2.13 punktą. Vairuotojų pareiginių nuostatų 2.13 punkte nustatyta, kad vairuotojas privalo laikytis Kelių eismo taisyklių (1 t., b. l. 96). Konstatuotina, kad šis pareiginių nuostatų punktas iš esmės atkartoja viešosios teisės normą, įpareigojančią vairuotoją laikytis Kelių eismo taisyklių reikalavimų.
Atsakovės vadovas A. K. teismo posėdyje nurodė, kad aptariama nuobauda paskirta už nuolatinį eismo taisyklių pažeidimą. Nurodė, kad atsakovė kas savaitę gaudavo pranešimus apie viršytą greitį (2016 m. gruodžio 6 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 1 val. 47 min. 26 s.). Teismas pažymi, jog minėtą aplinkybę patvirtinančių įrodymų atsakovė, atstovaujama advokato, į bylą nepateikė. A. K. taip pat nurodė, kad prieš skiriant šią tarnybinę nuobaudą raštu nepareikalavo darbuotojo raštiško pasiaiškinimo. Nurodė, kad neturi įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovei būtų atsiradusi prievolė sumokėti už A. R. baudą, paskirtą už greičio viršijimą (2016 m. gruodžio 6 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 1 val. 47 min. 26 s.). Pažymėtina, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jai dėl darbuotojo viršyto greičio kilo kokios nors neigiamos pasekmės (DK 238 str.). Ieškovas teismo posėdyje paaiškino, kad už greičio viršijimą skirtas baudas susimokėjo pats. Liudytojas V. V. teismo posėdyje paaiškino, kad tais atvejais, kai vairuotojai komandiruotės užsienyje metu viršija greitį, darbdavio atstovai kontroliuoja, kad vairuotojas susimokėtų baudą ir ją sumokėjus, vairuotojui daugiau pretenzijų nereiškia (2016 m. gruodžio 6 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 51 min. 35 s.).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, jog atsakovės vadovas A. K. teismo posėdyje nurodė, kad nuobaudos skyrimo metu A. R. buvo išvykęs į komandiruotę (2016 m. gruodžio 6 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 1 val. 47 min. 26 s.). Pažymėtina, kad įsakyme nėra jokios žymos apie darbuotojo atsisakymą susipažinti su įsakymu. Ginčo įsakymą yra pasirašę trys atsakovės darbuotojai. Šių darbuotojų pasirašymo data nėra nurodyta (1 t., b. l. 71). Ieškovas ginčijo, kad buvo supažindintas su ginčo įsakymu. Nesant į bylą pateiktų kitų objektyvių įrodymų apie darbuotojo atsisakymą susipažinti su įsakymu, teismas vertina, kad atsakovė neįrodė, jog darbuotojui pasirašytinai pranešė apie ginčo įsakymą dėl drausminės nuobaudos paskyrimo, kaip nustatyta Darbo kodekso 240 straipsnio 3 dalyje (CPK 178 str.).
Atsakovė skirtai nuobaudai pagrįsti į bylą pateikė dokumentus, patvirtinančius, jog ieškovas užsienio valstybėse vairuodamas atsakovės transporto priemonę viršijo greitį (1 t., b. l. 72-74). Iš pateiktų dokumentų turinio nustatytina, jog pažeidimas viršijant nustatytą greitį padarytas 2015 m. gruodžio 2 d. Tuo tarpu, nuobauda paskirta 2016 m. kovo 10 d. Atsakovei nepateikus neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, jog apie minėtą pažeidimą sužinojo ne anksčiau, kaip 2016 m. vasario 10 d., laikytina, kad atsakovė praleido vieno mėnesio terminą drausminei nuobaudai paskirti (DK 241 str. 1 d.).
