- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-14
- Bylos Nr.
- 1A-562-365/2023
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gintaras Dzedulionis, Audrius Cininas, Giedrė Telksnienė
- Nuteistasis
- B. K.
- Advokatai
- Renata Narbutienė
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Giedrės Telksnienės, sekretoriaujant Editai Bekerytei, dalyvaujant prokurorui Justui Gureckui, nuteistajam B. K. ir jo gynėjai advokatei Renatai Narbutienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo B. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžio, kuriuo:
B. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausmė. Jis gi, pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje, ir jam skirta 40 (keturiasdešimt) parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtąsias bausmes subendrinus apėmimo būdu, B. K. skirta subendrinta 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, B. K. paskirta galutinė bausmė – areštas 50 (penkiasdešimčiai) parų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnio 13 dalimi, į arešto bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2023 m. kovo 25 d. 19.43 val. iki 2023 m. kovo 26 d. 14.22 val. (1 diena). Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo faktinio arešto bausmės pradėjimo vykdyti pagal šį nuosprendį dienos.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi ir 68 straipsniu, B. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 4 (ketveriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Vadovaujantis BK 72 straipsniu, nuspręsta konfiskuoti B. K. priklausantį automobilį „Mercedes Benz Vito“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini).
Laikiną nuosavybės teisės apribojimą B. K. į automobilį „Mercedes Benz Vito“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.
Išspręstas kardomųjų priemonių klausimas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. B. K. nuteistas dėl to, kad 2023 m. kovo 25 d., apie 19.20 val., Taurupės g., Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Mercedes Benz Vito“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,45 promilės etilo alkoholio koncentracija.
2. Be to, jis nuteistas dėl to, kad būdamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 9 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir privalėdamas atlikti minėtu teismo nuosprendžiu jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo 2021 m. spalio 21 d., 2023 m. kovo 25 d. apie 19.20 val., Taurupės g., Vilniuje, vairavo automobilį „Mercedes Benz Vito“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) taip vengė vykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
3. Pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis BPK 273 straipsniu, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą sprendė, kad B. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, kadangi jis transporto priemonę valdė, kai nustatytas 1,5 promilės viršijantis girtumas. Taip pat konstatavo, jog kaltinamojo veiksmai atitinka ir BK 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius.
Teismas atsižvelgdamas į visas BK nustatytas bausmių skyrimo taisykles darė išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu bus pasiekti B. K. už abi nusikalstamas veikas skiriant realaus arešto bausmes viršijančias šios bausmės rūšies, atitinkamai skiriamos už nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus, vidurkius. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 5 dalies 1 punktu, bausmės bendrintos apėmimo būdu, motyvuojant tuo, kad padarytos nusikalstamos veikos sudaro idealiąją sutaptį. Kadangi baudžiamoji byla nagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, teismas taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir subendrintą bausmę sumažino vienu trečdaliu.
Taip pat, įvertinus nusikalstamos veikos pobūdį, B. K. skirtos baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68, 72 straipsniuose.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
4. Apeliaciniu skundu nuteistasis B. K. (toliau – ir apeliantas) prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 4 d. nuosprendį dalyje, kurioje nuteistajam B. K. paskirta subendrinta 50 parų arešto bausmė, ir 1) pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas, bausmės vykdymą atidėti maksimaliam vienerių metų terminui, paskiriant intensyvią priežiūrą su baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis ir (ar) Baudžiamojo kodekso 75 str. 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas arba 2) nuteisti realiu laisvės atėmimu, pritaikant BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatas, pagal BK 243 straipsnį skiriant baudą. Nuteistasis mano, jog skundžiamas nuosprendis keistinas dėl neteisingos, aiškiai per griežtos bausmės paskyrimo.
4.1. Nuteistasis mano, kad skundžiamu nuosprendžiu teismas netinkamai įvertino visas aplinkybes paskirdamas realią 50 parų arešto bausmę. Pažymi, jog jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 str. 1 d. 2 p., pripažinta tai, jog jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailiuosi. Tvirtinama, jog apeliantas šiuo metu alkoholio visiškai nevartoja, yra visiškai atsiribojęs nuo blogą įtaką dariusių asmenų, visą savo laisvalaikį leidžia su šeima ir mažamečiu sūnumi.
4.2. Teigiama, jog nuteistasis B. K. nėra tiek pavojingas visuomenei, kad turėtų būti izoliuotas, todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs padaryto nusikaltimo sunkumą, jog dėl nuteistojo veiksmų nenukentėjo kiti asmenys ir nebuvo apgadintas svetimas turtas, paskirtos arešto bausmės vykdymą galėjo atidėti. Tvirtinama, jog apeliantas pasiryžęs dėti visas pastangas, kad įrodyti, jog yra vertas teismo pasitikėjimo.
4.3. Atkreipiamas dėmesys, jog B. K. dirba UAB „A.“ vadybininko pareigose, gauna stabilias pajamas, iš kurių tenkinami šeimos poreikiai, mokama teismo priteista bauda. UAB „A.“ išdavė charakteristiką, kurioje nurodoma, kad apeliantas charakterizuojamas teigiamai, nusiskundimų dėl netinkamo elgesio darbe negauta. B. K. sutuoktinė šiuo metu nedirba, jos gaunamos pajamos sudaro tik 160 Eur, kadangi mažamečiam vaikui (D. K., gim. (duomenys neskelbtini)) diagnozuota (duomenys neskelbtini), todėl ji negali įsidarbinti dėl vaiko ligos. Sutuoktinė nuo (duomenys neskelbtini) registruota Užimtumo tarnyboje. Apeliantas šiuo metu yra vienintelis šeimos maitintojas, dėl ko negali prarasti darbo vietos ir atlikti paskirtos 50 parų arešto bausmės.
4.4. Prašoma atsižvelgti į tai, kad nors apeliantas B. K. vairavo neblaivus transporto priemonę „Mercedes Benz Vito“, tačiau dėl padarytos nusikalstamos veikos pilnai pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, prisiima visą atsakomybę už šį lengvabūdišką ir neapgalvotą poelgį, už kurį buvo pasmerktas ne tik šeimos narių, bet ir artimųjų giminaičių.
4.5. Pabrėžiama, jog apelianto padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos prie nesunkių nusikaltimų, o didžiausia bausmė už tokias nusikalstamas veikas siekia iki vienerių metų laisvės atėmimo. Pažymi, jog nusikalstama veika buvo padaryta ne miesto teritorijoje, kurioje yra intensyvus eismas, vaikščioja pėstieji, tačiau miškingoje vietovėje, esančiame kaimo kelyje. Šios su nusikalstamos veikos padarymu susijusios aplinkybės nerodo didelio nuteistojo padarytos veikos pavojingumo visuomenei, dėl ko turėtų būti paskirta reali arešto bausmė. Be to, ši apelianto padaryta nusikalstama veika nesukėlė žalingų pasekmių, niekas nenukentėjo, todėl nėra jokio realaus pagrindo skirti realią arešto bausmę.
4.6. Nuteistasis, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo, pažymi, kad nagrinėjamu atveju vertintinas ir BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyto reglamentavimo taikymas nuteistojo atžvilgiu tuo atveju, jei jam būtų paskirta realaus laisvės atėmimo bausmė.
2. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti; išsakė nuomonę, kad apeliantui paskirta per švelni bausmė.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
3. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš nuteistojo apeliacinio skundo turinio matyti, jog juo nėra ginčijamas nusikalstamų veikų kvalifikavimas, nėra ginčijamas ir skirtų baudžiamojo poveikio priemonių pagrįstumas. Tačiau nesutinkama su skundžiamu nuosprendžiu paskirta galutine arešto bausme, vertinant ją kaip aiškiai per griežtą. Nuteistojo vertinimu, pirmosios instancijos teismas neišsamiai ištyrė bei įvertino svarbias bylos aplinkybes apie padarytų nusikaltimų ir jį padariusio asmens pavojingumą bei skyrė nepakankamą dėmesį bausmės individualizavimui.
4. BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta, jog bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015).
5. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą teismas taip pat atsižvelgia į asmens teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė. Skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-303/2018).
6. Kartu pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-156-487/2020).
7. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
8. Pagal BK 243 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas bauda arba areštu.
9. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas skirdamas nuteistajam bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje bei 243 straipsnyje, ir jas bendrindamas aukščiau paminėtų nuostatų nepažeidė ir jomis vadovavosi tinkamai.
10. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas bausmės rūšį ir skirdamas atitinkamo dydžio bausmes, atsižvelgė į tai, kad apeliantas idealiąja sutaptimi padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas: nesunkų nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą, nusikalstamos veikos baigtos ir padarytos tiesiogine tyčia, nėra kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – tai, kad nusikaltimą padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio dalies 13 punktas).
11. Pirmos instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad kaltinamasis teistas septynis kartus. Du kartus buvo teistas už vairvimą esant neblaiviam, už ką buvo baustas realią bausmę – areštu su transporto priemonių konfiskavimu. 2022-03-09 teistas pagal BK 281 ¹ str. 1 md. 73 MGL bauda, uždraudžiant vairuoti transporto priemones 3 metams ir konfiskuojant automobilį. Nežiūrint į visą tai jis ir vėl girtas vairavo automobilį.
12. Visos šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino apelianto padarytos veikos sunkumą ir pavojingumą, kaltinamojo asmenybę ir paskyrė tinkamą bausmės rūšį.Todėl tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo.
13. Apeliantas turi du nepilnamečius vaikus, tačiau tai netrukdo daryti naujas nusikalstamas veikas , susijusias su padidinto pavojaus šaltinio – transporto priemonės vairavimu. Skunde nurodomos aplinkybės – poreikis užtikrinti šeimos gerbūvį, teismo vertinamos kaip aplinkybės, kuriomis B. K. dangstosi, bandydamas išvengti realios bausmės atlikimo.
14. Turimas teistumų skaičius, praeityje padarytų veikų pobūdis, leidžia teismui daryti išvadą, kad paskirta teisinga tiek savo dydžiu, tiek rūšimi bausmė ir tenkinti apeliacinio skundo nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo B. K. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 4 d. nuosprendį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.