Alytaus apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos S. G. pareiškimą dėl statinių valdymo įgyjamąja senatimi fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – Valstybės įmonė „Turto bankas“, Varėnos rajono savivaldybės administracija, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyrius, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

a)1968 m. pastatytą 81,74 m² bendro ploto gyvenamąjį namą (1Al/p), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurį sudaro 60,76 m² ploto gyvenamasis namas (1Al/p) su priestatais (6,62 m² ploto veranda (1a1p); 7,91 m² ploto priestatu (2a1p); 6,45 m² ploto rūsiu (R)),

b)1974 m. pastatytą 105 m³ bendro tūrio garažą (211/p), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurį sudaro 71 m³ tūrio garažas (211/p) ir 34 m³ tūrio rūsys (R);

c)1966 m. pastatytą bendro 206 m³ tūrio tvartą (311/p), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurį sudaro 82 m³ tūrio tvartas (311/p), 83 m³ tūrio kluonas (lilž) ir 41 m³ tūrio malkinė (2ilž),

d)1968 m. iškastą šulinį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

1966 m. balandžio 5 d. sklypo planą patvirtino rajono vyriausiasis architektas. Todėl 1966 m. birželio 1 d. Vilniaus notarinėje kontoroje buvo sudaryta Sutartis „Dėl žemės sklypo perdavimo individualinio gyvenamojo namo statybai kaimo vietovėje“, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuria S. G. buvo suteikta teisė neterminuotai naudotis 15 arų žemės sklypu ir jame statyti gyvenamąjį bei ūkinius pastatus.

Žemės sklype, kuriam šiuo metu yra suteiktas adresas (duomenys neskelbtini), 1968 m. buvo pastatytas 81,74 m2 bendro ploto gyvenamasis namas (1A l/p), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priestatais (6,62 m2 ploto veranda (1a1p); 7,91 m2 ploto priestatas (2a1p); 6,45 m2 ploto rūsys (R)), 1974 m. buvo pastatytas 105 m3 bendro tūrio garažas (211/p), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) l, kurį sudaro 71 m3 tūrio garažas (211/p) ir 34 m3 tūrio rūsys (R); 1966 m. pastatytas bendro 206 m3 tūrio tvartas (311/p), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurį sudaro 82 m3 tūrio tvartas (311/p), 83 m3 tūrio kluonas (lilž) ir 41 m3 tūrio malkinė (2ilž), 1968 m. iškastas šulinys, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Visą šį turtą S. G. valdė su savo sutuoktine S. G. nuo nekilnojamojo turto objektų sukūrimo iki pat savo mirties (duomenys neskelbtini). Po S. G. mirties jo sutuoktinė S. G. priėmė palikimą ir paveldėjo visą palikėjui priklausiusį turtą. Įgyvendindama savo turtines teises S. G. parengė kadastrinių matavimų bylą ir kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl nuosavybės teisių įregistravimo. Tačiau 2018-10-19 VĮ Registrų centro Alytaus filialo sprendimu Nr. (2.17.6)R7-1137 buvo nuspręsta prašymą įrašyti nekilnojamųjų daiktų, esančių (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ir įregistruoti nuosavybės teises į šiuos nekilnojamuosius daiktus atmesti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 str. 4 d. 2 p., 14 str. 3 p., Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 26 str. 3 d. 2 p., 29 str. 7 p., nes įstatymai nenumato galimybės prašomus įregistruoti nekilnojamuosius daiktus ir teises į juos registruoti nekilnojamojo turto registre.

Statiniai, kurie kaimo gyvenamosiose vietovėse buvo pastatyti iki 1989 m. sausio 1 d. įskaitytinai, registruojami pateikus prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir (ar) daiktines teises į jį, kadastrinių matavimų bylą, parengtą pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus, ir savivaldybės išduotą pažymą apie įrašus ūkinėse knygose. Kadangi seniūnijos išduotoje pažymoje nurodytas tik gyvenamasis namas, esant prieštaringiems duomenims apie namų valdoje esančius statinius, nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre negali būti įregistruotos, todėl dėl juridinio fakto nustatymo būtina kreiptis į teismą.

Teismui pateikiami iš Alytaus apskrities archyvo gauti Varėnos rajono Varėnos apylinkės darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto dokumentų archyvinio fondo (duomenys neskelbtini) 1986-1990 m. ūkinės knygos dokumentai patvirtina, kad jau 1986 m. šiame sklype buvo pastatytas gyvenamasis namas, tvartas ir garažas. Tačiau šiuose dokumentuose nenurodyti tikslūs pastatų duomenys, į juos neįtrauktas inžinerinis statinys - šulinys.Šiuo metu sodyboje yra išlikę visi aukščiau paminėti pastatai. Tai patvirtina ir duomenys, užfiksuoti parengtoje kadastrinių matavimų byloje.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimo Nr. 278 "Dėl Dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąrašo patvirtinimo" 2 p. nurodoma, kad pastatyti seni statiniai Registre registruojami Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1129 (Žin., 2002, Nr. 72-3077), ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (Žin., 2002, Nr. 41-1539; 2005, Nr. 80-2899), nustatyta tvarka Registro tvarkytojui pateikus prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir (ar) daiktines teises į jį, kadastrinių matavimų bylą, parengtą pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus, ir savivaldybės ar archyvo išduotą pažymą apie įrašus ūkinėse knygose, jeigu statiniai kaimo gyvenamosiose vietovėse buvo pastatyti iki 1989 m. sausio 1 d. įskaitytinai.

Savivaldybės ūkinėse knygose nėra tikslių duomenų apie S. G. ir S. G. priklausančius ar priklausiusius statinius. Nesant pakankamai duomenų apie statinių valdymą nuosavybės teise, šių statinių valdymą nuosavybės teise galima įrodyti kaip turto įgijimą pagal įgyjamąją senatį, todėl juridinis faktas apie pastatų valdymą nustatytinas teisme.

Pareiškėja pareiškė, kad 1968 m. pastatyto 81,74 m2 bendro ploto gyvenamojo namo (1A l/p), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priestatais (6,62 m2 ploto veranda (1a1p); 7,91 m2 ploto priestatas (2a1p); 6,45 m2 ploto rūsys (R)), 1974 m. pastatyto 105 m3 bendro tūrio garažas (211/p), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurį sudaro 71 m3 tūrio garažas (211/p) ir 34 m3 tūrio rūsys (R); 1966 m. pastatyto bendro 206 m3 tūrio tvarto (311/p), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurį sudaro 82 m3 tūrio tvartas (311/p), 83 m3 tūrio kluonas (lilž) ir 41 m3 tūrio malkinė (2ilž), 1968 m. iškasto šulinio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), valdymas nuo šių nekilnojamojo turto objektų sukūrimo buvo atviras ir nepertraukiamas, truko daugiau nei 10 metų (patvirtina pažyma apie deklaruotą gyvenamąją vietą, namų knygos ir apylinkės knygos kopijos) ir nėra apribojimų, nurodytų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 531 str. 5 p. nustatyti nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį faktą.

Suinteresuoti asmenys Valstybės įmonė Turto bankas, Varėnos rajono savivaldybės administracija, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyrius, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, neprieštaravo dėl daikto valdymo įgyjamąja senatimi fakto nustatymo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja kelia klausimą dėl nuosavybės teisių įgijimo pagal įgyjamąją senatį į statinius, pastatytus ūkio būdu Bingutės g. 10, Druckūnų k., Varėnos sen., Varėnos r. sav., esančius statinius, o būtent 1968 m. pastatytą gyvenamąjį namą su priestatais ir rūsiu, 1974 m. pastatytą garažą ir rūsį, 1966 m. pastatytą tvartą, kurį sudaro tvartas ir kluonas, malkinė, 1968 m. iškastą šulinį.

Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys), teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis), daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (LAT 2016-03-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-415/2016).

Pažymėtina, jog įgyti nuosavybės teisę į statinį ar statinio dalį ir kartu įgyti visas savininko teises bei savininko teisių garantijas galima ne bet kokio statybos proceso būdu, bet tik tokiu atveju, jei statyba buvo vykdoma laikantis jos procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. LAT 1999-06-02 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/1999, konstatavo, kad „nuosavybės teisių į statinį įgijimas galimas ne bet kokios statybos metu, bet tik tokiu atveju, jei statyba buvo vykdoma laikantis jos procesą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimo, t. y. jei statybos procesas buvo teisėtas“.