Konstatuotina, kad atsakovė neįrodė būtinų drausminės atsakomybės sąlygų – kilusių žalingų padarinių, priežastinio darbuotojo neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir žalingų padarinių ryšio. Be to, atsakovė, skirdama ginčijamą nuobaudą, padarė procedūrinius pažeidimus: nepareikalavo darbuotojo raštu pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimo, taip pažeisdama DK 240 straipsnio 1 dalį, praleido vieno mėnesio terminą drausminei nuobaudai paskirti (DK 241 str. 1 d.), apie įsakymą dėl drausminės nuobaudos paskyrimo darbuotojui nepranešė pasirašytinai (DK 240 str. 3 d.). Dėl šių priežasčių 2015 m. rugpjūčio 25 d. ieškovui paskirta drausminė nuobauda – papeikimas – naikintina, kaip neteisėta.
Dėl 2016 m. birželio 21 d. drausminės nuobaudos
2016 m. birželio 21 d. atsakovės vadovas priėmė įsakymą, kuriuo ieškovui skyrė drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo už darbo tvarkos taisyklių ir pareiginių nuostatų nevykdymą. Įsakyme atleidimo pagrindas nurodytas Darbo kodekso 235 straipsnis (už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą) (1 t., b. l. 62). Iš į bylą pateiktos 2016 m. liepos 12 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus (toliau – ir VSDFV) Registro skyriaus pažymos matyti, kad atsakovė VSDFV apie ieškovo atleidimą buvo informuota 2016 m. birželio 23, 12 val. 21 min. Pranešime VSDFV darbdavys nurodė, kad A. R. atleistas pagal Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą (už nerūpestingą darbo pareigų atlikimą ar kitokį darbo drausmės pažeidimą, jei prieš tai darbuotojui per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikyta drausminė nuobauda) (1 t., b. l. 19). Pažymėtina, kad atsakovė neįrodinėjo, jog ieškovas padarė šiurkštų drausmės pažeidimą. Atsakovė laikėsi pozicijos, kad buvo sąlygos ieškovą atleisti pagal Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą, kadangi skiriant trečią nuobaudą nuo pirmosios ir antrosios nuobaudų paskyrimo nebuvo praėjęs 12 mėnesių laikotarpis (1 t., b. l. 54).
2016 m. birželio 20 d. atsakovo direktorius pasirašė Reikalavimą pasiaiškinti raštu, kuriame, be kita ko, nurodoma, kad 2016 m. birželio 13 d. buvo nustatyta, jog A. R. pažeidė UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo tvarkos taisykles, pareiginius nuostatus ir sąmoningai sunaikino prekę. Paprašytas pasiaiškinti, vartojo necenzūrinius žodžius, įžeidinėjo padalinio ir įmonės vadovą. Tokiais veiksmais šiurkščiai pažeidė darbo pareigas (DK 235 str.), kas suteikia pagrindą skirti drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo. Iš ieškovo pareikalauta iki 2016 m. birželio 21 d., 9.00 val. raštu pateikti pasiaiškinimą dėl nurodyto pažeidimo (1 t., b. l. 64). Šiame kontekste teismas pažymi, jog darbdavio darbuotojui nustatytas 1 dienos terminas pasiaiškinimui pateikti vertinas kaip neprotingas.
Pažymėtina, kad iš aukščiau aptarto Reikalavimo pasiaiškinti turinio matyti, kad buvo tirtas drausmės pažeidimas, susijęs su sąmoningu prekės sunaikinimu bei padalinio ir įmonės vadovo įžeidinėjimu, necenzūrinių žodžių vartojimu. Sistemiškai vertinant 2016 m. birželio 21 d. įsakymo bei 2016 m. birželio 20 d. Reikalavimo pasiaiškinti turinį, teismas sprendžia, jog nėra pagrindo išvadai, kad ginčo nuobauda – atleidimas iš darbo - buvo skirta ir už tai, kad ieškovas negrąžino komandiruotės išlaidoms nepanaudotų 50,00 Eur ir/ar paliko darbo vietą nepasibaigus darbo laikui, kaip savo atsikirtimuose nurodo atsakovė (1 t., b. l. 53).
