Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. R. patikslintą ieškinį atsakovui A. P. dėl skolos priteisimo ir žemės sklypo sutvarkymo, trečiasis asmuo R. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Dėl ieškinio reikalavimo priteisti skolą ir procesines palūkanas 2017-06-19 teismas patvirtino tarp šalių sudarytą taikos sutartį ir bylą dalyje nutraukė.

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, byla nagrinėtina atsakovui nedalyvaujant.

Trečiasis asmuo atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jai pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, byla nagrinėtina trečiajam asmeniui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje nustatyta, kad 2005 m. liepos 12 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. N52/2005-0090 trisdešimčiai metų atsakovui buvo išnuomotas 0,3199 ha žemės, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 6-8). Nurodytame žemės sklype yra statiniai, priklausantys atsakovui ir trečiajam asmeniui nuosavybės teise (b. l. 14-15). 2006-06-29 pirkimo pardavimo sutarties pagrindu, ginčo žemės sklypą įsigijo ieškovas (b. l. 16-17). Kaip nurodė ieškovas, įsigijus ginčo žemės sklypą jam perėjo 2005-07-12 valstybinės žemės nuomos sutartimi nustatytos teisės ir pareigos.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas įpareigoja šalis įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (Lietuvos Respublikos Civilinio Proceso Kodeksas 12, 178 str., toliau CPK). Byloje nustatyta, kad tarp šalių buvo susiklostę 0,3199 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) nuomos santykiai, kurie Kauno miesto apylinkės teismo 2015-01-28 sprendimu nutraukti (nutraukta 2005-07-12 valstybinės žemės nuomos sutartis). LR CK 6.499 str. 1 d. numato, kad nuomos sutarčiai pasibaigus, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą. Atsakovas, nesutikdamas su ieškovo reikalavimu, nurodė, kad ginčo žemės sklypas niekada nebuvo naudojamas. Kad atsakovas ginčo žemės sklypu nesinaudojo nuo pat valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo momento ieškovas tvirtino ir nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-1723-877/2015 dėl ginčo žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo patikslintame ieškinyje pareikštame atsakovui A. P. (apžiūrai prijungtos civ. b. Nr. 2-1723-877/2015, 1 t., b. l. 118-121). Šis faktas konstatuotas išnagrinėjus bylą Kauno apylinkės teismo 2015-01-28 sprendimu ir Kauno apygardos teismo 2015-05-29 nutartimi (apžiūrai prijungtos civ. b. Nr. 2-1723-877/2015, t. 2, b. l. 35-40, 63-68). Ieškovas, reikšdamas reikalavimą įpareigoti atsakovą sutvarkyti žemės sklypą turėjo pateikti teismui įrodymus, kokios būklės buvo žemės sklypas tuo metu, kai atsakovas pradėjo jį naudoti ar bent tada, kai ieškovas įsigijo ginčo žemės sklypą nuosavybėn. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė nurodė, kad pateikti duomenų apie ginčo žemės sklypo būklę nuomos sudarymo metu negali. Nurodė, kad iš pateikto prie valstybinės žemės nuomos sutarties žemės sklypo plano galima nustatyti, kad prie sklypo augo pakelės medžiai, nes jie yra pažymėti plane, o kadangi pačiame sklype jokių kitų želdinių nepažymėta, mano, kad sklypas buvo neapžėlęs augmenija. Teismas įvertinęs į bylą pateiktą valstybinės žemės nuomos sutarties priedą – žemės sklypo planą (b. l. 13), konstatuoja, kad negalima vienareikšmiškai tvirtinti, jog ginčo žemės sklypas 2005 metais nebuvo apleistas. Plane pažymėti tik prie sklypo ribos augantys pakelės medžiai, detalesnės žemės sklypo būklės nustatyti iš pateikto dokumento negalima. Teismas pažymi, kad teismo posėdžio metu ieškovo atstovė sutiko, kad yra tikimybė, jog sudarant nuomos sutartį ginčo žemės sklype jau augo tam tikri želdiniai. Ieškovas į bylą pateikė fotonuotraukas iš kurių matyti, kad žemės sklype auga medžiai ir krūmai, tačiau fotonuotraukos darytos 2013-12-23 ir 2016-08-02 (b. l. 27-32, 33-35). Iš pateiktų fotonuotraukų galima daryti išvadą, kad ginčo žemės sklype medžiai ir krūmai augo fiksuotu laiku, tačiau praėjus daugiau kaip dešimt metų nuo valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo (sutartis sudaryta 2005-07-12) bei septyniems ir dešimt metų nuo žemės sklypo perėjimo ieškovo nuosavybėn (žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta 2006-06-29). Pateikti į bylą UAB „Želdinių vizija“ 2016-12-29 Želdinių inventorizacijos duomenys tik patvirtina, kad ginčo žemės sklype auga nurodyta augmenija (b. l. 88-94). Dėl sklype augančių medžių patvirtino ir liudytojas J. B.. Įvertinus nurodytus įrodymus, pagrįstai galima daryti išvadą, kad nenaudojamame žemės sklype per daugiau kaip dešimtmetį pilnai galėjo užaugti fotonuotraukose užfiksuoto dydžio medžiai bei krūmai. Spręstina, kad ieškovas, įsigydamas ginčo žemės sklypą, įsigijo jį apleistą, su jame augusiais medžiais ir krūmais ir, kad šiuo metu žemės sklypas tikėtinai yra tokios būklės, kokios ir buvo prieš ieškovui jį įsigyjant. Fakto, kad ieškovui įsigyjant ginčo žemės sklypą jis buvo apleistas neginčijo ir pats ieškovas. Kad ginčo žemės sklypo būklė, kai atsakovui žemės sklypas buvo išnuomotas, t.y. 2005 metais, buvo gerokai geresnė nei šiuo metu, įrodymų ieškovas teismui nepateikė, tad, spręstina, jis neturi teisės reikalauti iš atsakovo sutvarkyti ginčo žemės sklypą, pašalinant ten augančią augmeniją.

