- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-06
- Bylos Nr.
- II-933-1157/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01030-2024-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jurga Virgailienė Mečkauskienė
- Pažeidėjas
- P. P., Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų
- Kategorijos
- 16.11.3Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
- 16.11.11Nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimas iš eismo įvykio vietos (ANK 426 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui P. P., Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius atstovui G. R.,
viešuose teismo posėdžiuose žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto P. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2024 m. gegužės 14 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-13139-2024 pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
P. P. (toliau – ir pareiškėjas) 2024 m. balandžio 16 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 10-ANR_P-17628-2024 pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 7 dalį bei 426 straipsnio 2 dalį, už tai, kad vairuodamas automobilį TOYOTA COROLLA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbulas, neįsitikino, kad tai daryti saugu, kliudė stovintį automobilį VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jį apgadino ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, kai padaryta žala viršijo 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniojo tyrėjo 2024 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-13139-2024 (toliau – ir Nutarimas, skundžiamas nutarimas) už 417 straipsnio 7 dalyje bei 426 straipsnio 2 dalyje numatytus nusižengimus, skirta galutinė 1 200 Eur bauda.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teismui pateikė skundą dėl Nutarimo ir nurodė, jog su juo nesutinka. Skunde nurodė, kad jis nebuvo informuotas, ar paskutinis naudojosi automobiliu. Vairuojamas automobilis turėjo kamerą bei daviklius, todėl automobilis būtų informavęs, jeigu jis būtų sustojęs per arti. Nurodė, jog ekspertas į įvykio vietą kviestas nebuvo. Anot pareiškėjo, automobilis turėjo vaizdo kamerą ir nuo smūgio pradeda filmuoti, tačiau tokio vaizdo įrašo nėra. Nurodė, jog apgadinimas yra iš galo, dešinėje pusėje, taigi statant automobilį šonu, apgadinti kito automobilio nėra galimybės.
Institucija atsiliepimo nepateikė.
Teismų posėdžio metu pareiškėjas patvirtino skunde nurodytas aplinkybes. Parodė, kad 2024 m. balandžio 3 d. pasiėmė ,,CityBee“ automobilį TOYOTA COROLLA, apsižiūrėjo ar yra pakankamai vietos, kad išvažiuoti, teko šiek tiek ilgiau išvažinėti, nes nebuvo daug vietos. Nurodė, jog nepalietė kitų mašinų, automobiliu naudojosi apie valandą laiko. Grįžtant pamatė, kad yra nauja parkavimo vieta, įsitikino, kad automobilis tilps toje vietoje. Parkavosi iš dešinės pusės, į dešinę pusę, automobilis turėjo parkavimo kamerą, turėjo daviklius, pavyko gana greitai prisiparkuoti. Buvo pastebėjęs, kad mašinos rakteliai, buvo palikti pas jį kišenėje, tai prieš paliekant mašiną, jį apsižiūrėjo. Būtų pastebėjęs, kad apgadino automobilį, nes kai siuntė policija nuotraukas, automobilio bamperiai buvo sulaužyti, tokius dalykus būtų pastebėjęs. Matė, kad smūgis buvo gana stiprus. Dar nebuvo visiškai vėlus vakaras, tai žmonės būtų pastebėję, išgirdę, jei būtų smūgis kažkoks, nes tai buvo priešais daugiabučio langus. Nurodė, kad apie 23 val. grąžino automobilį ir daugiau nebeėmė. Prieš paimant automobilį nelabai apžiūrėjo, nes ir oras, ir skubėjo. Po kelionės su automobiliu, jį apžiūrėjo ir jis nebuvo apgadintas. Tuo metu, kai automobilį pastatė, pabaigė pačią kelionę. Nurodė, jog iš galo nematė jokio VW automobilio. Pareiškėjo manymu, iš galo stovėjo automobilis TOYOTA, tiksliai prisiminti negali. Nurodė, jog nori, kad byla būtų ištirta ir policija pasitelktų ekspertus. Atsakydamas į Institucijos atstovo klausimus, nurodė, kad niekada nebuvo susidūręs, nežinojo, kad reikia atvykti į nagrinėjimą. Jeigu būtų žinojęs, būtų atvykęs. Protokole buvo parašyta, kad nagrinėjimas gali būti vykdomas be kaltinamojo. Sužinojo apie šitą dalyką, kai paskambino ir pasakė, kad mašina yra apgadinta. Neneigia, jog tą dieną jis vairavo automobilį.