Atsakovė įrodinėjo, kad 2016 m. birželio 13 d. ieškovas tyčia sunaikino atsakovei priklausantį turtą - apdaužė automobilio stiklą, kurio vertė 558,36 Eur. Minėta, jog pareiga įrodyti, kad drausminė nuobauda skirta teisėtai ir pagrįstai, tenka darbdaviui. Atsakovas į bylą pateikė 2016 m. birželio 13 d. Paaiškinimą dėl vairuotojo A. R. elgesio, kuriame nurodyta, kad 2016 m. birželio 13 d. 8 val. 30 min. vairuotojas A. R. iškraudamas krovinį sąmoningai sunaikino įmonės turtą. Paaiškinimas adresuotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui. Paaiškinimą pasirašė penki liudininkai autošaltkalvis A. A., autošaltkalvis T. T., sandėlininkė D. K., padalinio vadovas V. V., vadybininkas A. A. (1 t., b. l. 63). Atsakovė pateikė 2016 m. birželio 13 d. aktą Dėl prekių (medžiagų) nurašymo, kuriame daikto nurašymo pagrindu nurodyta „iškraunant sudaužytas. Kaltas A.“ (1 t., b. l. 65).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje liudytoju apklaustas atsakovės darbuotojas B. K. paaiškino, kad matė, kaip ieškovas sąmoningai iš vieno metro aukščio numetė ant žemės dėžę su automobilio stiklu, dėl ko stiklas sudužo į smulkias šukes. Nurodė, kad ieškovas garsiai vartojo necenzūrinius žodžius (2016 m. gruodžio 6 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 26 min. 00 s.). Teismo posėdyje liudytoju apklaustas atsakovės darbuotojas V. V. nurodė, kad matė, kaip ieškovas iškrovė prekes iš automobilio, išgirdo trenksmą ir pamatė nukritusią dėžę, matė, kad dėžėje buvęs stiklas įtrūko skersai. Nurodė, kad nukritus dėžei ieškovas nieko nekalbėjo. Nurodė, kad ieškovas neatsargiai krovė krovinį, todėl dėžė iškrito. Teismas pažymi, jog liudytojas V. V. patvirtino, kad B. K. į darbą atvyko jau po įvykio ir apie įvykį jį informavo darbuotoja D. K. (2016 m. gruodžio 6 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 51 min. 35 s.). Teismas laiko, kad liudytojas B. K. turi tiesioginį suinteresuotumą bylos baigtimi, nes atsakovės vadovas yra jo tėvas. Dėl nurodytos priežasties šio liudytojo parodymai vertintini kritiškai. Teismas pažymi, kad 2016 m. birželio 13 d. paaiškinime dėl ieškovo įvykdyto įmonės turto sunaikinimo B. K. taip pat nėra pasirašęs (1 t., b. l. 63). Ieškovas teismo posėdyje paaiškino, kad ginčo stiklas galėjo sudužti jį vežant tam nepritaikyta transporto priemone. Sistemiškai įvertinęs aptartus įrodymus, teismas vertina, kad atsakovė neįrodė, jog ieškovas sąmoningai, t. y. tyčia sudaužė ginčo stiklą. Neįrodžius ieškovo tyčios dėl stiklo sudaužymo, spręstina, kad griežčiausios nuobaudos skyrimas, esant tokioms drausmės pažeidimo padarymo aplinkybėms, neatitiktų ne tik drausminės nuobaudos skyrimo tikslų, bet ir teisingumo pricipo.
Teismas vertina, jog ieškovas pripažino, kad 2016 m. birželio 20-21 d. įžeidinėjo atsakovės vadovą (2016 m. gruodžio 6 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 35 min. 50 s.). Tuo ieškovas padarė darbo drausmės pažeidimą (DK 35 str. 1 d., Darbo tvarkos taisyklių 1.2 p.; 5.1.8. p.). Teismo nuomone, atsakovei neįrodžius, kad dėl šio darbo drausmės pažeidimo jai kilo itin žalingi padariniai, vertintina, jog darbdavio parinkta nuobauda – atleidimas iš darbo – yra neproporcinga pažeidimo sunkumui.
Pripažinus neteisėtomis 2015 m. rugpjūčio 25 d. ir 2016 m. kovo 10 d. nuobaudas, nėra pagrindo taikyti Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą. Vadovaujantis aukščiau nurodytais motyvais, ieškovo darbo sutarties nutraukimas pripažintinas neteisėtu.