Atkreiptinas dėmesys, kad 2005-07-12 valstybinės žemės nuomos sutartyje nebuvo numatytą jokių papildomų, išskirtinių įpareigojimų nuomininkui susijusių su išnuomoto žemės sklypo naudojimu ir priežiūra. Sutartyje nebuvo nurodyta atsakovo, kaip nuomininko, pareiga nei tvarkyti žemės sklypą nuomos sutarties laikotarpiu, nei pareiga jį sutvarkyti nuomos sutarčiai pasibaigus, nei pareiga išsinuomotu žemės sklypu naudotis. Kaip nurodė atsakovas, jis išsinuomotu žemės sklypu niekada nesinaudojo, pareiga naudotis ginčo žemės sklypu atsakovui nekilo, nes tokios nuostatos nebuvo nuomos sutartyje. Netikėti šiuo atsakovo argumentu, teismas neturi pagrindo. Juo labiau, kad ir byloje pateikti įrodymai – fotonuotraukos, želdinių inventorizavimo duomenys patvirtina, jog ginčo žemės sklype auga želdiniai, galimai augantys jau daugiau kaip dešimtmetį. Pats ieškovas nurodė, kad įsigijo apleistą žemės sklypą, spręstina, kad jam apie prastą ginčo žemės sklypo būklę buvo žinoma ar turėjo būti žinoma jau žemės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad būdamas atidus ir rūpestingas bei manydamas, jog atsakovas netinkamai vykdo žemės nuomos sutartį, galėjo reikšti pretenzijas atsakovui jau nuo 2006 metų, arba pats pašalinti ieškinyje nurodytus pažeidimus bei pateikti atsakovui pretenziją dėl konkrečios nuostolių sumos atlyginimo. Šiuo metu galiojančios Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios žemės nuomos santykius, numato reikalavimus žemės nuomos sutarčiai ( CK 6.550 str.) bei pareigas ir draudimus žemės nuomininkui ( CK 6.556 str.). Tačiau nurodytos teisės normos nenumato reikalavimų nuomininkui taip tvarkyti ir prižiūrėti nuomojamą žemės sklypą, kaip to reikalauja ieškovas ieškinyje, t.y. kirsti medžius ir krūmus, šalinti šaknis. Nesant nei sutartinio, nei įstatyminio pagrindo, laikytina, kad ieškovo reikalavimas dėl sklypo sutvarkymo yra visiškai nepagrįstas.

Kiekvienas teismo priimtas sprendimas turi būti realiai įgyvendinamas. Ieškovas patikslintame ieškinyje kelią reikalavimą įpareigoti atsakovą, gavus reikiamus leidimus, iškirsti ginčo žemės sklype augančius medžius. Kaip nustatyta iš į bylą pateiktos dendrologo išvados apie ginčo žemės sklype augančius medžius (b. l. 92-93), bent 18 medžių patenka į dviejų 10 kV elektros linijų apsaugos zonas, apie 50 proc. valdos ploto, kurio didžioji dalis padengta krūmynais, medeliais (išvados 4, 6 p.p.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimo Nr. 343 Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo 20 punkto 3 papunkčiu, elektros linijos apsaugos zonoje be elektros tinklų įmonės raštiško leidimo draudžiama sodinti arba kirsti medžius ir krūmus. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010-03-29 įsakymo Nr. 1-93 Dėl elektros tinklų apsaugos taisyklių patvirtinimo 16 punkto 3 papunktis taip pat numato, kad elektros tinklų apsaugos zonose be raštiško tuos elektros tinklus eksploatuojančių asmenų sutikimo draudžiama sodinti arba kirsti medžius, taip pat kirsti medžius už apsaugos zonos, galinčius griūti ant laidų ir atramų. To paties įsakymo 22 punktas numato, kad miestuose, gyvenvietėse, miško parkuose, sodybose ir soduose, kuriuose nutiestos oro ir oro kabelių linijos, jų proskynose, vadovaudamiesi miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių želdinių apsaugos taisyklėmis bei kitų teisės aktų reikalavimais, medžius ir krūmus kerta ir geni želdinius prižiūrinčios organizacijos arba želdinių savininkai, suderinę su elektros tinklus eksploatuojančiais asmenimis šių darbų atlikimo terminus. Vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu spręstina, kad dėl elektros tinklų apsaugos zonose esančių želdinių kirtimo leidimus gauti iš kompetentingų institucijų privalo želdinių savininkai. Nagrinėjamoje byloje atsakovą su ginčo žemės sklypu bei jame augančiais želdiniais nesieja jokie teisiniai santykiai. Atsakovas nėra nei ginčo žemės sklypo savininkas, nei nuomininkas. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad jis neturi jokių įgaliojimų kreiptis dėl leidimų gavimo ginčo žemės sklype augantiems želdiniams iškirsti. Kaip jau nurodyta, teismo priimamas sprendimas turi būti vykdomas, teismo sprendimo pagrindu gali būti išduodamas vykdomasis dokumentas, tad teismas gali priimti tik tokį sprendimą, kurio vykdymas neprieštaraus galiojantiems teisėms aktams. Nors ieškovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovas, esant būtinybei, tarpininkautų atsakovui gaunant leidimus želdinių kirtimui, tačiau teismas pažymi, kad atsakovas negali būti įpareigojamas atlikti veiksmų, kuriuos atlikti jis neturės teisinės galimybės. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad ieškovo reikalavimas dėl atsakovo įpareigojimo ginčo žemės sklype iškirsti želdinius yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas.

Ieškinį atmetus, iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovas prašė priteisti patirtas išlaidas už teisinę pagalbą bei byloje susidarė išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu. Teismas sprendžia, kad ieškovui pareiškus ieškinį, atsakovas buvo priverstas kreiptis dėl kvalifikuotos teisinės pagalbos, siekiant apginti savo teises bei teisėtus interesus. Neturinčiam teisinio išsilavinimo asmeniui tinkamai atlikti šiuos veiksmus yra sudėtinga. Atsakovo atstovas advokatas atliko veiksmus, reikalingus tinkamai pasiruošti atstovauti savo klientą teisme, parengti procesinius dokumentus, dalyvauti teismo posėdžiuose. Pagal teismui pateiktus dokumentus atsakovo išlaidos už teisinę pagalbą sudaro 500,00 Eur (b. l. 129). Teismas sprendžia, kad atsakovo patirtos išlaidos už teisines paslaugas yra adekvačios bylos sudėtingumui bei nepažeidžia 2004-04-02 LR Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių. Atsižvelgiant į tai, iš ieškovo priteistina: atsakovui – 500,00 Eur už teisinę pagalbą, valstybei – 20,46 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (LR CPK 93 str., 96 str., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 96 straipsniu, 185 straipsniu, 186 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

Patikslintą ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo P. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 500,00 Eur (penkis šimtus eurų, 00 ct) už teisinę pagalbą atsakovui A. P., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš ieškovo P. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 20,46 Eur (dvidešimt eurų, 46 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei, pinigus sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, į.k. 188659752, sąskaitą, įmokos kodas 5660. Kvitą pristatyti į 119 k.

Sprendimas apeliaciniu skundu per 30 d. gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.