Teismo posėdyje Institucijos atstovas nurodė, kad byloje vėliau turi būti pateiktas kitas raštas, kad vairavo pareiškėjas. Nurodė, jog ten (rašte) rašoma, kad pareiškėjas važiavo atbulomis, tačiau atstovas nurodė nežinantis, kaip jie tai mato. Kalbėjosi su pareigūnu, kad yra pateiktos koordinatės, nuoroda, maršrutas, bet kaip jie mato, dėl važiavimo atbulomis, atstovas atsakyti negali. Tai gali pasakyti tik specialistas – ,,CityBee“. Nurodė, jog vadovavosi iš pradžių, prieš priimant nutarimą, tarnybiniu pranešimu, kuriame buvo aprašyta, kad važiavo ,,CityBee“ atstovas ir pranešė kas vairavo automobilį, kaip ir ką padarė, bet esmė tame, kad žmogus nebuvo aktyvus, neatvyko į bylos nagrinėjimą, neprašė net nuotoliu, tai liko jų versija. Nebūtų didelė problema grąžinti bylą ir atlikti tyrimą. Atstovo teigimu, būtų geriau užkirsti kelią tam. Nurodė, jog žmogus galėjo ateiti ir pasakyti, jog jis nedalyvavo ar dar kažką, tada Institucija pradeda ieškoti. Neturi duomenų, ar kitas vairuotojas buvo apklaustas. Institucijai duomenis pateikė I. G.. Institucijos atstovo manymu, iš surinktų įrodymų, matyti, kad nusižengimas yra įrodytas. Nurodė, jog paskutinis vairuotojas yra, bet, atsižvelgiant į tai, kad trūksta šiek tiek įrodymų, trūksta to, iš kur ,,CityBee“ žino informaciją, gal turi vaizdo medžiagą, todėl atstovas mano, kad būtų tikslinga atlikti papildomą tyrimą, bylą grąžinti atgal Institucijai, kad ji tikrai atliktų nuodugnų tyrimą.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas tenkinamas.
Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimą įstatymas sieja su administracine atsakomybe. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija (pareigūnas), turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
ANK 569 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įrodymus renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto išvados pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą.
Kaip nustatyta ANK 567 straipsnio 1 dalyje, pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Pagal nurodyto ANK straipsnio 2 dalį, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, be kita ko, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Iš aptarto teisinio reguliavimo seka, kad įgaliotos institucijos pareigūnas, o tuo pačiu ir teismas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą. Juo labiau, kad Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarimu yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų (administracinių nusižengimų) bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.
ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos aišku, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Skundžiamu nutarimu P. P. pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 7 dalyje bei 426 straipsnio 2 dalyje, dėl to, kad jis, vairuodamas automobilį TOYOTA COROLLA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbulas, neįsitikino, kad tai daryti saugu, kliudė stovintį automobilį VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jį apgadino ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, kai padaryta žala viršijo 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.
ANK 426 straipsnio 2 dalis numato administracinę atsakomybę už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Pažymėtina, kad įvykus eismo įvykiui, su juo susiję eismo dalyviai privalo laikytis Lietuvos Respublikoje saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir SEAKĮ) 30 straipsnyje nustatytų reikalavimų: 1) nedelsdami (nedelsdamas) sustoti ir pažymėti eismo įvykio vietą KET nustatyta tvarka; 2) pasilikti eismo įvykio vietoje ir apie įvykį pranešti policijai, išskyrus teisės aktuose nustatytus atvejus; 3) imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiesiems, iškviesti medicinos pagalbą ar prireikus nuvežti nukentėjusįjį į medicinos įstaigą, išskyrus atvejus, kai tai sukeltų pavojų nukentėjusiojo gyvybei ar sveikatai; 4) po eismo įvykio nevartoti alkoholinių gėrimų, vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, iki bus patikrintas neblaivumas (girtumas) ar apsvaigimas nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų arba bus atsisakyta tai atlikti. Be kita ko, pagal KET 222 punktą, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.
ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatytas nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia: asmuo suvokia, kad jis susijęs su eismo įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją (pareigą) ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasitraukusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-50-303/2018)
Be kita ko, KET 219 punktu nustatyta pareiga įvykus eismo įvykiui kiekvienam su juo susijusiam vairuotojui ar kitam eismo dalyviui nedelsiant sustoti, nesukeliant papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą KET 91.2 papunktyje ir 92 punkte numatyta tvarka.
Teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, teismo posėdyje išklausęs pareiškėjo P. P. ir Institucijos atstovo G. R. parodymų bei įvertinęs rašytinę medžiagą, daro išvadą jog objektyvių ir neginčijamų duomenų neabejotinai patvirtinančių, jog būtent pareiškėjas P. P. padarė skundžiamame nutarime nurodytus ANK 417 straipsnio 7 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje, administracinius nusižengimus, byloje nepakanka.
Administracinėn atsakomybės patrauktas P. P. neneigia, jog 2024 m. balandžio 3 d. vairavo transporto priemonę TOYOTA COROLLA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau nurodė, jog nepalietė kitų mašinų, automobiliu naudojosi apie valandą laiko.
Iš vyriausiosios patrulės E. D. 2024 m. balandžio 4 d. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad A. L., 2024 m. balandžio 3 d. apie 19.07 val., adresu (duomenys neskelbtini), daugiabučio automobilių stovėjimo aikštelėje paliko savo automobilį VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o 2024 m. balandžio 4 d. apie 08.29 val., atėjęs prie automobilio, pamatė, kad lengvojo automobilio priekinis bamperis ir dešinės pusės žibintas yra apgadinti. Nustatyta, jog A. L. turėjo vaizdo registratorių, kuriame matyti, kad 2024 m. balandžio 3 d. apie 19.07 val., priekyje stovi „Citybee“ automobilis TOYOTA COROLLA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyta, jog susisiekė atsakingas „Citybee“ asmuo, t. y. E. G., kuris nurodė, kad automobilio TOYOTA COROLLA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dešinės pusės žibintas ir bamperis yra apgadinti. Atsakingas „Citybee“ asmuo nurodė, kad pateiks reikiamą informaciją.
Iš byloje esančio E. G. 2024 m. balandžio 4 d. paaiškinimo nustatyta, kad 2024 m. balandžio 3 d. 18.57 val., TOYOTA COROLLA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvyko į (duomenys neskelbtini), kur klientas Nr. 1 baigė kelionę. Nustatyta, jog klientas Nr. 2, 2024 m. balandžio 3 d. 22.39 val., adresu (duomenys neskelbtini), pradėjo kelionę su automobiliu TOYOTA COROLLA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Paaiškinime teigiama, jog pagal minėto automobilio GPS rodmenis matosi, jog buvo važiuota atbulomis, taigi galimai galėjo būti padarytas eismo įvykis. Nurodyta, jog klientas Nr. 2 sugrįžo į tą patį adresą. Paaiškinime nurodoma, jog 2024 m. balandžio 4 d. 07.30 val., klientas Nr. 3 pradėjo kelionę nuo (duomenys neskelbtini), ir vyko į (duomenys neskelbtini).
Iš pateiktų nuotraukų nustatyta, kad automobilio VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekyje stovėjo TOYOTA COROLLA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nuotraukose užfiksuoti automobilio VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai, t. y. nubraukta priekinio bamperio dešinė pusė bei pažeistas priekinis dešinės pusės žibintas. Kitose nuotraukose užfiksuoti kito automobilio (TOYOTA COROLLA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai, t. y. lūžusi ir nubraukta galinio bamperio dešinė pusė, sudužęs galinio bamperio dešinės pusės atšvaitas.
Byloje pateikta „Citybee“ automobilių parko vadybininko asistento I. G. elektroninio laiško kopija, kurioje nurodoma, jog 2024 m. balandžio 4 d. 7.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), klientas E. P. išsinuomojo TOYOTA COROLLA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat byloje yra pateikta Excel formato failas, kuriame atvaizduotos GPS koordinatės, greičiai, judėjimas.
Byloje nėra duomenų, kad būtų buvęs apklaustas kitas automobilio TOYOTA COROLLA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas E. P., nustatinėjami kiti liudytojai (pvz., tuo pat metu pravažiavę automobiliai ar pan.), išreikalaujami ir tiriami vaizdo įrašai, analizuojami GPS duomenys, tiriamos kitos galimos eismo įvykio versijos. Atkreiptinas dėmesys, kad nors teismas reikalavo pateikti GPS duomenis už laikotarpį nuo 2024 m. balandžio 3 d. 19.08 val. iki 2024 m. balandžio 4 d. 8.29 val., tačiau duomenys pateikti tik iki 2024 m. balandžio 4 d. 7.30 val., t. y. iki tol, kol automobilį naudojimui paėmė kitas vairuotojas, be to, GPS duomenys, kuriose užfiksuotas automobilio judėjimas (nurodant automobilio judėjimo greitį), apskritai pateikti tik iki 2024 m. balandžio 3 d. 23.29 val., kas apskritai apsunkina galimybes net patikrinti kitą eismo įvykio kilimo versiją, kito vairuotojo veiksmus ir pan. Iš Institucijos atstovo paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, jog kitos versijos iš esmės netirtos tik dėl to, kad pareiškėjas gyvai neatvyko į bylos nagrinėjimą Institucijoje.
Taigi išanalizavus ir įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, teismui nekyla abejonių dėl įvykusio eismo įvykio, tačiau byloje surinktų įrodymų nepakanka konstatuoti, jog dėl padaryto pažeidimo kaltas būtent administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo P. P..
Pažymėtina, jog administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai dėl byloje esančių įrodymų yra konstatuota asmeniui inkriminuojamų administracinių nusižengimų sudėtis. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad administracinis nusižengimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini teisinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis byloje Nr. N575-2791/2009). Be to, administracinio nusižengimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis byloje Nr. N663-156/2007).
Analizuojant išdėstytą, akivaizdu, kad tiesioginių, neginčytinų įrodymų, kurie patvirtintų, kad būtent P. P. vairuojamas automobilis TOYOTA COROLLA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisykles, t. y. vairuodamas minėtą automobilį nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus atstumo iki stovinčių transporto priemonių ir jas kliudė, bei apgadino bei tai, jog apie įvykusį eismo įvykį policijai ar apgadinto turto savininkui nepranešė, iš eismo įvykio vietos pasišalino, kai padaryta žala viršija 15 bazinių nuobaudų dydžių, byloje nepakanka, byloje esančios abejonės nėra pašalintos ir teismas neturi galimybės pats jų pašalinti (neapklaustas kitas automobilį Toyota Corolla vairavęs asmuo, išsamiai netirti GPS duomenys, nesiaiškinta dėl vaizdo įrašų buvimo ar nebuvimo ir pan.).
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pripažįstama, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-13139-2024 dėl ANK 426 straipsnio 2 dalyje bei 417 straipsnio 7 dalyje numatytų administracinių nusižengimų P. P. nubaustas nepagrįstai, neįrodžius, kad P. P. padarė minėtus administracinius nusižengimus, todėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. gegužės 14 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-13139-2024 naikintinas ir administracinio nusižengimo byla grąžintina institucijai, papildomam tyrimui atlikti, kadangi teisme buvo išnaudotos visos galimybės išsiaiškinti bylai reikšmingas aplinkybes bei surinkti įrodymus (ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais, 4, 6 dalimis, 646 straipsniu, teismas,
nutaria:
pareiškėjo P. P. skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. gegužės 14 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-13139-2024, kuriuo P. P. nubaustas pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį, 417 straipsnio 7 dalį, ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.