Dėl išeitinės išmokos ir vidutinio darbo užmokesčio priteisimo
Darbo kodekso 300 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu darbuotojas buvo atleistas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, teismas grąžina jį į pirmesnį darbą ir priteisia vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Pagal Darbo kodekso 300 straipsnio 4 dalį, jeigu teismas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, tai priima sprendimą pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisia jam Darbo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Nagrinėjamu atveju ieškovas 2016 m. liepos 25 d. patikslintame ieškinyje prašė jo į darbą negrąžinti (1 t., b. l. 26). Nustatyta, kad nuobaudas darbdavys ieškovui paskyrė nepagrįstai. Darbdavys ieškovą apibūdina neigiamai, vertina kaip sistemingai pažeidinėjantį darbo drausmę. Ieškovas įmonės vadovą tiek patikslintame ieškinyje (1 t., b. l. 27), tiek ir teismo posėdyje taip pat apibūdino itin neigiamai. Konstatuotina, kad ieškovo ir atsakovės vadovo santykiai yra itin konfliktiški. Vadovaujantis aukščiau nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad ieškovas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, todėl taikytinas alternatyvus ieškovo pažeistų teisių gynimo būdas, ieškovui priteistinos Darbo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinės išmokos ir vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Ieškovo nepertraukiamas stažas atsakovės įmonėje buvo daugiau, kaip 16 mėnesių. Ieškovui priteistina dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.
Atsakovės vadovas teismo posėdyje pripažino, kad atsakovė atleidimo dieną su ieškovu pilnai neatsiskaitė, kaip nustatyta Darbo kodekso 141 straipsnio 1 dalyje. Nurodė, kad su atleistu darbuotoju atsiskaitė tik 2016 m. liepos 8 d., t.y., praėjus daugiau kaip dviem savaitėms po jo atleidimo dienos (2016 m. birželio 21 d.). Šią aplinkybę patvirtina ir į bylą pateiktas banko sąskaitos išrašas (4 t., b. l. 13). Darbdavio atstovas nurodė, kad laiku neatsiskaitė, nes ieškojo kompromiso. Teismas vertina, kad ši aplinkybė sudaro savarankišką pagrindą priteisti ieškovui proporcingą neišmokėtai darbo užmokesčio daliai sumą už uždelsimo laiką (DK 141 str. 3 d.).
Pateikta pažyma apie ieškovui priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, kurioje nurodyta, kad ieškovo dienos vidutinis atlyginimas (priskaityta suma) yra 29,69 Eur (1 t., b. l. 61). Ieškovas teismo posėdyje nurodė, kad su šiuo paskaičiavimu sutinka.
Pagal Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650, 7.1, 9 punktus, darbuotojo vidutinis vienos darbo dienos užmokestis (apskaičiuotas pagal Aprašą) dauginamas iš metinio vidutinio mėnesio darbo dienų skaičiaus. Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2015 m. gruodžio 23 d. įsakymą Nr. A1-789 „Dėl metinių darbo dienų koeficientų ir metinių vidutinio mėnesio darbo dienų ir valandų skaičių 2016 metais patvirtinimo“ nustatyta mėnesiui 21 darbo diena, esant penkių darbo dienų savaitei. Ieškovo darbo santykiai baigėsi galiojant šiam aktui, todėl jo naudai iš atsakovės priteisiama 1 246,98 Eur dviejų vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka (21 d.d. x 29,69 Eur = 623,49 Eur vidutinis darbo užmokestis per mėnesį x 2 mėnesiai) (priskaityta suma) pagal Darbo kodekso 140 straipsnio 3 dalį.
Laikytina, jog ieškovo darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos (DK 300 straipsnio 4 dalis).
Ieškovui iš atsakovės priteistina vidutinis darbo užmokestis už laikotarpį nuo 2016 m. birželio 22 d. (sekanti diena po atleidimo iš darbo) iki 2016 m. gruodžio 30 d. (teismo sprendimo paskelbimo dienos), t.y. už 6 mėnesius – 3 740,94 Eur (623,49 Eur x 6 mėn.) ir 148,45 Eur už 5 darbo dienas (ieškovo vidutinis vienos dienos darbo užmokestis 29,69 Eur x 5 d.), t.y. iš viso 3 889,39 Eur (priskaityta suma) (3 740,94 Eur + 148,45 Eur) už priverstinės pravaikštos laiką, už laikotarpį nuo sekančios po atleidimo iš darbo dienos (2016 m. birželio 22 d.) iki teismo sprendimo paskelbimo dienos ir po 29,69 Eur (priskaityta suma) vidutinio darbo dienos užmokesčio už kiekvieną priverstinės pravaikštos darbo dieną, esant penkių darbo dienų savaitei, skaičiuojant nuo sekančios po teismo sprendimo paskelbimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (DK 300 str. 4 d.).
Sprendimas dalyje dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio – 623,49 Eur (priskaityta suma) priteisimo ieškovui iš atsakovės vykdytinas skubiai (CPK 302 str. 1 d.).
Byloje sprendžiant dėl priteistino ieškovui vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laikotarpį dydžio, svarbu įvertinti, ar abiems iš šalių toks dydis yra adekvatus ir ar nesukelia pernelyg sunkių turtinių padarinių. Atsakovė nei atsiliepime, nei teismo posėdyje neišreiškė prašymo sumažinti ieškovui priteistino vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laikotarpį dydį. Taip pat atsakovė nepateikė objektyvių įrodymų, jog priteista kompensacija už priverstinės pravaikštos laiką sukeltų jai sunkių neigiamų finansinių padarinių. Teismo posėdyje A. K. nurodė, kad įmonė dirba pelningai. Teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į išdėstytas priverstinės pravaikštos laikotarpio atsiradimui ir jo trukmei įtakos turėjusias priežastis, nėra pagrindo mažinti kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką.
Dėl neturtinės žalos
2016 m. gruodžio 6 d. teismo posėdyje ieškovas sumažino prašomos priteisti neturtinės žalos dydį nuo 1000,00 Eur iki 300,00 Eur (4 t., b. l. 12).
DK 250 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą, jos dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu.
Žemesnės instancijos teismas
Kasacinis teismas dėl šių įstatymo nuostatų išaiškino, kad darbo santykiuose neturtinė žala darbuotojui gali būti padaryta įvairiais darbdavio neteisėtais veiksmais, pvz., kai darbuotojas neteisėtai atleidžiamas iš darbo, neteisėtai perkeliamas į kitą darbą, jam neteisingai paskiriama drausminė nuobauda, paskleista informacija apie darbuotoją, nesusijusi su jo darbo savybėmis, ir pan.; tai gali būti tiek asmens fizinis skausmas, tiek dvasiniai išgyvenimai (tiek lydintys fizinį skausmą, tiek savarankiški), nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2006).
Ieškovas paaiškino, jog dėl neteisėto atleidimo patyrė didelį stresą. Nurodė, kad po atleidimo turėjo papildomų rūpesčių dėl valstybinio socialinio draudimo. Nurodė, kad dėl neteisėto atleidimo jam pablogėjo sveikata, teko vartoti vaistus. Ieškovas neturtinę žalą įrodinėjo į bylą pateiktais vaistų pirkimo kvitais ir 2016 m. liepos 27 d. gydytojo receptu nervų sistemą veikiantiems vaistams (http://www.vaistai.lt/receptinis-vaistas/nerv%C5%B3-sistem%C4%85-veikiantys-vaistai/psicholeptikai/quetiapine-actavis-25mg-pl%C4%97vele-dengtos-tablet%C4%97s-n60.html) (1 t., b. l. 148-149). Teismas nesant byloje kitų objektyvių duomenų apie ieškovo sveikatos būklę bei vartotus vaistus iki atleidimo dienos, neturi pagrindo daryti vienareikšmišką išvadą, jog ieškovui sveikata pablogėjo vien tik dėl atsakovės neteisėtų veiksmų. Teismas sutinka, kad ieškovas patyrė įtampą ir nepatogumus dėl neteisėto atleidimo. Teisės pažeidimo pripažinimo faktas atskirais atvejais yra pakankama satisfakcija už patirtą skriaudą, o teisės pažeidimo pripažinimas yra savarankiškas pažeistų teisių gynimo būdas. Neturtinė žala priteisiama tuo atveju, kai nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Lietuvos Aukščiausiojo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; 2008 m. liepos 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2008).
