Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. S. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2023 m. birželio 5 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-10812-2023 (ROIK: (duomenys neskelbtini)).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. S. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir VPK ANBNS) vyresniojo tyrėjo G. T. 2023 m. birželio 5 d. nutarimu nubaustas už tai, kad jis 2023 m. balandžio 10 d. 8 val. 00 min., būdamas transporto priemonės Mitsubishi Colt, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) savininku (valdytoju) nusižengimo ROIK(duomenys neskelbtini) tyrimo tikslais, policijos pareigūnui pareikalavus, nenurodė pilnų asmens duomenų (vardo, pavardės, asmens kodo arba gimimo datos, gyvenamosios vietos adreso, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones dokumento išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu 2022 m. rugpjūčio 26 d. 18 val. 51 min., (duomenys neskelbtini), vairavo ar valdė transporto priemonę Mitsubishi Colt, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) Nutarime konstatuota, kad tokiais veiksmais M. S. nevykdė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 4 dalies reikalavimų ir padarė nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 431 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2022 m. lapkričio 1 d.), už ką jam paskirta 225 Eur bauda.

Vilniaus miesto apylinkės teismui pateiktame Pareiškėjo 2023 m. birželio 25 d. skunde nurodoma, kad administracinis nusižengimas ROIK: (duomenys neskelbtini) padarytas 2022 m. rugpjūčio 26 d. 18 val. 51 min., o apie nusižengimą sužinojo tik 2023 m. kovo 14 d., susipažinęs su administracinio nusižengimo protokolu, kuris buvo surašytas 2023 m. kovo 9 d. 16 val. 26 min. ne asmens, įtariamo administracinio nusižengimo padarymu, akivaizdoje. Kadangi pažeidimas yra užfiksuota iš transporto priemonės galo, o transporto priemone galėjo naudotis ir kiti asmenys, todėl nurodyti, kas valdė transporto priemonę prieš daugiau nei 6 mėnesius negali, nes neturi tokios informacijos bei neatsimena. Dėl to dabar yra traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį (ROIK: (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjas skunde cituoja ANK 39 straipsnį, kelia klausimą, dėl kokių priežasčių protokolas buvo surašytas tik praėjus tiek daug laiko, dėl ko dabar negali tinkamai atlikti savininko (valdytojo) įsipareigojimų pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 4 dalį, t. y. nurodyti ANK nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo ROIK: (duomenys neskelbtini) padarymo metu valdė savininkui priklausančią transporto priemonę. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes mano, kad administracinio nusižengimo byla ROIK: (duomenys neskelbtini) yra neteisėta ir naikintina.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas M. S. skundą palaikė, paaiškino, kad pats įvykis, t. y. greičio viršijimas buvo užfiksuotas 2022 m. rugpjūčio 26 d., jam pranešimas buvo pateiktas 2023 m. kovo 9 d., susipažino su juo 2023 m. kovo 14 d., kai turėjo galimybę prieiti prie el. pašto. 2023 m. kovo 9 d. buvo pirmasis pranešimas, kurį gavo iš policijos. Jam neleido susipažinti su nuotraukomis, telefonu susisiekus su institucija sužinojo, kad transporto priemonė užfiksuota nuvažiuojanti. Nėra nurodyta objektyvių priežasčių, dėl kokių aplinkybių buvo užvilkintas procesas. Po tokio laiko, daugiau nei 6 mėnesių, negali nurodyti, kas vairavo transporto priemonę. Mitsubishi Colt, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso jam (pareiškėjui), tačiau tai yra kaip pakaitinis automobilis, kuriuo galėjo naudotis tiek šeimos nariai, tiek draugai, bendradarbiai. Jo šeimos nariai gali pasinaudoti automobiliu. Tarp jo ir draugų jokio susitarimo dėl automobilio naudojimosi nebuvo, kadangi Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas nenumato tokios prievolės ne juridiniams asmenims. Kai prireikia automobilio, jį informuoja, tačiau po tiek laiko jau neprisimena. Būtent tuo vasaros metu grįžta brolis. Be to, nėra susipažinęs su nuotraukomis, turi tik bendrą informaciją. Kai gavo protokolą, automobilis jau buvo parduotas, pasitikslino, ar viskas tvarkoje su registracija, tačiau tuo metu automobilis buvo jo nuosavybė. Automobilis buvo laikomas sode, namuose, jis yra kaip ūkinės, o ne pagrindinės paskirties. Kaip minėjo, susisiekė su policija patikslinti aplinkybes, prašė pateikti nuotraukas, tačiau dar negavęs atsakymo parašė nesutikimą, t. y. 2023 m. balandžio 8 d. Jam nebuvo leista susipažinti su nuotraukomis. Po nutarimo priėmimo toliau aiškinosi aplinkybes, teikė prašymą dėl susipažinimo, tačiau jis buvo netenkintas. Pateikė duomenis, kad gali būti, jog ne jis vairavo automobilį, kadangi juo galėjo naudotis ir daugiau asmenų. Susisiekus telefonu su institucija, jam buvo nurodyta, kad protokolas naikinamas nebus, vėliau buvo performuota byla, pasikeitė numeris, buvo nurodyta, kad pažeidė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 4 dalį, kad nenurodė duomenų apie vairuotoją. 2023 m. gegužės 5 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už greičio viršijimą, už šį pažeidimą jis nėra nubaustas. Dalyvavo bylą nagrinėjant institucijoje, pateikė savo paaiškinimus.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Tokiu būdu neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019).

