Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI-2187-386/2019

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2019-03-27
Bylos Nr.: eI-2187-386/2019
Teisminio proceso Nr.: 3-63-3-02642-2018-0
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Laimutė Jokubauskaitė, Aušrelė Mažrimienė, Eglė Kiaurakytė
Atsakovas: akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“
Advokatai: Vykintas Zulonas

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI-2187-386/2019Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02642-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: 16.2.2; 16.2.3.3; 55.1.3 (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 27 d.Klaipėda

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Jokubauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eglės Kiaurakytės, Aušrelės Mažrimienės,

sekretoriaujant Renatai Šarkauskienei,

dalyvaujant pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Pamario namas“ atstovui advokatui Vykintui Zulonui,

atsakovės akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ atstovui Simonui Vainoriui,

2019 m. vasario 27 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Pamario namas“ skundą atsakovėms Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai ir akcinei bendrovei „Klaipėdos energija“ dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja BUAB „Pamario namas“ (toliau – ir pareiškėja) skundu teismo prašo:

1) panaikinti AB „Klaipėdos energija“ 2018 m. spalio 23 d. nepritarimą teritorijų planavimo dokumento derinimui Nr. REG85736 (toliau – ir Nepritarimas);

2) panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) Teritorijų planavimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2018 m. lapkričio 8 d. derinimo išvadą Nr. REG87232 (toliau – ir Išvada);

3) įpareigoti Komisiją iš naujo atlikti žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo sklypas), detaliojo plano (toliau – ir Rengiamas DP) derinimo procedūrą;

4) įpareigoti AB „Klaipėdos energija“ pritarti Rengiamam DP;

5) priteisti iš AB „Klaipėdos energija“ bylinėjimosi išlaidas.

Teigia, jog Nepritarimu nepritarta Rengiamam DP (K-VT-55-17-476) nurodant, jog Administracija 2018 m. rugsėjo 28 d. raštu Nr. (5.1.47)-A5-3924 priėmė sprendimą ginčo sklype, projektuojamiems statiniams rinktis centralizuotą šildymo būdą, tačiau pagal pateiktą sprendinių aiškinamojo rašto atitikimo galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams dalį paliekama galimybė šildymui naudoti dujas, elektrą, atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo įrenginius, jungtis prie centralizuotų miesto tinklų, be to, Rengiamo DP infrastruktūros objektų ir inžinerinių komunikacijų brėžinyje DTP-17-23 pjūvis 1-1 neteisingas paties sklypo brėžinio atžvilgiu; brėžinyje iš viso sutartiniu ženklu neparodytas dujotiekis. Nurodo, kad, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir TPĮ) 26 straipsnio 7 dalimi, pareiškėja inicijavo Komisijos posėdį bei prašė šiame posėdyje aptarti susidariusią situaciją ir kreiptis į AB „Klaipėdos energiją“ prašant pripažinti nepagrįstais jos deleguoto Komisijos nario Nepritarimo motyvus pateikiant savo išvadas. Teigia, kad posėdyje dalyvavę AB „Klaipėdos energiją“ atstovai laikėsi savo pozicijos nepritarti Rengiamam DP ir šiai pozicijai patvirtinti pateikė AB „Klaipėdos energiją“ 2018 m. lapkričio 5 d. raštą Nr. R-02-2313. Nurodo, kad Nepritarimas buvo pagrindu priimti Išvadą, kuria taip pat nederintas Rengiamas DP.

Teigia, kad AB „Klaipėdos energija“ turi privatų komercinį interesą, todėl piktnaudžiauja Komisijos nario padėtimi ir siekia iš vykstančios kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo procedūros turėti asmeninės naudos. Nurodo, kad Nepritarimas pažeidžia TPĮ 26 straipsnio 9 dalį, kadangi yra paremtas UAB „Klaipėdos energija“ 2017 m. spalio 13 d. teritorijų planavimo sąlygose Nr. R-22-143 nenumatytais naujais reikalavimais dėl šilumos energijos tiekimo rūšies parinkimo. Teigia, kad atsakydama į Komisijos pirmininko kreipimąsi AB „Klaipėdos energija“ privalėjo arba patvirtinti, arba pripažinti nepagrįstais Nepritarimo motyvus, tačiau, pažeidžiant TPĮ 26 straipsnio 7 ir 8 dalis, AB „Klaipėdos energija“ 2018 m. lapkričio 5 d. raštu Nr. R-02-2313 nurodė naujus argumentus, kurie taip pat yra nepagrįsti.

Nurodo, kad su Nepritarimu nesutinka, kadangi Rengiamo DP sprendiniais nėra nustatoma konkreti šilumos energijos tiekimo rūšis ir paliekama galimybė jungtis tiek prie centralizuotų miesto šilumos tinklų, tiek šildymui naudoti dujas, elektrą ar atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo įrenginius – kiekvienu konkrečiu atveju tai numatoma spręsti techniniais projektais. Teigia, kad Nepritarimas prieštarauja Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2003 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. T11-97 patvirtintam Energetikos rūšies pasirinkimo ir naudojimo šildymui Gargždų mieste specialiajam planui (reg. Nr. T00064593) (toliau – ir Specialusis planas), pagal kurio sprendinius ginčo sklypas patenka į decentralizuoto šilumos tiekimo zoną (kuras – gamtinės dujos). Nurodo, kad Administracija 2018 m. rugsėjo 28 d. raštu Nr. (5.1.47)-A5-3924 nepriėmė jokio sprendimo, o tik pateikė nuorodą į Gargždų miesto šilumos tiekimo planavimo grupės 2018 m. rugsėjo 27 d. posėdžio protokolą Nr. A6-392, kuriuo nutarta siūlyti žemės ginčo sklype projektuojamiems sprendiniams rinktis centralizuotą šilumos tiekimo būdą, todėl jis vertintinas tik kaip rekomendacinio pobūdžio pasiūlymas. Teigia, kad pagal Specialiojo plano 7 skyrių Gargždų miesto šilumos tiekimo planavimo grupė gali numatyti šilumos tiekimo būdus konkretiems objektams, tačiau tai gali daryti tik išduodama projektavimo sąlygas ar derindama naujų ir renovuojamų objektų projektus, bet nei ši grupė, nei Administracija negali keisti Specialiojo plano sprendinių.

Nurodo, kad AB „Klaipėdos energija“ 2018 m. lapkričio 5 d. rašte Nr. R-02-2313 naujai nurodytas argumentas yra tai, jog Rengiamame DP turėjo likti Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2006 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu Nr. T11-241 patvirtinto tos pačios teritorijos detaliojo plano sprendinys, pagal kurį numatyta ginčo sklypo šildymo būdas – šilumos tinklai – iš kameros 4-88 prie (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) gatvių ir kad komercinės paskirties pastatui buvo numatytas šilumos punktas šildymui ir karšto vandens ruošimui. Paaiškina, kad pareiškėjos užsakymu buvo suprojektuoti ir nutiesti DN250/DN200 mm šilumos tinklai, kurie yra AB „Klaipėdos energija“ nuosavybė ir jais šiuo metu tiekiama šilumos energija į daugiabutį, esantį (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad AB „Klaipėdos energija“ investavusi lėšas į kvartalo aprūpinimą šiluma, tikisi grąžos per sunaudotą šilumą, tačiau mano, kad jos lūkesčiai gauti grąžos iš šilumos energijos tiekimo nenukentės. Paaiškina, kad Rengiamu DP komercinės paskirties ginčo sklypas yra skaidomas į mažesnius sklypus, taip pat keičiama šių sklypų naudojimo paskirtis – atsiranda sklypų vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų, taip pat daugiabučių gyvenamųjų namų statybai, o dalis sklypų lieka komercinės paskirties. Nurodo, kad būtent dėl šios priežasties planuojamoje teritorijoje būtina neapsiriboti vieninteliu nustatytu centralizuotu šilumos tiekimo būdu, juolab, kad tokią galimybę suteikia Specialusis planas. Teigia, kad AB „Klaipėdos energija“ investicijos į šilumos energijos tiekimo tinklų statybą planuojamoje teritorijoje yra minimalios – DN250/DN200 mm šilumos tinklai buvo suprojektuoti ir nutiesti pareiškėjos sąskaita, o vėliau už simbolinę kainą parduoti akcinei AB „Klaipėdos Energija“ ir kad šiais šilumos tinklais yra ir bus tiekiama šilumos energija į žemės sklypuose (duomenys neskelbtini) gatvėje statomus daugiabučius gyvenamuosius namus. Nurodo, kad reikalavimas pagal Rengiamo DP sprendinius palikti galimybė jungtis tik prie centralizuotų miesto tinklų ir šildymui nenaudoti dujų, elektros, atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo įrenginių pažeidžia Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 12 straipsnio 2 punkto, 47 straipsnio, 48 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Teigia, kad Rengiamame DP yra tik išnagrinėjami galimi teritorijos aprūpinimo inžineriniais tinklais ir susisiekimo komunikacijomis būdai ir Rengiamu DP dujotiekio, elektros apšvietimo ir ryšių tinklai neprojektuojami, o pateiktame gatvės skersiniame profilyje rodoma tik šiems tinklams skirta gatvės dalis. Nurodo, kad konkretus teritorijos aprūpinimas inžinerinėmis komunikacijomis, visi tikslesni susisiekimo komunikacijų ir inžinerinių tinklų parametrai bus sprendžiami techninių projektų rengimo metu pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus bei institucijų išduotas projektavimo sąlygas. Teigia, kad pagal Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių 297.2.6 punktą pagrindiniame brėžinyje privaloma pažymėti grafiškai arba nurodyti teritorijos naudojimo reglamentų aprašomojoje lentelėje tik inžinerinei ir socialinei infrastruktūrai reikalingų teritorijų ir (ar) inžinerinių komunikacijų koridorių ribas ir joks teisės aktas nenumato, kad detaliojo plano pagrindiniame ar infrastruktūros objektų ir inžinerinių komunikacijų brėžiniuose būtų suprojektuotas ir pažymėtas dujotiekis ar kiti konkretūs inžinerinių komunikacijų tinklai. Nurodo, kad dujotiekio atvaizdavimas ar neatvaizdavimas detaliojo plano infrastruktūros objektų ir inžinerinių komunikacijų brėžinyje yra ne AB „Klaipėdos energija“, kuri užsiima centralizuotu šilumos tiekimu, o AB „Energijos skirstymo operatoriaus“ kompetencijos ir kvalifikacijos ribose, kuri skirsto elektrą ir dujas bei prižiūri skirstomuosius tinklus ir kuri pritarė Rengiamam DP. Teigia, kad AB „Klaipėdos energija“ 2018 m. lapkričio 5 d. rašte Nr. R-02-2313 iš viso nėra jokių argumentų ir įmonės pozicijos dėl sutartiniu ženklu neparodyto dujotiekio, todėl neaišku, ar pati bendrovė palaiko šią poziciją.

Atsiliepimas

Atsakovė Klaipėdos rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į pareiškėjos skundą nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Teigia, jog sutinka su motyvais, kurie išdėstyti Nepritarime ir AB „Klaipėdos energija“ 2018 m. lapkričio 5 d. rašte Nr. R-02-2313. Nurodo, kad atsižvelgiant į Nepritarimą bei vadovaujantis TPĮ 26 straipsnio 8 dalimi, Administracija buvo įpareigota priimti būtent tokią Išvadą, kuri yra teisėta ir ją naikinti nėra jokių pagrindų. Mano, kad reikalavimai įpareigoti atlikti veiksmus yra pertekliniai ir tokie klausimai turėtų būti sprendžiami administracine tvarka, t. y. patenkinus pareiškėjos reikalavimą panaikinti Nepritarimą ir pareiškėjai pateikus pakartotinai derinti Rengiamą DP, be to, nurodo, kad teismas vykdo tik viešojo administravimo subjektų kontrolę, o materialinės teisės normas taiko pats viešojo administravimo subjektas, kuris sprendžia klausimą dėl administracinio sprendimo priėmimo.

Atsakovė AB „Klaipėdos energija“ atsiliepimu į pareiškėjos skundą nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Teigia, kad 2005 m. lapkričio 4 d. detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo žemės sklypo ar sklypų grupės savininkui, valdytojui ar naudotojui sutarties Nr. Az9-243, sudarytos tarp Administracijos ir pareiškėjos, 6 punkte nurodyta atsižvelgiant į tai, jog detaliojo plano sprendinių negalima įgyvendinti neplėtojant savivaldybei priklausančių inžinerinių tinklų planuojamo žemės sklypo ar sklypų grupės savininkas, naudotojas ar valdytojas įsipareigoja prisijungti prie Gargždų miesto inžinerinių tinklų. Nurodo, kad Klaipėdos rajono savivaldybės taryba 2006 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu Nr. T11-241 (reg. Nr. 003553001006) patvirtino žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detalųjį planą (toliau – ir Galiojantis DP). Teigia, kad Galiojantis DP yra galiojantis visa apimtimi ir jo inžineriniuose sprendiniuose nustatytas šildymo būdas: šilumos tinklai – iš kameros 4-88 prie (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) gatvių susikirtimo vietos. Nurodo, kad tarp Administracijos direktoriaus (planavimo organizatoriaus) ir pareiškėjos, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „Valeksa“ (planavimo iniciatorius) sudarytos 2017 m. rugsėjo 8 d. teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutarties Nr. AS-923 3.5 punkte nurodyta, kad planavimo iniciatorius įsipareigojo vadovautis planuojamoje teritorijoje galiojančiais specialiaisiais ir detaliaisiais planais. Teigia, kad šios sutarties dalykas – ginčo sklypo teritorijų planavimo proceso inicijavimas, tai yra Galiojančio DP koregavimas ir finansavimas, planavimo tikslai – padalinti ginčo sklypą į atskirus sklypus, dalyje sklypų pakeisti žemės naudojimo būdą iš komercinės paskirties objektų teritorijos į daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos bei susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos, nustatyti teritorijos naudojimo reglamentus.

Nurodo, kad Rengiamo DP sprendinių aiškinamajame rašte aprašytuose detaliojo plano planavimo tiksluose numatyta koreguoti Galiojančio DP sprendinius – padalinti ginčo sklypą į atskirus sklypus, dalyje sklypų pakeisti žemės naudojimo būdą iš komercinės paskirties objektų teritorijos į daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos bei susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos, nustatyti teritorijos naudojimo reglamentus. Pažymi, kad skiltyje „Atitikimas galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams“ numatyta, jog Rengiamo DP sprendiniai neprieštarauja inžinerinės infrastruktūros vystymo brėžiniui, planuojamos teritorijos tinklus numatoma jungti prie centralizuotų miesto tinklų. Paaiškina, kad toje pačioje skiltyje yra numatyta, jog pagal Specialųjį planą ginčo sklypas patenka į decentralizuoto šilumos tiekimo zoną, o Rengiamo DP sprendiniai nekonkretina pasirenkamos energijos rūšies, todėl paliekama galimybė šildymui naudoti dujas, elektrą ar atsinaujinančių išteklių rūšies energiją bei galimybė jungtis prie centralizuotų miesto tinklų, tačiau tai numatoma spręsti techniniais projektais. Mano, kad šis Rengiamo DP sprendinys prieštarauja inicijavimo sutartyje numatytiems planavimo tikslams (energetikos rūšies pasirinkimo ir naudojimo šildymui keitimas nenumatytas), kitiems Rengiamo DP sprendiniams bei Galiojančiam DP.

Nurodo, kad TPĮ 50 straipsnis įpareigoja vykdyti teritorijų planavimo proceso tęstinumą, t. y. rengiami nauji teritorijų planavimo dokumentai turi neprieštarauti galiojantiems aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentams ir privalo įvertinti galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, todėl koreguojant Galiojančio DP sprendinius, turėjo išlikti inžinerinių tinklų sprendinių tęstinumas. Paaiškina, jog AB „Klaipėdos energija“, investavusi lėšas į kvartalo aprūpinimą šilumą vadovavosi Galiojančiu DP, be to, AB „Klaipėdos energijos“ 75 proc. akcijų valdo Klaipėdos miesto savivaldybė, todėl atstovaudama viešąjį interesą bendrovė teisėtais lūkesčiais tikėjosi grąžos per sunaudotą šilumą, tačiau koreguojant Galiojančio DP sprendinius centralizuotas šildymo būdas nurodytas tik kaip galimas.

Teigia, kad AB „Klaipėdos energija“ 2017 m. spalio 13 d. teritorijų planavimo sąlygų Nr. R-22-143 9 punkte numatytose kitose teritorijų planavimo sąlygose nurodyta Rengiamą DP apimančioje teritorijoje numatyti išsaugoti esamus termofikacinio vandens tinklus, numatyti ašį komunikacijų koridoriuose šilumos tinklams iki naujai planuojamų statyti objektų jungiantis iš DN 250mm šilumos tinklų prieš kamerą ŠK4-88 (duomenys neskelbtini) bei projektuojant skirstomuosius šilumos tinklus išlaikyti apsaugos zonų reikalavimus iki kitų komunikacijų. Nurodo, kad Rengiamo DP infrastruktūros objektų ir inžinerinių komunikacijų brėžinio M1:1000 pjūvyje 1-1 pavaizduoti visi brėžinio aprašomojoje dalyje išvardinti inžineriniai tinklai, išskyrus šilumos tinklus, o atidalintame sklype pagal UAB „Neoforma“ pateiktą Infrastruktūros objektų ir inžinerinių komunikacijų brėžinį Nr. DTP-17-23, numatyta nutiesti tik dujotiekį.

Mano, kad dėl minėtų priežasčių Rengiamas DP neatitinka TPĮ, Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių nuostatų bei sutartinių įsipareigojimų.

Šalies argumentai

Pareiškėjos atstovas teismo posėdžio metu skundą palaikė ir prašė jį tenkinti jame nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu.

Atsiliepimas

Atsakovės AB „Klaipėdos energija“ atstovas teismo posėdžio metu palaikė atsiliepimą į pareiškėjos skundą ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu.

Atsakovės Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašymų dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo negauta, todėl byla nagrinėtina iš esmės šios šalies atstovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 77 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Teritorijų planavimo komisijos nario – AB „Klaipėdos energija“, atstovaujančio inžinieriaus V. P., 2018 m. spalio 23 d. nepritarimo teritorijų planavimo dokumento derinimui formos Nr. RHG85736 ir Komisijos 2018 m. lapkričio 8 d. derinimo išvados Nr. REG87232 teisėtumo ir pagrįstumo bei Komisijos įpareigojimo iš naujo atlikti žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), detaliojo plano derinimo procedūrą ir AB „Klaipėdos energija“ įpareigojimo pritarti Rengiamam DP.

Pareiškėjos BUAB „Pamario namas“ byloje pateiktame žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) detaliojo plano sprendinių aiškinamajame rašte nurodyta, kad Rengiamo DP organizatorius – Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius, iniciatorius – BUAB „Pamario namas“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Valeksa“ įgalioto asmens V. R., rengėjas – UAB „Neoforma“. Planuojama teritorija – žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), planuojamo sklypo plotas – 4,1148 ha. Detaliojo planavimo tikslai – koreguoti Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2006 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu Nr. T11-241 (reg. Nr. 003553001006) patvirtinto detaliojo plano sprendinius; padalinti žemės sklypą (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), į atskirus sklypus, dalyje sklypų pakeisti žemės naudojimo būdą iš komercinės paskirties objektų teritorijos į daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos bei susiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos, nustatyti teritorijos naudojimo reglamentus. Planavimo pagrindas – Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 18 d. įsakymas Nr. AV-1867 „Dėl žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) detaliojo plano rengimo“, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. rugsėjo mėn. patvirtinta planavimo darbų programa, 2017 rugsėjo 8 d. pasirašyta Teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartis Nr. AS-923. Rengiamas DP parengtas, be kita ko, vadovaujantis AB „Klaipėdos energija“ 2017 m. spalio 13 d. teritorijų planavimo sąlygomis Nr. R-22-143.

Pareiškėjos 2018 m. spalio 18 d. prašymu suderinti kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinius Nr. REG85367, adresuotu Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai, prašoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsniu suderinti kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinius: 1) suderinti teikiamas teritorijų planavimo dokumentas – K-VT-55-17-476; 2) planavimo organizatorius – Klaipėdos rajono savivaldybės administracija; 3) teritorijų planavimo dokumento rengėjas – UAB „Neoforma“.

Matyti, jog pareiškėja Rengiamu DP siekia koreguoti Galiojančio DP sprendinius. Lietuvos Respublikos teritorijos, kontinentinio šelfo ir išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje teritorijų planavimą ir nustato šiame procese dalyvaujančių asmenų teises ir pareigas nustato Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas (TPĮ 1 straipsnio 1 dalis). Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų korektūros rengimo, derinimo, tikrinimo, tvirtinimo ir įsigaliojimo tvarka ir atvejai nustatyti TPĮ ir Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklėse (TPĮ 28 straipsnio 3 dalis). Detaliųjų planų sudėtį ir turinį, rengimo, keitimo, koregavimo tvarką, teritorijų planavimo proceso dalyvių santykius šiame procese nustato Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8 (Taisyklių 1 punktas).

Pagal TPĮ 25 straipsnio 6 dalies 2 punktą kompleksinio teritorijų planavimo dokumento derinimas teritorijų planavimo dokumentą derinančiose institucijose ar Teritorijų planavimo komisijoje yra viena iš kompleksinio teritorijų planavimo proceso baigiamojo etapo stadijų. Jeigu iškyla neaiškumų ar yra skirtinga Teritorijų planavimo komisijos narių nuomonė dėl kompleksinio teritorijų planavimo dokumento derinimo, planavimo organizatoriaus ar Teritorijų planavimo komisijos narių motyvuotu prašymu Teritorijų planavimo komisijos pirmininkas, nepasibaigus derinimo terminui, gali organizuoti Teritorijų planavimo komisijos posėdį (TPĮ 26 straipsnio 7 dalis). TPĮ 26 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad: kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas yra suderintas, jeigu jam pritaria Teritorijų planavimo komisijos nariai; jeigu šios komisijos pirmininkas mano, kad komisijos nario nepritarimas nėra tinkamai motyvuotas, jis kreipiasi į instituciją, delegavusią šį komisijos narį, prašydamas patvirtinti arba pripažinti nepagrįstais komisijos nario nepritarimo motyvus; institucija, į kurią kreipiasi Teritorijų planavimo komisijos primininkas, privalo per 5 darbo dienas nuo tokio kreipimosi gavimo dienos pateikti savo išvadas. Jeigu kompleksinio teritorijų planavimo dokumentui nepritariama, pateikiami nepritarimo motyvai, tačiau Teritorijų planavimo komisija kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų derinimo metu negali nustatyti naujų planavimo sąlygose nenumatytų reikalavimų (TPĮ 26 straipsnio 9 dalis).

Teritorijų planavimo komisijos nario – UAB „Klaipėdos energija“, atstovaujančio inžinieriaus V. P., 2018 m. spalio 23 d. nepritarimo teritorijų planavimo dokumento derinimui formoje Nr. RHG85736 įtvirtintas sprendimas dėl nepritarimo derinti teritorijų planavimo dokumentą – žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) detalųjį planą (K-VT-55-17-4761). Nurodyta, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracija 2018 m. rugsėjo 28 d. raštu Nr. (5.1.47)-A5-3924 priėmė sprendimą „Žemės sklype (duomenys neskelbtini), projektuojamiems statiniams rinktis centralizuotą šildymo būdą“, kai pagal pateiktą sprendinių aiškinamojo rašto Atitikimo galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams dalį paliekama galimybė šildymui naudoti dujas, elektrą, atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo įrenginius, jungtis prie centralizuotų miesto tinklų. Taip pat nurodyta, jog žemės sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) detaliojo plano infrastruktūros objektų ir inžinerinių komunikacijų brėžinyje DTP-17-23 pjūvis 1-1 neteisingas pačio sklypo brėžinio atžvilgiu; brėžinyje iš viso sutartiniu ženklu neparodytas dujotiekis.

Pareiškėja 2018 m. spalio mėn. 25 d. prašymu „Dėl Teritorijų planavimo komisijos posėdžio sušaukimo“ adresuotu Komisijos pirmininkui, dėl prašyme nurodytų priežasčių ir remiantis jame išdėstytomis aplinkybėmis bei argumentais, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsniu, prašė: 1) kaip įmanoma skubiau sušaukti Komisijos posėdį ir jame išnagrinėti AB „Klaipėdos energija“ nepritarimo Rengiamam DP klausimą; 2) į Komisijos posėdį pakviesti teritorijų planavimo dokumento rengėjo UAB „Neoforma“ ir detaliojo planavimo iniciatoriaus BUAB „Pamario namas“ atstovus; 3) kreiptis į AB „Klaipėdos energija“, prašant pripažinti nepagrįstais komisijos nario V. P. nepritarimo Rengiamam DP motyvus ir pateikti savo išvadas. Komisijos 2018 m. lapkričio 8 d. posėdžio protokolu Nr. A6-454 nutarta: 1) AB „Klaipėdos energija“ pritaria TPDRIS sistemoje nederinančio detaliojo plano komisijos nario V. P. nuomonei (pridedamas 2018 m. lapkričio 5 d. raštas Nr. R-02-2313); 2) siūlyti Rengiamo DP iniciatoriui teikti AB „Klaipėdos energija“ šildymo būdų alternatyvas dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Komisijos 2018 m. lapkričio 8 d. derinimo išvada Nr. REG87232 nutarta nederinti Rengiamo DP. Pagal Išvadoje pateiktus duomenis Rengiamam DP nepritarė tik vienas iš septynių Komisijos narių – AB „Klaipėdos energija“ atstovaujantis inžinierius V. P.

TPĮ 26 straipsnio 6 dalis nustato, kad savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų derinimo metu patikrinama, ar: 1) pateiktas derinti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas atitinka ūkio šakų plėtros programas ir strateginių dokumentų nuostatas, galiojančius aukštesnio ir to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, specialiąsias žemės naudojimo sąlygas ir teritorijų planavimo normų reikalavimus, besiribojančių savivaldybių bendruosiuose planuose nurodytus sprendinius, šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodytus teritorijų planavimo dokumentus; 2) pateiktas derinti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas neprieštarauja visuomenės (viešajam) interesui, įstatymams ir kitiems teisės aktams, reglamentuojantiems teritorijų planavimo dokumentų rengimą, ar jų sprendinių įgyvendinimas nedaro neigiamo poveikio kitoms (gretimoms) teritorijoms; 3) įvykdytos planavimo sąlygos (planavimo sąlygų reikalavimų įgyvendinimas kompensacinėmis ar alternatyviomis priemonėmis derinamas su planavimo sąlygas išdavusiomis institucijomis).

Detalieji planai galioja neterminuotai arba tol, kol parengiami ir patvirtinami juos keičiantys to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentai (TPĮ 17 straipsnio 2 dalis). Detalieji planai yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms ir suteikia teisę joms veikti planuojant lėšas, jie privalomi visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms (TPĮ 17 straipsnio 3 dalis). Analogiškai nustatyta ir Taisyklių 327-328 punktuose. Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai koreguojami, kai atliekami kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinių esmės nekeičiantys pakeitimai, kitais šio įstatymo numatytais atvejais ar kai yra priimtas atitinkamas teismo sprendimas (TPĮ 28 straipsnio 5 dalis). Detaliuosiuose planuose nustatyta statinių statybos zona, statybos riba ir statybos linija, inžinerinei ir socialinei infrastruktūrai reikalingų teritorijų ir (ar) komunikacinių koridorių ribos, pastatų ir viešųjų erdvių išdėstymas, automobilių stovėjimo vietų išdėstymas, apželdinama teritorijos dalis, planuojamos teritorijos aprūpinimo inžineriniais tinklais būdai ir susisiekimo komunikacijų išdėstymo principai, joms funkcionuoti reikalingų servitutų poreikis gali būti koreguojami, jeigu tai nepažeidžia įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, aukštesnio lygmens kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumento sprendinių, savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimų statinio projekto rengimo metu. Prieš tai šiam kompleksinio teritorijų planavimo dokumento koregavimui turi raštu pritarti visi žemės sklypo valdytojai ir naudotojai bei Teritorijų planavimo komisija, jai pateikiant statinio projekto sklypo sutvarkymo dalį (sklypo planą) (TPĮ 28 straipsnio 8 dalis). TPĮ 50 straipsnyje įtvirtintas teritorijų planavimo tęstinumo principas ir nurodyta, kad pagal šio įstatymo reikalavimus rengiami nauji teritorijų planavimo dokumentai turi neprieštarauti galiojantiems aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentams ir privalo įvertinti galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinius. Taisyklių 243 punkte nurodyta, kad detalieji planai rengiami vadovaujantis aukštesnio teritorijų planavimo lygmens patvirtintais teritorijų planavimo dokumento sprendiniais. Taisyklių 317 punkte taip pat įtvirtinta, kad detalieji planai keičiami ar koreguojami, vadovaujantis, be kita ko, TPĮ 50 straipsnio nuostatomis. Taisyklių 320 punkte nurodyta, kad detaliojo plano sprendinių koregavimas neturi pažeisti ar suvaržyti teisės aktuose garantuojamų ir saugomų trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų labiau, negu iki tokių korekcijų atlikimo, arba turi būti gauti šių asmenų rašytiniai sutikimai (susitarimai) dėl detaliojo plano sprendinių koregavimo.

Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo žemės sklypo ar sklypų grupės savininkui, valdytojui ar naudotojui sutarties Nr. Az9-243, pasirašytos 2005 m. lapkričio 4 d., kuria Administracijos direktorius įsipareigojo pareiškėjai UAB „Pamario namas“, t. y. ginčo sklypo savininkui valdytojui ir naudotojui, perduoti TPĮ suteiktas planavimo organizatoriaus teises, 6 punkte nurodyta, kad atsižvelgiant į tai, jog detaliojo plano sprendinių negalima įgyvendinti neplėtojant savivaldybei priklausančių inžinerinių tinklų, planuojamo žemės sklypo ar sklypų grupės savininkas, naudotojas ar valdytojas įsipareigoja prisijungti prie Gargždų miesto inžinerinių tinklų. Galiojančio DP inžineriniuose sprendiniuose nustatytas šildymo būdas: šilumos tinklai – iš kameros 4-88 prie (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) gatvių susikirtimo vietos. Bylos duomenimis Galiojantis DP yra galiojantis visa apimtimi. Remiantis šalių paaiškinimais ir pagal byloje pateiktą 2011 m. balandžio 4 d. nekilnojamųjų daiktų (inžinerinių tinklų) pirkimo-pardavimo sutartį matyti, jog AB „Klaipėdos energija“, vadovaudamasi Galiojančiu DP, investavo lėšas į ginčo sklypo aprūpinimą šiluma.

Pažymėtina, jog Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2003 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. T11-97 patvirtinto Energetikos rūšies pasirinkimo ir naudojimo šildymui Gargždų mieste specialiojo plano (reg. Nr. T00064593) tekstinės dalies santraukos 4.1.2 punkte nurodyta, kad faktorius, kuris ypač smarkiai lemia tiek gaminamos, tiek realizuojamos šilumos savikainos dydį yra vartotojams parduodamos šilumos energijos kiekiai (realizuojamos šilumos kiekiai) ir kad mažėjant realizuojamos šilumos kiekiui, pavyzdžiui, atsijungiant vartotojams, didėja pagamintos ir realizuotos šilumos savikaina, todėl, siekiant apginti didžiosios Gargždų miesto gyventojų dalies interesus, būtina stengtis neprarasti centralizuotai tiekiamos šilumos vartotojų. Specialiojo plano tekstinės dalies santraukos 7 punktu siūloma Gargždų miesto savivaldybėje sudaryti šilumos tiekimo planavimo grupę (komisiją), kuri remdamasi specialiuoju šilumos tiekimo planu, ir taikydama šį reglamentą, numatytų šilumos tiekimo būdus konkretiems objektams Gargždų mieste.

Klaipėdos rajono savivaldybės administracija 2018 m. rugsėjo 28 d. raštu Nr. (5.1.47)-A5-3924 „Dėl (duomenys neskelbtini) detaliojo plano sprendinių apsvarstymo Gargždų miesto Šilumos tiekimo planavimo grupėje“ informavo, kad 2018 m. rugsėjo 26 d. įvykusiame Gargždų miesto šilumos tiekimo planavimo darbo grupės posėdyje apsvarstytas AB „Klaipėdos energija“ pateiktas prašymas „Dėl (duomenys neskelbtini), detaliojo plano sprendinių apsvarstymo Gargždų miesto šilumos tiekimo planavimo grupėje“ ir priimtas sprendimas surašytas protokoliniame nutarime. Pagal Gargždų miesto šilumos tiekimo planavimo grupės 2018 m. rugsėjo 27 d. posėdžio protokolu Nr. a6-392 nutarta atsižvelgiant į šilumos tiekimo sąlygas žemės sklypui (duomenys neskelbtini), bei atnaujinamo Gargždų miesto šilumos tiekimo specialiojo plano numatytas šildymo energijos rūšies naudojimo pagal esamą situaciją korekcijas, siūlyti žemės sklype (duomenys neskelbtini), projektuojamiems statiniams rinktis centralizuotą šilumos tiekimo būdą.

Taip pat nėra ginčo, kad ginčo sklypas pagal Specialųjį planą patenką į decentralizuoto šilumos tiekimo būdo zona (kuras - gamtinės dujos), tačiau pagal Specialiojo plano tekstinės dalies santraukos 4.2 punktą visų pirma, šios zonos nuostatos taikomos Gargždų miesto mikrorajonams, kuriuose vyrauja individualūs gyvenamieji namai ir dar nėra išvystyti nei centralizuoti šilumos tinklai, nei elektros, nei dujotiekio tinklai. Paaiškinta, kad tai – naujai planuojami statyti individualių gyvenamųjų namų rajonai Laugaliuose, taip pat ši nuostata taikoma jau dujofikuotiems individualių namų kvartalams Gargždų mieste, šios zonos nuostatos taikomos ir dar nedujofikuotam individualių namų rajonui (kvartalas mieste, ribojamas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvėmis, 225 namai) bei pramoniniam rajonui. Bylos duomenimis ginčo sklypas į šias teritorijas nepatenka.

