Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Edgira“ atstovui advokatui Arnui Petrikui, atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei Irmai Šapokaitei,

2024 m. gruodžio 3 d. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Edgira“ skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismo posėdžio metu atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovė Irma Šapokaitė nurodė, jog palaiko institucijos poziciją išdėstytą atsiliepime, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2024 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo Nr. 21RE-611 (AG-541/02-2024) ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2024 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr. 2D-11555 „Dėl jūsų prašymų (Vilnius, (duomenys neskelbtini))“, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš teismui pateiktų rašytinių dokumentų nustatyta, kad pareiškėja 2023 m. rugpjūčio 22 d. kreipėsi į atsakovę su skundu, kuriuo prašė: 1) išreikalauti iš Objekto statytojo statybos dokumentus – techninį projektą, darbo projektą ir savo kompetencijos ribose įvertinti ar techninio projekto sprendiniai dėl lietaus vandens surinkimo sistemos įrengimo suprojektuoti laikantis teisės aktų reikalavimų, o jeigu techniniame projekte lietaus vandens surinkimo sprendiniai suprojektuoti tinkamai, įvertinti ar ji tinkamai perkelti į darbo projektą; 2) atlikti Objekto statytojo bei jo pasitelktų subjektų vykdomų statybos darbų atitiktį statybą reglamentuojantiems teisės aktams patikrinimą; 3) nustačius statybos dokumentų ir statybos darbų pažeidimus įpareigoti Objekto statytoją bei jo pasitelktus subjektus pašalinti nustatytus pažeidimus; 4) neleisti Objekto statytojui vykdyti statybos užbaigimo procedūros iki kol jis nepateiks Bendrovės rašytinio patvirtinimo, kad trūkumai, dėl kurių užliejama Patalpa, pašalinti.

Pareiškėja 2023 m. rugpjūčio 22 d. skunde akcentavo, kad dėl vykdomų Objekto statybos darbų yra nuolat užliejamos Patalpos. Teigia, kad ne kartą kreipėsi į Objekto statytoją su raštais, kuriuose buvo pabrėžiami akivaizdus trūkumai statomame Objekte, dėl kurių Bendrovė patiria nuostolius, tačiau statytojas, apart vieno rašytinio atsakymo, nepateikė jokios informacijos, kokių veiksmų bus imtasi siekiant užkirsti kelią tolimesniems Patalpos užliejimams. Pažymėjo, kad iki Objekto statybų pradžios, Bendrovė su Patalpos užliejimo problema nesusidurdavo. Laikėsi nuomonės, jog pasikartojantis užliejimas yra netinkamai įrengtos arba suprojektuotos lietaus vandens surinkimo sistemos pasekmė, todėl kyla pagrįsta abejonė ar Objekte numatyti lietaus surinkimo sistemos sprendiniai atitinka teisės aktų reikalavimus.

Atsakovė išnagrinėjusi minėtą pareiškėjos skundą priėmė Sprendimą, kuriame nurodė, jog patikrinimo metu nebuvo nustatyta statybos darbų ir statybos dalyvių padarytų teisės aktų reikalavimų pažeidimų, todėl nėra pagrindo Objekto statytojui surašyti privalomojo nurodymo.

Sprendime paaiškinta, kad atsakovė vykdydama jos kompetencijai priskirtas funkcijas patikrino Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ (toliau – ir IS „Infostatyba“) esančius duomenis ir nustatė, kad 1) 2021 m. spalio 27 d. išdavė leidimą rekonstruoti statinį, suteikiantį teisę įgyvendinti projektą „Viešbučių paskirties pastato, (duomenys neskelbtini), Vilnius“. Prie prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą pateikta pastato lauko vandentiekio ir nuotekų šalinimo techninio projekto dalis; 2) 2024 m. balandžio 10 d. registruota deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties keitimą; 3) 2023 m. spalio 26 d. registruota pažyma apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių; 4) 2023 m. rugpjūčio 16 d. registruota pažyma apie statinio statybą ne nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių; 5) 2023 m. rugpjūčio 9 d. registruota deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties keitimą dėl nesudėtingų statinių – 2 sandėlių, transformatorines, siurblinės ir vandens aušintuvo; 6) 2023 m. liepos 13 d. užregistruota pažyma apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių; 7) 2024 m. balandžio 18 d. pateiktas prašymas išduoti statybos užbaigimo aktą, kurio būsena – sustabdyta, kol nagrinėjamas pareiškėjos skundas. Kartu su minėtu prašymu pateiktas vandentakio ir nuotekų šalinimo dalies darbo projektas, į kurį perkelti techninio projekto sprendiniai susiję su lietaus nuotekomis.

