Utenos apylinkės teismo sprendimas

Ignalinos rajono apylinkės teismo teisėja Irena Vapsvienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal akcinės bendrovės “Energijos skirstymo operatorius“ ieškinį O. M. ir T. M. (Mackun) dėl skolos už parduotą elektros energiją, bylinėjimosi išlaidų ir procesinių palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Procesiniai dokumentai atsakovei O. M. įteikti asmeniškai (Civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 1 dalis).

Atsakovo T. M. gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos, o paskirti kuratorių Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka nėra galimybės, todėl procesiniai dokumentai jam įteikti viešo paskelbimo būdu 2016 m. gegužės 27 d. (Civilinio proceso kodekso 130 straipsnis).

Atsakovai per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė, todėl ieškovo prašymu sprendimas priimamas už akių.

Ieškinys priimtas teisėjos rezoliucija 2016 m. gegužės 11 d., todėl ši diena laikoma bylos iškėlimo teisme diena (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Pagal Civilinio proceso kodekso 285 straipsnio 2 dalį priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Byloje pateikti įrodymai – Nekilnojamojo turto registro 2016 m. kovo 25 d. išrašas, kliento sąskaitos mokėjimai ir kontrolės laikotarpiai nuo 2014 m. lapkričio 13 d. iki 2016 m. sausio 20 d., patvirtina, kad atsakovams į butą, esantį (duomenys neskelbtini), ieškovas tiekė elektros energiją. Ieškovo teikiamos paslaugos yra mokamos. Atsakovai naudojosi ieškovo teikiamomis paslaugomis, bet už suteiktas paslaugas su ieškovu nevisiškai atsiskaitė. Atsakovams nemokant už tiekiamą elektros energiją laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 13 d. iki 2015 m. sausio 28 d. susidarė 108,75 Eur skola.

Pagal Civilinio kodekso 6.384 straipsnio 1 dalį jeigu pagal energijos pirkimo-pardavimo sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Elektros energija yra prekė, kuri pateikiama elektros energijos vartotojui (Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 2 straipsnio 8 punktas). Abonentas moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis (Civilinio kodekso 6.388 straipsnio 1 dalis). Elektros energijos vartotojas sutartyje nustatytais terminais ir tvarka, pagal galiojančias kainas bei tarifus atsiskaityti su operatoriumi ir (ar) tiekėju už elektros energiją, elektros energijos persiuntimą ir kitas su tuo susijusias paslaugas ir (ar) galią (2010 m. vasario 11 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr. 1-38 patvirtintų taisyklių 56.6 punktas). Jeigu elektros energija tiekiama (persiunčiama) daugiabučio gyvenamojo namo bendroms reikmėms (vestibiuliams, laiptinėms ir rūsiams apšviesti, hidrauliniams siurbliams, šiluminiam punktui, liftui ir kitoms bendroms reikmėms) arba daugiabučiam gyvenamajam namui (butams, kambariams, virtuvėms, dušams, sanitariniams mazgams, skalbykloms, poilsio kambariams, vestibiuliams, laiptinėms ir rūsiams apšviesti, hidrauliniams siurbliams, liftui ir kitoms bendroms reikmėms), kai kiekvienam daugiabučio gyvenamojo namo butui nėra įrengti atskiri teisės aktų reikalavimus atitinkantys operatoriui priklausantys elektros apskaitos prietaisai, už atsiskaitymą su tiekėju ir (ar) operatoriumi už patiektą elektros energiją, elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas pagal įvadinių elektros apskaitos prietaisų rodmenis yra atsakingi daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai ir (ar) teisės aktų nustatytais atvejais – nuomininkai, panaudos gavėjai, laikinieji gyventojai, ir kiti teisėti objekto naudotojai. Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.256 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Prievolės turi būti vykdomos tinkamai bei nustatytais terminais, pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.38 straipsnį). Civilinio kodekso 6.6 straipsnio 3 dalis numato, kad solidarioji skolininkų pareiga vykdyti prievolę preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu. Už bendras prievoles ir prievoles šeimos interesais sutuoktiniai atsako solidariai (Civilinio kodekso 3.114 straipsnis, 3.109 straipsnis). Byloje nėra įrodymų, kad atsakovai būtų atsiskaitę su ieškovu, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.383 straipsniu, 6.384 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovų solidariai priteisiama 108,75 Eur skola ieškovo naudai.

Pagal Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių sutartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl, vadovaujantis Civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovų solidariai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 15,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis (Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis.), 0,17 Eur komisinio mokesčio, sumokėto už žyminio mokesčio mokėjimo pavedimą (88 straipsnio 1 dalies 9 punktas), iš viso - 15,17 Eur.

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovų 1,78 Eur bylinėjimosi išlaidų už ieškinio parengimą. Šias išlaidas grindžia Lindorff Oy 2016 m. kovo 9 d. išrašyta PVM sąskaita-faktūra serija DIV Nr. 901003 uždarajai akcinei bendrovei “Verslo aptarnavimo centras” 197,59 Eur sumai bei mokėjimo išrašu, iš kurio matyti, kad 197,59 Eur sumą uždaroji akcinė bendrovė “Verslo aptarnavimo centras” pervedė Lindorff Oy filialui.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog Civilinio proceso kodekso 56 straipsnyje nustatyti procesinio atstovavimo apribojimai ir reikalavimai iš esmės lemia ir atstovavimo išlaidų paskirstymo, priteisimo reglamentavimą. Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priskiria prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, o Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Tai reiškia, kad įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas. Kitokios atstovavimo išlaidos civilinio proceso dalyviui negali būti priteistos. Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytos kitos būtinos ir pagrįstos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos yra tokios išlaidos, kurios tiesiogiai nenurodytos Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 1–8 punktuose, tačiau yra protingos, neperteklinės, būtinos, pagrįstos ir įrodytos. Tokiomis išlaidomis, priklausomai nuo konkrečių byloje įrodytų aplinkybių, galėtų būti pripažintos bylai būtinų dokumentų gavimo, kelionės ir panašios išlaidos, tačiau ne atstovavimo išlaidos, kurios yra tiesiogiai aptartos Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015). Atlyginimas, sumokėtas už teisines paslaugas neturinčiam teisės atstovauti pagal pavedimą asmeniui, negali būti vertinamas ir kaip kitos būtinos ir pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, nurodytos Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte. Atstovavimo išlaidos yra tiesiogiai aptartos Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte (išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti), todėl tokio pobūdžio išlaidų atlyginimui priteisti Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas netaikytinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-334-687/2015). Nagrinėjamu atveju su ieškiniu teismui nėra pateikta jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad prašomos priteisti 1,78 Eur bylinėjimosi išlaidos yra patirtos už advokato paslaugas, parengiant ieškinį, bei nepateikta jokių įrodymų, jog prašomos priteisti 1,78 Eur bylinėjimosi išlaidos yra sumokėtos ieškovo jį atstovaujančiam advokatui (tiesiogiai ar per tarpininką) už konkrečioje byloje suteiktas paslaugas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 285-286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti solidariai iš atsakovų O. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir T. M. (Mackun), asmens kodas (duomenys neskelbtini) akcinės bendrovės “Energijos skirstymo operatorius”, įmonės kodas 304151376, naudai 108,75 Eur (vieno šimto aštuonių eurų 75 ct) skolą, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą 108,75 Eur sumą, skaičiuojant nuo 2016 m. gegužės 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis 15,17 Eur (penkiolika eurų 17 ct) bylinėjimosi išlaidas, t.y. po 7,59 Eur (septynis eurus 59 ct) iš kiekvieno atsakovo.

Atsakovai negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos Ignalinos rajono apylinkės teismui turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui per Ignalinos rajono apylinkės teismą.