Nagrinėjamu atveju byloje pateikti rašytiniai įrodymai: 1965 m. birželio 25 d. Varėnos rajono Petro Cvirkos kolūkio valdybos posėdžio nutarimas (protokolo Nr. 11), kuriuo S. G. kolūkio gyvenvietėje ((duomenys neskelbtini)) buvo išskirtas 15 arų žemės sklypas gyvenamojo namo statybai, sklypo vietą įpareigojus suderinti su rajono architektu; 1966 m. balandžio 5 d. sklypo planas patvirtintas rajono vyriausiojo architekto, o 1966 m. birželio 1 d. Vilniaus notarinėje kontoroje buvo sudaryta Sutartis „Dėl žemės sklypo perdavimo individualinio gyvenamojo namo statybai kaimo vietovėje“, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuria S. G. buvo suteikta teisė neterminuotai naudotis 15 arų žemės sklypu ir jame statyti gyvenamąjį bei ūkinius pastatus; žemės sklype, kuriam šiuo metu yra suteiktas - (duomenys neskelbtini), 1968 m. buvo pastatytas 81,74 m2 bendro ploto gyvenamasis namas (1A l/p), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su priestatais (6,62 m2 ploto veranda (1a1p); 7,91 m2 ploto priestatas (2a1p); 6,45 m2 ploto rūsys (R)), 1974 m. buvo pastatytas 105 m3 bendro tūrio garažas (211/p), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) l, kurį sudaro 71 m3 tūrio garažas (211/p) ir 34 m3 tūrio rūsys (R); 1966 m. pastatytas bendro 206 m3 tūrio tvartas (311/p), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurį sudaro 82 m3 tūrio tvartas (311/p), 83 m3 tūrio kluonas (lilž) ir 41 m3 tūrio malkinė (2ilž), 1968 m. iškastas šulinys, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); parengta statinių ir inžinerinių įrenginių kadastrinių matavimų byla; 2018-10-19 VĮ Registrų centro Alytaus filialo sprendimu Nr. (2.17.6)R7-1137 buvo nuspręsta prašymą įrašyti nekilnojamųjų daiktų, esančių (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ir įregistruoti nuosavybės teises į šiuos nekilnojamuosius daiktus atmesti, nes įstatymai nenumato galimybės prašomus įregistruoti nekilnojamuosius daiktus ir teises į juos registruoti nekilnojamojo turto registre; Alytaus apskrities archyvo pateikti Varėnos rajono Varėnos apylinkės darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto dokumentų archyvinio fondo (duomenys neskelbtini) 1986-1990 m. ūkinės knygos dokumentai, kad 1986 m. šiame sklype buvo pastatytas gyvenamasis namas, tvartas ir garažas.

Byloje esantys aptarti rašytiniai dokumentai patvirtina, kad pareiškėja nekilnojamuosius daiktus - statinius, pastatytus ūkio būdu (duomenys neskelbtini), esančius statinius, o būtent 1968 m. pastatytą gyvenamąjį namą su priestatais ir rūsiu, 1974 m. pastatytą garažą ir rūsį,1966 m. pastatytą tvartą, kurį sudaro tvartas ir kluonas, malkinė, 1968 m. iškastą šulinį, įgijo ir valdė sąžiningai nuo jų sukūrimo (pastatymo, įrengimo) momentų – 1966 – 1974 m. Faktui, kad pareiškėja teisėtai, atvirai, nepertraukiamai valdo pareiškime nurodytą nekilnojamuosius daiktus, neprieštaravo ir suinteresuoti asmenys Valstybės įmonė Turto bankas, Varėnos rajono savivaldybės administracija, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyrius, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Teismo vertinimu, išanalizavus konkrečioje byloje surinktų duomenų visumą, visiškai pakanka duomenų, kad būtų nustatytas nuosavybės teisės į statinius ir inžinerinį įrenginį įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas, nes tokiam faktui konstatuoti pakanka duomenų įrodančių, kad pareiškėja sąžiningai įgijo šiuos daiktus bei sąžiningai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą juos valdė ne mažiau kaip dešimt metų.

CK 4.68 straipsnis numato, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip 10 metų, kai per visą valdymo laikotarpį savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą.

Konstatuotina, kad pareiškėja neturėjo teisinio pagrindo pareiškime nurodyto nekilnojamojo turto objektų įgyti nuosavybės teisės į daiktą kitais CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais.

Pagal CK 4.22 straipsnio 1 dalį daikto valdymu, kaip pagrindu įgyti nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį, laikomas faktinis daikto turėjimas turint tikslą valdyti jį kaip savą, nekeliant reikalavimo valdymą registruoti.

Visi aukščiau minimi dokumentai bei išdėstyti faktai patvirtina aplinkybę, kad pareiškėjai faktiškai minimą statinį turėjo (valdė) su tikslu jį valdyti kaip savo.