Sprendime teigiama, kad 2024 m. sausio 3 d. Inspekcijos specialistai atliko Objekte faktinių duomenų patikrinimą vietoje. Patikrinimo metu įvertintas statytojo teisė būti statytojų įgyvendinimas, statybos pradžia/užbaigimas, žemės sklypo duomenys, statinio duomenys, statybos dalyviai, privalomieji draudimai. Patikrinimo metu teisės aktų pažeidimų nebuvo nustatyta. Taip pat 2024 m. balandžio 12 d. ir 2024 m. gegužės 15 d. raštais buvo kreiptasi į UAB „Grinda“ su prašymu suteikti tarnybinę pagalbą – pateikti informaciją ar vykdant Objekto statybas buvo tinkamai įvykdytos UAB „Grinda“ 2021 m. vasario 26 d. patvirtintose techninėse sąlygose Nr. 21/103 nurodytas reikalavimas užtikrinti paviršinių nuotekų nepertraukiamą nuvedimą nuo gretimų teritorijų. Pažymima, jog UAB „Grinda“ 2024 m. gegužės 15 d. atsakyme nurodė, kad Objekte paviršinių nuotekų tinklai pastatyti pagal projekto sprendinius ir atitinka techninių sąlygų Nr. 21/103 reikalavimus. UAB „Grinda“ nurodė, kad ji yra atlikusi faktinį paviršinių nuotekų tinklų statybos patikrinimą Objekte ir yra išdavusi pažymą apie pastatytų tinklų tinkamumą eksploatuoti. Taip pat atsakovė atkreipė pareiškėjos dėmesį, jog Objekto lietaus vandens nuotekų sistemos atitiktį teisės aktų reikalavimams tikrino ir jiems pritarė atsakingi subjektai – Administracija, UAB „Vilniaus vandenys“ ir UAB „Grinda“.

Pareiškėja nesutikdama su Sprendime padaryta išvada, 2024 m. birželio 27 d. kreipėsi su skundu į Komisiją. Skunde pareiškėja Komisijos prašė: 1) panaikinti Sprendimą; 2) įpareigoti Inspekciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2023 m. rugpjūčio 22 d. skundą; 3) Inspekcijai neturint kompetencijos ištirti visų Bendrovės skunde nurodytų aplinkybių apie Objekto statytojo galimai padarytus statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, informaciją ir duomenis perduoti pagal kompetenciją nagrinėti atitinkamoms įstaigoms ar institucijoms.

Komisija išnagrinėjusi pareiškėjos skundą 2024 m. rugpjūčio 5 d. priėmė sprendimą Nr. 21RE-611 (AG541/02-2024), kuriuo nusprendė, jog Sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas ir skundą atmetė. Komisija minėtame sprendime konstatavo, kad įvertinus visus pateiktus duomenys nustatyta, jog Sprendimas priimtas laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų, yra išsamus, motyvuotas ir pagrįstas, todėl jo naikinti nėra pagrindo. Komisija nurodė, jog nėra pagrindo teigti, kad atsakovė neatliko jos kompetencijai priskirtų veiksmų bei neišsireikalavo su nagrinėjama situacija ir atliekamu patikrinimu susijusių dokumentų. Taip pat atsakovė pareiškėjai pateikė išsamią informaciją kokie dokumentai buvo vertinti.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje pažymėta, jog asmeniui kreipusis į teismą po to, kai ginčas buvo išnagrinėtas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, teisme yra sprendžiamas ginčas ne dėl išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo, bet dėl pažeistos teisės ar įstatymų saugomo intereso. Pirmosios instancijos teismas neatlieka kvazi apeliacinės funkcijos, tikrindamas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, o sprendžia ginčą dėl teisės iš esmės. Taigi teismas savo sprendimo motyvuojamoje dalyje turi ne vertinti išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendime išdėstytų argumentų ir prieitų išvadų pagrįstumą bei teisėtumą, o išspręsti ginčą dėl teisės, laikydamasis visų ABTĮ taisyklių bei reikalavimų, keliamų teismo sprendimui (žr., pvz., LVAT 2020 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-622-442/2020; 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3620-415/2020; 2024 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-445-442/2024).

