- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-10-20
- Bylos Nr.
- 1-1627-240/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-0-00003-2017-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Bronislovas Liatukas
- Kaltinamasis
- A. G.
- Nukentėjusysis
- R. A.
- Nuteistasis
- A. G., Kauno apylinkės teismo
Žemesnės instancijos teismas
kaltinamajam A. G., jo gynėjui advokatui Arnoldui Blaževičiui,
nukentėjusiajam R. A.,
neviešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. G., gimęs (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, 9 klasių išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 1) 2014-02-25 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – 1 m. laisvės apribojimu; 2) 2014-03-25 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 1 m. 6 mėn., 2014-07-01 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi bausmė pakeista į 45 parų areštą; 3) 2015-05-26 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 16 parų areštu, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2014-12-01 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 30 parų arešto; 4) Šiaulių apylinkės teismo 2016-01-13 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrinta su 2015-05-26 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalimi ir paskirta galutinė bausmė – 2 metų 6 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimas, Kauno apylinkės teismo 2017-06-30 nutartimi patvirtintas 2017-06-08 Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimas Nr. LPK-101 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. G., Kauno apylinkės teismo 2017-07-10 nutartimi kaltinamajam A. G. šioje baudžiamojoje byloje paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, nusikalstamos veikos padarymo dieną, t. y. 2017-03-18, neatliktoji laisvės atėmimo bausmės dalis pagal 2016-01-13 nuosprendį buvo 8 mėn. 11 d., teistumai neišnykę;
- kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 1 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis A. G., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose, esančiuose Technikos g. 34, Kaune, laikotarpiu nuo 2016-08-09 iki 2017-03-18, ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu tiksliai nenustatytu laiku, apie 7-10 kartų, neturėdamas teisėto pagrindo, nurodydamas priežastį, kad R. A. 2016 m. rugpjūčio mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu nenustatytu laiku, pralaimėjo žaisdamas tenisą, savo naudai vertė R. A. už jo Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) turimus pinigus nupirkti prekių ir jam atiduoti, priešingu atveju grasino jo atžvilgiu panaudoti seksualinį smurtą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 181 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis A. G. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad atlikinėjo bausmę Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose. Į įkalinimo įstaigą atvyko naujokas R. A., su kuriuo susipažino. Kažkuris iš jų pasiūlė pažaisti stalo tenisą. Rokas pats pasakė: „žaidžiam iš nieko“. Kaltinamasis sutiko, suprasdamas, kad nieko niekam nebus. Tik vėliau iš kitų nuteistųjų sužinojo, ką reiškia „iš nieko“, kad gali reikalauti iš Roko pinigų. Po kurio laiko, neturėdamas pinigų, kaltinamasis paprašė Roko nupirkti šampūno. Rokas nenupirko, todėl kaltinamasis juokaudamas jam sakė: „pralošei šikną“. Daugiau jam nieko nesakė ir nedarė. Iš nukentėjusiojo nereikalavo jokio sekso. Nukentėjusiajam yra sakęs, kad šis duotų kaltinamajam nuo sąskaitos nuimtus pinigus. Žinojo, kad jis turi sąskaitoje pinigų, nes pirkdavo sau maistą. Nukentėjusiajam negrasino. Nebuvo taip, kaip sako nukentėjusysis. Kaltinamasis, nuėjęs pas auklėtoją, pasakė, kas vyksta. Kai su nukentėjusiuoju gyveno kartu, sutarė gerai.
Šie kaltinamojo A. G. parodymai, kuriuos teismas laiko jo siekiu išvengti baudžiamosios atsakomybės ir bausmės už padarytą nusikalstamą veiką, visiškai paneigti nuosekliais ir argumentuotais nukentėjusiojo R. A. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu, bei kitais įrodymais.
Nukentėjusysis R. A. parodė, kad su kaltinamuoju atlikinėjo bausmę tame pačiame būryje. A. G. pasiūlė jam pažaisti tenisą, sakydamas, kad žais „iš nieko“. Nukentėjusysis suprato, kad pralošus nieko mokėti nereikės. Nukentėjusysis pralošė. A. G. labai apsidžiaugė ir pasakė: „pralošei savo šikną“. R. A. nuėjo pas kitą nuteistąjį – A. Ž. ir jam viską papasakojo. A. Ž. nuėjo kalbėti su A. G., po to pasakė, kad nukentėjusiajam nieko nebus. 2017 metais, nuo vasario mėnesio vidurio, A. G. ėmė reikalauti iš R. A. pinigų iš jo sąskaitos už tą „nieką“. Kaltinamasis žinojo, kad nukentėjusysis į savo sąskaitą gauna pinigų, todėl sakė, kad turės jam viską atiduoti, kitaip jis pas jį ateis ir „išprievartaus per analinę angą“. R. A. pinigų nedavė, nes neturėjo. Nukentėjusiajam į sąskaitą gavus pinigų, A. G. apie tai sužinojo ir ėmė jų reikalauti. R. A. pasakė, kad jam nieko neduos. Kaltinamasis tada nusijuokė ir nuėjo. Po to vėl reikalavo pinigų, kitaip grasino išprievartauti nukentėjusįjį. Kaltinamasis grasino apie 7-10 kartų. Dėl to nukentėjusysis kreipėsi į įkalinimo įstaigos administraciją. Nukentėjusiajam parašius pareiškimą, kaltinamasis daugiau jam negrasino. R. A. bijojo A. G.. Būtų jam davęs pinigus, jei niekas jam būtų nepadėjęs, nes kaltinamojo grasinimai buvo realūs. Civilinio ieškinio nereiškia.
Liudytojas A. M. parodė, kad dirba Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose. Kaltinamasis ir nukentėjusysis buvo jo auklėtiniai. Žino, kuo kaltinamas A. G.. Visi atvykusieji į pataisos namus yra apie viską informuojami, įspėjami dėl skolų ir žaidimų. Buvo įspėtas ir R. A.. Pas jį atėjo A. G. ir susirūpinęs aiškino, kad pajuokavo su Roku, nieko rimto daryti nesiruošė, o taip viskas baigėsi. Vėliau sužinojo, kad Rokas pralošė stalo teniso partiją Arūnui, dėl to ir atsirado skola. Rokas jam nesiskundė, tai išgirdo iš kalbų.
Liudytojo A. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu, yra nuoseklūs ir neprieštarauja nukentėjusiojo R. A. parodymams, todėl teismas jais netikėti neturi jokio pagrindo.
Kaltinamojo A. G. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be nuoseklių ir argumentuotų nukentėjusiojo ir liudytojo parodymų, taip pat įrodyta: Kauno NTI-PN direktoriaus 2016-08-09 įsakymu Nr. N-121 „Dėl gyvenamosios vietos skyrimo nuteistajam“, iš kurio matyti, jog nukentėjusysis R. A. buvo paskirtas į paprastąją grupę, 1 skyrių, 11 miegamąjį (1 t., b. l. 35); Kauno NTI-PN direktoriaus 2016-03-20 įsakymu Nr. N-SN-43 „Dėl nuteistojo perkėlimo į kamerų tipo patalpas“, iš kurio matyti, kad iki 2017-04-18 nukentėjusysis R. A. jo paties 2017-03-20 prašymu buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas ir laikomas kameroje su kitais tuo pačiu pagrindu (dėl svarbių priežasčių) kamerų tipo patalpose laikomais nuteistaisiais (1 t., b. l. 36); asmeninės nukentėjusiojo R. A. sąskaitos kopija, iš kurios matyti, kad 2017-03-16 į jo sąskaitą buvo pervesta 20 Eur (1 t., b. l. 34); visa kita baudžiamosios bylos medžiaga.
Kaltinamojo A. G. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 181 straipsnio 1 dalį, kadangi ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma patvirtina visų šios nusikalstamos veikos požymių buvimą A. G. veiksmuose.
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 181 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas teisėto pagrindo atvirai ar užmaskuotai savo ar kitų asmenų naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus, arba nuo jų susilaikyti grasindamas prieš nukentėjusįjį ar kitą asmenį panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti ar sugadinti jo turtą, paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios paskelbimas nepageidautinas, arba panaudodamas kitokią psichinę prievartą. Turto prievartavimo objektyvieji požymiai – tai neteisėtas vertimas suteikti turtinę naudą kaltininkui ar kitam asmeniui panaudojant psichinę prievartą. Vertimas suteikti turtinę naudą gali pasireikšti atviru reikalavimu arba kitokiu nukentėjusiojo supažindinimo būdu (raštu, veiksmu ir pan.) su turtinės pretenzijos turiniu ir su prievartiniu pobūdžiu (užuominomis leidžiant suprasti apie būtinumą mokėti duoklę). Būtinasis veikos požymis – psichinės prievartos panaudojimas, kuris gali pasireikšti įvairiais grasinimais prieš nukentėjusį ar kitą asmenį: 1) panaudoti fizinį smurtą, 2) sunaikinti ar sugadinti jo turtą, 3) paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios paskleidimas nepageidautinas, 4) kitokios psichinės prievartos panaudojimu. Pastarasis alternatyvusis požymis apima įvairius kitokio turinio grasinimus, kurie pasireiškia kaip tyčinis pavojingas poveikis kito asmens psichikai, bauginant, kad dėl grasinančiojo tolesnių veiksmų ar neveikimo atsiras tam tikros neigiamos pasekmės. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia – kaltininkas suvokia, kad verčia kitą asmenį vykdyti pareikštą neteisėtą turtinę pretenziją, panaudodamas psichinę prievartą (grasindamas), ir nori taip veikti. Turto prievartavimas laikomas baigtu, kai nukentėjusiajam pareiškiamos neteisėtos turtinės pretenzijos grasinant. Kvalifikuojant nusikalstamą veiką kaip turto prievartavimą pagal BK 181 straipsnį, neturi reikšmės, ar kaltininko nukentėjusiajam išsakytas neteisėtas reikalavimas galės būti realiai įvykdytas, ar ne. Svarbiausia, kad toks reikalavimas yra neteisėtas, o grasinimas realus ir nuteistasis tai suvokia. Būtent teisinio pagrindo nebuvimas reikalaujant turto yra lemiamas turto prievartavimo objektyvusis požymis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-271/2007, 2K-346/2008, 2K-93/2010, 2K-203/2011).
Nors kaltinamasis A. G. iš dalies neigia savo kaltę, teigdamas, jog grasindamas tik juokavo, tačiau, teismo įsitikinimu, kaltinamasis suvokė savo pavojingos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti. Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus nustatyta, jog kaltinamasis turto prievartavimą prieš nukentėjusįjį įvykdė panaudodamas psichinę prievartą, t. y. grasindamas panaudoti seksualinį smurtą, o nukentėjusysis tokį grasinimą suprato kaip realų. Tai, kad nukentėjusysis buvo įbaugintas, įrodo ir tai, jog jis kreipėsi į įkalinimo įstaigos administraciją. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis, suvokdamas savo veiksmų nusikalstamą pobūdį, informavo įkalinimo įstaigos darbuotoją apie tai, kad grasino nukentėjusiajam neva juoko forma, taip siekdamas išvengti gresiančios atsakomybės. Teismas neturi jokio pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymais, kurie yra nuoseklūs ir išsamūs viso ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo metu. Be to, pažymėtina, jog parodymus nukentėjusysis R. A. davė būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, o A. G., kaip įtariamasis, vėliau – kaltinamasis, atsakomybės už melagingų parodymų davimą priesaikos sakyti tiesą nėra saistomas.
Kaltinamojo A. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Teismas pažymi, kad A. G. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo recidyvistas.
Kaltinamasis A. G. padarė apysunkį nusikaltimą, jį padarė atlikdamas ankstesniu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, įkalinimo įstaigoje, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, todėl, teismo įsitikinimu, bausmės tikslai nagrinėjamu atveju bus pasiekti paskyrus A. G. tik realią laisvės atėmimo bausmę. Skirtina bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrintina su Šiaulių apylinkės teismo 2016-01-13 nuosprendžiu paskirtos ir likusios neatliktos bausmės dalimi.
Skiriant bausmę atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas apysunkis nusikaltimas), į tai, kad nusikalstama veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia, į tai, kad nusikaltimas yra baigtinis, į tai, kad A. G. yra teistas už tyčinius (jų tarpe – smurtinį) nusikaltimus, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304, 305, 307, 308 straipsniais,
nusprendžia:
A. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėti dalį Šiaulių apylinkės teismo 2016-01-13 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės – 3 (tris) mėnesius – ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejus) metus, bausmę atliekant pataisos namuose.
Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo suėmimo, t. y. 2017-07-10, dienos.
Kardomąją priemonę – suėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos (nuteistajam A. G. – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos) gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.