Įvertinus į bylą pateiktų įrodymų turinį, nenustatyta ieškovo reputacijos pablogėjimo, bendravimo galimybių sumažėjimo, galimybių įsidarbinti sumažėjimo, ar kitų patirtos neturtinės žalos reikšmingumą patvirtinančių aplinkybių. Teismas pažymi, kad paties darbuotojo veiksmai nėra nepriekaištingi, t.y. nustatyta, jog jis padarė drausmės pažeidimą 2016 m. birželio 20-21 d. įžeidinėdamas atsakovės vadovą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2014).
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas vertina, jog ieškovo teisių pažeidimo pripažinimas bei vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo priteisimas laikytinas pakankamu ieškovo pažeistų teisių gynimo būdu.
Dėl sumų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo
Kasacinis teismas išaiškino, kad pagal darbo įstatymo normas šalys darbo byloje nėra atleidžiamos nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120-687/2015, 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2008).
Ieškovas reikalavimus dėl sumų už darbą nakties metu, poilsio dienomis, šventinėmis dienomis, už viršvalandinį darbą ir už nepanaudotas atostogas iš esmės įrodinėjo savo užrašais (1 t., b. l. 55; 2 t., b. l. 3-111). Teismo posėdyje ieškovas paaiškino, kad sumas už darbą nakties metu ir už viršvalandinį darbą paskaičiavo už tą patį jo teigimu dirbtą laiką. Nurodė, kad jo paskaičiavimai nėra tikslūs.
Darbo tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės), su kuriomis ieškovas supažindintas pasirašytinai, 3.1. punkte nustatyta, kad darbuotojai dirba 5 darbo dienų savaitę, 40 val. trukmės, nustatoma darbo dienos pradžia 8.00 val.; darbo dienos pabaiga 18.00 val. (1 t., b. l. 75-87). Taisyklių 3.17 punkte nurodyta, kad pasilikti darbo vietoje dirbti pasibaigus darbo dienai ar poilsio ir švenčių dienomis savo iniciatyva darbuotojai gali tiktai gavę įmonės vadovo ar jo įgalioto asmens raštišką sutikimą. Darbo kodekso 150 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog viršvalandiniai darbai gali būti organizuojami tik gavus rašytinį darbuotojo sutikimą arba rašytinį darbuotojo prašymą. Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jis būtų prašęs ir gavęs darbdavio įgalioto asmens sutikimą dirbti viršvalandinius darbus. Vairuotojų pareiginių nuostatų, su kuriais ieškovas supažindintas pasirašytinai, 2.14 punkte nustatyta, kad reiso metu vairuotojas privalo laikytis nustatyto darbo ir poilsio režimo (1 t., b. l 93-98). Pažymėtina, kad paties ieškovo surašyti paskaičiavimai apie jo galimai dirbtus viršvalandžius, nesant pateiktų kitų objektyvių įrodymų, nėra pagrindas teismui daryti pagrįstą išvadą apie viršvalandinio ir/ar naktinio darbo faktą. Vadovaujantis aukščiau nurodytais motyvais, ieškinio reikalavimai priteisti darbo užmokestį už viršvalandinį ir naktinį darbą, atmestini, kaip nepagrįsti ir neįrodyti.