Teismas, įvertinęs skundo motyvus, atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus, teismo posėdyje išklausęs administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu surinktus duomenis, daro išvadą, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, Pareiškėjas pagrįstai pripažintas kaltu padaręs ANK 431 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

Skundžiamu nutarimu M. S. pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį nubaustas už tai, kad 2023 m. balandžio 10 d. 8 val. 00 min., būdamas transporto priemonės Mitsubishi Colt, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininku (valdytoju) nusižengimo ROIK(duomenys neskelbtini) tyrimo tikslais, policijos pareigūnui pareikalavus, nenurodė pilnų asmens duomenų (vardo, pavardės, asmens kodo arba gimimo datos, gyvenamosios vietos adreso, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, dokumento išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu 2022 m. rugpjūčio 26 d. 18 val. 51 min., (duomenys neskelbtini), vairavo ar valdė transporto priemonę Mitsubishi Colt, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir tuo nevykdė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 4 dalies reikalavimų.

ANK 431 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė transporto priemonės savininkui (valdytojui) už Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme (toliau – ir SEAKĮ) nustatytų reikalavimų nevykdymą. SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi šiam pareigūnui nurodyti ANK nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, o juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo privalo šiam pareigūnui nurodyti ANK nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone <...>. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, nepateikę šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą ANK nustatyta tvarka <...>.

ANK 611 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai ANK 431 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas užfiksuotas ne asmens, įtariamo administracinio nusižengimo padarymu, akivaizdoje, administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu surašomas ir siunčiamas transporto priemonės savininkui (valdytojui). Jei administracinį nusižengimą padarė kitas asmuo, transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi per trisdešimt kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo (nutarimo) išsiuntimo dienos pranešti institucijai (institucijos teritoriniam padaliniui), kurios pareigūnas nustatė administracinį nusižengimą, jos nurodytu būdu duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, arba institucijai pareikalavus atvykti į instituciją (institucijos teritorinį padalinį), kurios pareigūnas nustatė administracinį nusižengimą.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad greičio matavimo prietaisu Poliscan FM1, 955075 buvo užfiksuota, jog transporto priemonė, kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2022 m. rugpjūčio 26 d. 18 val. 51 min. važiavo 81 km/val. greičiu (po paklaidos), esant leistinam važiavimo greičiui 50 km/val. Nustatyta, kad automobilis Mitsubishi Colt, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) priklauso M. S.. Administracinio nusižengimo byloje pateiktais duomenimis, 2023 m. kovo 9 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 416 straipsnio 4 dalį (kuris vėliau buvo anuliuotas), taip pat M. S. išsiųstas pranešimas, kaip transporto priemonės savininkui (valdytojui), nurodant, jei nusižengimą padarė kitas asmuo, per trisdešimt kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo išsiuntimo dienos pranešti duomenis apie asmenį, kuris administracinio nusižengimo padarymo metu valdė jam priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi. Pranešimas išsiųstas pareiškėjui el. paštu (duomenys neskelbtini), taip pat išsiųsta ir popierinė siunta, nustačius, kad nepavyko rasti e.pristatymo dėžutės.

Nagrinėjamu atveju, ginčo dėl to, kad M. S. nepateikė policijos pareigūnams informacijos apie tai, kas konkrečiu metu vairavo pastarajam nuosavybės teise priklausantį automobilį, byloje nėra. Pareiškėjas prašo panaikinti nutarimą tuo pagrindu, kad apie tokią pareigą jam buvo pranešta po nepateisinamai ilgo laiko ir dėl šių aplinkybių nurodyti, kas vairavo transporto priemonę, jis negali.

Sutiktina su pareiškėjo skundo argumentais, kad pranešimas, kuriuo asmuo buvo įpareigotas per atitinkamą laiką pateikti policijos pareigūnų prašomus duomenis, buvo pateiktas po išties ilgo laiko tarpo, t. y. praėjus daugiau nei pusei metų nuo užfiksuoto nusižengimo (leistino greičio viršijimo). Vis dėlto, tokios aplinkybės nešalina pareiškėjo įstatyme įtvirtintos pareigos pateikti aptariamus duomenis. Nors pareiškėjui nebuvo pateikta prašoma bylos medžiaga (nuotraukos), jas asmuo peržiūrėjo posėdžio metu, vis tik asmeniui buvo išsiųstas protokolas su pranešimu, nurodant atitinkamus duomenis, taip pat, kaip pats pareiškėjas nurodė, telefonu suteikta papildoma informacija.

Teismų praktikoje yra ne kartą išaiškinta, kad tiek ANK 611 straipsnio 1 dalyje, tiek ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas ne tik įtvirtina atitinkamą pareigą transporto priemonės, kaip didesnio pavojaus šaltinio, savininkui, bet ir suteikia galimybę išvengti nepagrįsto patraukimo administracinėn atsakomybėn už nusižengimą, kurį iš tikro padarė kitas asmuo, neteisėtai ar teisėtai valdęs jam priklausančią transporto priemonę. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnyje nustatytas teisinis reguliavimas suponuoja situaciją, kai, esant neaiškumų dėl to, kas vairavo automobilį nusižengimo metu, įrodinėjimo naštos dalis tenka ir automobilio savininkui, kuris, siekdamas išvengti nepagrįsto patraukimo administracinėn atsakomybėn, privalo pagrįsti, kad jis prarado transporto priemonę prieš savo valią, arba nurodyti asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu teisėtai valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-51-788/2020).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalimi bei 6.246 straipsnio 1 dalimi, kiekvienas asmuo turi pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Didesnio pavojaus šaltinis – tai asmens valdomas objektas ar jo vykdoma veikla, kelianti didesnį, nei įprasta, pavojų aplinkiniams, kuris apibūdinamas kaip didelė žalos atsiradimo rizika, kurios negalima pašalinti įprastomis atsargumo priemonėmis. Taigi didesnio pavojaus šaltinio valdymas suponuoja valdytojui didesnę, nei įprasta, rūpestingumo ir atsakingumo pareigą dėl jo prisiimtos rizikos valdyti didesnio pavojaus šaltinį: jo valdytojas vien dėl to, kad valdo didesnio pavojaus šaltinį arba užsiima didesnio pavojaus veikla, keliančia didesnę grėsmę, privalo elgtis ypač rūpestingai ir apdairiai, laikytis teisės aktuose nustatytų ir (arba) iš protingumo principo kylančių reikalavimų, inter alia (be kita ko), rūpintis, kad jo valdomo didesnio pavojaus šaltinio neužvaldytų kiti asmenys ar nebūtų sudaryta prielaidų žalai (ar kitokio pobūdžio teisės pažeidimams) atsirasti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutarimas).

Nagrinėjamu atveju, negalėjimą nurodyti duomenų apie transporto priemonę vairavusį asmenį, pareiškėjas grindžia tuo, kad jam aptariamu metu nuosavybės teise priklausęs automobilis buvo naudojamas kaip pakaitinis, jis buvo laikomas sodybos kieme ir juo galėjo naudotis tiek šeimos nariai, tiek ir draugai. Sutiktina su Pareiškėjo teiginiais, kad jis, nebūdamas juridinio asmens vadovu, neprivalo vesti atitinkamos apskaitos ar kitokiu būdu registruoti transporto priemonės naudojimo. Vis dėlto, kaip jau buvo minėta pacituojant Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimą, asmuo, būdamas transporto priemonės, t. y. padidinto pavojaus šaltinio, valdytojas, turi didesnę, nei įprasta, rūpestingumo ir atsakingumo pareigą dėl jo prisiimtos rizikos valdyti didesnio pavojaus šaltinį. Teismo vertinimu, asmuo vis tik turi žinoti, kontroliuoti, kas konkrečiu metu naudojasi jam nuosavybės teise priklausančiu turtu, ir atitinkamai, esant poreikiui, tokius duomenis pateikti policijos pareigūnams. Tai, kad asmuo laiko transporto priemonę, kaip galima suprasti iš paaiškinimų, prieinamą plačiam ratui asmenų, tik parodo asmens ne itin atsakingą požiūrį į disponavimą turimu turtu. Be to, kaip buvo minėta, įrodinėjimo naštos dalis tenka ir pačiam automobilio savininkui. Tai, kad asmuo kreipėsi į policijos įstaigą, siekdamas gauti papildomus duomenis, domėjosi dėl transporto priemonės perregistravimo, nesudaro pagrindo spręsti, kad jis ėmėsi išties pakankamų priemonių, siekdamas išsiaiškinti, kas visgi iš jo paties nurodytų šeimos narių ar draugų galėjo vairuoti automobilį ir tokius duomenis pateikti nustatyta tvarka. Esant nustatytoms aplinkybėms, kuomet transporto priemonės savininkas nežino, kas konkrečiu atveju naudojosi jam priklausančiu automobiliu, būtent ir parodo netinkamą šios priemonės savininko pareigų vykdymą. Šiuo konkrečiu atveju, teismo vertinimu, asmuo buvo pagrįstai patrauktas atsakomybėn pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį.

Institucija, nagrinėdama administracinio nusižengimo bylą, nenustatė M. S. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad asmuo ne kartą baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, dauguma skirtų baudų yra sumokėtos. Jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas nenustatyta. M. S. paskirta administracinė nuobauda – 225 eurų dydžio bauda, individualizuota tinkamai, yra proporcinga tiek padarytam nusižengimui, tiek pareiškėjo asmenybei.

Teismas, vertindamas išdėstytų aplinkybių visumą, konstatuoja, jog Institucija teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurį keisti ar naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, pareiškėjo skundas netenkinamas ir skundžiamas nutarimas paliekamas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,

nutaria:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2023 m. birželio 5 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-10812-2023 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) palikti nepakeistą ir pareiškėjo M. S. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.