Įvertinus minėtą LVAT jurisprudenciją darytina išvada, kad iš esmės nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalyku yra ar atsakovė tinkamai išnagrinėjo pareiškėjos 2023 m. rugpjūčio 22 d. skundą savo turimos kompetencijos ribose ir ar Sprendimas yra pakankamai išsamus ir motyvuotas.

Priežiūros įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šis įstatymas nustato teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros tvarką, valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos – kompetenciją, pareigas ir teises.

Priežiūros įstatymo 7 straipsnio 1 dalis teigia, jog statybos valstybinę priežiūrą atlieka Inspekcija. Statybos valstybinė priežiūra apima: 1) prisijungimo sąlygų ir specialiųjų architektūros reikalavimų, specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų išdavimo terminų laikymosi priežiūrą, išduotų prisijungimo sąlygų ir (ar) specialiųjų reikalavimų teisėtumo tikrinimą; 2) statybą leidžiančių dokumentų teisėtumo tikrinimą; 3) statybos dalyvių veiksmų atitikties statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams tikrinimą; 4) statybos vykdymo teisėtumo tikrinimą; 5) privalomųjų nurodymų pateikti reikalingą informaciją, dokumentus, pašalinti patikrinimų metu nustatytus teisės aktų pažeidimus teikimą; 6) statybos užbaigimo procedūros organizavimą; 7) šiame skirsnyje nurodytų dokumentų išdavimą; 8) statomų statinių avarijų tyrimą; 9) asmenų prašymų, skundų dėl statybos proceso nagrinėjimą; 10) konsultacijų ir metodinės pagalbos dėl statybos proceso teikimą ir kitus prevencinius veiksmus, kuriais siekiama mažinti pažeidimų vykdant statybą: teisės aktų analizę, informacijos apie teisės aktų taikymą vertinimą ir viešinimą, prevencinius patikrinimus; 11) pritarimų projektiniams pasiūlymams teisėtumo tikrinimą; 12) pažymų apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių teisėtumo tikrinimą; 13) kitus šiame įstatyme ir kituose statybos valstybinę priežiūrą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytus su statybos valstybine priežiūra susijusius Inspekcijos veiksmus (Priežiūros įstatymo 7 straipsnio 2 dalis). Statybos valstybinės priežiūros pareigūnai statybos valstybinės priežiūros procedūras atlieka per IS „Infostatyba“, išskyrus atvejus, kai tam nėra techninių galimybių (Priežiūros įstatymo 8 straipsnio 4 dalis).

Vadovaujantis Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 3 dalimi statybos valstybinės priežiūros pareigūnas iki statybos patikrinimo: 1) pasinaudodamas jam suteikta prieiga prie Nekilnojamojo turto registro centrinės duomenų bazės, gauna ir išnagrinėja šio registro išrašą apie žemės sklypą, kuriame numatoma atlikti statybos patikrinimą, ir apie kitus nekilnojamuosius daiktus ir daiktines teises į juos; 2) pasinaudodamas jam suteikta prieiga prie IS „Infostatyba“ arba iš statybą leidžiantį dokumentą išdavusio viešojo administravimo subjekto, pateikęs privalomąjį nurodymą, gauna ir išnagrinėja statybą leidžiančio dokumento ir statinio projekto kopijas (jeigu nėra galimybės gauti šių dokumentų iš IS „Infostatyba“); vietoj statinio projekto kopijos gali būti pateikiama kompiuterinė laikmena su statinio projekto įrašu; 3) išnagrinėja toje teritorijoje galiojančius teritorijų planavimo dokumentus; 4) apie numatomą statybos patikrinimą ne mažiau kaip prieš 10 darbo dienų raštu informuoja statytoją, jeigu jo nėra, – vieną iš šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų, prireikus – ir kitus statybos dalyvius, pridėdamas privalomąjį nurodymą statybos patikrinimo dieną pateikti statybos valstybinės priežiūros pareigūnui su statyba susijusius dokumentus; 5) pagal turimus dokumentus patikrina statybą leidžiančio dokumento teisėtumą (jeigu jis privalomas) šio įstatymo 10 straipsnyje nustatyta tvarka, jeigu kyla abejonių dėl statybą leidžiančio dokumento teisėtumo.

Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog statybos valstybinės priežiūros pareigūnas kartu su šio straipsnio 2 dalyje nurodytais kitų viešojo administravimo subjektų atstovais patikrinimo metu: 1) išnagrinėja statytojo, šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų, kitų statybos dalyvių pateiktus ir patikrinimo metu pareikalautus dokumentus; 2) patikrina statinio atitiktį esminiams statinio projekto sprendiniams, nurodytiems Statybos įstatyme; 3) turi teisę pasirinktinai patikrinti statinio atitiktį statinio projekto sprendiniams, išskyrus nurodytuosius šios dalies 2 punkte; 4) patikrina, ar statinio statyba atitinka Statybos įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimus, kai statinio projektas neprivalomas; 5) patikrina, ar statybos metu teisės aktų nustatyta tvarka pildomi su statybos vykdymu susiję dokumentai; 6) patikrina, ar statybos dalyviai turi teisę užsiimti atitinkama statybos veikla; 7) patikrina, ar statybos dalyviai yra apsidraudę privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu (kai privaloma).

Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovė gavusi pareiškėjos 2023 m. rugpjūčio 22 d. skundą ėmėsi jos kompetencijai skirtų veiksmų – pradėjo vykdyti Objekte vykdomos statybos valstybinę priežiūrą, daugiausiai dėmesio skiriant Objekte įrengtų paviršinių nuotekų tinklų atitikčiai teisės aktų reikalavimams.

Byloje nustatyta, kad atsakovė Objekto statybos teisėtumo patikrinimą pradėjo patikrindama su Objektu susijusius dokumentus, esančius IS „Infostatyba“. Patikrinimo metu nustatyta, jog Administracija 2021 m. spalio 27 d. išdavė leidimą rekonstruoti Objektą, suteikiant teisę įgyvendinti projektą „Viešbučio paskirties pastato, (duomenys neskelbtini), Vilnius“ Nr. PRA PS k2D 2010 ER 2021.

Atsakovė 2023 m. gruodžio 4 d. Objekto statytojui pateikė privalomąjį nurodymą pateikti informaciją ir dokumentus Nr. PN-1734, kuriuo įpareigojo UAB „Imorta“ pateikti su Objekto statybos darbais susijusius dokumentus – projekto A laidą, statinio statybos ir statinio statybos techninės priežiūros vadovų pasamdymo ar paskyrimo dokumentų kopijas, statybos žurnalo kopiją ir rašytinį paaiškinimą dėl atliktų statybos darbų. Taip pat atsakovė 2024 m. balandžio 12 d. Objekto statytojui išsiuntė privalomąjį nurodymą pateikti informaciją ir dokumentus Nr. PN-356, kuriame prašė pateikti įgyvendintus ar planuojamus įgyvendinti sprendinius, susijusius su paviršinių nuotekų nuvedimu iš gretimų teritorijų bei projektą įrengtų lietaus nuotekų tinklų išpildomąsias nuotraukas. Turimais duomenimis nustatyta, kad abudu minėti privalomieji nurodymai yra įvykdyti.

Inspekcija 2024 m. sausio 3 d. atliko Objekte faktinių aplinkybių patikrinimą vietoje, kurio metu nustatytos aplinkybės užfiksuotos Statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, akte Nr. BIPA-00-240411-00021. Minėtame akte nurodyta, jog patikrinimo metu surinktų duomenų pakanka pagrįstai išvadai padaryti ir konstatuota, jog pareiškėjos 2023 m. rugpjūčio 22 d. skundas nepagrįstas.