Atsakovė pateikė darbo laiko apskaitos žiniaraščius už laikotarpį nuo 2015 m. sausio iki 2016 m. birželio (1 t., b. l. 106-123), pažymas apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei įsakymus dėl poilsio dienų ieškovui suteikimo ir ar perkėlimo (1 t., b. l. 157-140; 3 t., b. l. 37-105). Teismo vertinimu minėti įrodymai patvirtina aplinkybę, kad ieškovui priklausantis darbo užmokestis paskaičiuotas pagal jo išdirbtą laiką. Minėti įrodymai taip pat patvirtina aplinkybę, jog ieškovui už komandiruotėse praleistas nedarbo dienas buvo suteiktos papildomos poilsio dienos. Darbo kodekso 194 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, numatyta galimybė už darbą poilsio arba švenčių dieną, jeigu jis nenumatytas pagal grafiką, kompensuoti suteikiant darbuotojui per mėnesį kitą poilsio dieną. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad per 1,5 metų darbo pas atsakovę laikotarpį būtų išreiškęs nesutikimą su tokia kompensavimo už išdirbtas poilsio ir švenčių dienas forma. Todėl atmestini, kaip nepagrįsti ir neįrodyti reikalavimai priteisti darbo užmokestį už darbą poilsio ir šventinėmis dienomis.
Ieškovas prašė priteisti jam kompensaciją už atostogas. Teismo posėdyje nurodė, kad sutinka su Darbo užmokesčio kortelėje už 2016 m. (1 t., b. l. 104) pateiktais skaičiavimais (įskaitant kompensacijos už atostogas sumą), tačiau neigė, kad jam buvo išmokėta 92,45 Eur. Atsakovė pateikė banko sąskaitos išrašą, patvirtinantį, kad ieškovui 2016 m. liepos 8 d. pervedė 42,45 Eur (4 t., b. l. 13). Atsakovės vadovas A. K. teismo posėdyje nurodė, kad 50,00 Eur (92,45 Eur-42,45 Eur) nesumokėjo, kadangi vertina, jog ieškovas 2016 m. birželio 20 d. negrąžino atsakovei 50,00 Eur komandiruotės išlaidoms skirtos pinigų sumos bei nepateikė įrodymų, kur panaudojo šią sumą. Atsakovė pateikė 2016 m. birželio 1 d. Kasos išlaidų orderį bei pranešimą, kuriais įrodinėja, kad ieškovui buvo išmokėta 50,00 Eur komandiruotės išlaidoms (1 t., b. l. 66-67). Byloje nėra objektyvių įrodymų, iš kurių teismas galėtų spręsti, kad ginčo avanso suma buvo grąžinta darbdaviui, arba buvo panaudota pagal paskirtį. Ieškovas teismo posėdyje nurodė, kad šią sumą 2016 m. birželio 1 d. grąžino B. K.. Teismas sprendžia, jog mažai tikėtina, kad ieškovas ginčo avanso sumą grąžino vadybininkui tą pačią dieną (2016 m. birželio 1 d.), kurią avansas jam buvo išmokėtas. Kita vertus, teismas pažymi, jog įstatyme darbdaviui nėra numatyta galimybė sulaikyti darbuotojui priklausančių sumų išmokėjimą, todėl sprendžia, jog atsakovė nepilnai atsiskaitė su darbuotoju – neišmokėjo jam priklausančių išmokėti 50,00 Eur. Teismas vertina, kad ši aplinkybė sudaro savarankišką pagrindą priteisti ieškovui proporcingą neišmokėtai darbo užmokesčio daliai sumą už uždelsimo laiką (DK 141 str. 3 d.). Pripažinus ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu ir priteisus jam visą vidutinį jo darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą, papildomai už uždelstą atsiskaityti laiką nepriteistina.
Dėl kitų šalių argumentų, kaip dėl teisiškai nereikšmingų teismas nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
2016 m. gruodžio 6 d. teismo posėdyje ieškovas atsisakė prašymo priteisti 12,80 Eur bylinėjimosi išlaidų (4 t., b. l. 12).
Ieškinio reikalavimas pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu laikytinas neturtinio pobūdžio reikalavimu. Už tokį reikalavimą mokėtina žyminio mokesčio suma yra 41,00 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Kiti ieškovo reikalavimai yra turtinio pobūdžio reikalavimai.
Už priskaičiuotą 3 889,39 Eur vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką mokėtinas 116,67 Eur žyminis mokestis (3889,39 Eur x 3 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Už reikalavimą priteisti 2 mėnesių išeitinę kompensaciją mokėtinas 37,00 Eur žyminis mokestis (1246,98 Eur x 3 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Už reikalavimą priteisti 5956,52 Eur už naktinį darbą mokėtinas 178,68 Eur žyminis mokestis (5956,52 Eur x 3 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Už reikalavimą priteisti 2649,98 Eur už darbą poilsio dienomis, mokėtinas 79,50 Eur žyminis mokestis (2649,98 Eur x 3 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Už reikalavimą priteisti 280,90 Eur už darbą šventinėmis dienomis, mokėtinas 8,43 Eur žyminis mokestis (280,90 Eur x 3 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Už reikalavimą priteisti 3969,76 Eur už viršvalandinį darbą, mokėtinas 119,09 Eur žyminis mokestis (3969,76 Eur x 3 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Už reikalavimą priteisti 332,67 Eur kompensaciją už nepanaudotas atostogas, mokėtinas 9,98 Eur žyminis mokestis (332,67 Eur x 3 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Už reikalavimą priteisti 300,00 Eur neturtinę žalą, mokėtinas 9,00 Eur žyminis mokestis (300,00 Eur x 3 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Bendra žyminio mokesčio suma yra 599,35 Eur (41,00 Eur+116,67 Eur +37,00 Eur +178,68 Eur +79,50 Eur +8,43 Eur +119,09 Eur +9,98 Eur +9,00 Eur).
Teismas vertina, kad patenkinta 50 proc. ieškinio reikalavimų.
Iš atsakovės, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, priteistinas žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovas buvo atleistas. Valstybei iš atsakovės priteistina 299,68 Eur (599,35 Eur x 50 proc.) žyminio mokesčio (CPK 96 str. 1 d.).
Pateiktas išrašas iš teisinių paslaugų sutarties, sudarytos tarp atsakovės ir advokatės A. G. (1 t., b. l. 57). 2016 m. gruodžio 6 d. teismo posėdyje atsakovo advokatė pateikė prašymą priteisti 1530,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, ataskaitą apie suteiktas paslaugas, sąskaitas bei jų apmokėjimą patvirtinančius dokumentus (4 t., b. l. 4-11). Advokatė parengė atsiliepimą, atstovavo teismo posėdžiuose. Atsakovės turėtos išlaidos už advokato teisinę pagalbą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ nustatyto maksimalaus dydžio. Iš ieškovo, proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai, atsakovei priteistina 765,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (1530,00 Eur x 50 proc.).
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios 3,00 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 3 dalis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. Įsakymas dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. Įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“ Nr. 1R-298/1K-290).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259-260 str., 270 str.,
nusprendžia:
ieškovo A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ieškinį patenkinti dalinai.
Pripažinti, kad tarp ieškovo A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), 2015 m. sausio 29 d. sudaryta darbo sutartis Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu nutraukta neteisėtai.
Laikyti, kad ieškovo A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), darbo sutartis nutraukta šiuo teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos.
Negrąžinti ieškovo A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), į ankstesnį jo darbą.
Priteisti ieškovui A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką - 1246,98 Eur (vieną tūkstantį du šimtus keturiasdešimt šešis eurus 98 ct) (priskaityta suma), 3 889,39 Eur (tris tūkstančius aštuonis šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus 39 ct) (priskaityta suma) vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo sekančios po atleidimo iš darbo dienos (2016 m. birželio 22 d.) iki teismo sprendimo paskelbimo dienos ir po 29,69 Eur (dvidešimt devynis eurus 69 ct) (priskaityta suma) už kiekvieną darbo dieną, esant penkių darbo dienų savaitei, nuo sekančios po teismo sprendimo paskelbimo dienos iki jo įsiteisėjimo dienos.
Sprendimą dalyje dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio – 623,49 Eur (šešių šimtų dvidešimt trijų eurų 49 ct) (priskaityta suma) priteisimo ieškovui A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), vykdyti skubiai.
Likusioje dalyje ieškovo A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ieškinį atmesti.
Atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), iš ieškovo A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), priteisti 765,00 Eur (septynis šimtus šešiasdešimt penkis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), 299,68 Eur (du šimtus devyniasdešimt devynis eurus) žyminio mokesčio.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.