CK 4.27 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kokiu pagrindu atsiranda nekilnojamojo daikto valdymas. Joje nustatyta, kad nekilnojamojo daikto valdymas gali atsirasti fiziškai užvaldžius daiktą, taip pat daikto fiziškai neužvaldžius, bet kai perduodantis valdyti daiktą asmuo nurodo, kad daiktas perduotas, jei nėra jokių kliūčių patekti į tą daiktą ar kitu panašiu būdu jį fiziškai užvaldyti. Taigi abi šios įstatymo nuostatos nekilnojamojo daikto valdymą reglamentuoja kaip faktinę padėtį, kurią nustačius teismas turi pagrindą spręsti dėl valdymo teisės. Nekilnojamojo daikto valdymo įregistravimas nustatytas CK 4.27 straipsnio 2 dalyje, kuris reglamentuoja nekilnojamojo daikto valdymo atsiradimo momentą.

Kaip jau minėta, nekilnojamojo daikto valdymo samprata ir atsiradimo pagrindai nenustato, kad nekilnojamojo daikto valdymo registravimas būtų būtinas šio daikto valdymo teisės atsiradimo pagrindas. Be to teisėje įtvirtinant įgyjamosios senaties instituto reglamentavimą remiamasi nuostata, jog valdymo atsiradimas nesiejamas su valdymo teisiniu įregistravimu (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 33 straipsnis).

Suformuota Kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011), kad tiek registracija viešajame registre, tiek jos nebuvimas savaime nereiškia valdymo nebuvimo ir negali būti vertinama taip, kad susidarytų kliūtis teismui konstatuoti įstatyme reikalaujamų faktų pagrindu esant valdymo teisę. Asmeniui turi būti suteikiama galimybė įrodyti, kad nekilnojamojo daikto valdymas atitiko įstatyme tiesiogiai įtvirtintas sąlygas, kurioms esant gali būti pripažįstama jo nuosavybės teisė įgyjamosios senaties pagrindu.

Įgyjamosios senaties (lot. – usucapio) institutas skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti. Nuosavybės teisių įgijimo įgyjamąja senatimi sąlygos įtvirtintos CK 4.68 straipsnio 1 dalyje. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja.

Faktas, kad pareiškėja teisėtai, atvirai, nepertraukiamai valdo pareiškime nurodytus nekilnojamuosius daiktus visą įgyjamosios senaties laiką yra įrodytas byloje nustatytomis aplinkybėmis. Valdymas trunka jau daugiau kaip 10 metų. Šioje byloje yra nustatytos visos įstatymo numatytos nuosavybės teisės į pareiškėjos nurodomus nekilnojamus daiktus - įgijimo įgyjamąja senatimi sąlygos: pareiškėja šiuo metu nėra daikto savininkė, nurodytą nekilnojamąjį turtą įgijo sąžiningai ir ne mažiau kaip dešimt metų jį valdo sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai kaip savo. Tai atitinka CK 4.68 straipsnio 1 dalies nustatytą įgyjamosios senaties sampratą.

Byloje jokie kiti fiziniai ar juridiniai asmenys, kurie neįtraukti byloje suinteresuotais asmenimis, nesikreipė į teismą bei neginčijo pareiškėjo nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu, nėra pareiškę pretenzijų dėl naudojimosi turtu ar jo valdymo, apie bylos nagrinėjimą buvo paskelbta viešai. Teismas konstatuoja, kad valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas nėra ginčijamas (CPK 533 straipsnio 1 dalis) ir tai sudaro pagrindą tenkinti pareiškėjų pareiškimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CK 4.68 – 4.71 straipsniais, CPK 259, 530 – 533 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Siekiant įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį turtą nekilnojamojo turto registre, nustatyti daiktų valdymo įgyjamąja senatimi faktą, kad pareiškėja S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties teise valdo ūkio būdu pastatytus statinius ir inžinerinį įrenginį, esančius (duomenys neskelbtini), o būtent:

1968 m. pastatytą 81,74 m² bendro ploto gyvenamąjį namą (1Al/p), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurį sudaro 60,76 m² ploto gyvenamasis namas (1Al/p) su priestatais (6,62 m² ploto veranda (1a1p); 7,91 m² ploto priestatu (2a1p); 6,45 m² ploto rūsiu (R)),

1974 m. pastatytą 105 m³ bendro tūrio garažą (211/p), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurį sudaro 71 m³ tūrio garažas (211/p) ir 34 m³ tūrio rūsys (R);

1966 m. pastatytą bendro 206 m³ tūrio tvartą (311/p), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurį sudaro 82 m³ tūrio tvartas (311/p), 83 m³ tūrio kluonas (lilž) ir 41 m³ tūrio malkinė (2ilž),

1968 m. iškastą šulinį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytus valdant įgyjamąja senatimi.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose.