Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. M., gim. (duomenys neskelbtini)., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, 11 klasių išsilavinimo, nevedęs, nusikalstamos veikos metu niekur nedirbo, šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini)krovėju, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas;

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 28 str. 3 d., 135 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A.M., peržengdamas būtinosios ginties ribas sunkiai sutrikdė asmens sveikatą, o būtent:

kaltinamasis 2011-11-15, apie 00 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), J. A. priklausančio namo kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, peržengdamas būtinosios ginties ribas, tyčia metaliniu vamzdžiu sudavė vieną kartą R. A. į galvos sritį padarydamas nukentėjusiam skeveldrinį įspaustinį dešinio momenkaulio lūžį, perėjusį į kaktikaulį bei dešinį smilkinkaulį ir nusileidusį į pamato dešinę vidurinę daubą su galvos smegenų dešinės momeninės skilties sužalojimu, tokiu būdu sunkiai sutrikdė nukentėjusiajam R. A. sveikatą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 28 str. 3 d., 135 str. 1 d.

Kaltinamasis A. M. kaltu prisipažino pilnai ir parodė, kad jis nukentėjusįjį R. A. gerai pažįsta. 2011-11-14 apie 22 val. su pažįstamu R. R. prie parduotuvės „Aibės“, esančios Lentvaryje, Trakų r., sutiko pažįstamus R. A. ir V. T.. R. A. pakvietė pas save į namus, esančius (duomenys neskelbtini), išgerti. Begeriant, nukentėjusysis nujėjo pas tėvus prašyti cigarečių ir tarp nukentėjusiojo ir jo tėvų kilo konfliktas. V. T. bandė nuraminti R. A., bet pastarasis nustūmė V. T. ir sudavė smūgį R. R. ir pastarasis nugriuvo. Tada kaltinamasis bandė nuraminti nukentėjusįjį, sakydamas, ką jis daro, tačiau R. A. pradėjo šaukti, pradėjo kviesti kaltinamąjį į kiemą, sakydamas, kad viską kieme ir išsiaiškins. Tik išėjus A. M. į kiemą, nukentėjusysis paėmė iš kažkur metalinį strypą ir bandė trenkti jam į galvą, bet jis prisidengė su ranka ir gavo smūgį į ranką. Po smūgio A. M. suklupo, o R. A. dar kartą jam trenkė vieną kartą per nugarą. Tada kaltinamasis ar tai sugriebė strypą, ar strypas buvo iškritęs R. A. iš rankų-su juo sudavė nukentėjusiajam. Smūgį sudavė gindamasis, pataikė į galvą, nors suduodamas smūgį-nesitaikė kur suduoti. Smūgį sudavė todėl, kad galvojo, kad R. A. dar jam suduos smūgius su metaliniu vamzdžiu. Pabėgti kaltinamasis negalėjo, nes buvo priklaupęs ir bandė pagriebti vamzdį. Šio momento neprisimena. Suduodamas smūgį R. A. manė, kad suduoda į viršutinę kūno dalį ir tikėjosi pataikyti į ranką. Netaikė ir nesitikėjo, kad pataikys į galvą. Tik kitą dieną sužinojo, kad R. A. guli ligoninėje ir kad smūgį R. A. sudavė į galvą. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi, susitarė su nukentėjusiuoju dėl žalos atlyginimo, jo atsiprašė.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo A. M. pilno savo kaltės pripažinimo, jo kaltė pilnai įrodyta sekančiais įrodymais:

Nukentėjusysis R. A. parodė, kad 2011 m. lapkričio mėn. naktį iš 14 į 15 pas jį buvo susirinkę draugai ir pažįstami, su kuriais vartojo alkoholinius gėrimus. Su juo buvo S. T., R. R. bei A. M.. Namuose taip pat jo brolis A. A. ir tėvai. Vėliau jo mama išėjo nupirkti cigarečių. Dėl kažko tarp jų, t.y. tarp jo, S. T., R. R. bei A. M. kilo konfliktas. Dėl ko kilo konfliktas, neprisimena. Besikonfliktuojant jis su R. išėjo į kiemą išsiaiškinti santykių. Kuris kuriam pasakė eiti į lauką išsiaiškinti santykių neprisimena. Jie su R. R. susimušė prie namų. Nukentėjusysis sudavė smūgį kumščiu R. R. į veidą. Po to grįžo į kambarį ir toliau vartojo alkoholinius gėrimus. A. M. pradėjo priekaištauti, kodėl nukentėjusysis sumušė R. R.. Besibardami, R. A. ir A. M. išėjo į lauką. Lauke stumdėsi su kaltinamuoju. Besistumdydamas, R. A. sugriebė prie namo gulėjusį strypą ir juo A. M. trenkė per nugarą, nors norėjo suduoti per kojas. A. M. strypu sudavė 1-2 kartus. A. M. nuo smūgio buvo nukritęs-neprisimena, bet prisimena, kad kaltinamasis nuo smūgių iš skausmo surėkė. Neatsimena kaip, bet kažkokiu būdu jam iš rankų iškrito jo laikytas metalinis strypas, kuriuo A. M. sudavė smūgius ir tuo metu kaltinamasis nugriebė iškritusį strypą ir juo vieną kartą trenkė jam per galvą. R. A. pajuto didžiulį skausmą ir nukrito. Jis atsikėlė, kažką norėjo pasakyti, bet nieko negalėjo pasakyti, nes nesugebėjo kalbėti. Kas vyko toliau, neprisimena. Tik pamena, kad jau gulėjo lovoje, kai atvažiavo policija, medikai ir jis buvo išvežtas į ligoninę. Vėliau į ligoninę buvo atvykęs A. M., kuris jo atsiprašė už suduotą smūgį. Nukentėjusiojo manymu, gal A. M., suduodamas smūgį ir bandė gintis nuo jo. Smūgio sudavimo metu R. A. buvo sunkiai sužalota galva.

Iš byloje esančio 2011-11-15 tarnybinio pranešimo matyti, kad 2011-11-11, 02 val. 10 min. iš Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės buvo gautas telefoninis pranešimas , kad R. A. nustatytas galvos pamato lūžis (b. l. 10).

Iš 2011-11-15 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad namo kiemas dalinai aptvertas metaline tinkline tvora, įėjimo varteliai yra iš kiemo šiaurinės pusės. Įėjimo durys yra iš namo rytinės pusės. Durys medinės, neužrakintos, įsilaužimo pėdsakų nematyti. Įėjus pro duris patenkama į koridorių. Tiesiai nuo įėjimo yra durys į virtuvę. Virtuvėje prie vakarinės sienos stovi virtuvinės spintelės, prie rytinės sienos stovi stalas, ant stalo stovi mikrobangų krosnelė. Prie šiaurinės sienos stovi fotelis, sudedamas stalas. Už fotelio ant grindų guli 58 cm ilgio aprūdijęs metalinis vamzdis, kurio vienas galas yra apvyniotas šviesiai rudos spalvos audiniu bei lipnia juosta. Vamzdžio išorinis skersmuo 27 mm., sienelės storis 3,4 mm. rankenos (apvyniotos vamzdžio dalies) 16,5-17 cm.. (b.l.15-16)

Sutinkamai su Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus 2012-04-20 specialisto išvada Nr. G914/12(01), R. A. nustatytas skeveldrinis įspaustinis dešinio momenkaulio lūžis, perėjęs į kaktikaulį bei dešinį smilkinkaulį, ir nusileidęs į pamato dešinę vidurinę daubą su galvos smegenų dešinės momeninės skilties sužalojimu. Sužalojimas padarytas smūginiu kieto buko (galimai riboto paviršiaus) daikto poveikiu per viršugalvio dešinę pusę ne už ilgo prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Sužalojimas ( pagal matomus radiologinius ir aprašytus klinikinius požymius) galėjo būti padarytas per viršugalvio dešinę pusę sudavus ne mažiau kaip vieną smūgį. R. A. padarytas kūno sužalojimas kvalifikuojamas sunkaus masto sutrikdymu (Sunkaus sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.61. ir 6.6.2 punktais).( b.l.29-31 )

Sutinkamai su byloje esančiu 2013-08-29 Rokiškio psichiatrijos ligoninės raštu, R. A., gimęs 1983-12-05, gyv. (duomenys neskelbtini) g. 5-1, Lentvaryje, Trakų r., gydomas priverstinai VŠĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje nuo 2013-08-06. Jam nustatyta diagnozė: paranoidinė šizofrenija. Todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 53 str. 4 d. protokoline nutartimi nukentėjusiojo R. A. atstovo pagal įstatymą teisėmis buvo leista dalyvauti jo tėvui J. A..

Nukentėjusiojo R. A. atstovas pagal įstatymą J. A. parodė, kad 2011-11-14 apie 20 val. su žmona grįžo namo. Jiems tik grįžus į namus atėjo jo sūnūs R. bei A. bei pažįstami R. R., M., T.. Jie visi namuose apie 1 valandą laiko gėrė alų ir jau buvo neblaivūs. Andrejus nuėjo nupirkti cigarečių. Tuo metu jo sūnus Rimas ėmė stumdyti kitus asmenis, su kuriais gėrė alų. Po to jie visi išėjo į lauką. Rimas lauke paėmė metalinį strypą ir juo trenkė M.. Trenkė vieną ar du kartus. Tuomet paslydo ir tas vamzdis iškrito R. iš rankų. M., pagriebė tą patį vamzdį ir vieną kartą trenkė Rimui į galvą. Sūnus po smūgio grįžo namo, atsigulė į lovą ir nebekalbėjo. R. R. išvietė greitąją pagalbą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 1 d. 1 p., liudytojos T. A. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu , pripažinus jos neatvykimą į teisiamąjį posėdį dėl svarbių priežasčių (sunkiai serga) buvo pagarsinti. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodė, kad 2011-11-14 apie 20 val. su savo vyru grįžo iš Trakų į namus, esančius (duomenys neskelbtini)Tik įvažiavus į kiemą girdėjo, kaip (duomenys neskelbtini) gatve eina jo sūnus .R, sūnus A. , R. R., M., T., G. D.. Jie eidami keikėsi vienas ant kito ir prasivardžiavo. Jiems įėjus į kiemą, ji liepė skirstytis į namus. Bet visi atėjo į namus ir gėrė alų. Kadangi sūnus A. buvo išėjęs pirkti cigarečių ir ilgai negrįžo, T. A. išėjo jo ieškoti. Grįžusi į namus rado kitą sūnų R. sužeistą. Jis laikėsi už galvos. Rimas buvo nemažai išgėręs. Prie kokių aplinkybių buvo sužalotas sūnus-nematė. R. A. ne kartą buvo gydytas psichiatrinėje ligoninėje. (b.l.42 )

Liudytojas V. T. parodė, kad 2011 m. lapkričio mėnesį, tikslios dienos ir valandos nurodyti negali, vakare su R. A. ėjo į parduotuvę „Aibė“ esančią Lentvaryje, Trakų r. Čia susitiko pažįstamus A. M. ir R. R.. R. A. pakvietė juos pas save į namus, esančius (duomenys neskelbtini) g. 5-1, Lentvaryje, Trakų r., išgerti ir jie visi nuėjo. Ten vartojo alkoholinius gėrimus. Išgertuvių metu R. A. pradėjo kabinėtis prie savo motinos. R. R. bandė apraminti R. A., bet pastarasis jį nustūmė bei sudavė smūgį. Tada A. M. pradėjo R. raminti, tačiau pastarasis neaprimo ir kvietė A. M. išeiti į lauką ir viską išsiaiškinti. A. M. išėjus į lauką, R. A. jam sudavė smūgį metaliniu vamzdžiu. Po to A. M. atėmė iš nukentėjusiojo vamzdį ar tai pastarasis jį buvo išmetęs ir gindamasis sudavė smūgį R. A. per galvą. Nukentėjusysis po smūgio buvo sąmoningas. Kas vyko toliau, liudytojas nežino. Kas iškvietė medikus ir policijos pareigūnus nurodyti taip pat negali..

Apklaustas liudytoju R. R. parodė, kad 2011-11-14 apie 21 val. su kaltinamuoju A. M. atėjo pas nukentėjusįjį R. A., gyvenantį adresu (duomenys neskelbtini). Tuo metu pas nukentėjusįjį buvo pažįstami A. A., V. T.. Jie visi kartu gėrė. Begeriant, R. A. be priežasties pradėjo kibti prie savo tėvų. Tada liudytojas bandė nuraminti R. A., tačiau šis nekreipė dėmesio ir pradėjo vadinti necenzūriniais žodžiais R. R.. Išėjus į lauką, R. A. vieną kartą sudavė R. R. į veidą ir pastarasis nugriuvo ir griūdamas susitrenkė galvą. Paskui vėl visi suėjo į kambarį ir toliau gėrė alkoholinius gėrimus. Tačiau greitai nukentėjusysis pradėjo kabinėtis prie A. M., vadinti jį necenzūriniais žodžiais ir kviesti jį į lauką išsiaiškinti. Išėjus A. M. į lauką, R. A. griebė metalinį strypą, kuris stovėjo prie namo ir su juo sudavė smūgį A. M. pirmą kartą pataikydamas į ranką, nes kaltinamasis ranka prisidengė nuo smūgio, o antrą kartą pataikė į nugarą. Po šio smūgio A. M. nukrito ant žemės, o R. A. taip pat paslydęs nukrito šalia A. M.. A. M., besikeldamas paėmė tą patį metalinį strypą, su kuriuo jį mušė R. A., ir sudavė smūgį nukentėjusiajam į viršutinę kūno dalį, kur pataikė-tiksliai pasakyti negali, nes nespėjo pamatyti. A. M. R. A. trenkė vieną kartą. Kur po to padėjo strypą -nematė. Po smūgio R. A. nukrito ant žemės bet iškart atsikėlė ir pradėjo nerišliai kalbėti. Tada vėl visi suėjo į namus. R. A. mama nuvedė į kitą kambarį. Paskui R. R. paskambino į greitąją pagalbą bei į policiją ir pranešė apie įvykį.

Sutinkamai su 2012-04-12 medicininių dokumentų apžiūros protokolu, R. R. padaryta poodinė kraujosruva kairės akies srityje ir dešinio momens sumušimas, pasireiškęs patinimu. Sužalojimai galėjo būti padaryti aplinkybėse nurodytu metu, t.y. sudavus smūgį į veidą, po ko nukentėjusiajam nugriuvus jo galva atsitrenkė į kietą buką paviršių. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.( b.l. 53).

Kaltinamasis A. M. parodymų patikrinimo vietoje metu nurodė nukentėjusiojo R. A. gyvenamąjį namą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini) ir paaiškino, kad 2011-11-14 vakare, kilus konfliktui tarp jo ir R. A., pastarasis su metaliniu vamzdžiu sudavė A. M. du smūgius per nugarą ir ranką, ir, kaltinamajam ginantis, A. M. sudavė vieną smūgį tuo pačiu metaliniu vamzdžiu R. A. per galvą. Kaltinamasis įvykio vietoje paaiškino nusikaltimo padarymo aplinkybes ( b. l. 70-71 )

Sutinkamai su 2012-04-12 A. M. medicininių dokumentų apžiūros protokolu, A. M. buvo padaryta kraujosruvos kairiajame žaste, krūtinės kairėje pusėje ir už kairės ausies. Sužalojimai galėjo būti padaryti aplinkybėse nurodytu metu, t.y. sudavus smūgį į kairio žasto užausio sritį, kitą smūgį į krūtinės ląstos kairę pusę. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.( b.l. 68).

Nors kaltinamasis A. M. save kaltu dėl R. A. sunkaus kūno sužalojimo, padaryto peržengiant būtinosios ginties ribas, pripažino pilnai, jo kaltė pilnai įrodyta jau paminėtais įrodymais. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis neneigia sudavęs vieną smūgį metaliniu vamzdžiu R. A. į galvos sritį. Kaip parodė kaltinamasis, kilus konfliktui tarp jo ir nukentėjusiojo, pastarojo kvietimu išėjus į lauką, R. A., pagriebė metalinį vamzdį ir du kartus sudavė A. M., pataikydamas į ranką, kuria kaltinamasis prisidengė nuo smūgio, o po to sudavė per nugarą. Kaltinamajam suklupus, o R. A. iš rankų išslydus vamzdžiui, A. M. pagriebė už to paties metalinio vamzdžio ir su juo sudavė vieną smūgį R. A.. Sutinkamai su kaltinamojo parodymais, jis nesitaikė suduoti smūgio R. A. į galvą, jis tiesiog gynėsi, nes manė, kad R. A. dar jam suduos daugiau smūgių, nes prieš tai R. A. smurtavo R. R. atžvilgiu. Taip pat kaltinamasis parodė, kad jo suduotas smūgis buvo stiprus, kad jis metalinį vamzdį pakėlė nuo žemės, nes jis jau buvo iškritęs R. A. iš rankų. Teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytojai R. R. V. T., nukentėjusiojo R. A. atstovas pagal įstatymą J. A. patvirtino, kad nukentėjusysis tą vakarą buvo agresyviai nusiteikęs, kad prieš įvykį konfliktavo su tėvais, sudavė keletą smūgių R. R., padarydamas jam poodinę kraujosruvą kairės akies srityje ir dešinio momens sumušimą, o po to konfliktavo su kaltinamuoju A. M., suduodamas pastarajam du smūgius su metaline lazda ir padarydamas A. M. kraujosruvą kairiajame žaste, krūtinės kairėje pusėje ir už kairės ausies. Šiuos kūno sužalojimus patvirtina byloje esantys A. M. ir R. R. medicininių dokumentų apžiūros protokolai. Kaltinamojo A. M. suduoto smūgio R. A. per galvą metaliniu vamzdžiu, sutinkamai su Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus 2012-04-20 specialisto išvada Nr. G914/12(01), nukentėjusiajam buvo padarytas skeveldrinis įspaustinis dešinio momenkaulio lūžis, perėjęs į kaktikaulį bei dešinį smilkinkaulį, ir nusileidęs į pamato dešinę vidurinę daubą su galvos smegenų dešinės momeninės skilties sužalojimu. Sužalojimas padarytas smūginiu kieto buko (galimai riboto paviršiaus) daikto poveikiu per viršugalvio dešinę pusę ne už ilgo prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Sužalojimas ( pagal matomus radiologinius ir aprašytus klinikinius požymius) galėjo būti padarytas per viršugalvio dešinę pusę sudavus ne mažiau kaip vieną smūgį. R. A. padarytas kūno sužalojimas kvalifikuojamas sunkaus masto sutrikdymu.

Kūno sužalojimas yra neteisėtas žalos padarymas kito žmogaus sveikatai tyčia ar dėl neatsargumo, pažeidžiant jo kūno audinius, organus ar jų fiziologines funkcijas. Lietuvos Respublikos BK 28 str. 3 d. nurodyta, kad būtinosios ginties ribų peržengimas yra tuo atveju, kai tiesiogine tyčia sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Išvada apie būtinosios ginties ribų peržengimą gali būti daroma tik tuo atveju, kai gynyba nuo pavojingo, realaus ir akivaizdaus kėsinimosi aiškiai neatitinka kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Kėsinimosi pobūdį lemia vertybės, kurioms gresia pavojus (gyvybė, sveikata, nuosavybė ir pan.), o jo pavojingumą — kėsinimosi intensyvumas, besikėsinančiųjų skaičius, jėgų santykis, puolimui ir gynybai naudojamos priemonės, galimos žalos dydis ir pan. Nagrinėjamoje byloje tiek R. A., tiek ir A. M. pažeidė tas pačias baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes – žmogaus sveikatą. Išnagrinėjus bylą darytina išvada, kad A. M. panaudotas fizinis smurtas buvo aiškiai neadekvatus nusikalstamo kėsinimosi pavojingumui. Iš bylos medžiagos matyti, kad nors kaltinamajam ir buvo padarytas sužalojimas, tačiau jis sunkių pasekmių nesukėlė, o sukėlė tik nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamojo fizinis smurtas buvo žymiai intensyvesnis, jis panaudotas į gyvybei pavojingą vietą – galvą, sukelti sunkūs padariniai – sunkus sveikatos sutrikdymas. Todėl teismas daro išvadą, kad A. M., padarydamas tiesiogine tyčia sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam R. A., peržengė būtinosios ginties ribas, nes gynyba buvo aiškiai neproporcinga nusikalstamo kėsinimosi pavojingumui.

Taigi, teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamasis A. M. tyčia padarė nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą, nes akivaizdu, kad suduodamas metaliniu vamzdžiu nukentėjusiajam į galvą (smūgio stiprumą patvirtina skeveldrinis įspaustinis dešinio momenkaulio lūžis, perėjęs į kaktikaulį bei dešinį smilkinkaulį, ir nusileidęs į pamato dešinę vidurinę daubą su galvos smegenų dešinės momeninės skilties sužalojimu), kaltinamasis numatė, kad nuo to gali atsirasti įvairaus sunkumo laipsnio nukentėjusiojo kūno sužalojimas, ir šių pasekmių norėjo, t. y. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Byloje surinktų įrodymų visetas duoda pagrindo daryti išvadą, kad dėl R. A. veiksmų A. M. sveikatai grėsė realus ir akivaizdus pavojus, nes R. A. buvo agresyviai nusiteikęs, su metaliniu vamzdžiu sudavė jam du smūgius, padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą. Todėl darytina išvada, kad būtinosios ginties situacija buvo, tačiau buvo peržengtos ir būtinosios ginties ribos, nes kaltinamojo gynyba (metaliniu vamzdžiu smūgiuojant į galvą ir taip padarant sunkų sveikatos sutrikdymą) aiškiai neatitiko nukentėjusiojo kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Todėl A. M. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 28 str. 3 d. ir 135 str. 1 d.

Kaltinamojo A. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad kaltinamasis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Skiriant bausmę atsižvelgiama į tai, kad nusikaltimas tyčinis ir savanaudiškas, taip pat atsižvelgiama į paminėtas atsakomybę sunkinančias aplinkybes ir į tai, kad kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra sunkus (LR BK 11 str. 5 d.), dėl jo veiksmų kilo sunkūs padariniai – nukentėjusiajam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, taip pat neaiškios tolesnės pasekmės. Tačiau teismas, skirdamas A. M. bausmę, atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, atlygino R. A. nusikaltimu padarytą žalą ir sutinka atlyginti Valstybinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį, kaltu prisipažįsta pilnai ir nuoširdžiai gailisi. Taip pat, skirdamas bausmę teismas atsižvelgia ir į tai, kad nukentėjusysis bei jo atstovas pagal įstatymą neprašo griežtai bausti. Teismas, parinkdamas A. M. bausmę, vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnio nuostatomis. Pagal šio straipsnio 2 dalį švelnesnė, negu straipsnio sankcijoje numatyta, bausmė gali būti skiriama tada, kai yra atsakomybę lengvinančios aplinkybės, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala. Taip pat turi būti nustatyta viena iš alternatyvių savarankišką teisinę reikšmę turinčių aplinkybių, numatytų BK 62 straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose. Kaip jau buvo paminėta, kaltinamojo A. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, atlygino nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą. Taip pat nustatyta ir viena iš alternatyvių savarankišką teisinę reikšmę turinčių aplinkybių, numatytų BK 62 straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose, t. y. kad veika padaryta peržengus būtinosios ginties ribas.

Atsižvelgiant į jau paminėtas aplinkybes, kaltinamajam skiriama švelnesnė negu įstatymo numatyta bausmė už jo padarytą nusikalstamą veiką. A. M. skirtina laisvės apribojimo bausmė. Teismas laiko, kad, tokiu būdu, bus pasiekti bausmės tikslai.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys sumoje 5211,72 Lt, tenkintinas pilnai.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti-kirvį -nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 28 str. 3 d. ir BK 135 str. 1 d. ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d. 5 p., nuteisti laisvės apribojimo bausme dvejų metų terminui, įpareigojant nuteistąjį per šį laikotarpį būti namuose nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir per 1 (vienerius) metus neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti-iki įsiteisės nuosprendis, palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti iš A. M. 5211,72 Lt R. A. gydymo išlaidų Vilniaus teritorinei ligonių kasai.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: metalinį vamzdį-nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.