TPĮ 6 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad priėmus sprendimą rengti, keisti ar koreguoti siūlomą teritorijų planavimo dokumentą, planavimo iniciatoriai su savivaldybės administracijos direktoriumi ar kitų įstatymų nustatytu specialiojo teritorijų planavimo organizatoriumi Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis sudaro teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartį, numatančią teritorijų planavimo dokumento rengimą, keitimą, koregavimą ir (ar) finansavimą (jeigu kitokia teritorijų planavimo dokumentų finansavimo tvarka nenustatyta kituose specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimą reglamentuojančiuose teisės aktuose). Tarp Administracijos direktoriaus (planavimo organizatoriaus) ir BUAB „Pamario namas“, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „Valeksa“ (planavimo iniciatorius) sudarytos 2017 m. rugsėjo 8 d. teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutarties Nr. AS-923 dalykas – ginčo sklypo teritorijų planavimo proceso iniciavimas, tai yra galiojančio DP koregavimas ir finansavimas. Šioje sutartyje nurodytas planavimo tikslas – padalinti ginčo sklypą į atskirus sklypus, dalyje sklypų pakeisti žemės naudojimo būdą iš komercinės paskirties objektų teritorijos į daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos bei susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos, nustatyti teritorijos naudojimo reglamentus. Šios sutarties 3.5 punktu planavimo iniciatorius įsipareigojo vadovautis planuojamoje teritorijoje galiojančiais specialiaisiais ir detaliaisiais planais.

TPĮ 25 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad prieš pradėdamas rengti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą, planavimo organizatorius ar jo įgaliotas asmuo Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka raštu kreipiasi į Taisyklėse nurodytas institucijas, kad šios per 15 darbo dienų (dėl savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų – per 10 darbo dienų) nuo prašymo gavimo dienos pateiktų planavimo sąlygas. Taisyklių 274.7 punkte nurodyta, kad planavimo sąlygas pateikia ir inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų valdytojai, kai numatoma išplėsti esamus ar nutiesti naujus inžinerinius tinklus ar susisiekimo komunikacijas. Į AB „Klaipėdos energija“ buvo kreiptasi ir ši išdavė 2017 m. spalio 13 d. teritorijų planavimo sąlygas Nr. R-22-143. Šių sąlygų 9 punkte numatytose kitose teritorijų planavimo sąlygose nurodyta Rengiamą DP apimančioje teritorijoje numatyti išsaugoti esamus termofikacinio vandens tinklus, numatyti ašį (-is) komunikacijų koridoriuje (-iuose) šilumos tinklams iki naujai planuojamų statyti objektų jungiantis iš DN 250mm šilumos tinklų prieš kamerą ŠK4-88 (duomenys neskelbtini) bei projektuojant skirstomuosius šilumos tinklus išlaikyti apsaugos zonų reikalavimus iki kitų komunikacijų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismo vertinimu, koreguojant Galiojančio DP sprendinius, turėjo išlikti inžinerinių tinklų sprendiniai, kurie numatė įpareigojimą prisijungti prie Gargždų miesto centralizuotų šilumos tinklų, tęstinumas, tačiau koreguojant Galiojančio DP sprendinius centralizuotas šildymo būdas nurodytas tiktai kaip galimas. Rengiamo DP sprendinių aiškinamojo rašto skiltyje „Atitikimas galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams“ numatyta, kad rengiamo DP sprendiniai neprieštarauja inžinerinės infrastruktūros vystymo brėžiniui ir kad planuojamos teritorijos tinklus numatoma jungti prie centralizuotų miesto tinklų. Tačiau nurodyta, kad pagal Energetikos rūšies pasirinkimo ir naudojimo šildymui Gargždų mieste specialųjį planą, ginčo sklypas patenka į decentralizuoto šilumos tiekimo zoną ir kad rengiamo DP sprendiniai nekonkretina pasirenkamos energijos rūšies. Paaiškinama, jog paliekama galimybė šildymui naudoti dujas, elektrą, atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo įrenginius, jungtis prie centralizuotų miesto tinklų ir kad tai numatoma spręsti techniniais projektais. Sutiktina su atsakovės AB „Klaipėdos energija“ argumentais, kad tokie Rengiamo DP sprendiniai dėl šilumos energijos tiekimo rūšies parinkimo prieštarauja teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartyje ir Rengiamame DP numatytiems planavimo tikslams (planuojamos teritorijos aprūpinimo šilumos energija būdo keitimas nenumatytas), kitiems minėtiems Rengiamo DP bei Galiojančio DP sprendiniams. Teismo vertinimu, tokie Rengiamo DP sprendiniai, be kita ko, prieštarauja minėtiems Specialiojo plano sprendiniams, neatitinka Teritorijų planavimo įstatymo 50 straipsnio ir Taisyklių 243, 317 ir 320 punktų nuostatų.

Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 12 straipsnio 2 punkte nustatyta, jog savivaldybės organizuodamos aprūpinimą šilumos energija savivaldybės teritorijoje, siekia, kad šilumos energijos gamybai būtų naudojami atsinaujinantys energijos ištekliai. Šio įstatymo 47 straipsnis reglamentuoja reikalavimus, taikomus atskiriems atsinaujinančių išteklių energiją naudojantiems įrenginiams mažinantiems energijos suvartojimą. Šio įstatymo 48 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad planuojant visuomeninės, pramoninės ir gyvenamosios paskirties teritorijas, projektuojant, statant, rekonstruojant ir (ar) atnaujinant (modernizuojant) visuomeninius, pramoninius ar gyvenamuosius pastatus, turi būti vertinamos galimybės naudoti įrenginius ir sistemas, skirtas elektros energijos, šildymo ir vėsinimo iš atsinaujinančių energijos išteklių naudojimui, taip pat centralizuotam šilumos ir vėsumos energijos tiekimui; planuojant miestų infrastruktūrą, atsižvelgiant į visuomenės interesus, privaloma numatyti šilumos iš atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą. Teismo vertinimu, šiuo atveju, atsižvelgiant į visuomenės interesus, planuojant visuomeninės, pramoninės ir gyvenamosios paskirties teritorijas ir turi būti vertinamos galimybės centralizuotam šilumos energijos tiekimui. Pažymėtina, kad šilumos energija tiekiama centralizuotai taip pat gali būti gaminama naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, todėl nėra pagrindo konstatuoti ir atmestini pareiškėjos argumentai, jog šiuo atveju yra pažeidžiamos šios Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo nuostatos. Kita vertus, prisijungimas prie centralizuotų šilumos tinklų, neatima galimybės šildymui taip pat naudoti kitų energijos rūšių.

Sprendinių konkretizavimo stadijoje rengiami pagrindinis brėžinys ir kiti brėžiniai, jei pagrindiniame brėžinyje negalima aiškiai išreikšti visų teritorijos naudojimo reglamentų (infrastruktūros objektų ir inžinerinių komunikacijų brėžinys, žemės sklypų ribų nužymėjimo brėžinys, apsaugos ir sanitarinės apsaugos zonų ribų brėžinys ir kiti) (Taisyklių 296 punktas). Pagrindiniame brėžinyje pažymima grafiškai arba nurodoma teritorijos naudojimo reglamentų aprašomojoje lentelėje nustatyti teritorijos naudojimo reglamentai – inžinerinei ir socialinei infrastruktūrai reikalingų teritorijų ir (ar) inžinerinių komunikacijų koridorių ribos (Taisyklių 297.2.6 punktas). Planavimo programoje numatyti papildomai nustatomi teritorijos naudojimo reglamentai – numatomų inžinerinių tinklų išdėstymas (Taisyklių 298.9 punktas).

Nors pagal Planavimo darbų programoje žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) detaliajam planui numatomų inžinerinių tinklų išdėstymas nenumatytas, tačiau Rengiamame DP, be pagrindinio ir kitų brėžinių, yra parengtas Infrastruktūros objektų ir inžinerinių komunikacijų brėžinys M1:1000 DTP-17-23, kuriame sutartiniu ženklu pažymėti ir atvaizduoti planuojami 0,4 kV elektros, vandentiekio, buitinių nuotekų ir lietaus nuotekų tinklai. Šio brėžinio aprašomojoje dalyje, be minėtų inžinerinių tinklų, taip pat aprašyti dujotiekio ir šilumos tinklai, melioracija, tačiau šie tinklai sutartiniu ženklu nepažymėti ir neatvaizduoti.

Kaip minėta, koreguojant Galiojančio DP sprendinius, turėjo išlikti inžinerinių tinklų sprendiniai, kurie numatė įpareigojimą prisijungti prie Gargždų miesto centralizuotų šilumos tinklų, be to, AB „Klaipėdos energija“ 2017 m. spalio 13 d. teritorijų planavimo sąlygų Nr. R-22-143 9 punkte numatytose kitose teritorijų planavimo sąlygose nurodyta numatyti ašis komunikacijų koridoriuose šilumos tinklams iki naujai planuojamų statyti objektų jungiantis iš DN 250 mm šilumos tinklų prieš kamerą ŠK4-88 (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, Rengiamo DP Infrastruktūros objektų ir inžinerinių komunikacijų brėžinyje M1:1000 DTP-17-23 turėtų būti sutartiniu ženklu pažymėti ir atvaizduoti visi planuojami inžineriniai tinklai, įskaitant ir šilumos tinklus.

Rengiamo DP Infrastruktūros objektų ir inžinerinių komunikacijų brėžinio M1:1000 DTP-17-23 aprašomojoje dalyje aprašyta galimybė jungtis prie dujotiekio, tačiau planuojami dujotiekio tinklai sutartiniu ženklu nepažymėti ir brėžinyje nėra atvaizduoti. Šio brėžinio pjūvyje 1-1 atvaizduoti planuojami 0,4 kV elektros, vandentiekio, buitinių nuotekų ir lietaus nuotekų tinklai, kurie yra pažymėti ir sutartiniais ženklais, tačiau taip pat yra sutartiniu ženklu nepažymėtų, pvz., „D“ – geltonas apskritimas (galimai dujotiekis). Atsižvelgiant į tai, Nepritarimo pastabos, kad Rengiamo DP Infrastruktūros objektų ir inžinerinių komunikacijų brėžinyje DTP-17-23 pjūvis 1-1 neteisingas pačio sklypo brėžinio atžvilgiu bei kad brėžinyje iš viso sutartiniu ženklu neparodytas dujotiekis laikytinos pagrįstomis.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuojama, jog Nepritarimas bei jo pagrindu priimta Išvada yra teisėti ir pagrįsti, todėl pareiškėjos skundas dėl šių sprendimo panaikinimo bei išvestinių reikalavimų įpareigoti atlikti veiksmus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 88 straipsnio 1 punktu, atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos 40 straipsnio 1 dalimi, taip pat atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 dalimi, 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Atmesti kaip nepagrįstą pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Pamario namas“ skundą atsakovėms Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai, akcinei bendrovei „Klaipėdos energija“ dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Atmesti pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėjos Laimutė JokubauskaitėEglė KiaurakytėAušrelė Mažrimienė