Atsakovė 2024 m. balandžio 14 d. raštu Nr. 2D-7325 ir 2024 m. gegužės 15 d. raštu Nr. 2D-10251 kreipėsi į įmonę atsakingą už Vilniaus miesto teritorijoje esančių paviršinių nuotekų tinklų plėtrą, remontą bei priežiūrą – UAB „Grinda“ su prašymu pateikti informaciją ar vykdant Objekte statybas yra tinkamai įvykdytas 2021 m. vasario 26 d. techninėse sąlygose Nr. 21/103 nurodytas reikalavimas užtikrinti paviršinių nuotekų nepertraukiamą nuvedimą nuo gretimų teritorijų ir kaip jis įgyvendintas. UAB „Grinda“ 2024 m. gegužės 17 d. atsakyme Nr. SR-24-0177 „Dėl lietaus nuotekų tinklų (Vilnius, (duomenys neskelbtini))“ paaiškino, kad ji Objekte yra atlikusi faktinį paviršinių nuotekų tinklų statybos patikrinimą ir yra išdavusi pažymą apie pastatytų paviršinių nuotekų tinklų tinkamumą eksploatuoti. UAB „Grinda“ paaiškino, jog Objekte buvę tranzitinių paviršinių nuotekų tinklai yra demontuoti ir pastatyti nauji paviršinių nuotekų tinklai ir šiuo metu žemės sklypo (duomenys neskelbtini) lietaus nuotekos nuvedamos per naujai pastatytą tinklą, o žemės sklypo (duomenys neskelbtini) lietaus nuotekos nebūdavo nuvedamos per tranzitinių paviršinių nuotekų tinklus kurie yra demontuoti.

Atsižvelgiant į anksčiau nurodytą darytina išvada, kad Inspekcija nagrinėdama Bendrovės 2023 m. rugpjūčio 22 d. skundą ėmėsi aktyvių veiksmų – patikrino IS „Infostatyba“ esančius su Objekto statybą susijusius dokumentus, du kartus teikė Objekto statytojui privalomuosius nurodymus pateikti Inspekcijai reikalingą informaciją, atliko patikrinimą vietoje, kreipėsi tarnybinės pagalbos į UAB „Grinda“. Visos administracinės procedūros metu Inspekcija ypatingą dėmesį skyrė Objekte įrengtų paviršinių nuotekų tinklų atitikties teisės aktų reikalavimams ir atitiktį projekto techninėms sąlygoms. Teismo vertinimu byloje esanti rašytinė medžiaga nepatvirtina Bendrovės teiginių, jog Inspekcija netinkamai vykdė jos kompetencijai priskirtas funkcijas, nepasinaudojo jai Priežiūros įstatyme suteikta teise vykdyti statybos valstybinę priežiūrą.

Pareiškėja skunde teigia, jog Sprendimas yra nemotyvuotas bei nepagrįstas objektyviomis faktinėmis aplinkybėmis.

VAĮ 10 straipsnio 5 dalis teigia, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: 1) administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; 2) administracinio sprendimo data; 3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; 4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; 7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; 8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos.

LVAT ne kartą yra konstatavęs, jog individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. LVAT laikosi nuoseklios pozicijos, kad VAĮ 10 straipsnio 5 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Tuo atveju, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (esant konkrečiai situacijai) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011).

Teismo vertinimu, Sprendimas atitinka VAĮ įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus, kadangi atsakovė tinkamai taikė ginčo teisiniam santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, atliko statybos teisėtumo patikrinimą, įvertino jo metu nustatytas faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą individualų administracinį aktą.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Vadovaujantis minėtų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą, nenustačius Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2024 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo Nr. 21RE-611 (AG-541/02-2024) ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2024 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr. 2D-11555 „Dėl jūsų prašymų (Vilnius, (duomenys neskelbtini))“, neteisėtumo pagrindų, pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Edgira“ skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Netenkinus skundo reikalavimų dėl Sprendimo ir Komisijos 2024 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo panaikinimo, nėra teisinio pagrindo tenkinti ir išvestinių skundo reikalavimų dėl Inspekcijos įpareigojimo iš naujo išnagrinėti Bendrovės 2023 m. rugpjūčio 22 d. skundą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas,

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Edgira“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmus.